9f5db408-e185-4b2f-b9d7-770ea0aac478 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-157-386/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01247-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatė:

Å i byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 14 d. ir atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2021 m. sausio 13 d. 13:05 val. (b. l. 69). Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pratęstas Å¡ios bylos procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas iki 2021 m. sausio 27 d. 15:30 val. (b. l. 70 ir 71). PareiÅ¡kėjas S. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-9) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN, Pataisos įstaiga), 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2019 m. balandžio 12 d. toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Å ioje įstaigoje įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡laikęs abitÅ«ros egzaminus nusprendė studijuoti aukÅ¡tojoje mokykloje nuotoliniu bÅ«du. Kartu su Vilniaus pataisos namų 1-ojo resocializacijos skyriaus specialiste pateikė paraiÅ¡kÄ VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegijai. Antrojo bendrojo priėmimo etapo metu buvo pakviestas studijuoti VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegijoje pagal teisės ir teisėsaugos institucijų programÄ , 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegija studijų sutartį.

Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Atvykęs į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , iÅ¡ karto administracijÄ informavo, jog yra sudaręs studijų sutartį su VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegija ir kad jam reikės sudaryti sÄ lygas keletÄ kartų per savaitę prisijungti prie internetinės MOODLE platformos, kuri yra skirta mokymuisi nuotoliniu bÅ«du. Tačiau Marijampolės PN 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 4.19-844 atsisakė sudaryti sÄ lygas mokytis aukÅ¡tojoje mokykloje, nurodydami, kad pataisos įstaigos administracija neturi nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių užtikrinti pareiÅ¡kėjo mokymÄ si aukÅ¡tojoje mokykloje visa apimtimi, t. y. leidžiant naudotis internetu ar iÅ¡leidžiant pareiÅ¡kėjÄ pataisos įstaigos sesijų metu. 2019 m. spalio 2 d.

Marijampolės PN raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris taip pat nesuteikė sÄ lygų pareiÅ¡kėjui mokytis. Gavęs neigiamÄ atsakymÄ iÅ¡ Kalėjimų departamento, pareiÅ¡kėjas su skundu – praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ â€“ praÅ¡ymÄ , rekomendavo Marijampolės PN direktoriui imtis aktyvių veiksmų, kad ateityje Marijampolės PN laikomiems asmenims bÅ«tų sudarytos realios galimybės įgyti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ .

Kol Seimo kontrolierius nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ â€“ praÅ¡ymÄ , VÅ¡Ä® Lietuvos versto kolegija informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad sudaryta studijų sutartis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra nutraukta, nes pareiÅ¡kėjas nei karto nesijungė prie MOODLE sistemos. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos perkėlus iÅ¡ Vilniaus PN į Marijampolės PN, tęsti mokslÄ ir įgyti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Dėl to tapo uždaras, sumenko jo kaip asmens savivertė, jis palūžo, kilo papildomi neigiami dvasiniai bei psichologiniai iÅ¡gyvenimai.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 43-47) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Turint omenyje asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybes siekti aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, minėta kodekso nuostata reiÅ¡kia, kad nuteistieji iÅ¡ principo, gali studijuoti, bet Å¡iÄ veiklÄ apsunkina objektyvÅ«s bausmės atlikimo režimo reikalavimai: nuteistas asmuo turi nustatytÄ terminÄ bÅ«ti nustatytoje vietoje, nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neturi galimybės naudotis internetu ir pan., ir Å¡iuo metu galiojantys įstatymai nenumato iÅ¡lygų studijuojančiam asmeniui vykdant Å¡iuos reikalavimus.

Bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“. Nurodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja.

Teigia, kad Marijampolės pataisos namai neturi nei pareigos, nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių organizuoti nuteistųjų studijas aukÅ¡tosiose mokyklose. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 50-53) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Teigia, kad bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡u bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“.

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų seka, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja. Mano, kad Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo išnagrinėjimo“ yra pagrįsti ir teisėti, jie nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantys.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant bÅ«tinųjų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ , neturi bÅ«ti tenkintinas ir turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas, trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Å i byla yra paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas S. B. kreipėsi į teismÄ skundu, praÅ¡ydamas priteisti 5 000 eurų atlyginti neturtinei žalai, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiai dėl nesudarytos galimybės pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose įgyti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegija studijų sutartį (b. l. 13-14).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. NN-751 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiÅ¡kėjas tęsti bausmės atlikimÄ buvo perkeltas iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus (b. l.

15) Marijampolės pataisos namai 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukÅ¡tojoje mokykloje“ (b. l. 19), atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , jį informavo, kad Pataisos įstaiga nėra įpareigota suteikti papildomas sÄ lygas nuteistiesiems studijuojantiems aukÅ¡tosiose mokyklose, bei pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas gali studijuoti nepažeisdamas nustatytos Pataisos įstaigos tvarkos ir draudimų. RaÅ¡te pažymėjo, kad nuteistieji gali studijuoti aukÅ¡tojoje mokykloje savo iniciatyva ir lėšomis, suderinę su atitinkamų mokyklų dėstytojais užsiėmimų grafikus, atsiskaitymo formÄ ir kitus studijų organizavimo klausimus.

Tokiu atveju pataisos namų administracijos vaidmuo bÅ«tų sudaryti galimybes atvykstantiems aukÅ¡tosios mokyklos dėstytojams susitikti su nuteistaisiais (užduočių pateikimui, atsiskaitymui, formalumų sutvarkymui). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo metu pataisos namų administracija neturi nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių užtikrinti pareiÅ¡kėjo mokymÄ si aukÅ¡tojoje mokykloje visa apimtimi, t. y. leidžiant naudotis internetu ar iÅ¡leidžiant pareiÅ¡kėjÄ pataisos įstaigos sesijų metu, kadangi tai nesuderinama su bausmės atlikimo režimu ir galiojančiais teisės aktais.

Šį Marijampolės pataisos namų atsakymÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui. 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 20-21) Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. Nurodė, kad nuteistųjų, kurie neturi teisės be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokymosi procesas sprendžiamas individualiai, pav., nuteistieji studijuojantys aukÅ¡tojoje mokykloje savo iniciatyva ir lėšomis, suderina su atitinkamų mokyklų dėstytojais užsiėmimų grafikus, atsiskaitymo formÄ ir kitus studijų organizavimo klausimus.

Tokiu atveju laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija sudaro galimybes atvykstantiems aukštosios mokyklos dėstytojams susitikti su nuteistaisiais (užduočių pateikimui, atsiskaitymui, formalumų sutvarkymui) ir kt. Pažymėjo, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistųjų mokymosi organizavimo proceso aukštosiose mokyklose, todėl skirtingose laisvės atėmimo vietų įstaigose nuteistųjų galimybės siekti aukštojo mokslo užtikrinamos nevienodai.

Tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (įstatymo projekto reg. Nr. 19-5139(4) numatyta nuostata, kuri užtikrins laisvės atėmimo vietų įstaigose, teisės be sargybos arba be palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų neturintiems nuteistiesiems, vienodas galimybes siekti aukÅ¡tojo mokslo. VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegija 2019 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 1.55-30 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad 2019 m. lapkričio 4 d.

VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegijos direktoriaus įsakymu Nr. 1.62-38(1.61) pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta studijų sutartis su VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegija nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra nutraukta, kadangi pareiÅ¡kėjas nei karto nesijungė prie MOODLE sistemos, todėl laikytina, kad nepradėjo studijų (b. 1.30). IÅ¡ 2020 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos „Dėl S. B. skundo prieÅ¡ Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. lapkričio 22 d. gavo ir iÅ¡tyrė S. B. skundÄ dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sÄ lygų studijuoti ir įgyti profesijÄ (b. 1. 23-29).

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose nebuvo sudaromos galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje. BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas, tuo tarpu aukštasis mokslas, kaip pataisos priemonė, įstatyme nenumatytas, todėl pataisos įstaigų administracija neturi nei pareigos, nei įgaliojimų organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose.

BVK 147 straipsnyje numatytos nuteistųjų bendrojo ugdymo nuostatos. Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas. BVK 148 straipsnyje numatytos nuteistųjų profesinio ugdymo nuostatos. Bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“.

Iš BVK nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo matyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja. Vadovaujantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Kalbant apie asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybes siekti aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, minėta kodekso nuostata reiÅ¡kia, kad nuteistieji gali studijuoti, bet Å¡iÄ veiklÄ apsunkina objektyvÅ«s bausmės atlikimo režimo reikalavimai: nuteistas asmuo turi nustatytÄ terminÄ bÅ«ti nustatytoje vietoje, ir įstatymas nenumato jokių iÅ¡lygų studijuojantiems nuteistiesiems. Pažymėtina, kad jei laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis pageidauja savo iniciatyva bei lėšomis mokytis aukÅ¡tojoje mokykloje, jis turėtų kreiptis su praÅ¡ymu į pataisos namų administracijÄ , kuri, esant galimybei, sudarytų sÄ lygas atvykstantiems aukÅ¡tųjų mokyklų dėstytojams susitikti su studentu, pateikti jam užduotis, sutvarkyti formalumus, leisti jam atsiskaityti.

Darytina iÅ¡vada, kad laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys turi teisę į mokslÄ , t. y. turi teisę siekti ne tik bendrojo, profesinio iÅ¡silavinimo, bet ir aukÅ¡tojo mokslo. Tačiau Å¡ių asmenų teisė į mokslÄ yra ribojama, t. y. minėta teise asmenys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Taip pat pastebėtina, kad Seimo kontrolierių, kaip ir kitų Europos ir pasaulio Å¡alių ombudsmenų, siÅ«lymai yra rekomendacinio pobÅ«džio. Seimo kontrolierių siÅ«lymų rekomendacinis pobÅ«dis pasireiÅ¡kia tuo, kad nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos priemonės, kuriomis galėtų bÅ«ti užtikrinamas Seimo kontrolierių pateiktų siÅ«lymų vykdymas tais atvejais, kai institucijos ar pareigÅ«nai atsisako jÄ vykdyti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad prieÅ¡ atvykdamas į Marijampolės pataisos namus, jis įstojo studijuoti (nuotoliniu bÅ«du) į VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegijÄ ir prašė Marijampolės pataisos namų administracijÄ leisti jam studijuoti, tačiau administracija nepatenkino jo praÅ¡ymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VÅ¡Ä® Lietuvos verslo kolegija dviÅ¡alę studijų sutartį Nr. 3.12-V402. Marijampolės pataisos namai nebuvo minėtos studijų sutarties Å¡alis, todėl Å¡i sutartis nesukėlė pareigos Marijampolės pataisos namų administracijai sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui studijuoti sutartyje numatytomis sÄ lygomis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus ir konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, pažeminimu ir pan. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė