9f5db978-2106-468a-b2ea-69914f91d8e6 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. e2A-342-823/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00933-2017-0                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; (S)                                                                 2.6.7                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArtÅ«ro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“, J.

K. ir I. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo ir atskirosios nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4190-580/2017 pagal ieÅ¡kovės A. Z. ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Greitista“, J. K. ir I. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B., n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti jos ir atsakovės UAB „Greitista“ 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytÄ mainų sutartį (toliau ir – Mainų sutartis) negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip sudarytÄ dėl suklydimo;

2) pripažinti atsakovių J. K. ir UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia;

3) pripažinti atsakovių I. S. ir UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia;

4) taikyti restitucijÄ ir atsakovei UAB „Greitista“ pripažinti nuosavybės teisę į 45/426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į 13/1883 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 3 141/8509 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Greitista“ 3 700 Eur atsakovei J. K. ir 5 200 Eur atsakovei I. S. už joms parduotas žemės sklypo dalis; ieÅ¡kovei pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – sodo pastatÄ bei Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Greitista“ 14 481 Eur sumÄ .IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir jame esantys statiniai – sodo bei Å«kinis pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Turtas jai atiteko padalinus su sutuoktiniu santuokoje įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovei priklausantis sodo pastatas nebuvo tinkamas gyventi žiemÄ . UAB „Greitista“ atstovas E. S. žinojo apie konfliktiÅ¡kus ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio santykius, jis nuolat siÅ«lė mainyti ieÅ¡kovės žemės sklypÄ Ä¯ butÄ arba apÅ¡iltinti sodo namelį mainais į dalį žemės sklypo. Sužinojęs, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis nesutinka leisti ieÅ¡kovei gyventi jam priklausančiame bute, E. S. pasiÅ«lė savo dukters butÄ mainais į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ su statiniais, suteikiant ieÅ¡kovei teisę po mainų dvejus metus naudotis jai priklausiusiu žemės sklypu.

UAB „Greitista“ ir ieÅ¡kovė 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarė notarinės formos Mainų sutartį, pagal kuriÄ UAB „Greitista“, atstovaujama E. S., perdavė ieÅ¡kovei 45/426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 13/1 883 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3 141/8 509 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainais už ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius statinius – sodo ir Å«kinį pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o UAB „Greitista“ įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti 14 481 Eur kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad sandorį sudaro su E. S., o ne su UAB „Greitista“. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad sudarydama Mainų sutartį iÅ¡ esmės suklydo dėl jai tenkančio turto nuosavybės formos, nes buvo įsitikinusi, kad butÄ Ä¯gyja asmeninės nuosavybės teise. Ä®sigyjamas turtas buvo suformuotas kaip atskiras butas, turintis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Pradėjusi bute gyventi ir norėdama butÄ apdrausti, ieÅ¡kovė sužinojo, kad reikalingas kito bendraturčio sutikimas. Valdydama butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovė negali pasinaudoti kompensacija pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymÄ .

IÅ¡ anksto negavusi bendraturčio sutikimo ieÅ¡kovė negali atlikti buto remonto darbų. Tai riboja ieÅ¡kovės nuosavybės teises. IeÅ¡kovė siekė atidalinti butÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad nepakeitus žemės sklypo naudojimo bÅ«do, atidalinimas negalimas. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, todėl žemės sklype negalima suformuoti daugiau nei dviejų butų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad statytojas suformavo daugiau butų, nei leidžiama.

IeÅ¡kovei bendrosios nuosavybės turėjimas nepriimtinas, ji neketino įgyti turto su nepažįstamu asmeniu.IeÅ¡kovėe teigimu, E. S., prieÅ¡ sudarant ginčo sandorį, nesuteikė jai visos reikalingos informacijos. Kiti atidÅ«s asmenys, apžiÅ«rėję butÄ , taip pat bÅ«tų susidarę nuomonę, kad tai yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, nes butas tinkamai suformuotas, izoliuotas nuo to paties namo kitų butų. Už komunalines ir namo administravimo paslaugas siųstose sÄ skaitose nurodytas vienintelis savininkas E. S., kitų bendraturčių nėra.

E. S. nutylėjo esmines aplinkybes, kad butas bus valdomas su kitu bendraturčiu. IeÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. IeÅ¡kovė nesupranta lietuvių kalbos, o notarė atsisakė padaryti sandorio vertimÄ , bandė sutartį versti pati, tačiau dėl nekokybiÅ¡ko vertimo ieÅ¡kovė negalėjo suprasti esminių sutarties aplinkybių, į ieÅ¡kovės klausimus buvo atsakyta, kad viskas pagal įstatymÄ . Atsakovė UAB „Greitista“ dalį iÅ¡ ieÅ¡kovės įgyto žemės sklypo perleido kitiems asmenims: 430/1 269 dalis žemės sklypo 2015 m. lapkričio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduota atsakovei J.

K. už 3 700 Eur, nors jo vertė yra 16 875 Eur; 430/1 269 dalis žemės sklypo 2015 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduota atsakovei I. S. už 5 200 Eur, nors jo vertė yra 16 875 Eur. Pardavus Å¡iuos žemės sklypus, 2016 m. spalio 24 d. sudaryta žemės sklypo padalijimo sutartis, pagal kuriÄ suformuoti atskiri žemės sklypai: 0,0430 ha ploto žemės sklypas, priklausantis atsakovei J. K., 0,0430 ha ploto žemės sklypas, priklausantis atsakovei I. S. ir 0,0409 ha ploto žemės sklypas, priklausantis UAB „Greitista“.

Visus sandorius tvirtino notarė D. B.. IeÅ¡kovės vertinimu, žemės sklypo dalys buvo perleistos kitiems fiziniams asmenims, siekiant apsisaugoti nuo galimų ieÅ¡kovės pretenzijų. Mainų sutarties sudarymo metu UAB „Greitista“ interesus atstovavo direktorius E. S.. Atsakovės J. K. gyvenamoji vieta sutampa su E. S. gyvenamÄ ja vieta. Atsakovė J. K. gali bÅ«ti atsakovės UAB „Greitista“ vadovo sutuoktinė arba sugyventinė, o atsakovė I. S. gali bÅ«ti dukra. Atsakovės J. K. ir I. S. laikytinos nesÄ Å¾iningomis įgijėjomis.

Atsakovės UAB „Greitista“ nesÄ Å¾iningumÄ rodo tai, kad dalies žemės sklypų pardavimas įvyko nepraėjus nei dviems mėnesiams nuo mainų sutarties. Atsakovė UAB „Greitista“ norėjo vykdyti statybų projektÄ , tačiau ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos įsiterpė į projekto ribas. Atsakovės UAB „Greitista“, I. S. ir J. K. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad abi Å¡alys turėjo interesų dėl Mainų sutarties sudarymo ir juos suderino.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad negalėjo jai priklausančiame sodo name gyventi žiemÄ , kad turėjo poreikį įgyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad ji buvo įsitikinusi, jog mainų sutartį sudaro su E. S., yra neteisingas, nes sutarties Å¡alimi nurodyta UAB „Greitista“. E. S. yra UAB „Greitista“ ir UAB „Greitista statyba“ vadovas ir akcininkas, vystė projektÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, statė 56 butus. Å alia buvo ieÅ¡kovės sodo namas, todėl teiravosi, ar ieÅ¡kovė nenori parduoti savo sklypo. 2014 m. rudenį, užbaigiant statybų projektÄ , ieÅ¡kovė paprašė trijų kambarių buto.

UAB „Greitista“ butÄ nusipirko iÅ¡ UAB „Greitista statyba“, jį įrenginėjo nuomai. IeÅ¡kovė buvo atėjusi 7 kartus su praÅ¡ymu sudaryti mainų sutartį, keisti vieno kambario butÄ Ä¯ žemės sklypÄ . IeÅ¡kovei žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, kad butas padalintas į daugiau butų. Mainų sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžtas sutarties dalykas, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji manė perkanti atskirÄ butÄ , yra nepagrįsti. Notaro patvirtintas sandoris laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Jeigu ieÅ¡kovė nepasitikėjo notare ar nesuprato notarės vertimo, turėjo nepasiraÅ¡yti sutarties, nes notaro patvirtinti sandoriai rodo Å¡alių suderintÄ valiÄ . Å alis, kuri lengvabÅ«diÅ¡kai vertina notarinių sandorių tvirtinimÄ , turi bÅ«ti laikoma kalta dėl savo didelio neatsargumo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalį teismas turėtų atsisakyti ginti ieÅ¡kovės teises dėl piktnaudžiavimo subjektine teise. Atsakovių teigimu, restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas, nes tai pažeistų sÄ Å¾iningų įgijėjų – atsakovių I.

S. (E. S. dukros) ir J. K. (E. S. žmonos sesers), teises. Atsakovės J. K. ir I. S. įgytus žemės sklypus ketina panaudoti versle. Jų nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Sandoriai patvirtinti notaro, todėl laikytini teisėtais.Trečiasis asmuo notarė D. B. nurodė, kad ieÅ¡kovė su anÅ«ku pirmÄ kartÄ Ä¯ notarę kreipėsi rugpjūčio pradžioje, kai jau buvo susiderėję su UAB „Greitista“ dėl sutarties sÄ lygų. Pirmojo susitikimo metu ieÅ¡kovė norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti galimybę įgyti patalpas asmeninės nuosavybes teise pirkimo bÅ«du, nes nebuvo pasibaigusi santuokos nutraukimo byla.

Notarė paprašė pateikti nuosavybės teisės ir santuokos nutraukimo dokumentus. AntrÄ kartÄ ieÅ¡kovė atvežė dokumentus, notarė paaiÅ¡kino, kad mainų sutartimi neprarandama asmeninės nuosavybės teisė, įteikė registro iÅ¡raÅ¡Ä . PrieÅ¡ sudarant sandorį ieÅ¡kovė buvo atvykusi trečiÄ kartÄ , kalbėjo apie sutarties vertimÄ . PaaiÅ¡kinus, kad vertimas gali kainuoti 200 – 300 Eur, ieÅ¡kovė nurodė, jog ji neturi lėšų, todėl atvažiuos su anÅ«ku, pažadėjo iÅ¡versti sutartį žodžiu iÅ¡ rusų kalbos.

Dalis pokalbio vyko lietuvių kalba. Sudarant Mainų sutartį ieÅ¡kovei buvo pateikta kadastrinė buto byla ir neįregistruota kadastrinių matavimų byla. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyjama buto dalis, o ne visas butas. Sutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta buto dalies naudojimosi tvarka, kad ieÅ¡kovė galės naudotis patalpomis kaip atskiru turtiniu vienetu, atÅ¡aukta pirmenybės teisė siÅ«lyti bendraturčiams pirkti butÄ . Buvo aiÅ¡kiai apraÅ¡yta, kad bus mainoma buto dalis. Pažymėjo, kad buvo parengti keli sutarties egzemplioriai ir anÅ«kas skaitė sutartį kartu.

Mano, kad įteikė sutarties projektÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės A. Z. ir atsakovės UAB „Greitista“ 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytÄ Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, pripažino atsakovių J. K. ir UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, pripažino atsakovių I.

S. ir UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, taikė restitucijÄ ir atsakovei UAB „Greitista“ pripažino nuosavybės teises į 45/426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 13/1 883 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3 141/8 509 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taikė restitucijÄ ir ieÅ¡kovei A. Z. pripažino nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir jame esančius statinius – sodo pastatÄ bei Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Greitista“ atsakovei J. K. 3 700 Eur už jai parduotÄ dalį žemės sklypo. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Greitista“ atsakovei I. S. 5 200 Eur už jai parduotÄ dalį žemės sklypo. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Z. atsakovei UAB „Greitista“ 14 481 Eur kompensacijos. Priteisė iÅ¡ UAB „Greitista“ 2 083,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas nurodė, kad esminis ginčas tarp bylos Å¡alių kilo dėl to, ar ieÅ¡kovė suprato ir ar turėjo suprasti, kad jos įgyjamas turtas sudaro tik buto dalį.

Vertinant Å¡iÄ aplinkybę, teismo nuomone, reikÅ¡minga tai, jog ieÅ¡kovės įgyta buto dalis yra įrengta kaip visiÅ¡kai atskiras butas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad butas suformuotas kaip atskiras vienetas. Å is butas neturi jokių bendrų patalpų su kita tame pačiame aukÅ¡te esančia buto dalimi, pavyzdžiui: koridoriaus, tualeto, bendro įėjimo, bendrų durų ar panaÅ¡iai. Abi buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys yra suformuotos kaip du atskiri butai, įrengti atskiri įėjimai, sanitariniai mazgai, atskiros virtuvės, kitos patalpos.

Ä® ieÅ¡kovės įgytÄ buto dalį patenkama per atskiras duris, greta įėjimo durys į kitÄ buto dalį. Esant tokiai padėčiai, nei vienas apdairus žmogus vien apžiÅ«rėjęs įgytÄ turtÄ negalėtų suprasti, kad ieÅ¡kovės įsigytas butas yra didesnio buto dalis. VisiÅ¡kas butų atskirumas patvirtina, jog tai, kad ieÅ¡kovės įgytas nekilnojamasis turtas sudaro tik kito nekilnojamojo turto dalį, galima nustatyti tik pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Teismas nurodė, kad CK 6.163 straipsnio 1 dalis įpareigoja Å¡alis sÄ Å¾iningai elgtis ikisutartiniuose santykiuose.

To paties straipsnio 4 dalis įpareigoja Å¡alis atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikmės sutarčiai sudaryti. Atskirai suformuoto buto statusas kaip kito, didesnio, buto dalies yra visiÅ¡kai neįprastas dalykas nekilnojamojo turto rinkoje, apie tokį nekilnojamojo turto statusÄ joks apdairus žmogus net nepagalvotų, todėl tokio turto statuso buvimas turi bÅ«ti vienos sandorio Å¡alies kitai sandorio Å¡aliai itin nuodugniai iÅ¡aiÅ¡kinamas. Pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovei pateikė tinkamÄ ir pakankamÄ informacijÄ apie mainomÄ turtÄ , priskirtina atsakovei UAB „Greitista“.Nors E. S. teigė, kad jis ieÅ¡kovei aiÅ¡kino apie tai, jog mainoma tik buto dalis, tačiau įrodymų Å¡iam teiginiui patvirtinti nepateikė ir Å¡io fakto neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Be to, vien pasakymas žodžiu, kad įsigyjamas turtas sudaro buto dalį, nėra pakankamai informatyvus ir nelaikytinas tinkamu ikisutartiniu elgesiu. Teismas nurodė, kad byloje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimai dėl to, kokia informacija buvo suteikta ieÅ¡kovei ir kokius dokumentus dėl mainomo turto prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ji turėjo, yra skirtingi. Notarė D. B. nurodė, jog su ieÅ¡kove bendravo 3 – 4 kartus, ieÅ¡kovei atvykus 2 kartÄ , jai davė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , o Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo metu pateikė buto kadastrinę bylÄ bei antrÄ neregistruotÄ bylÄ .

Liudytojas D. S. teigė, kad jam dalyvaujant sutarties pasiraÅ¡yme pas notarÄ nekilo įtarimų, jog butas galėjo bÅ«ti padalintas ar parduodamas dalinės nuosavybės teise, liudytojas nematė, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų duotas Mainų sutarties projektas. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nepateikta įrodymų, jog Mainų sutarties projektas buvo parengtas bent kelios dienos iki Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo, taip pat nepateikta įrodymų, kad notarė užsakė ir iÅ¡spausdino Nekilnojamojo turto registro duomenis, nepateikti registro duomenys, kuriuose bÅ«tų ankstesnė iÅ¡raÅ¡o sudarymo data.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 13/53201 parengta 2016 m. rugsėjo 15 d., o kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl Å¡ios bylos notarė ieÅ¡kovei sutarties sudarymo dienÄ (2016 m. rugsėjo 11 d.) negalėjo įteikti. Nesant raÅ¡ytinių įrodymų dėl supažindinimo su dokumentais ar buto statusu, teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog ikisutartiniu laikotarpiu iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei kokį turtÄ maino ir kad įteikė ieÅ¡kovei dokumentus prieÅ¡ Mainų sutarties pasiraÅ¡ymÄ (CPK 178 straipsnis).

Teismas sutiko, kad Mainų sutartyje iÅ¡samiai apraÅ¡omas mainomas turtas bei aptariama nuosavybės ir naudojimo teisių įgyvendinimo tvarka, tačiau pažymėjo, kad sandoris sudarytas lietuvių kalba. Mainų sutarties vertimas į rusų kalbÄ nebuvo parengtas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nesupranta lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos nemokėjimÄ ji tvirtino ir teismo posėdžio metu, visiÅ¡kai nebendraudama ir net iÅ¡ dalies nedalyvaudama posėdyje lietuvių kalba. Nors notarė D. B. nurodė, kad vienÄ kartÄ pas jÄ atvykusi ieÅ¡kovė bendravo ir lietuvių kalba, tačiau nei dokumentais, nei iÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio teismo posėdžio metu to nebuvo galima nustatyti, todėl aplinkybę, kad ieÅ¡kovė supranta lietuvių kalbÄ , teismas pripažino neįrodyta.

Teismas, remdamasis dalyvavusių sudarant sandorį asmenų paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad notarė D. B. Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo metu pati atliko Mainų sutarties vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ . IeÅ¡kovė pripažino, kad vertimas žodžiu buvo daromas, tačiau nurodė, kad notarei sakė, jog nesupranta vertimo, uždavinėjo klausimus. Liudytojas D. S. aiÅ¡kino, kad jis pats nesuprato vertimo, gali bÅ«ti, jog dėl notarės akcento, sudėtingo teksto, sutarties vertimas truko apie 15 min. Mainų sutartis be priedų sudaro 19 lapų.

Mainų sutarties tekstas yra teisinis ir sudėtingas, jam suprasti reikalinga įsigilinti ir pageidautina turėti specialių teisinių žinių. Tokio teksto vertimas yra sudėtingas, taip pat sudėtinga tekstÄ suprasti tik girdint vertimÄ . IeÅ¡kovės įsigytas turtas susideda iÅ¡ trijų pozicijų, kuriose numatyta dalinė nuosavybė. Tai apsunkina teksto supratimÄ . Prie mainų sutarties pridėti žemės sklypų planai, tačiau žemės sklypų dalys yra susijusios su buto plotu, iÅ¡ Å¡ių planų buto statusas nepaaiÅ¡kėja.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – NÄ®) nėra konkrečiai nurodyta, kokia tvarka turi bÅ«ti atliekamas vertimas, kai sandoris sudaromas kalba, kurios sandorio Å¡alis nemoka, todėl turi bÅ«ti remiamasi NÄ® 30 straipsnio nuostata, kad notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Å i įstatymo nuostata apima ir notaro pareigÄ Ä¯sitikinti, ar asmuo suprato notaro aiÅ¡kinimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atliekamo vertimo galėjo nesuprasti, jog turtÄ Ä¯gyja dalinės nuosavybės teise.

Atsakovė UAB „Greitista“ neįrodinėjo, kad ieškovei buvo paaiškinta, kuo buto dalies statusas skiriasi nuo atskiro buto, kokie yra nuosavybės ir valdymo teisių skirtingumai.UAB „Greitista“ atstovo paaiškinimai, kad ieškovė domėjosi buto statusu, visi aplinkui gyvenantys žmonės žinojo, kokie butai yra statomi, yra paneigti liudytojos V. M. paaiškinimais. Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. paliudijo, kad vadovauja sodo bendrijai „Vitaminas“, yra ieškovės kaimynė.

IeÅ¡kovė 2013 m. kreipėsi į bendrijos valdybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡siaiÅ¡kinti padėtį dėl vykstančių statybų, kadangi žemės plotas, esantis aplink ieÅ¡kovės sodybÄ , buvo paaukÅ¡tintas vienu metru, buvo paÅ¡alinti ir neatstatyti vartai ir pan. Bendrijos pirmininkė domėjosi statybų situacija Å¡alia ieÅ¡kovės namų, kreipėsi į institucijas, buvo straipsnis spaudoje, tačiau padėtis nepasikeitė. Liudytoja, nors ir bÅ«damas sodų bendrijos pirmininke, teigė, kad nežinojo, kokie butai buvo statomi Å¡iame projekte.

IeÅ¡kovė teigė, jog didelę įtakÄ klaidingam įsitikinimui susiformuoti turėjo sÄ skaitos už komunalines paslaugas. 2015 m. balandžio 1 d. – 2015 m. liepos 1 d. mokėjimo kvitai už paslaugas suteiktas butui buvo iÅ¡raÅ¡yti E. S. vardu.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „Greitista“ netinkamai vykdė CK 6.163 straipsnio 4 dalies pareigÄ ikisutartiniuose santykiuose atskleisti ieÅ¡kovei informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti: neįrodyta, kad ieÅ¡kovei iki sandorio sudarymo buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as bei Mainų sutarties projektas; sandoris sudarytas netinkamai ieÅ¡kovei suprantama kalba supažindinus su sudaromu sandoriu.

Teismas nurodė, kad sandoris CK 1.90 straipsnio pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tada, kai suklydimas turi esminės reikÅ¡mės. Å iuo atveju Mainų sutarties dalykas yra buto dalis. Tiek atskiras butas, tiek buto dalis gali bÅ«ti naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip gyvenamosios patalpos. Visgi, nuosavybės ir valdymo teisės, lyginant butÄ ir buto dalį, yra skirtingos apimties. Buto dalis valdoma bendrosios nuosavybės teise, reglamentuota CK 4 knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis.

Mainų sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose nurodoma, kad A. Z. įgyja teisę be bendraturčių sutikimo naudoti, valdyti, perleisti, įkeisti buto dalis, tačiau nepateiktas bendraturčių susitarimas atsisakyti tokių teisių. Išankstinis atsisakymas pirmumo teisės įsigyti buto dalį tiesiogiai nėra numatytas CK 4.79 straipsnyje, jis neregistruojamas registre ir kitam savininkui nepereina. CK 4.81 straipsnis nurodo, jog naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimis tvarka gali būti registruojama viešame registre ir būti privaloma naujam savininkui.

CK 4.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama, kad naudojimosi tvarka bÅ«tų nustatoma bendraturčių susitarimu, o ne vienaÅ¡aliu teisių atsisakymu, taip pat tiksliai nėra apibrėžta naudojimosi tvarkos, dėl kurios sudarytas susitarimas galioja ir paskesniam savininkui, apimtis. Jokio susitarimo su bendraturčiu D. M. ieÅ¡kovė nėra sudariusi ir, kaip nurodė ieÅ¡kovė, antrojo savininko nepažįsta.Mainų sutarties 5.4 punkte tvirtina, kad buto dalyje kitų gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų ar juridinių asmenų nėra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A30-3828 suteikti adresai: butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis dvibučiame gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas dviejų bendraturčių; nekilnojamojo turto (buto) dalys nėra atskiri nekilnojamieji daiktai, kuriems pagal galiojančius teisės aktus galima būtų suteikti naujus adresus.

Kadangi ieÅ¡kovei priklausanti buto dalis neturi atskiro adreso, tai tiek ji, tiek kitas bendraturtis gali leisti deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ kitiems asmenims, naudoti adresÄ juridinių asmenų registracijai bei kitiems reikalams. Tai patvirtina, kad deklaravimo ir registracijos situacija gali kisti be ieÅ¡kovės valios. Tai, kad gyvenamosios vietos deklaravimas vykdomas pagal adresÄ (duomenys neskelbtini), t. y. visam butui, patvirtina 2017 m. kovo 1 d. Pažyma Nr. (2017-42411-PS)-57.IeÅ¡kovė negali atsidalinti jai priklausančio buto dalies ir suformuoti atskiro buto.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovės turimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, todėl galimybės pakeisti dvibučio gyvenamojo namo paskirtį į daugiabutį (3 ir daugiau butų) gyvenamÄ jį namÄ galiojantys teisės aktai nenumato, kadangi pastato paskirtis turi atitikti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 12 priedo 2.1. punktas); norint pakeisti dvibučio gyvenamojo namo paskirtį į daugiabutį (3 ir daugiau butų) gyvenamÄ jį namÄ , žemės naudojimo bÅ«das turėtų bÅ«ti pakeistas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ (Aplinkos ministro įsakymas 2013 m. gruodžio 11 d., Nr. 3D-830/D1- 920).

Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 punkte nurodyta, kad butas yra gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Nėra numatyta, kad vienas butas gali būti ir kito buto dalimi. Šio reglamento 18 punkte nurodyta gyvenamojo pastato patalpų struktūra, kuri labai skiriasi priklausomai nuo to, ar pastatas yra daugiabutis ar vienbutis, dvibutis.

Daugiabučiuose namuose įrengiamos papildomos patalpos, kurios nėra privalomos vienbučiuose ir dvibučiuose. Tai rodo, kad, įsigydamas butÄ daugiabutyje, asmuo gauna papildomas paslaugas, kurios nėra gaunamos, kai butas įsigyjamas tokiomis sÄ lygomis, kai vienbučiai ir dvibučiai namai realiai pastatomi kaip daugiabučiai.Ä®vairiuose statybos techniniuose reglamentuose yra nustatyti visiÅ¡kai skirtingi techniniai reikalavimai atskiro buto patalpoms ir buto dalies patalpoms. Tai rodo, kad butÄ perkantis asmuo turi pagrindÄ manyti, jog jo įsigytas butas bus tinkamai pastatytas ir atitiks butui keliamus garso, Å¡ilumos izoliavimo bei kitus reikalavimus.

Ä®sigydamas buto dalį asmuo turi žinoti, jog jis pagrindo tikėtis butui įprastų techninių sprendimų, neturi. Å i sÄ lyga yra esminė buto charakteristika. Nors teisės aktai nedraudžia nuosavybės teise įgyti dalies buto ir tokia nuosavybės forma yra plačiai paplitusi, tačiau turtÄ Ä¯sigyjantis asmuo turi bÅ«ti tinkamai informuojamas apie įgyjamo turto savybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę naudojant turtÄ . Atsižvelgdamas į tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buto ir buto dalies skirtumai turi esminę reikÅ¡mę priimant sprendimÄ dėl turto įsigijimo.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl suklydimo įtakos sandorio galiojimui, bÅ«tina įvertinti CK 1.90 straipsnio sÄ lyga, kad normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ atidaus ir protingo žmogaus turi bÅ«ti reikalaujama, kad jis įsigyjamÄ turtÄ suprastų kaip daiktÄ , sukurtÄ pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Negali bÅ«ti reikalaujama, kad asmuo numatytų, suprastų ir sutiktų su padarytais pažeidimais.

Teritorijos, kurioje ieÅ¡kovė ilgus metus turėjo sodo sklypÄ , naudojimo bÅ«das yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija ir daugiabučiai namai joje negali bÅ«ti statomi. Kadangi ieÅ¡kovės butas yra antrame aukÅ¡te, o Å¡io statinio 2 aukÅ¡te yra dar vienas butas, tai galima daryti iÅ¡vadÄ , jog statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis. Taikant apdairaus ir protingo asmens standartÄ negalima reikalauti, jog toks asmuo norėtų gyvenamÄ sias patalpas įgyti statybos techninio reglamento reikalavimų neatitinkančiame pastate.Teismas taip pat nurodė, kad, vertinant ieÅ¡kovės elgesį, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini), jai sandorio sudarymo metu buvo suėję (duomenys neskelbtini) metai.

Nors bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė parodė, kad ji gerai orientuojasi visuomeniniuose santykiuose, tačiau ieÅ¡kovės amžius gali turėti įtakos sugebėjimui greitai ir tiksliai priimti sprendimus. Kita priežastis, dėl kurios su ieÅ¡kovės asmeniu susijusios savybės gali neigiamai veikti jos elgesį sandorio sudarymo metu ir įtakoti veiksmų nesupratimÄ , yra tai, kad ieÅ¡kovė nemoka lietuvių kalbos. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp E. S. ir ieÅ¡kovės buvo draugiÅ¡ki santykiai, jie nuo 2013 m. buvo geri pažįstami, ieÅ¡kovė jam pasakojo savo asmeninius reikalus, juo pasitikėjo.

Dėl draugiÅ¡kų asmeninių santykių, notaro dalyvavimo, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo įtarti, kad E. S. jai neatskleis esminę reikÅ¡mę sudarančios informacijos apie sandorio dalykÄ . IeÅ¡kovė turėjo pagrindÄ tikėti kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumu. Kaip atskiri butai įrengtos buto dalys yra itin naujas ir retas dalykas nekilnojamojo turto rinkoje, buto įrengimas vien iÅ¡ jo apžiÅ«ros neleidžia suprasti turto statuso, todėl klaida dėl perkamo daikto yra labai tikėtina. Tai, kad ieÅ¡kovė nepareikalavo sutarties vertimo, advokato dalyvavimo, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikoma neatsargiu elgesiu.

Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Greitista“ su atsakovėmis J. K. ir I. S. sudaryti sandoriai turi nesÄ Å¾iningo elgesio elementų. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir E. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jau nuo 2013 m. UAB „Greitista“ pradėjo teirautis dėl galimumo įsigyti ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto žemės sklypų plano matyti, jog UAB „Greitista“ sodų bendrijoje statomų pastatų kvartalas yra prie pat ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos. Teismo posėdžio metu UAB „Greitista“ vadovas neneigė suinteresuotumo ieÅ¡kovės sklypo įsigijimu.

Nepaisant to, po Mainų sutarties sudarymo nepraėjus nė dviem mėnesiams, UAB „Greitista“ didžiÄ jÄ dalį žemės sklypo pardavė. Jokių motyvų, ekonominio suinteresuotumo, Å«kinės naudos ar panaÅ¡ių su įmonės veikla susijusių argumentų UAB „Greitista“ atstovai nenurodė. UAB „Greitista“ ir žemės sklypo dalis įsigijusios atsakovės J. K. ir I. S. buvo atstovaujami to paties advokato, kuris visų trijų asmenų teisių gynime interesų konflikto nematė.

Visos trys atsakovės bylos nagrinėjimo metu teikė vieningÄ pozicijÄ . Atsakovės J. K. ir I. S. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žemės sklypÄ ketina panaudoti versle, kurį abi atsisakė atskleisti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės yra verslininkės, turi kokios nors įmonės akcijų, dalyvauja įmonių veikloje ar yra sudariusios kokias nors panaÅ¡ias su žemės sklypais susijusias komercinę naudÄ teikiančias sutartis. E. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad I.

S. yra jo dukra, o J. K. yra jo žmonos sesuo. UAB „Greitista“ direktorius su abiem atsakovėm yra susijęs giminystės ryÅ¡iais. UAB „Greitista“ žemės sklypo dalis pardavė už itin maÅ¾Ä kainÄ . Mainų sutartimi nustatyta, jog ieÅ¡kovei priklausiusio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 49 800 Eur. Žemės sklypo su statiniais vertė pagal Mainų sutarties Å¡alių vertinimÄ yra 41 771,90 Eur. Pagal Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį I. S. už 430/ 269 dalis žemės sklypo sumokėjo 5 200 Eur, į kainÄ Ä¯skaičiavus visus su daiktu susijusius mokesčiu ir kitus mokėjimus, J.

K. už 430/1 269 dalis žemės sklypo sumokėjo 3 700 Eur. VÄ® Registrų centras 430/1 269 žemės sklypo dalies nustatyta vertė 16 874 Eur, o pagal vertę, už kuriÄ vos prieÅ¡ du mėnesius Mainų sutartimi turtÄ Ä¯gijo UAB „Greitista“, žemės sklypo dalies vertė bÅ«tų 14 154,39 Eur. Tai patvirtina, kad UAB „Greitista“, nesant jokio suprantamo paaiÅ¡kinimo bei Å«kinės logikos, daugiau nei 2/3 dalis ieÅ¡kovei priklausiusio žemės sklypo pardavė 3 – 4 kartus mažesne kaina.Teismas pažymėjo, kad nesÄ Å¾iningo valdymo sÄ voka pateikiama CK 4.97 straipsnio 1 dalyje, kurioje nesÄ Å¾iningas valdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas. Byloje nustatyta aplinkybė, kad bÅ«damas UAB „Greitista“ direktoriumi E. S. sÄ Å¾iningai nevykdė ikisutartinių pareigų supažindinti ieÅ¡kovę su esminėmis mainomo daikto savybėmis, nepraėjus dviem mėnesiams UAB „Greitista“ žemės sklypo dalis pardavė už 3 – 4 kartus mažesnę kainÄ , nei įsigijo, ar nustatyta rinkos vertė, su įmonės vadovu susijusiems asmenims, turtÄ Ä¯gijusios atsakovės neturi konkrečių turto naudojimo planų, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmeninių ryÅ¡iu bÅ«du už daug mažesnę kainÄ Ä¯gydamos turtÄ atsakovės turėjo suprasti, jog sandoris sudaromas siekiant įgyti sÄ Å¾iningo įgijėjo statusÄ .

Nei viena atsakovė, akivaizdžiai sutartyse matydamos kelis kartus mažesnę sandorio kainÄ , nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl kaina mažesnė kelis kartus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Greitista“ bÅ«tų skelbusi apie turto pardavimÄ vieÅ¡ai, ėmusis priemonių turtÄ parduoti per nekilnojamojo turto agentus, ar kad jai bÅ«tų bÅ«tinybė turtÄ parduoti daug pigiau ir itin greitai. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog sandorių su I. S. ir J.

K. sudarymo metu UAB „Greitista“ direktoriumi buvo nurodytas A. G., teismo iÅ¡vadų nekeičia, nes Å¡iuo metu įmonės vadovu vėl yra E. S., sandorių sudarymui direktoriumi paskirtas kitas asmuo siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto sudarant sandorius su giminaičiais (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). UAB „Greitista“ atstovas Å¡ios ieÅ¡kovės versijos neneigė.Teismas pažymėjo, kad UAB „Greitista“ negaliojančiu mainų sandoriu nuosavybės teisių į ieÅ¡kovei priklausiusį žemės sklypÄ su statiniais neįgijo, todėl Å¡ios teisės negalėjo perleisti.

Nesamų nuosavybės teisių perleidimo sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pripažinus atsakoves I. S. ir J. K. nesÄ Å¾iningomis įgijėjomis, o jų sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, taikytina restitucija pagal CK 180 straipsnio 2 dalį. CK 6.146 straipsnis nustato, jog restitucija taikoma natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma ar sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Nagrinėjamu atveju jokių nepatogumų dėl restitucijos natÅ«ra taikymo nenustatyta, todėl taikoma ieÅ¡kovės praÅ¡oma restitucijos forma.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. atskirÄ ja nutartimi pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie (duomenys neskelbtini), nustatytÄ pažeidimÄ , kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, pastatytas daugiabutis namas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovės UAB „Greitista“, J. K. ir I. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ ir 2017 m. liepos 14 d. atskirÄ jÄ nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Teismas sprendime aiÅ¡kiai nepasisakė dėl ginčo Å¡alių įrodinėjimo pareigų ir Å¡iuo aspektu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011 nurodė, kad, vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos (onus probandi) paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė privalėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu praÅ¡o nustatyti konkrečias faktines aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei suteikė teisę daryti deklaratyvius teiginius, o atsakovėms priskyrė pareigÄ pateikti į bylÄ Ä¯rodymus, nuginčijančius Å¡iuos teiginius. Todėl atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nes atsakovės negalėjo tikėtis, kad teismas nukryps nuo suformuotos teismų praktikos.

Teismas sprendime nurodė, kad byloje reikia įrodyti, ar ieÅ¡kovė suprato ir ar turėjo suprasti, kad jos įgyjamas turtas sudaro tik buto dalį. Ä®rodinėjimo ribas teismas apribojo vien tik ieÅ¡kovės subjektyviu supratimu. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir (pagal notaro paaiÅ¡kinimÄ ) su jais susipažino, teismas nevertino, o įrodymų, kad ieÅ¡kovė nesusipažino su registro duomenimis (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės teiginius) byloje nėra.

Teismas taip pat neįvertinęs atmetė UAB „Greitista“ direktoriaus E. S. ir notarės D. B. paaiÅ¡kinimus, jog ieÅ¡kovei buvo atskleistas buto teisinis statusas. Liudytojas D. S. parodė, kad jis kartu su ieÅ¡kove dalyvavo Mainų sutarties pasiraÅ¡yme, buvo notaro kabinete, visÄ sutarties tekstÄ perskaitė. Tai reiÅ¡kia, kad jis negalėjo nematyti, kad buvo mainoma dalis buto ir negalėjo to nepasakyti ieÅ¡kovei. Vertinant visus įrodymus sistemiÅ¡kai pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo momentu negalėjo nežinoti, kad ji savo žemės sklypÄ su statiniais iÅ¡maino į buto dalį ir žemės sklypų dalis.

Taip pat ji negalėjo nežinoti, kad savo buto dalimi ji atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis, valdys ir disponuos. Apeliacinės instancijos teismui pateikiamoje UAB „Greitista“ ir D. M. 2015 m. vasario 3 d. sudarytoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartyje yra nustatyta tvarka, kaip bus naudojamasi buto dalimis. Ši sutartis sudaryta tarp dviejų bendraturčių, todėl ji atitinka CK 4.81 straipsnio nuostatas, yra registruota viešame registre ir privaloma ieškovei, D. M. ir bet kuriam kitam buto bendrasavininkiui.

Å i sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo teises gali įgyvendinti be kito bendraturčio sutikimo. IeÅ¡kovė nenurodė jokių esminių kliūčių naudotis iÅ¡simainytu daiktu pagal paskirtį. Byloje nebuvo reikalavimo vertinti Å¡alių ikisutartinius santykius, tačiau teismas taikė CK 6.163 straipsnį ir nurodė, kad UAB „Greitista“ turėjo įrodyti, jog prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ pateikė ieÅ¡kovei tinkamÄ ir pakankamÄ informacijÄ apie mainomÄ turtÄ . Teismas atmetė notarės parodymus, kad ieÅ¡kovei buvo pateikti planai, rodantys, kad ji perka dalį buto.

Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai nevertino D. S. parodymų, jog jam nekilo įtarimų, kad butas parduodamas dalinės nuosavybės teise, nors Å¡is liudytojas gerai moka lietuvių kalbÄ , teismo posėdyje pripažino, kad perskaitė Mainų sutarties tekstÄ , ir negalėjo nesuprasti, kad ieÅ¡kovės turtas mainomas į buto dalį. Teismas akcentavo tik kadastrinių matavimų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kitos kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos 2014 m. spalio 16 d., teismas iÅ¡ viso sprendime nepaminėjo, nors Å¡ioje byloje esantis planas patvirtina, kad ieÅ¡kovė įgyja buto dalį.

Å i byla buvo naudojama pas notarÄ rengiant 2015 m. rugsėjo 11 d. Mainų sutarties projektÄ ir pasiraÅ¡ant Mainų sutartį. Å ioje byloje nėra fiksuota, kad yra atskiras 31,21 m2 ploto butas. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad iki Mainų sutarties sudarymo Å¡ios sutarties projekto ir mainomo daikto dokumentų ji negavo ir su jais nesusipažino. Tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė ir teismas negalėjo grįsti sprendimo tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais. Teismas nepagrįstai apsunkino atsakovių padėtį, nes kai kurių įrodymų, patvirtinančių atsakovių atsikirtimus, iÅ¡ viso nevertino arba vertino ne pagal įstatymo nuostatas.

Notarė ir UAB „Greitista“ vadovas patvirtino, kad mainomo buto dokumentai buvo notaro biure, todėl notaras turėjo galimybę ieÅ¡kovei suteikti visÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ iki sutarties tvirtinimo notarine tvarka. Notarė nurodė, kad ieÅ¡kovei prieÅ¡ kurį laikÄ iki Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo buvo įteiktas Mainų sutarties projektas ir Å¡is notarės paaiÅ¡kinimas nėra paneigtas. Notarė yra vieÅ¡Ä priesaikÄ davęs asmuo, vykdantis jam pavestÄ valstybės funkcijÄ tvirtinti neginčijamus civilinius sandorius.

Notaro sudaryti dokumentai yra aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai. Tokiais pat turi bÅ«ti laikomi ir notaro paaiÅ¡kinimai. Byloje notarei nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, todėl ji nėra suinteresuota dėl ginčo esmės. Ginčyti jos parodymus ir jos sudarytus oficialius dokumentus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu ir suinteresuoto veikti ieÅ¡kovės naudai liudytojo parodymais nėra leistina. Liudytojas D. S. davė teismui melagingus parodymus nurodydamas, kad iÅ¡ Mainų sutarties turinio jis nesuprato, jog mainoma buto dalis, o ne atskiras butas.

Mainų sutarties tekstas patvirtina, jog normaliam protingam žmogui turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad mainomas ne atskiras butas, o buto dalis. Kad protingam žmogui vertinant mainų sutarties tekstÄ nekiltų abejonių dėl mainomo daikto pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas. Atsakovės pateikia apeliacinės instancijos teismui pas notarÄ saugomos Mainų sutarties egzemplioriaus kopijÄ . Ji patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra pasiraÅ¡iusi kiekviename lape ir su kiekvieno lapo turiniu ji buvo susipažinusi tiek pati asmeniÅ¡kai, tiek padedant jos giminaičiui D.

S.. Todėl aplinkybė, kad notarė ir D. S. informavo ieÅ¡kovę, jog savo turtÄ ji maino ne į atskirÄ butÄ , o į buto dalį, turi bÅ«ti pripažinta įrodyta. Tai, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pastabų dėl mainomo daikto, patvirtina, jog ji žinojo, kÄ gauna pagal mainų sandorį. Byloje nenuginčytas notarės paaiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovė moka valstybinę kalbÄ ir su ja bendravo ne tik rusų, bet ir lietuvių kalba. Teisminio proceso metu ieÅ¡kovė logiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai dėstė savo mintis ir argumentus.

Neįtikėtina, kad protingas žmogus, visÄ sÄ moningÄ gyvenimÄ pragyvenęs Lietuvoje, nemoka lietuvių kalbos. Nors D. S. nebuvo oficialiai įraÅ¡ytas kaip liudytojas į mainų sutartį, de facto jis buvo liudytoju ir ieÅ¡kovės vertėju. Teismas be pagrindo patikėjo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais apie tai, kad ji nesuprato mainų sutarties turinio. IeÅ¡kovė iki mainų sandorio sudarymo turėjo ilgalaikę bylinėjimosi patirtį. Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad dėl turto mainų derėjosi nuo 2013 m.

BÅ«tent ieÅ¡kovė aiÅ¡kinosi pas notarÄ , kaip padaryti, kad teismo jos asmeniniu pripažintas turtas liktų jos asmeniniu turtu po sandorio sudarymo. IeÅ¡kovė 2017 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad ji nesupranta, kas vyksta. Tuo tarpu 2017 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė parodė, kad ji puikiai suprato, kas vyko birželio 28 d. teismo posėdyje, panaudojo visÄ tame posėdyje gautÄ informacijÄ ir įrodė, kad puikiai orientuojasi visose bylos aplinkybėse.NÄ® 30 straipsnio nuostatÄ notaras įvykdė ir atliekamų notarinių veiksmų prasmę bei pasekmes ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino, tai yra įsitikino, kad ieÅ¡kovė moka valstybinę kalbÄ , iki Mainų sutarties sudarymo pateikė ieÅ¡kovei Mainų sutarties projektÄ , sudarė ieÅ¡kovei galimybę pasidaryti Mainų sutarties vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ , Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo momentu naudotis vertėjo paslaugomis, padarė žodinį Mainų sutarties teksto vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ .

Liudytoja V. M. yra sodininkų bendrijos, kurioje sklypÄ ir pastatus turėjo ieÅ¡kovė, pirmininkė. Ji nežinojo, kokie yra ieÅ¡kovės ir UAB „Greitista“ santykiai, kokius butus stato UAB „Greitista“. Å ios liudytojos parodymai nėra susiję su bylos esme. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų norėjusi teismui atskleisti tiesÄ apie mainų sandorio aplinkybes, ji bÅ«tų kvietusi liudyti bendrijos, kurioje yra butas (duomenys neskelbtini), pirmininkÄ A. P..Teismas 2017 m. birželio 28 d. posėdyje padarė pastabÄ , kad reikia patikrinti, ar nėra imperatyvių teisės normų pažeidimų statybos procese ir spręsti dėl kreipimosi į Statybos inspekcijÄ .

Kadangi ieÅ¡kinyje nebuvo keliami tokio pobÅ«džio reikalavimai, Å¡i pastaba rodė iÅ¡ankstinį teismo nusistatymÄ ir kėlė pagrįstÄ abejonę dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Kartu tai rodė, kad statybos procesÄ reglamentuojančių teisės normų taikymas turėtų vykti iÅ¡klausius Å¡ios srities profesionalus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovus. Teismas, neatlikęs tyrimo, neturėjo teisės informuoti valstybinę institucijÄ apie galimai padarytus pažeidimus.

Byloje nebuvo nagrinėjami UAB „Greitista“ veiksmai statybos procese, nesudaryta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, nėra tam įgaliotos institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, įvertinimo. Taigi, nėra nustatyta, ar padaryti pažeidimai, o, jei jie padaryti, ar Å¡ie pažeidimai yra esminiai.Teismas be iÅ¡samios sisteminės teisės normų analizės padarė iÅ¡vadÄ , kad namas, kuriame buto dalį nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovė, yra daugiabutis gyvenamasis namas.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SÄ®) sÄ vokos daugiabutis gyvenamasis namas iÅ¡ viso nėra. SÄ® 27 straipsnyje yra numatyta, kad statybÄ leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naujÄ statinį – naujo neypatingo statinio statybai. Nurodyta norma nenumato butų skaičiaus ar Å¡eimų skaičiaus. Pagal Å¡io įstatymo 27 ir 28 straipsnius naujo nesudėtingo statinio statyba mieste baigiama nesuraÅ¡ant statybos baigimo akto.

STR 1.01.03:2017 ir 1.01.09:2003 6.3 punkte buvo nurodytas statinių klasifikavimas pagal jų paskirtį – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai, skirti gyventi trims Å¡eimoms ir daugiau). Å is punktas kertasi su SÄ® nuostatomis. Paprastai daugiabučiai namai yra ypatingi statiniai, turintys 2 000 ir daugiau kvadratinių metrų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais reikia pripažinti, kad tarp namo, turinčio iki 2000 kvadratinių metrų, kuriame gyvena viena Å¡eima, ir tokio pat namo, kuriame gyvena daugiau kaip 2 Å¡eimos, esminių skirtumų, dėl kurių reikėtų keisti žemės paskirtį, atlikti kitus veiksmus, įteisinant daugiabučio namo statybÄ , tiesiog nėra.

VieÅ¡ame registre yra fiksuota, kad namas yra dviejų butų namas. Pagal savo plotÄ (apie 250 kvadratinių metrų) jis yra neypatingas statinys, kurio nereikėtų laikyti daugiabučiu namu. Tokio ploto namui turėtų bÅ«ti taikomos CK nuostatos, leidžiančios daiktÄ valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas, pripažindamas nurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ daugiabučiu namu, neįvertino to, kad teisinis reguliavimas Å¡ioje srityje nėra aiÅ¡kus ir teismų praktika nėra vienareikÅ¡mė.

Daryti apibendrinantį teisės taikymÄ , neiÅ¡klausius Å¡alies, kurios atžvilgiu teismas taiko konkretų teisinį reguliavimÄ , nebuvo galima.Teismas pripažino, kad teisės aktai nedraudžia nuosavybės teise įgyti dalies buto ir tokia nuosavybės forma yra plačiai paplitusi, tačiau turtÄ Ä¯gyjantis asmuo turi bÅ«ti tinkamai informuojamas apie įgyjamo turto savybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę naudojant turtÄ . Å i teismo pozicija nesuderinama su teismo iÅ¡vada dėl statybos procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

UAB „Greitista“ nuo ieÅ¡kovės buto teisinio statuso neslėpė, nes tokia forma yra valdomas ne vienas namas (duomenys neskelbtini). Iki Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė gavo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodyta, kad Mainų sutarties dalykas yra registruotas kaip buto dalis. Teismas pasisakė dėl CK 4.75 – 4.77 ir 4.79 straipsnių ir padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ankstinis atsisakymas pirmumo teisės įsigyti buto dalį nėra numatytas CK 4.79 straipsnyje, jis neregistruojamas registre ir kitam savininkui nepereina.

Byloje nebuvo keliamas Å¡is klausimas, todėl atsakovės dėl jo nepareiÅ¡kė savo nuomonės ir Å¡i teismo sprendimo dalis yra siurprizinė. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui teikia pirkimo – pardavimo sutartį, kuri paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad D. M. pirmumo teisių atsisakė tuo metu, kai įgijo butÄ iÅ¡ statytojos. Tai reiÅ¡kia, kad jis sudarė sutartį su antruoju buto savininku, todėl teismo padarytas CK 4.81 straipsnio vertinimas yra neteisingas.

Teismas pripažino, kad deklaravimo ir registracijos situacija gali kisti be ieÅ¡kovės valios, tačiau tokios aplinkybės ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytos ir nebuvo nagrinėjamos.Teismas nurodė, kad statybos vykdymÄ reglamentuojantys teisės aktai yra imperatyvios normos, todėl Å¡iame sprendime taikė vieÅ¡osios teisės normas ex officio. Tačiau teismo procese negalima palaikyti tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių. Jei teismas norėjo taikyti imperatyvias teisės normas, jis privalėjo sudaryti atsakovei galimybę duoti paaiÅ¡kinimus dėl statybos proceso, įtraukti į bylÄ Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ .

Pagal teismo priimtÄ atskirÄ jÄ nutartį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija galėtų atlikti patikrinimÄ , tačiau to patikrinimo iÅ¡vados neturėtų atkartoti teismo iÅ¡vadų. Teismo sprendime jau yra pasiremta SÄ® ir STR pažeidimais, nors tam įgaliojimus turinti valstybės institucija Å¡ių pažeidimų nėra nustačiusi.Teismas, atsisakydamas taikyti CK 1.90 straipsnio 5 dalį, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) metų amžius leidžia apsimesti nesuprantančiu, kai tai naudinga, ir elgtis prieÅ¡ingai, kai tos pačios aplinkybės yra naudingos.

Teismas pripažino, kad teismo proceso metu ieÅ¡kovė įrodė, jog ji gerai orientuojasi visuomeniniuose santykiuose. Pripažinus šį faktÄ , nesuprantama teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė visuomeniniuose santykiuose, kurie forminami pas notarÄ , nesiorientuoja ir atliekamų veiksmų nesupranta. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu ir nurodė, kad asmuo negali bÅ«ti diskriminuojamas dėl kalbos, tačiau Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovei, deklaratyviai teigiančiai, kad ji nemoka valstybinės kalbos, teikiama privilegija. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė nemoka valstybinės kalbos. Jai buvo sudarytos visos galimybės iÅ¡siversti sutarties tekstÄ Ä¯ jos gimtÄ jÄ kalbÄ . DraugiÅ¡ki ieÅ¡kovės ir E. S. santykiai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Greitista“ direktorius E. S. kokiu nors bÅ«du apgavo ieÅ¡kovę. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Greitista“, J. K. ir I. S. sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai turi nesÄ Å¾iningumo elementų.

IeÅ¡kovė neįvykdė savo pareigos pateikti J. K. ir I. S. nesÄ Å¾iningumo įrodymus. Tokių įrodymų nerado ir teismas, nes savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis. Teismas pripažino, kad J. K. ir I. S. daiktus įgijo žymiai pigiau nei rinkos kaina. Tačiau teismui įstatymu nėra suteikta teisė atlikti turto vertinimo. Byloje nėra turto vertintojo ataskaitos, todėl teismo iÅ¡vada (atlikus aritmetinius skaičiavimus) dėl per žemų kainų yra nepagrįsta.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad negaliojančiu mainų sandoriu UAB „Greitista“ nuosavybės teisių į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ neįgijo ir negalėjo jų perleisti.

Mainų sandoris nėra pripažintas niekiniu. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Tai reiÅ¡kia, kad restitucija turi liesti visus po to sekusius veiksmus: ieÅ¡kovės buvusio sodo sklypo padalinimÄ Ä¯ tris sklypus, Å¡ių sklypų registracijÄ ir pirkimo – pardavimo sandorius. Nėra teisinės galimybės priteisti ieÅ¡kovei tai, ko ji neturėjo, tai yra sklypų, kurių unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini). Taikant restitucijÄ tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės padėtis tampa geresnė, nes jai nereikia atlyginti žemės sklypo padalijimo iÅ¡laidų.UAB „Greitista“ su AB „Lietuvos dujos“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos.

Prijungimas kainavo 1 093,83 Eur ir padidino žemės sklypo vertę. Kiek naudos iÅ¡ Å¡io pagerinimo neatlygintinai gauna ieÅ¡kovė nėra nustatyta. Sodo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), UAB „Greitista“ padidino elektros galiÄ nuo 10 iki 15 kW. UAB „Greitista“ susitarė dėl įgyto žemės sklypo pertvarkymo ir kadastrinių matavimų bylų parengimo. Å ie darbai bendrovei kainavo 1 700 Eur. Atsakovė UAB „Greitista“ 2016 m. gruodžio 16 d. taip pat sudarė sutartį dėl projektavimo paslaugų ir projektinės dokumentacijos rengimui iÅ¡leido 1 5730 Eur.IeÅ¡kovė nekėlė ginčo iki tol, kol UAB „Greitista“ nepradėjo procedÅ«rų dėl statybos leidimo gavimo.

Ginčas pradėtas praėjus daug laiko nuo Mainų sutarties sudarymo ir tuo metu, kai statybos bendrovė ruoÅ¡iasi pradėti darbus. Tokio elgesio negalima laikyti sÄ Å¾iningu. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ naudojosi UAB „Greitista“ turtu, tačiau ieÅ¡kinyje net neužsiminė, kad restitucijos atveju Å¡is klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas. Neatlygintinis pasinaudojimas kito asmens daiktu nėra galimas.IeÅ¡kovė A. Z. atsiliepimu į atsakovių UAB „Greitista“, J. K. ir I. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ nepakeistÄ , nepriimti naujų atsakovių pateiktų įrodymų, prijungti naujai teikiamÄ dokumentÄ â€“ VÄ® Registrų centro 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovės nepagrįstai teigia, kad UAB „Greitista“ atstovas E. S. buvo nurodęs ieÅ¡kovei, jog ji įgyja atskirÄ butÄ , kuris registruotas vienu ir tuo pačiu numeriu su kitu butu. E. S., duodamas paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, nepatvirtino fakto, kad ieÅ¡kovei jis bÅ«tų nurodęs, jog jos norimas įsigyti objektas priklauso dalinės nuosavybes teise su kitu asmeniu, t. y. kad apžiÅ«rėtas objektas nėra atskiras butas, o tik buto dalis.

E. S. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes galėjo sužinoti iÅ¡ kitų asmenų. UAB „Greitistos statyba“, negalėdama atitinkamoje vietovėje pastatyti statinio, kuriame bÅ«tų suformuoti 3 ir daugiau butų, pastatė dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra suformuoti atskiri keturi butai, t. y. po du butus kiekviename aukÅ¡te. Teismas pagrįstai nurodė, kad tokia neįprasta statytojų taikoma praktika laikytina iÅ¡skirtine, todėl UAB „Greitista“ atstovai turėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningi ir tinkamai informuoti ieÅ¡kovę apie Mainų sutarties dalykÄ .

Aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kovei siÅ«lomas mainyti butas priklausys jai ne asmeninės, o dalinės nuosavybės teise, nebuvo tinkamai atskleistos. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nurodydamas, kad UAB „Greitista“ turėjo įrodyti faktÄ , jog ieÅ¡kovei tinkamai buvo atskleistos aplinkybės apie tai, kad ji įsigyja ne atskirÄ butÄ , tačiau buto dalį. Byloje esantys įrodymai: Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, patvirtina, kad ieÅ¡kovė nežinojo Å¡ių aplinkybių.

Atsakovės neįrodė fakto, kad notarė D. B. supažindino ieÅ¡kovę su buto planu. Mainų sutarties priedais buvo žemės sklypo planai, tačiau tarp jų nebuvo nei vieno buto plano, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima numatyti, kad ieÅ¡kovės įsigytas butas yra kito buto dalis. Po ginčijamo sandorio sudarymo ieÅ¡kovė kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o ir tik po to, kai jį gavo, suprato, kad buvo suklaidinta. Mainų sutarties turinys yra sudėtingas, todėl jį suprasti asmeniui, kuris neturi teisinio iÅ¡silavinimo, yra garbaus amžiaus ir visiÅ¡kai nekalba bei neskaito lietuvių kalba, yra neįmanoma.

Liudytojas D. S. patvirtino, kad jis taip pat nesuprato, jog butas buvo įgyjamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Mainų sutartyje nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovė įgyja turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo tarpu tos pačios Mainų sutarties 1.1 punkte yra nurodyta, kad UAB „Greitista“ įgyja turtÄ mainais į ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus. Mainų sutartyje nebuvo nurodyta dar viena ieÅ¡kovei svarbi aplinkybė, kad kitÄ buto dalį valdo kitas bendraturtis, kuris neprieÅ¡tarauja, kad UAB „Greitista“ perleistų šį turtÄ kitiems asmenims.

PrieÅ¡ingai negu teigia atsakovės, teismas analizavo buto planÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei Mainų sutartimi atitekęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kaip atskiras vienetas. Å is butas neturi jokių bendrų, patalpų su kita tame pačiame aukÅ¡te esančia buto dalimi, pavyzdžiui: koridoriaus, tualeto, bendro įėjimo, bendrų durų ar panaÅ¡iai. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad abi buto dalys yra suformuotos kaip du atskiri butai, įrengti atskiri įėjimai, sanitariniai mazgai, atskiros virtuvės, kitos patalpos.

Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė supranta lietuvių kalbÄ . Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų bendravusi su notare lietuviÅ¡kai (kaip siekė įrodyti trečiasis asmuo), nesuprantama, dėl kokių priežasčių notarė vertė Mainų sutartį į rusų kalbÄ . Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad notarė sudarė galimybę pasidaryti notarinės sutarties projekto, kuris ieÅ¡kovei buvo įteiktas gerokai prieÅ¡ mainų sutarties pasiraÅ¡ymÄ , vertimÄ . Pateikiamas 2017 m. liepos 14 d.

VĮ „Registrų centras“ raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-17797 patvirtina, kad nekilnojamojo turto sandoriai yra rengiami naudojantis nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacine sistema. Notarė D. B. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui užsakymus dėl nekilnojamojo turto sandorio pateikė prieš pat sandorį, t. y. 2015 m. rugsėjo 9 d. ieškovės vardu, o 2015 m. rugsėjo 10 d. UAB „Greitista“ vardu. UAB „Greitista“ tik 2015 m. rugsėjo 9 d. tapo 3141/8509 dalies buto savininke, o po dviejų dienų buvo sudaryta Mainų sutartis.

Notarė teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie Mainų sutarties projekto parengimÄ gerokai prieÅ¡ Mainų sutarties pasiraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas ne dėl to, kad nėra galimybės ieÅ¡kovei naudotis pagal paskirtį įsigytu turtu, tačiau dėl sandorio dalyko, kurį ieÅ¡kovė dėl esminio suklydimo neteisingai suvokė. Teisme nebuvo analizuojamos aplinkybės apie tai, ar ieÅ¡kovė turi visas sÄ lygas tinkamai naudoti turtÄ pagal paskirtį, todėl atsakovės apeliaciniame skunde negali kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

Atsakovės nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo konstatuoti, jog UAB „Greitista“ perleido turtÄ I. S. ir J. K. už mažesnę rinkos vertę. Sandorio, kurio vertė yra gerokai mažesnė už valstybės nustatytÄ turto vidutinę rinkos vertę, sudarymas kelia pagrįstas abejones. Aplinkybė, kad žemės sklypo dalis buvo perleista E. S. Å¡eimos nario artimam giminaičiui už beveik penkis kartus mažesnę kainÄ , patvirtina Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Nors I. S. ir J. K. buvo perleistos vienodo dydžio žemės sklypo dalys, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ sudarytuose pirkimo – pardavimo sandoriuose žemės sklypo dalių pardavimo kaina nebuvo vienoda.

Å i aplinkybė taip pat leidžia abejoti Å¡ių sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumu.Nors atsakovės teigia, kad dėl UAB „Greitista“ atliktų veiksmų padidėjo ieÅ¡kovei priklausiusio žemės sklypo vertė, tačiau pačiame žemės sklype nėra įvesta jokia dujų komunikacija. PrieÅ¡ingai, buvo vystomas projektas, pagal kurį yra įvedamos dujų komunikacijos visam kvartalui, ne tik žemės sklypui, kuris priklausė ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovei nėra reikalinga didesnė elektros galia, sudaranti daugiau nei 10 kW, todėl ji neprivalo kompensuoti patirtų iÅ¡laidų.

Juo labiau, kad UAB „Greitista“ neįrodė bÅ«tinumo didinti elektros galiÄ 5 kW, o žemės sklypo vertė nedidėja dėl padidintos elektros galios.UAB „Greitista“ nepagrindė bÅ«tinumo padalinti žemės sklypÄ Ä¯ tris mažesnius žemės sklypus, todėl pripažintina, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti UAB „Greitista“ rizika, kurios ieÅ¡kovė neturi pareigos kompensuoti. Be to, UAB „Greitista“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė atitinkamo dydžio iÅ¡laidas.Atsakovės nepagrįstai teigia, kad liudytoju byloje turėjo bÅ«ti apklaustas kitos bendrijos pirmininkas A.

P.. Atsakovės nenurodo, kokios bylos aplinkybės dėl Mainų sutarties sudarymo šiam asmeniui buvo žinomos, o, svarbiausia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šio liudytojo UAB „Greitista“ neprašė apklausti.Atskirosios teismo nutartys apeliacine tvarka nėra skundžiamos, todėl dalis apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų nėra apeliacijos dalykas. Atsakovių pateikta 2015 m. rugsėjo 11 d. mainų sutartis yra gauta iš notarės D. B., kadangi tik notaro turimame egzemplioriuje šalys pasirašė kiekviename lape.

Tačiau Å¡io dokumento notarė bylos nagrinėjimo metu teismui neteikė, nors turėjo visas sÄ lygas ir galimybes. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė nei ginčo Mainų sutarties, nei UAB „Greitistos statyba“ sutarties su D. M., kuriam buvo parduota dalis buto. Atsakovių pateikti dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija nenustatė, todėl dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bus sprendžiama pagal apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus.Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. tarp ieÅ¡kovės A. Z. ir atsakovės UAB „Greitista“, atstovaujamos direktoriaus E. S., buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartis, pagal kuriÄ UAB „Greitista“ ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn perdavė 45/426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3 141/8 509 dalis buto / patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 13/1 883 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mainais į ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančius pastatÄ â€“ sodo pastatÄ bei pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Mainų sutarties 3.11 punktas taip pat numatė, kad nekilnojamasis turtas (daiktai) mainomas sumokant 14 481 Eur priemokÄ , kuriÄ atsakovė UAB „Greitista“ įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei. Nekilnojamojo turto registre Mainų sutarties pagrindu ieÅ¡kovės vardu įregistruota nuosavybės teisė į 3 141/8 509 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusi minėto buto, dalis nuosavybės teisė priklauso D. M.. Atsakovė UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovėms J.

K. ir I. S., atitinkamai už 3 700 Eur ir 5 200 Eur sumÄ , pardavė po 430/1 269 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus. Pertvarkius ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Greitista“ perleistÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ tris atskirus nekilnojamojo turto objektus, 2016 m. spalio 24 d. atsakovė UAB „Greitista“ su atsakovėmis J.

K. ir I. S. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo sutartį. Padalijimo sutartimi žemės sklypas buvo padalintas į 0,0409 ha ploto žemės sklypÄ nuosavybės teise priklausantį atsakovei UAB „Greitista“, į 0,0430 ha ploto žemės sklypÄ , nuosavybes teise priklausantį atsakovei J. K., ir į 0,0430 ha žemės sklypÄ , nuosavybės teise priklausantį atsakovei I. S.. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaAbi proceso Å¡alys apeliacinės instancijos teismui yra pateikusios naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos.

Proceso Å¡alys taip pat prieÅ¡tarauja kitos proceso Å¡alies pateiktų įrodymų prijungimui, o atsakovės praÅ¡o skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ tuo atveju, jei ieÅ¡kovės teikiami nauji įrodymai teismo bÅ«tų priimti. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ , reglamentuojančiÄ naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimus, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, turi vertinti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui įvykdyti teisingumÄ konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, atsižvelgusi į tai, kad Å¡alių į bylÄ pateikti nauji įrodymai susiję su bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu, taip pat nenustačiusi Å¡alių piktnaudžiavimo, siekio vilkinti procesÄ â€“ nauji įrodymai teismui pateikti ne prieÅ¡ pat paskirtÄ teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, o kartu su atsakovių apeliaciniu skundu bei ieÅ¡kovės atsiliepimu į jį, tuo tarpu atskirai nuo minėtų procesinių dokumentų ieÅ¡kovės teismui pateikti nauji įrodymai taip pat pateikti savalaikiai (prieÅ¡ beveik du mėnesius iki paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios), o atsakovių atstovas, remiantis 2018 m. vasario 6 d. teismui pateiktu raÅ¡tu, su jais yra susipažinęs bei turėjo pakankamai laiko dėl jų teikti (ir teikė) teismui paaiÅ¡kinimus, atsikirtimus, ieÅ¡kovės ir atsakovių į bylÄ pateiktus naujus įrodymus priima.CPK normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Vien tik naujų įrodymų į bylÄ priėmimas, pats savaime, nelemia bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylos Å¡alies teisė iÅ¡reikÅ¡ti teismui savo pozicijÄ dėl Å¡ių įrodymų gali bÅ«ti realizuojama ir raÅ¡ytinio proceso metu, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų forma. Atsakovė UAB „Greitista“ savo praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe – ieÅ¡kovės pateiktų naujų įrodymų priėmimu į bylÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame praÅ¡yme atsakovė ne tik iÅ¡dėstė savo nesutikimÄ dėl naujų įrodymų prijungimo, bet ir aiÅ¡kiai nurodė nesutikimo su naujai teikiamas įrodymais motyvus, tuo tarpu atsakovės pozicija dėl ginčo esmės yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta jos procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgus į Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų turinį, iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl ko bÅ«tų reikalinga papildomai žodžiu iÅ¡klausyti Å¡alis, nenustatytos, todėl atsakovės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas.Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimoAtsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai nepasisakė dėl ginčo Å¡alių įrodinėjimo pareigų bei Å¡iÄ pareigÄ paskirstydamas nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Be to, atsakovių nuomone, teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai: nevertino arba vertino ne pagal įstatymo nuostatas kai kuriuos įrodymus, patvirtinančius atsakovių atsikirtimus. Kolegija nesutinka su Å¡iais apeliančių argumentais. Ä®statyme nustatytos įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisyklės (CPK 176 –185 straipsniai). Pagal Å¡ias taisykles ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymÄ ir jose nurodoma, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti.

Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigų paskirstymo tvarkÄ negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatytomis prezumpcijomis bei teismų praktikos suformuotomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis. Visais atvejais teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytinÄ teisės normÄ ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalykÄ , esant pagrįstam Å¡alių praÅ¡ymui, iÅ¡reikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sÄ sajumÄ ), įrodymų leistinumÄ , prireikus patikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti bei atlikti kitus veiksmus reikalingus tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta Å¡alis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimÄ , turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti Å¡alis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimÄ dėl sandorio tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje.

Å ioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko ieÅ¡kovei. Kita vertus, ieÅ¡kovės procesinė pareiga įrodyti suklydimo dėl sandorio faktÄ nepaneigia taisyklės, kad atitinkamus įrodymus turi pateikti ta Å¡alis, kuri nurodo egzistavus tam tikras aplinkybes, kadangi įrodyti, jog tam tikra aplinkybė neegzistuoja, neretai nėra įmanoma. Pavyzdžiui, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, Å¡ioje byloje atsakovėms tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovei buvo pateikta visa reikalinga informacija apie mainomÄ objektÄ , o ne ieÅ¡kovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad tokia informacija jai pateikta nebuvo. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kasacinio teismo praktikoje Å¡ios normos taikymo klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negali bÅ«ti įrodinėjama kitokiomis priemonėmis, jeigu tam tikra įrodinėjimo priemonė imperatyviai nustatyta atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose. Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali bÅ«ti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kadangi procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias įrodinėjimo priemones sandorio šalies valiai nustatyti, nėra, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovių pateiktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieškovės valia buvo sudarant mainų sandorį, kokios buvo mainų sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgė į šalių asmenines savybes.

Pagrindų spręsti apie netinkamÄ , nevisapusiÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , netinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos tarp proceso Å¡alių paskirstymÄ , proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimai bei įrodymų vertinimÄ , pažeidimÄ ar nukrypimÄ nuo kasacinio teismo praktikos pastaraisiais klausimais, teisėjų kolegija nenustatė. Kalbant apie liudytojų parodymų vertinimÄ , jų patikimumÄ , pažymėtina, kad liudytojų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi.

IÅ¡vada dėl liudytojų parodymų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei darydamas atitinkamas iÅ¡vadas byloje, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojų parodymus, vertino visų reikÅ¡mingų bylai įrodymų kontekste ir atsižvelgdamas į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , pagal kuriÄ jei įrodymų patvirtinti tam tikrai reikÅ¡mingai bylai aplinkybei nepakanka, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso paminėtos aplinkybės įrodinėjimo pareiga.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, nenustačius, jog liudytojo D. S. parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nėra pagrindo teigti, kad minėto liudytojo teismui duoti parodymai (jų dalis) yra melagingi ir jais negalėjo (negali) bÅ«ti remiamasi priimant procesinį sprendimÄ . Aktualu ir tai, kad liudytojo D. S. parodymai nebuvo pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas:

Å¡io liudytojo parodymai teismo buvo vertinami visų byloje surinktų duomenų, tarp jų ir atsakovių paaiÅ¡kinimų bei kitų liudytojų parodymų, kontekste.Kolegija nesutinka su apeliančių teiginiais dėl aukÅ¡tesnės notaro paaiÅ¡kinimų, kaip įrodymų, įrodomosios galios, kadangi galiojantys proceso įstatymai padidintos įrodomosios galios notaro paaiÅ¡kinimams nesuteikia. IÅ¡vada dėl notaro, byloje dalyvaujančio trečiuoju asmeniu, paaiÅ¡kinimų patikimumo teismo turi bÅ«ti daroma atsižvelgiant į Å¡ių parodymų turinį, bei byloje esančių įrodymų visumÄ .

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Kolegija, susipažinusi su byloje esančiais ir Å¡alių papildomai pateiktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nuo nurodytos taisyklės nenukrypo. Dėl pagrindų sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį Vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).CK 1.90 straipsnis numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis).

Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo suklydusi dėl sandorio dalyko, t. y. maniusi, kad Mainų sutarties pagrindu įgyja ne nekilnojamojo turto objekto – buto, dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, o atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , asmeninės nuosavybės teise.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, jų detaliai nekartodamas, kad daikto valdymas bendrosios nuosavybės teise yra susijęs su papildomais apribojimais nekilnojamojo daikto savininkui, todėl suklydimas dėl įgyjamo daikto nuosavybės formos, jei toks nustatomas, laikytinas esminiu suklydimu. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (is).

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovės A. Z. klaidinga prielaida dėl sandorio dalyko susidarė kitai sandorio Å¡aliai neatskleidus pakankamos informacijos apie esminę reikÅ¡mę turinčias sandorio aplinkybes. Apeliantės, ginčydamos Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigia, kad byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, jog ieÅ¡kovė negalėjo nesuvokti, kad įgyja ne atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , o jo dalį. Atsakovės taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ėmėsi vertinti Å¡alių elgesį ikisutartinių santykių stadijoje.

Kolegija nesutinka su Å¡iais apeliančių argumentais. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Å¡alių ikisutartinį elgesį, kadangi Å¡is elgesys yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių, turinčių įtakos Å¡alies valios sudaryti tam tikrÄ sandorį susiformavimui. Neteisingas esminių sandorio aplinkybių suvokimas, ypač jeigu jis nulemtas kitos sandorio Å¡alies tam tikrų reikÅ¡mingų aplinkybių neatskleidimo, jų nuslėpimo, dažnais atvejais susiformuoja dar ikisutartinių santykių stadijoje.

BÅ«tinybę vertinti Å¡alių elgesį sutarties sudarymo metu ir iki sutarties sudarymo sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu patvirtina ir Å¡ios nutarties 61 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sÄ Å¾iningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai.

SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis). Pagal CK 6.163 straipsnio 4 dalį Å¡alys privalo atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti. Informacija, susijusi su sandorio dalyku, neabejotinai pripažintina informacija, turinčia esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti. Ä® bylÄ pateikta nekilnojamojo daikto – patalpos (buto), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), su pastato, esančio minėtu adresu, antrojo aukÅ¡to, kuriame yra ieÅ¡kovei ginčo Mainų sutarties pagrindu perleista buto dalis, planu.

IÅ¡ Å¡io plano matyti visiÅ¡kas ieÅ¡kovei priklausančios ir likusios buto dalies atskirtumas – tiek ieÅ¡kovei priklausanti, tiek likusi buto dalis turi atskirus įėjimus, vonios kambarius, kambarius – virtuvėles. PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės suklydimo fakto, minėtÄ kadastro matavimų bylÄ vertino, ir bÅ«tent jos duomenimis remdamasis pagrįstai sprendė, kad Mainų sutartimi ieÅ¡kovei nuosavybės teise perduota daiktas yra suformuotas ne kaip buto dalis, o kaip atskiras vienetas, todėl apdairus žmogus, vien apžiÅ«rėjęs įsigytÄ turtÄ ir (ar) jo planÄ , negalėtų suprasti, kad ieÅ¡kovės įsigytas butas yra tik kito buto dalis.

Taigi, jeigu atitinkami planai sudarant Mainų sutartį ieÅ¡kovei ir buvo pateikti, vien iÅ¡ jų ieÅ¡kovei negalėjo susiformuoti suvokimas apie buto dalies, o ne atskiro buto įgijimÄ .Aptartas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovei Mainų sutartimi perduotu daiktu, patvirtina taip pat ir kiti įrodymai – ieÅ¡kovės pateiktas 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiÅ«ros poskyrio faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bei fotofiksacija – keturios nuotraukos. 2017 m. rugsėjo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas gyvenamajai paskirčiai, prie lauko durų pakabintos Å¡eÅ¡ios paÅ¡to dėžutės, pirmame ir antrame aukÅ¡te galimai įrengta po du butus, yra požymių, kad pastatas naudojamas kaip daugiabutis.

Pateiktose nuotraukose užfiksuota laiptinė, Å¡eÅ¡ios paÅ¡to dėžutes, bei durys (įėjimas) į atskirus butus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vien tik apžiÅ«rėjęs buto dalis, kurių viena Mainų sutartimi buvo perleista ieÅ¡kovei, apdairus ir atidus žmogus manytų esant suformuotus du atskirus butus, tam, kad susiformuotų tinkamas sandorio Å¡alies suvokimas apie mainomÄ daiktÄ , Å¡iuo atveju buvo bÅ«tinas papildomas informacijos apie mainomÄ daiktÄ suteikimas (atskleidimas).Atsakovių teigimu, ieÅ¡kovė Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo momentu negalėjo nežinoti, kad ji savo žemės sklypÄ su statiniais iÅ¡maino į buto dalį ir žemės sklypų dalis, kadangi: ji turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir (pagal notaro paaiÅ¡kinimÄ ) su jais susipažino, notaras įsitikino, kad ieÅ¡kovė moka valstybinę kalbÄ , iki Mainų sutarties sudarymo pateikė ieÅ¡kovei Mainų sutarties projektÄ , sudarė ieÅ¡kovei galimybę pasidaryti Mainų sutarties vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ , Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo momentu naudotis vertėjo paslaugomis, padarė žodinį Mainų sutarties teksto vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ .

Tačiau Å¡ie apeliančių teiginiai, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais nepatvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad galimo ieÅ¡kovės suklydimo fakto konstatavimui, be kita ko, svarbios aplinkybės, kurias skundžiamame sprendime nurodė bei įvertino taip pat ir pirmosios instancijos teismas – ieÅ¡kovės amžius sandorio sudarymo metu (ieÅ¡kovei tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai), Å¡alių tarpusavio santykiai (ieÅ¡kovė kurį laikÄ iki sandorio sudarymo pažinojo atsakovės vardu sandorį sudariusį jos direktorių, Å¡alių santykiai iki Mainų sutarties sudarymo buvo geri, grįsti pasitikėjimu – apeliaciniame skunde Å¡i aplinkybė neneigiama), kalba, kuria buvo sudaryta sutartis (sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, nors apeliantė Å¡ios kalbos nesupranta), taip pat teismo nustatyta aplinkybė, kad mainomo daikto ypatumus galima buvo suvokti tik pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir Mainų sutarties tekste esančias nuorodas, o ne turto apžiÅ«ros metu.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Mainų sutarties projektas arba (ir) Nekilnojamojo turto (ieÅ¡kovei perduodamų daiktų) registro iÅ¡raÅ¡as iki Mainų sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovei buvo pateikti susipažinti bei sudaryta galimybė pasidaryti Mainų sutarties vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ . PrieÅ¡ingai, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad įraÅ¡as apie UAB „Greitista“ nuosavybės teisę į ieÅ¡kovei mainų sutarties pagrindu perduotÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turo registre galioja tik nuo 2015 m. rugsėjo 10 d.; bei 2017 m. liepos 14 d.

VÄ® Registrų centro raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto sandoriai rengiami naudojantis nekilnojamojo turto sandorių vieÅ¡osios elektroninės paslaugos informacine sistema, pažymint, kad notarės D. B. užsakymai ieÅ¡kovės ir UAB „Greitista“ vardu atitinkamai buvo gauti 2015 m. rugsėjo 9 ir 10 dienomis t. y. prieÅ¡ pat mainų sutarties sudarymÄ 2015 m. rugsėjo 11 d. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo teiginiai dėl iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovės supažindinimo su Nekilnojamojo turto registro duomenimis laikytini nepagrįstais.NÄ® nėra įtvirtinta draudimo notarui patvirtinti sandorį tik valstybine kalba, nenustatyta pareigos parengti sutartį užsienio kalba ar pasirÅ«pinti jos oficialiu vertimu į sandorio Å¡alims priimtinÄ užsienio kalbÄ , tačiau Å¡io įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti, o tais atvejais, kai sandoris yra sudėtingas, gali bÅ«ti raÅ¡omas sandorio sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasiraÅ¡o sandorio dalyviai ir notaras, taip yra užtikrinamas atliekamo notarinio veiksmo teisėtumas.

Ä®statyme nereglamentuojama, kaip turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinama notarinių veiksmų prasmė ir padariniai asmenims, kai jie nesupranta valstybinės kalbos ir sandoris yra tvirtinamas lietuvių kalba. Teismai, nagrinėdami tokio pobÅ«džio ginčus, turi įvertinti ir atsižvelgti į tai, ar realiai buvo įgyvendinta NÄ® 15 straipsnio nuostata, ir ar tai negalėjo turėti įtakos ieÅ¡kovo suklydimui dėl jo ginčijamos sutarties sÄ lygų, taip pat ar jam buvo užtikrinta teisė pasirinkti sudaromo sandorio kalbÄ ir ar sudarant sandorį jau buvo tinkamas vertimas į jam suprantamÄ kalbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad notarė įsitikino, jog ieÅ¡kovė moka valstybinę kalbÄ , kadangi pačioje sutartyje fiksuota, jog ji balsiai iÅ¡versta į A.

Z. suprantamÄ rusų kalbÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, notarei įsitikinus ieÅ¡kovės valstybinės kalbos mokėjimu, vertimas į ieÅ¡kovei suprantamÄ kalbÄ ir atitinkama žyma sutartyje nebÅ«tų daroma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien minėtos žymos sutartyje buvimas, kaip ir mokančio lietuvių kalbÄ ieÅ¡kovės giminaičio D. S. dalyvavimas pasiraÅ¡ant sutartį, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė sutarties pasiraÅ¡ymo metu suprato visas sutarties sÄ lygas (ypač susijusias su jai perduodamais daiktais), su kuriomis, kaip jau buvo nustatyta, ikisutartinių santykių stadijoje ji nebuvo tinkamai supažindinta.

Ginčo Mainų sutarties apimtis yra didelė – be priedų sutarties tekstÄ sudaro 19 lapų, pateikiama daug informacijos, Mainų sutarties tekstas yra parengtas teisine kalba, ir specialių – teisinių, žinių neturinčiam asmeniui, atidžiai nesusipažinusiam su jam suprantama kalba parengtu sutarties tekstu, gali bÅ«ti sudėtingas suprasti, ypač tik girdint jo vertimÄ . Trečia, ieÅ¡kovei Mainų sutartimi perduotÄ turtÄ sudarė trys atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie tik Mainų sutarties pradžioje buvo konkretizuoti, toliau Mainų sutartyje nurodant atitinkamus sutrumpinimus – Daiktas1, Daiktas2, Daiktas3.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat galėjo apsunkinti girdimo sutarties teksto, jo sÄ lygų vertimo supratimÄ . Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Mainų sutartis sudaryta turint valios trÅ«kumų – ieÅ¡kovei neteisingai suvokus sutarties pagrindu jos nuosavybėn perduoto nekilnojamojo turto specifikÄ . Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės suklydimas Å¡iuo atveju buvo lemtas ne pačios ieÅ¡kovės neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo, o dėl to, kad atsakovė UAB „Greitista“ neįvykdė savo pareigos tinkamai atskleisti ieÅ¡kovei visÄ su sandorio sudarymu susijusiÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , kuri Å¡iuo atveju buvo ypač svarbi įvertinus pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas aplinkybes, kad atskirai suformuoto buto statusas kaip kito, didesnio, buto dalies yra neįprastas dalykas nekilnojamojo turto rinkoje.

Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai 2015 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį pripažino negaliojančia CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atsakovių (ne)sÄ Å¾iningumo ir taikyto restitucijos bÅ«doSkundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkinti ir kiti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai, o bÅ«tent – pripažintos negaliojančiomis atsakovių J.

K. ir UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis bei I. S. ir UAB „Greitista“ 2015 m. lapkričio 3 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyta restitucija – atsakovei UAB „Greitista“ pripažinta nuosavybės teisė į 45/426 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į 13/1883 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 3 141/8509 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteista iš atsakovės UAB „Greitista“ 3 700 Eur atsakovei J.

K. ir 5 200 Eur atsakovei I. S. už joms parduotas žemės sklypų dalis; ieÅ¡kovei A. Z. pripažinta nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , ir jame esančius statinius – sodo pastatÄ bei Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Greitista“ 14 481 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas minėtus ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino pripažinęs I.

S. ir J. K. nesÄ Å¾iningomis įgijėjomis, o jų sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį. Apeliantės, nesutikdamis su minėtomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad:

1) teismas nepagrįstai sprendė dėl J. K. ir I. S. nesÄ Å¾iningumo turtÄ Ä¯gyjant mažesne nei rinkos kaina, nes teismui įstatymu nėra suteikta teisė atlikti turto vertinimo;

2) teismas nepagrįstai sprendė, jog Mainų sandoriu UAB „Greitista“ nuosavybės teisių į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ neįgijo ir negalėjo jų perleisti (Mainų sandoris nėra pripažintas niekiniu, o pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento);

3) taikant tokio pobÅ«džio restitucijÄ ieÅ¡kovės padėtis tampa geresnė, nes jai nereikia atlyginti žemės sklypo padalijimo iÅ¡laidų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrÄ jÄ taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laikÄ buvo laikomi galiojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016).

Teismui konstatavus, kad sandoris negalioja ab initio, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančia Mainų sutartį, visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Greitista“ pagal šį sandorį neįgijo ieškovei priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisių ir atitinkamai negalėjo jų vėliau perduoti atsakovėms J.

K. ir I. S., o tuo pačiu pagrįstai pripažino 2015 m. lapkričio 3 d. sudarytas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK. 1.80 straipsnį. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.

IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). SÄ Å¾iningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grÄ Å¾intinÄ turtÄ , gali panaudoti šį sandorį prieÅ¡ asmenį, kuris reikalauja restitucijos (CK 6.153 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CK 4.95 straipsnį iÅ¡ nesÄ Å¾iningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas iÅ¡reikalaujamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Vertinant daikto įgijėjo sÄ Å¾iningumÄ visais atvejais bÅ«tina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusÄ , tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifikÄ , įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties Å¡alių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainÄ , vertę, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo laikÄ ir kitas konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Be to, kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sÄ Å¾iningu, jeigu jis įgijęs turtÄ daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenys apie 2015 m. lapkričio 3 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovėms J.

K. bei I. S. parduoto žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 49 800 Eur, nustatytÄ mažiau nei prieÅ¡ du mėnesius iki aptariamų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo (2015 m. rugsėjo 9 d.), buvo įtraukti į pačių sutarčių turinį (2015 m. lapkričio 3 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių 2.2 punktas) pažymint, kad tai yra Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys žemės sklypÄ , kurio dalis yra sutarties dalykas). Minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovėms J.

K. bei I. S. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo žinoma reali perkamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, o tuo pačiu ir tai kad jų mokama už perkamÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį) kaina, atitinkamai – 3 700 Eur ir 5 200 Eur, yra ženkliai (daugiau nei tris ir keturis kartus) mažesnė negu rinkos vertė. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aptarti įrodymai, byloje nesant juos paneigiančių įrodymų, yra pakankami aplinkybei, kad turtas buvo parduotas ženkliai mažesne negu rinkos kaina; o pirmosios instancijos teismas, juos iÅ¡tyręs bei įvertinęs, padarė atitinkamas, pagrįstas, iÅ¡vadas apie turto pardavimÄ atsakovėms už itin maÅ¾Ä kainÄ .

Pažymėtina, kad bÅ«tent apeliantės, siekdamos minėtos aplinkybės paneigimo, turėjo pateikti įrodymus – turto vertintojo ataskaitas, apie mažesnę, nei patvirtina bylos įrodymai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptariamo turto rinkos kainÄ jo pardavimo atsakovėms metu, tačiau tokie įrodymai į bylÄ nebuvo pateikti. Dėl to paminėto, taip pat atsižvelgus į nurodytÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktika, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstomis laikytinos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados, kad atsakovės J.

K. bei I. S. negali bÅ«ti pripažintos sÄ Å¾iningomis ginčo žemės sklypo dalių įgijėjomis. Å iÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, patvirtina ir kitos sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumui konstatuoti svarbios aplinkybės (kurias skundžiamame sprendime tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas) dėl sutarčių sudarymo momento, Å¡alių tarpusavio santykių, sutarties Å¡alių elgesio iki ir po sutarčių sudarymo. Byloje neginčijama, kad UAB „Greitista“ ilgÄ laikÄ buvo suinteresuota ieÅ¡kovei priklausiusiu žemės sklypu, kurį pastaroji UAB „Greitista“ nuosavybėn perleido ginčo Mainų sutartimi.

Nepaisant to, mažiau nei po dviejų mėnesių nuo Mainų sutarties sudarymo, didžiÄ jÄ dalį žemės sklypo UAB „Greitista“ už itin maÅ¾Ä kainÄ pardavė su bendrovės direktoriumi giminystės ryÅ¡iais susijusiems asmenims, t. y. jo dukrai bei žmonos seseriai – atsakovėms I. S. ir J. K., kurių suinteresuotumas žemės Å«kio paskirties žemės sklypu Å¡ioje byloje nebuvo niekaip pagrįstas (įrodytas). Nustačius atsakovių J. K. ir I. S. nesÄ Å¾iningumÄ , darytina iÅ¡vada, kad restitucija natÅ«ra Å¡ioje byloje yra įmanoma ir todėl pirmosios instancijos teismo buvo taikyta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos bÅ«das apeliaciniu skundu ginčijamas ir tuo aspektu, kad, pasak apeliančių, jÄ taikius ieÅ¡kovė padėtis tampa geresnė – ieÅ¡kovės turtas buvo pagerintas žemės sklypÄ prijungus prie operatoriaus dujų sistemos, o sodo pastatui padidinus elektros galiÄ , ieÅ¡kovei taip pat nereikia atlyginti žemės sklypo padalijimo (sklypo pertvarkymo ir kadastrinių matavimo bylų parengimo) iÅ¡laidų. Kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliančių argumentais.

Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant daikto pagerinimo sampratÄ , akcentuojama, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktÄ pagal tam tikrÄ konkrečiÄ paskirtį, o naudojant daiktÄ kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių apeliaciniame skunde nurodomi turto pagerinimai – žemės sklypo prijungimas prie operatoriaus dujų sistemos, elektros galios padidinimas sodo pastatui, o taip pat žemės sklypo padalijimas bei atitinkamų dokumentų parengimas, nėra turtÄ pagerinančios investicijos, o susijusios iÅ¡imtinai su atsakovių interesais, UAB „Greitista“ veikla.

UAB „Greitista“ atlikdama, užsakydama atitinkamus darbus prisiėmė rizikÄ , kad jos patirtos iÅ¡laidos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, nebus atlygintos. Aptartos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl restitucijos taikymo natÅ«ra atsakovės UAB „Greitista“ padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o ieÅ¡kovės – atitinkamai pagerėtų.Dėl atskirosios nutartiesAtsakovės apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. priimtÄ atskirÄ jÄ nutartį, kuria teismas nutarė praneÅ¡ti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie (duomenys neskelbtini), nustatytÄ pažeidimÄ , kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, pastatytas daugiabutis namas, skunde nurodydamos eilę argumentų, susijusių su minėtos atskirosios teismo nutarties nepagrįstumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos numato ribotÄ galimybę apeliacine tvarka skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) CPK numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirasis skundas negali bÅ«ti paduodamas. CPK tiesiogiai nenumato galimybės atskirai skųsti atskirÄ jÄ teismo nutartį. Kadangi atskiroji teismo nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, darytina iÅ¡vada, kad ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. priimta atskiroji nutartis negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku apeliacijos objektu, o apeliacinis procesas, pradėtas dėl Å¡ios teismo nutarties, turi bÅ«ti nutrauktas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies pagrindu.CPK 334 straipsnio 3 dalis numato galimybę argumentus dėl teismo nutarčių, kurios negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku apeliacijos objektu, įtraukti į apeliacinį skundÄ dėl teismo sprendimo.

Tačiau tokių motyvų įtraukimas į apeliacinį skundÄ ir jų analizė yra tikslingi tik tuo atveju, jei konkretus tarpinis teismo procesinis sprendimas galėjo kokiu nors bÅ«du įtakoti nagrinėjamos bylos rezultatÄ (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Atskirosios teismo nutarties paskirtis – informuoti kompetentingas institucijas teismo pastebėtus įstatymo pažeidimus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pastebėtų pažeidimų analizė ir įvertinimas Å¡iuo atveju priklauso atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, vykdančioms teismo atskirÄ jÄ nutartį.

Taigi, atskirosios nutarties priėmimas, pagal patį šios nutarties pobūdį, negali įtakoti teismo nagrinėjamos bylos rezultato. Tokios nutarties priėmimas, priešingai nei teigia apeliantė, negali būti vertinamas ir kaip teismo nešališkumo principo pažeidimas. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantų nurodyti argumentai, susiję su atskirosios nutarties priėmimu, neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo išvadų pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių apeliančių argumentų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrinus iÅ¡dėstytus motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinį skundÄ , į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės UAB „Greitista“ priteisiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas pagal teismui pateiktÄ 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymÄ â€“ 273,57 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:

    Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Apeliacinį procesÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. atskirosios nutarties nutraukti.     Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Greitista“ 273,57 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.              Teisėjai                                                                           Goda Ambrasaitė - BalynienėArtÅ«ras DriukasKonstantinas Gurinas                                                                                                                              Â