9f5bea67-e7a4-4621-9209-d9781e3302a8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-648/2011 Teisėjas Linas Zinkevičius                            Teisminio proceso Nr.: 1-95-1-00192-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5., 2.1.7.4., 2.1.15.                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2011 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Arūno Kisieliaus ir Pavelo Frolovo, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui, nuteistajam V.

P.,nuteistojo gynėjui advokatui Domantui Skebui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant jam bendrauti su N. P., M. P., R. P. ir Ž. P. bei įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. P. iÅ¡ nuteistojo V. P. priteista 100 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 150 Lt advokato iÅ¡laidoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2009-06-20, apie 18 val., Å irvintų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, namo kieme, kilus konfliktui tyčia sudavė ranka M. P. į galvos kairę pusę. Dėl smÅ«gio M. P. plyÅ¡o kairės ausies bÅ«gnelis, t. y. jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis V.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. V. P. nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas, o teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiojo ir su juo susijusių liudytojų Ž. P., J. V. ir N. P. parodymais, kurie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, turi iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ jo atžvilgiu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina jo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusiojo artimieji aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia neapykantÄ jam. Teigia, kad jis nuolat skundė nukentėjusiojo artimuosius tiek teisėsaugai, tiek darbovietei, rašė skundus dėl Å¡uns, nuosavybės teisės suvaržymų. Remiantis Å¡iais skundais R. P. bei N. P. buvo traukiami administracinėn atsakomybėn. Be to, N. P. daug kartų kreipėsi į policijÄ dėl jo tariamo smurto, tačiau nei vienÄ kartÄ jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei konstatuota jo kaltė dėl neteisėtų veiksmų.

Nuteistojo įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad M. P., paskatintas artimųjų, gali melagingai teigti apie jo neva padarytus smurtinius veiksmus ir taip kerÅ¡tauti. Apelianto teigimu, byloje pateiktas jo vaizdo įraÅ¡as paneigia M. P. ir jo parodymus patvirtinančių liudytojų versijÄ , kad jis rytinio pasivaikščiojimo metu sulaikė nukentėjusįjį prie įėjimo į pastatÄ ir jį ten smaugė bei padarė pastarajam nubrozdinimus. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad jam ir liudytojams kivirčijantis namo viduje, M.

P. įeina į namo vidų, pasisveikina su juo ir nueina į namo gilumÄ . Pasak nuteistojo, M. P. nebÅ«tų taip elgęsis su juo, jei prieÅ¡ tai bÅ«tų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamas smurtas. Taigi, M. P. nubrozdinimai atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodo nukentėjusysis. Pasak V. P., yra pagrindas manyti, kad duodamas melagingus parodymus dėl nubrozdinimų atsiradimo aplinkybių, nukentėjusysis meluoja ir dėl tariamo smÅ«gio į ausį. Be to, pastarasis sužalojimas nesutrukdė M. P. tęsti iÅ¡kylÄ ir net vairuoti automobilį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo parodymai apie sužalojimÄ yra nenuoseklÅ«s. Pirminiame paaiÅ¡kinime ir vėlesniame patikslinime M. P. parodė, kad kraudamas daiktus į automobilį, jis pajuto smÅ«gį ir parkrito, smÅ«gio nematė. Vėliau nukentėjusysis jau teigė, kad matė, kaip jis (V. P.) sudavė kumščiu. Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje Å¡is veiksmas buvo atliekamas nukentėjusiajam ir liudytojai Ž. P. stebint vienam kitÄ , koreguojant ir derinant parodymus.

Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tÄ aplinkybę, kad liudytoja J. V. yra garbaus amžiaus, prastai girdi ir mato, jos parodymai apie tai, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas prie automobilio ir nukrito ant asfalto, prieÅ¡tarauja kitiems liudytojų parodymams. Liudytojos Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu padarytose fotonuotraukose užfiksuota, jog per pastato langÄ vaizdas yra ribotas, kadangi jį riboja stora kolona bei gėlės, viduje esanti sofa yra maža, todėl, pasak apelianto, Ž.

P. ir J. V. negalėjo gerai matyti įvykio. Nuteistasis taip pat pažymi, jog liudytojai T. P., S. K. ir M. V. patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo naudojamas smurtas, nukentėjusysis ir jis (V. P.) tik prasilenkė bei apsižodžiavo, jie bÅ«tų matę, jeigu bÅ«tų suduodamas smÅ«gis. Pasak Ž. P. ir J. V., jis neva prieÅ¡ smÅ«gį M. P. garsiai Å¡aukė, grasino ir taip atkreipė jų dėmesį. Kita vertus, tokiu savo elgesiu jis bÅ«tų atkreipęs kitų liudytojų dėmesį. Neatsižvelgta ir į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau įsiveldavo į konfliktus, kurie baigdavosi net muÅ¡tynėmis.

Be to, liudytojos ir nukentėjusysis teigė, jog smūgis buvo suduotas kumščiu, tačiau toks smūgis nebūtų sukėlęs smūginės oro bangos ir nebūtų sužalojęs ausies būgnelio, o jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl suduoto smūgio delnu.Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai visiškai tenkino M. P. civilinį ieškinį, nes medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam atsiradusias komplikacijas, vaistų ir mokamų procedūrų poreikį. Nukentėjusiojo nurodyti ilgalaikiai nepatogumai ir liekamieji reiškiniai nepatvirtinti medicinos dokumentais.

Be to, civilinio ieÅ¡kinio suma yra neproporcinga, ji neatitinka Å¡alių intereso protingo balanso bei jo turtinės padėties. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisintajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kuri įtvirtina baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.Nukentėjusysis M.

P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-06-20 vakare jis su drauge Ž. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ sodybÄ , kurioje buvo apeliantas, pasiimti maistÄ ir daiktus. Jam neÅ¡iojant daiktus, priėjo V. P., kuris pradėjo jį žeminti, provokavo, tačiau jis ignoravo nuteistÄ jį. Tada V. P. staiga ranka trenkė jam vienÄ smÅ«gį į kairę ausį (b.l. 172). Nukentėjusysis M. P. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir atliekant jo parodymų patikrinimÄ vietoje, savo pozicijos laikėsi ir akistatos su V.

P. metu (b.l. 6-8, 12-15, 69-72). Nukentėjusysis 2009-06-20 pareiÅ¡kime nurodė, kad bÅ«tent nuteistasis sudavė jam į galvÄ (b.l. 4). Be to, pastebėtina, kad M. P. dėl patirto sužalojimo kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2009-06-20, į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (b.l. 45-48). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos Ž. P. ir J. V., teisiamojo posėdžio metu nurodžiusios, jog jos matė, kaip apeliantas trenkė nukentėjusiajam į galvÄ (b.l. 173-174). Ikiteisminio tyrimo metu Å¡ios liudytojos taip pat parodė mačiusios V.

P. naudojant fizinį smurtÄ M. P. atžvilgiu (b.l. 16-23, 28-29). Liudytoja N. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai paskambino Ž. P., kuri papasakojo apie įvykusį incidentÄ (b.l. 173). Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. F-941 kopijoje 2009-06-20, 18.45 val., užfiksuota aplinkybė, jog konflikto su sodybos bendrasavininkiu metu pastarasis sudavė M. P. į galvÄ (b.l. 48). IÅ¡ paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo Nr. 20385 kopijos matyti, kad 2009-06-21 apžiÅ«ros metu nukentėjusiajam nustatytas kairės ausies bÅ«gnelio trauminis plyÅ¡imas (b.l. 50).

Specialisto iÅ¡vadose Nr. G2528/09 (01) ir Nr. G2528/10 (01) nustatyta, kad M. P. kairės pusės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas galėjo įvykti 2009-06-20, toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jokių medicininių duomenų, kad M. P. sužalojimas bÅ«tų įvykęs anksčiau nei 2009-06-20, nėra (b.l. 53-54, 56-58). Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas atitinka 2009-06-20 V. P. suduoto smÅ«gio lokalizacijÄ . Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis bei liudytojos Ž.

P., J. V. ir N. P. bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį, duoti apie įvykį klaidinančius parodymus, jų parodymai dėl V. P. panaudoto smurto yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, turi iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ V. P. atžvilgiu. Nors M. P. 2009-07-16 patikslinime nenurodė matęs, jog apeliantas bÅ«tų užsimojęs ir trenkęs jam į galvÄ (b.l. 5), tačiau vėlesnėse apklausose, tarp jų ir teisiamojo posėdžio metu, jis nuosekliai parodė, kad V.

P. staiga ranka trenkė jam vienÄ smÅ«gį į kairę ausį. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokius nukentėjusiojo parodymus Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka ir pagrįstai juos pripažino kaip patikimus. V. P., remdamasis liudytojos Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu padarytomis fotonuotraukomis, teigia, jog per pastato langÄ vaizdas yra ribotas, kadangi jį riboja stora kolona bei gėlės, viduje esanti sofa yra maža, todėl liudytojos Ž. P. ir J. V. negalėjo gerai matyti įvykio.

Kita vertus, Å¡ios liudytojos teisiamajame posėdyje parodė, kad joms stebėti įvykį per namo kambario langÄ netrukdė nei kolona, nei gėlės, esančios ant palangės (b.l. 173-174). Fotonuotraukos nepaneigia liudytojų Ž. P. ir J. V. parodymų (b.l. 21-23), todėl toks apelianto teiginys vertinamas kritiÅ¡kai ir atmetamas. Be to, liudytojos J. V. garbus amžius negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu jos parodymus vertinti kaip nepatikimus ir kuriais negalima remtis grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos regėjimas geras (b.l. 174), jos parodymai nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu, atitinka bylos aplinkybes. Nors liudytoja J. V. pripažino, jog ji nelabai gerai girdi, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad Å¡is fizinis trÅ«kumas sutrukdė liudytojai teisingai suvokti įvykį ir duoti teisingus parodymus. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistojo kaltei ir padarytos veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kur po smÅ«gio nukrito nukentėjusysis, o nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti faktÄ , ar V.

P. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visuma, todėl darytina iÅ¡vada, kad V. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų S. K. ir M. V. parodymais, kadangi iÅ¡ jų parodymų matyti, jog jie betarpiÅ¡kai nestebėjo 2009-06-20 įvykusio konflikto tarp M. P. ir V. P.. Liudytojas S. K. nurodė, kad jis tvarkė automobilius su draugu, matė, kaip atvažiavo nukentėjusysis, tačiau nestebėjo nei jo, nei nuteistojo (b.l. 174).

Liudytojas M. V. parodė, kad jis kartu su S. K. buvo prie automobilio, tačiau nematė, kur M. P. ir V. P. vaikščiojo. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad jis nematė nukentėjusiojo automobilio, nežino, ar buvo prie M. P. automobilio konfliktas, bet patvirtino, kad prie jų automobilių konflikto nebuvo (b.l. 174). Taigi, liudytojų S. K. ir M. V. parodymai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Liudytojas T. P. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis ir anksčiau įsiveldavo į konfliktus, kurie baigdavosi net muÅ¡tynėmis, nepaneigia V. P. kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi byloje nėra nustatyta, jog M. P. sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kitu laiku nei 2009-06-20, apie 18.00 val. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisiamojo posėdžio metu nei M. P., nei liudytojos Ž. P. ir J. V. negalėjo patvirtinti, ar V. P. sudavė nukentėjusiajam kumščiu, ar delnu, todėl pirmosios instancijos teismas, patikslinęs kaltinimÄ , nuteisė apeliantÄ už sudavimÄ ranka M.

P. į galvos kairę pusę.V. P. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl 2009-06-20 ryte įvykusio konflikto, nukentėjusiajam padarytų kaklo odos nubrozdinimų. Todėl byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotas 2009-06-20, apie 18 val., įvykęs konfliktas tarp M. P. ir V. P., nepripažinti įrodymais, turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti, o apelianto argumentai dėl 2009-06-20 ryte įvykusio konflikto aplinkybių nevertinami, kadangi jie nesusiję su nagrinėjama byla.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas nukentėjusiojo M. P. civilinis ieÅ¡kinys, priteisiant jam iÅ¡ nuteistojo 100 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam M. P. 5 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ , atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jis gydėsi), žalÄ padariusio asmens kaltę (nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį tyčia), jo turtinę ir Å¡eiminę padėtį (nuteistasis vedęs, nedirba), protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl padaryto sužalojimo jam buvo sutrikusi klausa, pusmetį jautė ūžesį, negali nardyti, negali užsiimti savo hobiu – muzika (b.l. 173), taigi, nukentėjusiajam atsiradusios neigiamos pasekmės yra ilgalaikio pobÅ«džio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ , priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas M. P. 5 000 Lt neturtinę žalÄ , nenukrypo nuo teismų praktikos, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra mažinamas.

Nukentėjusiajam taip pat pagrįstai priteista 100 Lt turtinė žala dėl patirtų iÅ¡laidų už gydymÄ si ir specialisto iÅ¡vadÄ , nors jis nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų, tačiau tokio dydžio turtinė žala yra reali ir atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam atsiradusias komplikacijas, vaistų ir mokamų procedÅ«rų poreikį, nukentėjusiojo nurodyti ilgalaikiai nepatogumai ir liekamieji reiÅ¡kiniai nepatvirtinti medicinos dokumentais, nėra pakankamos, įtikinančios pripažinti priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį neproporcingÄ ar pažeidžiantį Å¡alių intereso protingÄ pusiausvyrÄ .

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžio nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:Nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        ArtÅ«ras Pažarskis Teisėjai                                                                                 ArÅ«nas Kisielius                                                                           Pavelas Frolovas