9f593182-2f29-4d85-bb56-2fb82fc0d4a1 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4065-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00865-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad maždaug nuo 2015 m. birželio 7 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriuje įvairiuose bÅ«riuose, patalpose, kuriose buvo nuo 10 iki 18 miegamųjų vietų ir kurių plotas buvo apie 25 kv. m.

Patalpos buvo nuolat pilnos nuteistųjų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl vienam nuteistajam turinčio tekti ploto. Patalpų sienos ir lubos buvo atsilupusios, suskilinėjusios, atsilupusi jų danga krisdavo ant miegamųjų vietų, asmeninių daiktų. Sienos prie lango buvo apsinešusios pelėsiu. Administracija nekreipdavo dėmesio į žodinius, neužregistruotus raštiškus nusiskundimus. Gyvenamosiose patalpose oro drėgmė bei oro temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpose nebuvo jokios mechaninės vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo nusistovėjusio oro tvaikas bei drėgmė.

Patalpose buvęs inventorius: lovos, spintos, spintelės, kėdės ir stalai - netvarkingas. Nurodė, kad per kratas pareigÅ«nų iÅ¡sukinėjami ir iÅ¡laužomi daiktai dažniausiai nebÅ«davo surenkami į savo vietas, o paliekami iÅ¡ardyti ar sulaužyti, todėl daiktus tekdavo susirinkinėti bei taisyti patiems. Taip pat administracija neiÅ¡duodavo naujo minkÅ¡tojo miegui skirto inventoriaus (čiužinio, antklodės ir pagalvės), o iÅ¡duodavo senÄ , kuriame veisdavosi kenkėjai (blakės, tarakonai).

Dėl Å¡ių įkandimų niežėdavo kÅ«nÄ , iÅ¡berdavo, dėl ko naktimis negalėdavo užmigti. Pagalvės ir čiužiniai buvo labai ploni, permirkę kitų, prieÅ¡ tai naudojusių šį inventorių, nuteistųjų prakaitu. Patalpoje nepakako natÅ«ralaus apÅ¡vietimo dėl techniÅ¡kai netvarkingų langų, kurie buvo per maži, o dirbtinis apÅ¡vietimas nepakankamas, todėl pablogėjo pareiÅ¡kėjo regėjimas. Dėl blogos vandens kokybės (senų vandentiekių) susirgo odos susirgimais, dėl to ne kartÄ kreipėsi į medikus.

Bendro naudojimo patalpose nebuvo įrengtas sandėlis asmeniniams daiktams laikyti (rÅ«bams, batams), todėl rÅ«bus tekdavo laikyti krepÅ¡yje po lova, o batus atviroje vietoje Å¡alia įėjimo į kiemÄ , todėl bÅ«davo atvejų kai jie dingdavo, juos pavogdavo kiti nuteistieji. Prausykloje buvo įrengti pasenę praustuvai, kurie buvo antisanitarinės bÅ«klės. Prausykloje nebuvo įrengta bendro naudojimo dušų patalpų, tekdavo maudytis naudojant kibirus, matant kitiems nuteistiesiems. Darbo bÅ«ryje duÅ¡as buvo privalomas.

Visų bÅ«rių stogai buvo iÅ¡ asbesto. Bendro naudojimo kiemai, skirti pasivaikščiojimui buvo per maži dideliam žmonių kiekiui, nebuvo vietos pasivaikščioti, pasėdėti ant suoliuko, pakvėpuoti grynu oru (dėl rÅ«kančių asmenų). Dėl netinkamų sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , depresijÄ , pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko socialiniai įgÅ«džiai, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, į psichologus ir medikus nesikreipdavo bijodamas sulaukti neigiamos ar netinkamos jų reakcijos.Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

Teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų bÅ«ti purvinų langų, antisanitarinių spintelių, patalpose negalėtų bÅ«ti blogo kvapo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi jis netinkamai atliko savo pareigas. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. PravieniÅ¡kių PN-AK neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apÅ¡vietimo bei temperatÅ«ros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus tyrimus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ visų patalpų bÅ«klę, gavus informacijÄ apie netvarkingÄ inventorių jis nedelsiant tvarkomas. Pataisos įstaigos įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse sandėlių asmeniniams daiktams laikyti nenumatyta.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punkto reikalavimÄ sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, patvirtintas konkretus kiekvieno bÅ«rio nuteistųjų maudymosi duÅ¡e laikas. Bendra nuteistiesiems įrengta duÅ¡ine nuteistieji gali naudotis kartÄ per savaitę.

Dušinėje veikia 11 purkštukų. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamų praustuvų naudojimo i Ūkio skyrių nesikreipė. Gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN-AK nevykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ä®staiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl per mažo apÅ¡vietimo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Ä®staiga 2014 m. lapkričio 14 d. sudarius sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Dezinfa“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Pataisos namuose tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. HN 24:2003 pažeidimų įstaigoje nenustatyta. Pataisos įstaigos 3 sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai: 3 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemo plotas -1825 kv. m., 10-11 bÅ«rių - 390 kv. m. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo vienam asmeniui tenkančio ploto normos. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų, patiriamo streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, orumo pažeminimo, baimės jausmo, atliekant bausmę pataisos namuose, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu yra pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas dėl parazitų sukandžiojimų, regėjimo pablogėjimo, akių aÅ¡arojimo nesikreipė. Dėl nemigos kreipėsi vienÄ kartÄ . Dėl kaulų skausmo, kurį galėjo įtakoti galimai ploni čiužiniai bei pagalvės, nesikreipė. Nuteistajam 2014 m. yra nustatyta stuburo diskozė su radikulopatija, viena dažniausių jos atsiradimo priežasčių - Å¡aknelės užspaudimas, paprastai dėl tarpslankstelinio disko iÅ¡varžos.

Radikulopatija taip pat gali iÅ¡sivystyti dėl stuburo judesio segmento nestabilumo. Å iÄ ligÄ gali sukelti ir tiesioginės traumos (ypač kaklo srityje), augliai. Dėl odos bėrimų, niežėjimo kreipėsi kelis kartus į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ir buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (diagnozė- įvairiaspalvė dedervinė, liga rasta seniai, tačiau anksčiau niekur nesigydė). Ä®rašų dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su įkalinimo sÄ lygomis, visiÅ¡kai nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. Pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų.

Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nei viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui sÄ lygų.Skundas atmestinas.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo 3-ame sektoriuje.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į 3 sektoriaus gyvenamÄ sias patalpas buvo paskirtas nuo 2015-06-07, taigi aktualus ginčui laikotarpis yra nuo 2015-07-23 iki 2016-04-05. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas: laikotarpiu nuo 2015-07-23 iki 2015-07-29 į 11 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,97 kv. m. ir kurioje yra 11 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,27 kv. m., laikotarpiu nuo 2015-07-29 iki 2016-01-27 į 10 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 31,56 kv. m. ir kurioje yra 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,50 kv. m. ploto, laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-04-05 į 3 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 52,61 kv. m. ir kurioje yra 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,38 kv. m. ploto.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, tarakonų.Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 20-22). Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 46-47) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos.

Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Be to, iš atsakovo atstovo pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad medicininėje kortelėje nėra atžymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl buitinių parazitų sukandžiojimų (b. l. 39).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų stogai buvo iÅ¡ asbesto, kuris žalojo sveikatÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime neneigė, kad atskirų patalpų stogai degti Å¡iferiu, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Nurodė, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie statinių įrengimÄ , todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (raÅ¡ytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiÅ¡kėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl asbesto dulkių vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl techniÅ¡kai netvarkingo inventoriaus, senų medinių langų, senų praustuvų, blogos sienų ir lubų bÅ«klės. Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 88-230 (b. l. 41-43) patvirtina, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ visų patalpų bÅ«klę, gavus informacijÄ apie netvarkingÄ inventorių jis nedelsiant tvarkomas. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes. PareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos inventoriaus bÅ«klės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, kad dėl rÅ«kančių negalima buvo pakvėpuoti grynu oru. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami.

Pareiškėjo teiginys dėl to, jog dėl rūkančių negalima buvo pakvėpuoti grynu oru abstraktus, nekonkretus, todėl taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo įrengimo prausyklos patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl dušo prausyklose neįrengimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo sandėlio daiktams susidėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas sandėlis daiktams susidėti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, patalpose buvo drėgna, neužtikrinta tinkama temperatūra, nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimas buvo netinkamas, minkštasis inventorius buvo nekokybiškas, taip pat buvo nekokybiškas vanduo.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų Å¡iems savo teiginiams pagrįsti. Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 88-230 (b. l. 41-43) patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , tuo pačiu iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Pažymėtina, kad patalpas tinkamai prižiÅ«rint, valant, vėdinant, pelėsis jose neatsiranda.

Atsakovo pateiktais duomenimis patalpose įrengtas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b.l. 41-43). Taip pat pažymoje nurodyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir pažeidimų nenustatyta. Å ias aplinkybes patvirtina 2015 m. rugsėjo 2 d. geriamojo vandens tyrimų protokolas Nr. 389-1313 (b. l. 44). Byloje nepateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pelėsio, drėgmės patalpose, netinkamos temperatÅ«ros, netinkamo vėdinimo, netinkamo apÅ¡vietimo, nekokybiÅ¡ko minkÅ¡tojo inventoriaus, nekokybiÅ¡ko vandens laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kratų metu sugadinamų daiktų, dėl to, jog į skundus nekreipiama dėmesio yra abstraktaus pobÅ«džio, konkretÅ«s atvejai nenurodyti, todėl, jų neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                             Asta Urbonienė