A-520-1450-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–1450/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00910-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 33.3; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I MA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. P.,

atsakovo atstovei S. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 3R-78 (2010/04-4R-294); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo“ Nr. SP1-(l 1.84)-778; 3) panaikinti atsakovo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą“ Nr. 1435128; 4) panaikinti atsakovo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą „Dėl dalies skolos išskaičiavimo“ Nr. BRSK-(3.82)-2230; 5) įpareigoti atsakovą pervesti 25 262,17 Lt kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) už 34,03 ha plotą į pareiškėjo A. P. atsiskaitomąją sąskaitą; 6) priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodė, jog 2006 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir 2004–2006 metų paraiška) prisiimdamas įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir 2004–2006 metų programa) reikalavimus su 2 žemės sklypais: lauko kodas A, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. l, lauko plotas 32,46 ha, lauko kodas B, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. l, lauko plotas 6,46 ha, kurių bendras plotas 38,92 ha. Pareiškėjas 2007 metais pertvarkė ūkį taip, kad visame ūkyje būtų vykdoma ekologinė žemdirbystė, todėl 2007 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ bei kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 metais gauti (toliau – ir 2007 metų paraiška). Už 2007 ir 2008 metus Agentūra išmokėjo kompensacines išmokas už visus (tiek 2006 metais, tiek 2007 metais) prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl to, jog Agentūra vienašališkai nutraukė valstybės įsipareigojimų pagal 2004–2006 metų paraišką vykdymą, motyvuodama tuo, jog plotai A ir B deklaruojami kartu su plotais, dėl kurių įsipareigojimus prisiėmė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir 2007–2013 metų programa), 2009 metais deklaruodamas pasėlius, sklypus A ir B deklaravo pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d.

įsakymu Nr. 3D-482, (toliau – ir 2004–2006 metų taisyklės) reikalavimus, o sklypus C-I pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, reikalavimus. Agentūra 2010 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą „Pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą“ Nr. 1434912, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metais gauti paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) skiriama 58 201,16 Lt parama, iš jų 25 262,17 Lt kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už 34,03 ha plotą.

Nurodė, jog šis Agentūros sprendimas yra įsiteisėjęs, iš Agentūros informaciniame portale esančios informacijos matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. Agentūra užsakė pinigus, o 2010 m. rugpjūčio 17 d. nurodyta kaip mokėjimo data, tačiau pinigai į jo sąskaitą nepervesti. Agentūra 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo“ Nr. SP1-(11.84)-778 nurodė, kad atlikus 2007 metų ir 2008 metų paraiškų vertinimus, jam apskaičiuota 52 988,93 Lt skola, o 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu „Pranešimas, nurodantis mokėti išmokos sumą“ Nr. 1435128, nurodyta, kad pagal 2008 metų paraišką jam skiriama 61 480,38 Lt parama.

Pabrėžė, jog vėliau Agentūra 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu „Dėl dalies skolos išskaičiavimo“ Nr. BRSK-(3.82)-2230 nurodė, kad 25 262,17 Lt buvo išskaičiuota paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už 2009 deklaravimo metus mokėjimo metu, o likusią skolos sumą – 27 726,76 Lt pareiškėjas turi grąžinti iki 2010 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais juos apskundė Komisijai, kuri 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 3R-78 (2010/04-4R-294) pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas teigė, jog šis Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ji netyrė aplinkybių, ar Agentūra turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus. Pažymėjo, jog Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. SP1-(11.84)-778 nurodyta, kad Agentūra atliko pakartotinį 2007 metų ir 2008 metų paraiškų administravimą, tačiau tokie Agentūros veiksmai yra neteisėti, nes dėl 2008 metų paraiškos administravimo vyksta ginčo nagrinėjimas teisme. Manė, jog taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalies nuostata.

Pareiškėjas teigė, kad Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. SP1-(11.84)-778 yra nepagrįstas ir dėl akivaizdžios aritmetinės klaidos, t. y. pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad jis sumažino programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įsipareigojimų plotą 38,92 ha ir kokiais duomenimis remiamasi, nes nuo 2006 metų, kai pirmą kartą pateikė paraišką dalyvauti programoje „Ekologinis ūkininkavimas“, plotai nė vienais metais nebuvo sumažinti. Nurodė, jog, kadangi skundžiami Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d., 2010 m. rugpjūčio 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimai dėl nurodytų motyvų pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais, o 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl Agentūra privalo pareiškėjui pervesti pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) skiriamą 25 262,17 Lt kompensacinę išmoką.

Manė, kad tuo atveju, jeigu Agentūrai buvo kilę įtarimai, kad jis sumažino prisiimtų įsipareigojimų pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ plotą ar padarė kitokių pažeidimų, ji privalėjo atlikti visus veiksmus iki priimdama sprendimą skirti paramą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metais (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje deklaravo 91,41 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, bei 34,03 ha plotą, už kurį mokamos išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. 2009 metų paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 metų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 3D-188, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės). AGRO taisyklėse imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja 5 kalendorinius metus veiklą vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame plote. 2008 m. birželio 11 d. pateiktoje paraiškoje gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 metais (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, buvo deklaruotas 6,46 ha plotas 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai)), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, – 32,46 ha plotas 5SE-3 (sėjamieji vikiai sėklai). Iš viso 2008 metų paraiškoje šiuose kontroliniuose žemės sklypuose buvo deklaruotas 38,92 ha plotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. 2007 m. gegužės 16 d. pateiktoje paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 metais gauti (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, buvo deklaruotas 6,46 ha plotas 5PD-2 (pūdymas (sideracinis)) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, buvo deklaruotas 32,46 ha plotas 5LU-1 (lubinai (saldieji)). Iš viso 2007 metų paraiškoje šiuose kontroliniuose žemės sklypuose buvo deklaruotas 38,92 ha plotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. 2009 metų paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, buvo deklaruotas 6,46 ha plotas 5ZI-1 (žirniai) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, buvo deklaruotas 32,46 ha plotas 5RU-1 (rugiai), taigi iš viso 2009 metais šiuose kontroliniuose žemės sklypuose buvo deklaruotas 38,92 ha plotas gauti tiesiogines išmokas, o paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už šiuos plotus nebuvo prašoma.

Dėl to, jog 2007 metų paraiškoje ir 2008 metų paraiškoje kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo deklaruotas 38,92 ha plotas, už kurį mokamos išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, o 2009 metų paraiškoje už 38,92 ha plotą, už kurį mokamos tik tiesioginės išmokos ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, išmokų nebuvo prašoma, todėl minėtuose kontroliniuose žemės sklypuose įsipareigojimų plotas sumažėjo 38,92 ha, t. y. 100 proc.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 punktu, atsakovas priėmė sprendimą dėl paramos grąžinimo ir informavo pareiškėją apie susidariusią 52 988,93 Lt skolą. Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 ir 16.2 punktais, 2010 m. rugpjūčio 17 d. išskaičiavo 25 262,17 Lt sumą iš pareiškėjui mokėtinos paramos sumos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už 2009 deklaravimo metus mokėjimo metu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiškėjas lauką Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauką Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ekologinio ūkininkavimo plotus (viso 38,92 ha), deklaravo 2007 metų ir 2008 metų paraiškose, o laukui Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laukui Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) paramos pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pareiškėjas 2009 metų paraiškoje neprašė. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 yra konstatuota, kad pareiškėjui 2007 metais padidinus įsipareigotą plotą daugiau negu 2 ha, jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo prisiimti nauji pagal kitą (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką.

Todėl nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėjamas ir neįrodinėjamas tas faktas, kad pareiškėjas, 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą, savo pradinius įsipareigojimus pakeitė naujais, o jo įsipareigojimai pagal 2004–2006 metų priemonę yra pasibaigę. Teismas nurodė, kad 2009 metų paraiška ir 2009 m. birželio 3 d. kasmetinis prašymas patvirtina, kad lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas nurodė vykdantis įsipareigojimus pagal 2004–2006 metų, o ne pagal 2007–2013 metų priemonę.

Nustatė, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Agentūra paramą už ekologinio ūkininkavimo plotus 2007 ir 2008 metais pareiškėjui apskaičiavo ir išmokėjo pagal 2007–2013 metų priemonės administravimo taisyklių nuostatas. Teismo vertinimu, iš 2007, 2008 ir 2009 metų paraiškų turinio matyti, kad pareiškėjas šių paraiškų atitinkamai 16, 15 ir 10 punktais įsipareigojo programą „Ekologinis ūkininkavimas“ vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote, t. y. tuose pačiuose nurodytuose žemės sklypuose, ir šiuos įsipareigojimus patvirtino savo parašu.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2007 ir 2008 metų paraiškomis prisiėmė įsipareigojimus pagal 2007–2013 metų priemonę, o 2009 metų paraiškoje, nebeprašydamas paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) (nedeklaruodamas minėtų laukų), įsipareigojimus nutraukė. Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas 2009 metais sumažino pagal 2007 metų paraišką įsipareigotą 2007–2013 metų priemonės ekologinio ūkininkavimo plotą 38,92 ha, t. y. 100 proc., ir taip pažeidė AGRO taisyklių 8.1, 8.3 ir 8.4 punktuose numatytus reikalavimus, o tai vertintina kaip įsipareigojimo ekologinio ūkininkavimo veiksmus 5 metus nuo paraiškos pateikimo vykdyti tame pačiame plote nevykdymas, taigi už tai pareiškėjui pagrįstai pritaikyta AGRO taisyklių 38.3 punkte numatyta sankcija – paramos sumažinimas ir paramos, gautos už visą sumažėjusį plotą, grąžinimas.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad už 2007 metais deklaruotą plotą pareiškėjui buvo išmokėtos 54 117,31 Lt, o už 2008 metais deklaruotą plotą – 53 827,80 Lt dydžio kompensacinės išmokos už ekologinio ūkininkavimo plotus pagal 2007–2013 metų programą. Todėl nustatęs, kad pareiškėjas 2009 metais 38,92 ha sumažino pagal 2007 metų paraišką įsipareigotą ekologinio ūkininkavimo plotą, atsakovas pagrįstai atliko pakartotinį 2007 metų ir 2008 metų paraiškų vertinimą, perskaičiavo pareiškėjui priklausančią paramos sumą ir dėl to 2010 m. rugpjūčio 5 d. priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Todėl atsakovo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, kuriuo kompensacinė išmoka pagal 2007–2013 metų priemonę sumažinta, nustačius, kad pareiškėjas 2009 metais 38,92 ha sumažino pagal 2007 metų paraišką įsipareigotą ekologinio ūkininkavimo plotą, teismas laikė teisėtu ir pagrįstu. Taip pat konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1, 11 ir 16 punktų nuostatomis, 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pagrįstai išskaičiavo apskaičiuotos 52 988,93 Lt skolos dalį (25 262,17 Lt) iš kompensacinių išmokų, mokėtinų už 2009 metus, o likusią skolos dalį (27 726,76 Lt) nurodė pervesti į Agentūros sąskaitą.

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė faktinę aplinkybę, jog 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas 2007-2013 metų paraišką pareiškėjas padidino pagal 2004-2006 metų paraišką įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 tokios aplinkybės negalėjo nustatyti, nes 2007 metais didinti įsipareigojimus pagal 2004-2006 metų programą nebuvo jokių faktinių ir teisinių pagrindų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vadovavosi negaliojančia teisės norma (2004-2006 metų taisyklių 8.2 punktas), todėl padarė neteisingą išvadą. 2004-2006 metų programa Lietuvoje buvo priimta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus: 1) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos kaimo plėtrai; 2) 2004 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2004 LT 06 G DO 001 patvirtintą Kaimo plėtros 2004-2006 metų planą, apimantį laikotarpį iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Remiantis Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsniu, kaimo plėtros planai apima septynerių metų laikotarpį skaičiuojant nuo 2000 m. sausio 1 d., atitinkamai Lietuvai kaimo plėtros planas apima trejų metų laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. (t. y. iki 2006 m. gruodžio 31 d.). 2006 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006, nustatantį perėjimo prie Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytos paramos kaimo plėtrai taisykles. Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje buvo numatyta specialioji nuostata dėl agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės, kuria remiantis iki pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 VI skyriaus nuostatas prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos valstybės narės gali leisti pakeisti tą įsipareigojimą nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų laikotarpiui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 su sąlyga, kad:

a) bet koks toks pakeitimas yra neabejotinai naudingas aplinkai arba gyvūnų gerovei; ir b) esamas įsipareigojimas pastebimai sustiprinamas. Reglamento 1257/1999 VI skyriuje (22-24 straipsniai) numatyti įsipareigojimai pagal agrarinę aplinkosaugą – Lietuvoje atitinkamai 2004-2006 metų programos įsipareigojimai. Lietuva Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje numatyta teise nepasinaudojo ir savo teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 metų programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 (2007-2013 metų programa).

Todėl 2004-2006 metų taisyklių 8.2. punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, kadangi iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami, padidinant juos. Pažymi, kad nei teismams, nei atsakovui nėra suteikti įgaliojimai pakeisti Europos Komisijos priimtais teisės aktais nustatytus terminus. Todėl darytina išvada, kad prisiimti įsipareigojimai pagal 2004-2006 metų paraišką nebuvo nutraukti ir įvykdyti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

2) Pareiškėjas nėra atsakingas už 2007 metais Agentūros padarytas klaidas nurodant deklaruoti 2007-2013 metų paraiškoje ir tuos plotus, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal 2004-2006 metų programos reikalavimus. Pagal 2007-2013 metų programą prisiimti įsipareigojimai 41,78 ha plote 2007-2011 metų laikotarpiu nebuvo sumažinti, todėl atsakovo priimti sprendimai skirti sankcijas už ploto sumažinimą yra neteisėti ir naikintini.

3) Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, nenurodė, kodėl atmesti pareiškėjo argumentai dėl to, kad Agentūra neturėjo jokios teisės priimti skundžiamus sprendimus, nes dėl 2008 metų paraiškos administravimo vyksta ginčo nagrinėjimas teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1611-189/2011, proceso Nr. 3-61-3- 03729-2010-7).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais argumentais, kurie pateikti atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas 2009 metais sumažino pagal 2007 metų paraišką įsipareigotą 2007-2013 metų priemonės ekologinio ūkininkavimo plotą 38,92 ha, t. y. 100 proc., ir taip pažeidė AGRO taisyklių 8.1, 8.3 ir 8.4 punktuose numatytus reikalavimus, o tai vertintina kaip įsipareigojimo ekologinio ūkininkavimo veiksmus 5 metus nuo paraiškos pateikimo vykdyti tame pačiame plote nevykdymas. Todėl pareiškėjui pagrįstai pritaikyta AGRO taisyklių 38.3 punkte numatyta sankcija – paramos sumažinimas ir paramos, gautos už visą sumažėjusį plotą, grąžinimas. Mano, jog teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad skundžiami Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d., 2010 m. rugpjūčio 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimai yra teisėti, pagrįsti objektyviai nustatytomis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 3R-78 (2010/04-4R-294), atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo“ Nr. SP1-(l 1.84)-778, 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo „Pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą“ Nr. 1435128; 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo „Dėl dalies skolos išskaičiavimo“ Nr. BRSK-(3.82)-2230 bei atsisakymo pervesti 25 262,17 Lt kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) už 34,03 ha plotą į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 14 d. atsakovui pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, prisiimdamas įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ reikalavimus su 2 žemės sklypais: lauko kodas A, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. l, lauko plotas 32,46 ha, lauko kodas B, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. l, lauko plotas 6,46 ha, kurių bendras plotas 38,92 ha.

Pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ bei kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 metais gauti. Iš viso paraiškoje buvo nurodyta 101,29 ha žemės ūkio naudmenų plotų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos.

Pagal bylos duomenis pareiškėjas šioje paraiškoje deklaravo ir sklypus A ir B, kurie buvo nurodyti 2006 m. birželio 14 d. paraiškoje. Pareiškėjas 2008 m. birželio 11 d. pateikė atsakovui paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 metais.

Pareiškėjas nurodė, kad už 2007 ir 2008 metus atsakovas išmokėjo kompensacines išmokas už visus (tiek 2006 metais, tiek 2007 metais) prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” 1 priemonės „Agrarinės aplinkosaugos priemonės” 15.2.3 punkte nurodytą kompensacinės išmokos dydį – 215 EUR/ha (742,35Lt/ha) už javų hektarą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui už 2007 metais deklaruotą ekologinio ūkio plotą buvo išmokėta kompensacinė išmoka – 54 117,31 Lt ir už 2008 metais deklaruotą 72,17 ha plotą pagal 2007-2013 metų programą pareiškėjui buvo išmokėta 53 827,80 Lt.

Pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. atsakovui pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metais. Šioje paraiškoje pareiškėjas nedeklaravo sklypų A ir B, kurie buvo nurodyti pirmiau minėtose paraiškose, o deklaravo tik kitus anksčiau paraiškose nurodytus sklypus (42,22 ha plotą, iš kurio kompensacinės išmokos buvo apskaičiuotos už 34,03 ha žemės naudmenų plotą).

Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu, nurodančiu mokėtiną išmokos sumą, Nr. 1434912, pranešė pareiškėjui, kad pareiškėjui pagal 2007-2013 metų programą skiriama parama 58 201,16 Lt, iš jų – 25 262,17 Lt kompensacinė išmoka pagal 2007-2013 metų programą už 34,03 ha plotą.

Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.84)-778, kuriame buvo nurodyta, kad pagal AGRO taisyklių 8.1 ir 8.2 punktus pareiškėjas įsipareigojo 5 metus veiklą vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame plote, šiuo atveju 2007 bei 2008 metų paraiškose ekologinio ūkininkavimo programai lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo deklaruota 6,46 ha, lauke Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo deklaruota 32,46 ha, t. y. 38,92 ha plotas, tačiau 2009 metų paraiškoje už šį plotą nebuvo prašoma parama pagal Ekologinio ūkininkavimo programą, todėl atsakovas atliko pakartotinį 2007 ir 2008 metų paraiškų vertinimą ir perskaičiavo pareiškėjui priklausančią paramos sumą. Atsakovas konstatavo, kad dėl to, jog 2007 ir 2008 metų paraiškose kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas 38,92 ha plotas, už kurį mokamos išmokos pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“, o 2009 metų paraiškoje už šį plotą minėtų išmokų neprašoma, šiuose žemės sklypuose įsipareigojimų plotas sumažėjo 38,92 ha, t. y. 100 proc., todėl susidarė 52 988,93 Lt dydžio skola (AGRO taisyklių 8.4, 38.3 punktai). Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad atsakovas sprendimą priėmė Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, kuris nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu Nr. 1435128 pareiškėją informavo, kad pagal 2008 metų paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 61 480,38 Lt parama (kompensacinę išmoką pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ apskaičiavo už 33,59 ha plotą). Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. BRSK-(3.82)-2230 pranešė pareiškėjui, kad dalis jo skolos 25 262,17 Lt, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 punktu, 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo išskaičiuota iš paramos pagal 2007–2013 metų priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ programą už 2009 metus mokėjimo metu, o likusią skolos sumą 27 726,76 Lt pareiškėjas turi grąžinti atsakovui, pervesdamas į jo sąskaitą.

Pareiškėjas atsakovo 2010 m. rugpjūčio 5 d., 2010 m. rugpjūčio 6 d. bei 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimus apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir prašė juos panaikinti. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pervesti jam 25 262,17 Lt kompensacinę išmoką pagal 2009 metų paraišką už 34,03 ha plotą į jo sąskaitą. Komisija 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 3R-78 (2010/04-4R-294) pareiškėjo reikalavimų netenkino, nustačiusi, kad pareiškėjas 2009 metais 38,92 ha sumažino pagal 2007 metų įsipareigotą ekologinio ūkininkavimo plotą (72,90 ha), t. y. nesilaikė AGRO taisyklėse numatytų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai peradministravo 2007 ir 2008 metų paraiškų dalis dėl ekologinio ūkininkavimo išmokų ir sumažino kompensacinę išmoką pagal 2007-2013 metų priemonę, t. y. paramą skyrė už 38,92 ha mažesnį žemės ūkio naudmenų plotą, o vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis, pagrįstai 2008 metais priskaičiuotos 52 988,93 Lt skolos dalį (25 262,17 Lt) išskaičiavo iš kompensacinių išmokų, mokėtinų už 2009 metus, o likusią skolos dalį (27 726,76 Lt) nurodė pervesti į atsakovo sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir Komisija, ir jų pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino, tai, kad pareiškėjas lauką Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauką Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ekologinio ūkininkavimo plotus (viso 38,92 ha), deklaravo 2007 ir 2008 metų paraiškose, šiems laukams paramos pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pareiškėjas 2009 metų paraiškoje neprašė, pareiškėjas tiek Komisijai nagrinėjant jo skundą, tiek teismo posėdyje nurodė, kad ginčo plotuose jis 2009 metais tęsė įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2004–2006 metų priemonę, nurodė, jog minėtiems plotams parama turėjo būti mokama tik pagal 2004–2006 metų priemonę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010, kurioje nustatyta, kad pareiškėjui 2007 metais padidinus įsipareigotą plotą daugiau negu 2 ha, jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo prisiimti nauji pagal kitą (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką, vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas, 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą, savo pradinius įsipareigojimus pakeitė naujais, o jo įsipareigojimai pagal 2004–2006 metų priemonę yra pasibaigę.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašydamas panaikinti sprendimą, tenkinti jo nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas 2007-2013 metų paraišką padidino pagal 2004-2006 metų paraišką įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vadovavosi negaliojančia teisės norma ir padarė neteisingą ir neteisėtą išvadą, pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai 41,78 ha plote 2007-2011 metų laikotarpiu nebuvo sumažinti, jo prisiimti įsipareigojimai pagal 2004-2006 metų paraišką nebuvo nutraukti, jis nėra atsakingas už atsakovo 2007 metais padarytas klaidas, nurodant pareiškėjui deklaruoti 2007-2013 metų paraiškoje ir tuos plotus, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal 2004-2006 metų programos reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir šių argumentų pagrindu pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti patenkinti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamą faktinę aplinkybę, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti dalyviai (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. ABTĮ 58 straipsnis numato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad pirmesnėje administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, o teismo sprendimo (nutarties) motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra prejudiciniai faktai (nustatytos faktinės bylos aplinkybės). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai prejudiciniu faktu pripažino įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas, 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą, savo pradinius įsipareigojimus pakeitė naujais, o jo įsipareigojimai pagal 2004–2006 metų priemonę yra pasibaigę, ir remdamasis šiuo nustatytu faktu nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog jis pagal 2007-2013 metų programą prisiėmė įsipareigojimus tik 41,78 ha plote, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 buvo paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjama aplinkybė – kokius konkrečius įsipareigojimus prisiėmė pareiškėjas, pateikdamas atsakovui 2007 metų paraišką. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. pateikė naują paraišką pagal 2007–2013 metų priemonę, kuriai taikomos AGRO taisyklės, kad ši nauja 2007 m. gegužės 16 d. paraiška pakeitė prieš tai pateiktą 2006 m. birželio 14 d. paraišką, kad naujos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ pateikimas yra paties pareiškėjo pasirinkimas.

Pažymėtina, kad ši aplinkybė nustatyta ne vien vertinant teisės aktus, bet ir įrodymus, susijusius su paraiškos padavimu, jos užpildymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 taip pat nustatė, kad pareiškėjo nauja 2007 m. gegužės 16 d. paraiška buvo pripažinta tinkama ir ankstesni įsipareigojimai buvo pakeisti naujais. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas, pateikdamas 2007 m. gegužės 16 d. paraišką, prisiėmė įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, kad tai atitiko pareiškėjo valią, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2760/2011.

Be to, šioje nutartyje nepripažinta pagrįsta ir įrodyta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad naujos paraiškos 2007 m. gegužės 16 d. pateikimas neatitiko pareiškėjo valios, kad pareiškėjas buvo suklaidintas Agentūros darbuotojų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-392/2012 taip pat konstatuota, kad pareiškėjo įsipareigojimai pagal pradinę 2006 m. birželio 14 d. paraišką pasibaigė ir pareiškėjas, pateikdamas 2007 m. gegužės 16 d. paraišką pagal 2007-2013 metų programą, savo pradinius įsipareigojimus pakeitė naujais.

Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose buvo nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą už 2008 metais įvykdytus įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą išmokėti kompensacinę išmoką, įpareigoti atsakovą administruoti pareiškėjo pateiktus 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą ir 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų programą, įpareigoti atsakovą administruoti 2010 m. birželio 15 d. pateiktą kasmetinį prašymą už 2010 metus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą ir šie pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A492-2760/2011, A146-392/2012, A662-3365/2011). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus pagal 2007-2013 metų programą ir plotuose A ir B (iš viso 38,92 ha), o ne tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytame 41,78 ha plote.

Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2009 metais sumažino pagal 2007 metų paraišką įsipareigotą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) (plotai A ir B) ekologinio ūkininkavimo plotą 38,92 ha, t. y. 100 proc., ir taip pažeidė AGRO taisyklių 8.1, 8.3, 8.4 punktų numatytus reikalavimus, o tai vertintina kaip įsipareigojimo ekologinio ūkininkavimo veiksmus 5 metus nuo paraiškos pateikimo vykdyti tame pačiame plote nevykdymas, todėl pareiškėjui pagrįstai pritaikyta AGRO taisyklių 38.3 punkte numatyta sankcija – paramos sumažinimas ir paramos, gautos visą už sumažėjusį plotą, grąžinimas. Iš Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvų matyti, kad ši išvada padaryta iš esmės vadovaujantis vien tuo, kad pareiškėjas 2009 metų paraiškoje nedeklaravo minėtų plotų. Su tokia Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes nagrinėjamu atveju, vien remiantis pareiškėjo 2009 metų pateikta paraiška pagal 2007-2013 metų programą, konstatuoti, kad pareiškėjui atsakovas pagrįstai skyrė sankciją pagal AGRO taisyklių 38.3 punktą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Be to, yra labai svarbu, kad asmuo, prieš kurį yra inicijuota administracinė procedūra, žinotų vykdomų procedūrų esmę, galimas teisines pasekmes, būtų sudaryta galimybė būti išklausytam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3322/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu be kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų vadovaujasi ir Viešojo administravimo įstatymu ir jame įtvirtintu objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Priimant administracinį aktą turi būti įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, negali būti nutylėtų argumentų, turi būti atsižvelgta į visus svarbius veiksnius, faktines aplinkybes tokias, kokios iš tikrųjų yra, į išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktus argumentus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad atsakovas pakartotinai administruodamas 2007 ir 2008 metų paraiškas ir priimdamas sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, ir pareiškėjui paskirta sankcija, nesilaikė pirmiau nurodytų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir principų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas, pakartotinai administruodamas pareiškėjo 2007 ir 2008 metų paraiškas, privalėjo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, jog jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Dėl to atsakovo priimtas 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas ir kiti priimti su šiuo sprendimu susiję sprendimai, t. y. 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimai, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą, nors Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą už 2008 metus įvykdytus įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą išmokėti kompensacinę išmoką, ginčijo atsakovo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 1175780, 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-12176. Ši byla buvo išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas 2011 m. sausio 3 d., kuris įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 14 d. (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011). Be to, atsakovui priimant sprendimą dar nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. BR6-(10.51)-3718 ir įpareigoti atsakovą, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-470 „Dėl papildomo kasmet reikalingų pateikti dokumentų dalyvauti kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ pateikimo“, nustatyti terminą pareiškėjui pateikti pagal pradinę paraišką kasmet reikalingus pateikti dokumentus.

Šis sprendimas įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 15 d. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010). Minėtose bylose buvo nagrinėjamos esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo dalyvavimu atitinkamose programose, su jo pateiktomis paraiškomis. Būtent šiose bylose buvo nustatyta, kokius įsipareigojimus pareiškėjas prisiėmė pagal 2007 m. gegužės 16 d. paraišką ir kokius įsipareigojimus ir pagal kurią programą pareiškėjas turi vykdyti, bylose buvo išreikšta pareiškėjo pozicija dėl šių aplinkybių.

Šios aplinkybės buvo svarbios atsakovui nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pažeidimo ir sankcijos pareiškėjui skyrimo, priimant 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, tačiau atsakovas šių aplinkybių ir pareiškėjo argumentų dėl šių aplinkybių nenagrinėjo, nevertino, nesustabdė administracinės procedūros iki bus išnagrinėta pareiškėjo nurodoma byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2008 metų paraiškos administravimo.

Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas atsakovui pateikė ne tik 2009 metų paraišką pagal 2007-2013 metų programą, bet ir 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą „Ekologinio ūkininkavimo programa“ už 2009 metus pagal 2004-2006 metų programą. Pabrėžtina, kad atsakovas atsisakė administruoti šį prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. atsakovui pateikdamas naują paraišką, įsipareigojimų pagal 2004-2006 metų programą nebetęsė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Pažymėtina, kad atsakovas, nustatydamas, jog pareiškėjas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, ir skirdamas pareiškėjui sankciją, taip pat nesiaiškino ir nevertino šių aplinkybių, t. y. visiškai nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas 2009 metų paraiškoje nurodė 38,92 ha mažesnį plotą. Atsakovas, taikydamas pareiškėjui sankciją pagal AGRO taisyklių 38.3 punktą, privalėjo šias aplinkybes išsiaiškinti ir nustatyti.

Atsakovas savo sprendimą grindė tuo, kad AGRO taisyklių 8.1 punktas numato, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Agrarinės aplinkosaugos priemonę, be kita ko, įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal Priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą Priemonės programą pateikimo dienos, o pagal AGRO taisyklių 8.3 punktą įsipareigoja veiklą vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose). Pagal AGRO taisyklių 8.4 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį (nuo pirmos paraiškos pateikimo datos) sumažinti ne daugiau kaip 3 proc. pagal Programą (Kraštovaizdžio tvarkymo programoje – pagal veiklą), o padidinti ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodyto pagal Priemonę bendro ploto. AGRO taisyklių 38.3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 12 d. iki 2009 d. lapkričio 29 d.) buvo numatyta, kad parama jos gavėjui sumažinama, jei paramos paraiškoje įsipareigotą plotą pagal Priemonę sumažina, ir tai viršija 8.4 punkte nurodytą leistiną ribą, kad jis (paramos gavėjas) turi grąžinti visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams apskaičiuota paramos pagal Priemonę suma sumažinama 3 proc. AGRO taisyklių 37 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 12 d. iki 2009 d. lapkričio 29 d.) numatė, kad sankcijos paramos gavėjui numatytos už nesilaikymą prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) pažeidus kitus teisės aktų reikalavimus. Taigi pagal minėtas nuostatas nustatant, ar pareiškėjas iš tikrųjų pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ ir ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti sankciją, būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, t. y. realiai nevykdė ekologinio ūkininkavimo ir 38,92 ha plote pagal 2007-2013 metų programą, t. y. nevykdė įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė, pateikdamas 2007 metų paraišką (b. l. 24-29).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: atsakovo 2010 m. rugpjūčio 5 d., 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimus, Komisijos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti, klausimą dėl pareiškėjo A. P. prisiimtų įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pažeidimo, išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo ir 25 262,17 Lt kompensacinės išmokos išmokėjimo pareiškėjui perduoti nagrinėti iš naujo atsakovui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 3R-78 (2010/04-4R-294).

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo“ Nr. SP1-(l 1.84)-778, 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą“ Nr. 1435128, 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą „Dėl dalies skolos išskaičiavimo“ Nr. BRSK-(3.82)-2230 ir perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos klausimą dėl pareiškėjo A. P. prisiimtų įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pažeidimo, išmokėtos paramos / paramos dalies sugrąžinimo ir 25 262,17 Lt kompensacinės išmokos išmokėjimo nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė