2024-05-22 Nr. AB-8202-3-62-3-00339-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-227-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovę Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.

Teismas nurodė, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto neigiamas sprendimas ar vilkinimas išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) turėtų nagrinėti administracinis teismas. Šiuo atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu, 2024 m. vasario 26 d. jis pateikė skundą teismui dėl nepateikiamo atsakymo į šį prašymą, t. y. nesuėjus atsakymo pateikimo terminui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalis. Taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą jo atžvilgiu, kuriam priimti pagal nurodytą teisinį reglamentavimą dar nėra suėjęs terminas. Be to, teismas nėra ta institucija, kuri turi kompetenciją įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą. Teismo kompetencija spręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo išspręsti keliamą klausimą. Taigi nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. vasario 18 d. jis kreipėsi į Prienų r. savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę J. A. su paklausimu dėl Draugystės g. Prienuose sudėtų akmenų. Pareiškėjas, siųsdamas paklausimą atsakovei, iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) kartu išsiuntė ir atskirą prašymą „Laba diena, siunčiu skundą. Prašau atsiųskite informaciją apie priimtus dokumentus. Pagarbiai, V. J.“ į el. paštą prienu_seniunija@prienai.lt, jis negavo atsakymo dėl prašomos informacijos apie priimtus dokumentus.

Pareiškėjas teigia, jog iki šiol atsakovė nepateikė jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą dėl informacijos apie priimtus dokumentus pateikimo, suvaržydamas pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Atsakovas, pažeisdamas teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 p.) įtvirtintus reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtinus atlikti veiksmus. Atsakovas nepagrįstai kliudo pareiškėjui gauti informaciją, pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio nuostatas, kuriuose įtvirtinta asmens, o tai reiškia ir pareiškėjo, teisė gauti informaciją. Toks atsakovo ribojimas pareiškėjui gauti informaciją nepagrindžiamas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovė, neatlikdamas pareigos dėl privalomo jam administracinio veiksmo, pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą.

Pareiškėjas pažymi, jog kilusiam ginčui taikytinas Taisyklių 31 punktas, o ne VAĮ 10 straipsnio 4 dalis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą, kuriam priimti dar nėra suėjęs terminas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad šiuo atveju taikytinas Taisyklių 31 punktas, o ne VAĮ 10 straipsnio 4 dalis.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 18 d. el. paštu kreipėsi į Prienų raj. savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl Draugystės g. Prienuose sudėtų akmenų. Pareiškėjas el. laiške nurodė: „Laba diena, siunčiu paklausimą. Prašau atsiųskite informaciją apie priimtus dokumentus. Pagarbiai, V. J.“.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 31 punktą, priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.

Taisyklių 32 punkte numatyta, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas turi priimti administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo arba skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui pranešama raštu apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjas išsiuntė paklausimą el. paštu Prienų seniūnijai; 2024 m. vasario 25 d. jis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. vasario 18 d. prašymą, suformuluotą el. pašte, t. y. prašymą pateikti informacija apie priimtus dokumentus, ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas iki šiol nepateikė jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą pateikti informaciją apie priimtus dokumentus, suvaržydamas jo teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gavo atsakymą apie priimtus dokumentus (Paklausimą) Taisyklių 31 punkte nurodytu terminu (per 3 darbo dienas). Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad jis skundžia atsakovo veiksmus, nepateikus pareiškėjui atsakymo į pareiškėjo prašymą pateikti jam informaciją apie priimtus dokumentus per teisės aktais nustatytą terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi nesuėjus atsakymo pateikimo terminui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, nutraukti administracinę bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-133-1188/2023).

Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas siekia gauti atsakymą iš atsakovo, ar jo Paklausimas buvo priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo atsakymas – informavimas apie priimtus dokumentus – pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, šis atsakovo veiksmas yra skirtas tik patvirtinti, kad dokumentai yra gauti, neišsprendžiant pareiškėjo Paklausimo iš esmės. Atsakovo veiksmai, nepateikiant pareiškėjui tokio patvirtinimo, t. y. nesilaikant Taisyklių 31 punkto reikalavimų, galėtų būti vertinami tik kartu su kitais atsakovo veiksmais, išnagrinėjus pareiškėjo Paklausimą dėl Draugystės g. Prienuose sudėtų akmenų iš esmės, atsisakius jį nagrinėti ar neišnagrinėjus jo per teisės aktais nustatytą terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes, kurių pagrindu jis atsisakė priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais yra grindžiamas skundo atsisakymas, šalintini iš skundžiamos nutarties, konstatuojant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti nustačius, kad jo skundžiami atsakovo veiksmai nesukelia jam teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir pateikęs netinkamus motyvus, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka). Todėl skundžiama teismo nutartis, atsižvelgiant į šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė