2022-06-22 Nr. AB-17271-3-61-3-00421-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2781-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00421-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 22S56557 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra persekiojamas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) veikloje. Nurodė, kad buvo šios organizacijos aktyvus narys, organizuodavo mitingus, dalyvaudavo protestuose prieš vyriausybę. (duomenys neskelbtini) vyriausybė 2017 m. uždraudė jos veiklą, o aktyvistus ėmė persekioti, tardyti, suimti bei žudyti. Dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) organizacijos veikloje pareiškėjas buvo persekiojamas ir patirdavo nuolatinį spaudimą, artimųjų netektis, prievartą, negalėjo pasinaudoti savo kilmės šalies apsauga, nes prievartą bei persekiojimą organizuoja (duomenys neskelbtini) šalies vyriausybė.

2.2. Pareiškėjas Migracijos departamento prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, prašė užtikrinti teisės būti išklausytam principo taikymą ir teisingai išnagrinėti skundą, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

2.3. Atsakovas neištyrė pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos, netinkamai įvertino kilmės valstybės informaciją, susijusią su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe.

2.4. Tyrimo metu pareiškėjas nurodė faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio, todėl tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos darytina išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri persekiojama valstybinio subjekto, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo taip pat nepagrįstas objektyviais įrodymais, atsakovas nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau tokiai išvadai pagrindas nėra aiškus. Be to, pritaikyti atvykti draudimo terminai, pareiškėjo manymu, yra neproporcingi.

2.5. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką prašė nurodyti, kur prieglobsčio prašytojų stovykla, bėgti nebandė. Nurodė, kad jo kilmės valstybėje vyksta karas, tačiau vyriausybė veiksmų dėl to nesiima, o lankstinukų, apie vyksiančius protestus, dalinimas (duomenys neskelbtini) laikomas nusikaltimu, todėl jo saugumui kyla grėsmė. Atkreipė dėmesį, kad ne tik dalino lankstinukus, tačiau taip pat dalyvavo jaunimo susivienijimuose, organizacijos prieš vyriausybės veiklą generaliniuose susirinkimuose. Paskutinį kartą, kai dalyvavo organizacijos veikloje, (duomenys neskelbtini) buvo nužudyta prieglobsčio prašytojo jaunesnioji sesuo. Paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes joje nėra vietos, kurioje būtų saugus, šalyje likusi pareiškėjo mama galvoja, kad yra sekama ir mano, kad gali susidurti su kankinimais.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

4.2. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija, be to, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Taip pat nenustatyta papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

4.3. Pareiškėjas nurodė, kad buvo įsitraukęs į (duomenys neskelbtini) organizacijos veiklą, buvo aktyvistu, tačiau apklausos metu paaiškėjo, jog jo dalyvavimas organizacijos veikloje apsiribojo lankstinukų, kvietimų, plakatų kūrimu ir dalinimu. Pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas buvo bendro pobūdžio, nebuvo detalus ir išsamus, ir nors pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 19 d. išduotą pranešimą apie paiešką bei 2021 m. balandžio 4 d. išduotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties nuosprendį, tačiau tyrimo metu atsakovas nerado informacijos apie paskutiniu metu vykdomą (duomenys neskelbtini) judėjimo narių persekiojimą ar sulaikymą.

Remiantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsniais dėl bausmės už dalyvavimą demonstracijose mažai tikėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti išduotas toks sulaikymo orderis (pranešimas) su mirties nuosprendžiu. Nors pareiškėjas nurodė, kad pranešimai apie sulaikymą yra išduoti greičiausiai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) problemas su (duomenys neskelbtini) norėjo ištransliuoti per vietinius televizijos kanalus: pareiškėjas nurodė, kad 2018 ir 2019 metus praleido su šeima gyvendamas miške ir nedalyvaudamas (duomenys neskelbtini) judėjimo veikloje, tačiau 2020 m. lapkričio 27 d., grįžęs į (duomenys neskelbtini) miestą, sutiko buvusius judėjimo narius, organizavo kampaniją, kurią norėjo parodyti per vietinę televiziją, tačiau 2020 m. lapkričio 29 d. kariškiai vėl užpuolė jų gyvenvietę, todėl 2020 m. lapkričio 30 d. jis pabėgo į kitą miestą, tačiau atsakovo vertinimu, ši istorija mažai tikėtina, nes pagal pareiškėjo nurodytą įvykių chronologiją, sutikti buvusius narius ir suorganizuoti kampaniją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir ištransliuoti per televiziją jis turėjo dvi dienas, o pagal pareiškėjo pasakojimą, reportažas nebuvo parodytas per televiziją.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad chronologiškai neatitinka pasakojimas apie pareiškėjo pašalinimą iš universiteto ir jo vedybas: jis nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. gavo pranešimą apie pašalinimą iš universiteto, tada grįžo į kaimą ir (duomenys neskelbtini) susituokė. Migracijos departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėjas atsakovo padarytų išvadų nepaneigė.

Nustatyti draudimo atvykti terminai yra proporcingi ir pagrįsti.

4.4. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) organizacijos nariai būtų sistemiškai persekiojami. Akcentavo, kad kilmės valstybės informacija surinkta iš nepriklausomų ir patikimų šaltinių. Paaiškino, kad nors pareiškėjas pateikė paieškos bei mirties nuosprendžio orderius, tačiau Migracijos departamentui kilo abejonių dėl šių įrodymų patikimumo, nes jis nepaaiškino, iš kur šiuos dokumentus gavo. Be to, protestuose prieglobsčio prašytojas dalyvavo 2016–2017 m., tačiau paieškos orderis išduotas 2021 m.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes kilmės valstybėje buvo persekiojamas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vyriausybės uždraustos organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje, buvo aktyviu nariu. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo kilmės valstybėje jam nesaugu, nes bijo būti persekiojamu dėl politinės veiklos.

6.2. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau paskutiniu metu dažnai keitė gyvenamąsias vietas, paskutinioji prieš išvykimą – (duomenys neskelbtini) miestas. Į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes joje yra ieškomas gyvas arba miręs. Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad 2014 m. įsitraukė į (duomenys neskelbtini) veiklą – kovoti už laisvę ir (duomenys neskelbtini) žmonių išlaisvinimą – kurdavo lankstinukus, kvietimus ir dalindavo juos gatvėse.

Pasakojo, kad buvo susijęs su masinių renginių organizavimu, nustatytų prieš vyriausybę. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalį įvyko pirmos oficialios eitynės, taiki demonstracija, kurios metu pareiškėjas buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą dviem mėnesiams. Apklausos metu pažymėjo, kad vyriausybė 2017 m. vasarį visiškai uždraudė šios organizacijos veiklą. Tą pačią dieną prasidėjo masiniai narių suėmimai, daug žmonių žuvo arba buvo įkalinti. 2017 m. rugsėjį mokytojai kartu su studentais išėjo į gatves siekdami taikiai protestuoti prieš priverstinį (duomenys neskelbtini) sistemos įvedimą į (duomenys neskelbtini) universitetus, todėl prieglobsčio prašytojas sužinojo, kad yra pašalintas iš universiteto ir jam uždrausta stoti į kitus universitetus.

Tuomet grįžo į gimtąjį kaimą. Regione padidėjo (duomenys neskelbtini) kovotojų, taip pat (duomenys neskelbtini) organizacijos narių susirėmimai, todėl turėjo rasti naujų būdų, kaip kovoti už laisvę, nes jų organizacija buvo uždrausta. Dėl tų grupuočių ir organizacijos egzistavimo 2017 m. gruodį kareiviai iš vyriausybės gavo teisę įsiveržti į jų regiono teritoriją, užpulti kaimą, todėl pareiškėjas su savo mama ir broliu pabėgo į mišką, kur pragyveno 2018 – 2019 m. Prieglobsčio prašytojas su žmona 2020 m. nusprendė palikti mišką ir vykti į (duomenys neskelbtini), kur sutiko keletą buvusių organizacijos narių ir organizavo kampaniją, kurią norėjo parodyti per vietinę televiziją.

Vyriausybės šnipai juos surado, sužinojo apie buvimo vietą, kariškiai įsiveržė į jų gyvenamąją vietovę. Prasidėjo masiniai areštai, taip pat daug žmonių buvo nužudyta, pareiškėjo mama sugebėjo jį apsaugoti ir paslėpti, tai padaryti padėjo mamos draugas – policijos pareigūnas, kalbantis angliškai. Prieglobsčio prašytojas išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame gyveno nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 balandžio mėn. Šiuo periodu atrodė, kad jautėsi saugus, tačiau nežinojo, jog vyriausybė jo ieško, renka informaciją.

Apie tai mamai pranešė minėtas policininkas. Vyriausybė 2021 m. balandį vėl įsiveržė į kaimą, buvo nužudyta daug žmonių. Prieglobsčio prašytojas su kitais gyventojais pasislėpė miške. Nusprendė pabėgti į (duomenys neskelbtini), apsistojo pas draugą, kalbėdamas su mama sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) jo ieško gyvo arba mirusio. Užsienietis paaiškino, kad tai gali būti susiję su tais laikais, kai su bendrininkais bandė per televizijos kanalus skleisti savo tiesą, dėl to, kad kvietė (duomenys neskelbtini) susiburti ir kovoti už savo laisvę.

Iki 2021 m. gegužės mėn. gyveno pas draugą, kol neprasidėjo masiniai (duomenys neskelbtini) areštai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mama į draugo sąskaitą atsiuntė 6 200 dolerių ir jis nusprendė pasinaudoti galimybe išvykti.

6.3. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, pažymėjo, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tik bendrais bruožais apibūdino persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodyta baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviomis prielaidomis dėl galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismo manymu istorija, papasakota Migracijos departamento vykdytoje apklausoje, mažai tikėtina, nes pagal pareiškėjo nurodytą įvykių chronologiją, sutikti buvusius narius ir suorganizuoti kampaniją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir ištransliuoti per televiziją, pareiškėjas turėjo dvi dienas. Be to, chronologiškai neatitinka pasakojimas apie pareiškėjo pašalinimą iš universiteto ir jo vedybas: pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. gavo pranešimą apie pašalinimą iš universiteto, tada grįžo į kaimą ir (duomenys neskelbtini) susituokė. Taigi teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam jo kilmės valstybėje, pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus.

8. Pareiškėjo apklausoje paminėti motyvai (grėsmė būti persekiojamam dėl to, kad buvo aktyvus dalyvis (duomenys neskelbtini) vyriausybės uždraustos organizacijos veikloje), neatitiko kilmės valstybės informacijos bei Konvencijoje nurodytų priežasčių prieglobsčiui suteikti. Pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyti argumentai apie persekiojimą dėl įsitraukimo į (duomenys neskelbtini) organizacijos veiklą yra bendro pobūdžio, abstraktūs bei nelaikytini patikimais įrodymais. Pareiškėjas nepagrindė, kaip individualiai jam pasireiškė grėsmė pastaraisiais metais prieš išvykimą, nes nurodyta įvykių chronologija nėra tikėtina.

Be to, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje dėl vykstančios „(duomenys neskelbtini) krizės“ smurtinius veiksmus patiria dalyvaujantieji įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai, turintys didelės reikšmės rengiamuose protestuose. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo aktyviu (duomenys neskelbtini) judėjimo dalyviu, didžiąja dalimi apsiribojo dalyvavimu protestuose ir lankstinukų gamyba bei dalinimu. Teismas pažymėjo, kad negalima vienareikšmiškai pripažinti, jog tikimybė patirti grėsmę kilmės valstybėje siejama su konvencijoje nurodytomis priežastimis.

Tokią išvadą, be kita ko, teismas darė atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad jis savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su neapibrėžta grėsme, jo baimė yra hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra individualizuoti (pareiškėjo pasakojimo spragos nepagrindžia grėsmės realumo). Pareiškėjo pateikto paaiškinimo kontekste teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė taip pat ir ekonominė situacija kilmės šalyje.

Siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo Įstatymo 86 straipsnio prasme. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, atsakovas, teismo manymu, pagrįstai įvertino, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje.

9. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesusijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad jis taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą situacija pareiškėjo kilmės valstybėje savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą. Be to, tyrimo metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo individualių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilusi padidinta grėsmė patirti beatodairiško smurto veiksmus. Pareiškėjas nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini) judėjimo narys, o vien įsitraukimas į (duomenys neskelbtini) vyriausybės uždraustą organizaciją nereiškia, kad pareiškėjui turi būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Atsakovas rėmėsi oficialia, aktualiausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui pagal jame nurodytas aplinkybes suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.

10. Tačiau teismas laikė, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos terminas yra neproporcingas, todėl jį sutrumpino iki 3 metų. Teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus tai, jog prieglobsčio prašytojo atžvilgiu pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, prieglobsčio prašytojo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsti pateikti C.SIS II.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, papildomai pažymint:

12.1. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Labai tikėtina, kad pareiškėjui kilmės šalyje, kurioje vyriausybė persekioja (duomenys neskelbtini), yra nesaugu. Dėl dalyvavimo protestuose prieš vyriausybę ir priklausymo opozicinei partinai jam kyla reali individuali persekiojimo grėsmė.

12.2. Be to, pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

12.3. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

12.4. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

14. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia, iš esmės, pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

14.1. Visas pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas buvo bendro pobūdžio, nebuvo detalus ir išsamus. Pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 19 d. išduotą pranešimą apie paiešką bei 2021 m. balandžio 4 d. išduotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties nuosprendį, tačiau tyrimo metu nerasta jokios informacijos apie paskutiniu metu vykdomą (duomenys neskelbtini) judėjimo narių persekiojimą ar sulaikymą. Remiantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsniais dėl bausmės už dalyvavimą demonstracijose taip pat mažai tikėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti išduotas toks sulaikymo orderis (pranešimas) su mirties nuosprendžiu. Taip pat pareiškėjo nurodytų įvykių chronologija atrodo nelogiška. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovo ir (ar) teismo padarytų išvadų pareiškėjas nepaneigė. Migracijos departamento atliktas tyrimas yra visapusiškas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56557 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (nurodyta tik tai, kad jis norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai), ar kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, konstatuoja, jog minėtas prašymas yra atmestinas.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

19. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

21. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

22. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

23. Nagrinėjamu atveju, pirmiausiai, pažymėtina, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės šalį grindė tuo, kad kilmės šalyje jis priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, dalyvavo protestuose, kurdavo lankstinukus, kvietimus ir dalindavo juos gatvėse, todėl bijo būti nužudytas.

24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu: sutiktina, kad pareiškėjas tik bendrais bruožais apibūdino persekiojimo tikimybę, o su tuo susiję argumentai yra hipotetinio pobūdžio – pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė, kad buvo asmeniškai persekiojamas, ar kad kilmės valstybėje jam asmeniškai gresia persekiojimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad baimę grįžti į kilmės šalį jis grindžia baime būti nužudytam (kaip pats teigė, greičiausiai) dėl to, kad apie (duomenys neskelbtini) problemas su (duomenys neskelbtini) norėjo ištransliuoti per vietinius televizijos kanalus. Tačiau, kaip teisingai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas, ši istorija mažai tikėtina, nes, dėliojant įvykių chronologiją, tokia istorija atrodo nelogiška – pareiškėjas su žmona 2020 m. lapkričio 27 d. nusprendė palikti mišką, kuriame slėpėsi, ir persikelti į (duomenys neskelbtini) miestą, kur pareiškėjas susitiko su buvusiais (duomenys neskelbtini) nariais ir jie organizavo kompaniją, „<...> kurią norėjo parodyti per savo vietinę televiziją, apie (duomenys neskelbtini) esamą situaciją“.

Tačiau 2020 m. lapkričio 29 d. kariškiai įsiveržė į pareiškėjo gyvenamąją vietovę ir vėl prasidėjo masiniai areštai, daug žmonių buvo nužudyti. Taigi, suorganizuoti minėtą kampaniją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir ištransliuoti ją per televiziją pareiškėjas turėjo dvi dienas. Be to, kaip spręstina iš pareiškėjo pasakojimo, minėtas reportažas taip pat ir nebuvo publikuotas (ištransliuotas), dėl ko jis (reportažas) objektyviai ir negalėtų būti persekiojimo priežastimi; dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų (2021 m. sausio 19 d. išduoto pranešimo apie paiešką bei 2021 m. balandžio 4 d. išduoto įsakymo („Dead warrant“) ganėtinai išsamiai pasisakė Migracijos departamentas, kuris, įvertinęs (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostatas ir informaciją apie paskutiniu metu vykdomą (duomenys neskelbtini) judėjimo narių persekiojimą ar sulaikymą, nustatė, kad itin mažai tikėtina, jog buvo išduoti tokie dokumentai, kuriuos pareiškėjas, kaip pats nurodo, gavo iš trečiojo asmens (iš policijos pareigūno, kuris anksčiau padėjo pareiškėjui).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šių dokumentų turinį, taip pat pažymi, kad: 2021 m. balandžio 4 d. išduotas įsakymas („Dead warrant“) savaime nesuponuoja, kad pareiškėjui gresia mirties bausmė, kadangi pagal turinį tai yra ne nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu, bet procesinis dokumentas dėl asmens suėmimo tam, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas procese dėl pareikštų kaltinimų, iš jų – ir terorizmu, t. y. apie aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas jokių paaiškinimų nepateikė.

25. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimai apie jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini), kur jis buvo apsistojęs išvykęs kilmės valstybės, priežastis ((duomenys neskelbtini) suėmimas ir siuntimas atgal šalių prezidentų susitarimu) neatitinka nei Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro skelbiamos informacijos ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), nei kitų institucijų viešai skelbiamos tokio pobūdžio informacijos.

26. Nustatyti neatitikimai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo pasakojimas apie patirtas problemas kilmės valstybėje yra nepatikimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jam gresia persekiojimas, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis.

27. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų kontekste, todėl vertino, ar pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsakovas konstatavo, kad aukų skaičius (duomenys neskelbtini) mieste nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Šiai išvadai neturi įtakos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie valstybėje veikiančias karines grupuotes, kadangi ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepaneigia duomenų apie nustatytą žemą smurto lygį (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu pritarti su atsakovo sprendimui, apeliuoja į netinkamą ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62–63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą. Teisėjų kolegijos manymu, šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo, kadangi yra hipotetinio pobūdžio, iš esmės niekaip nesusieti nei su pareiškėjo individualia situacija bei padėtimi kilmės šalyje.

29. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Migracijos departamento sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė