2020-06-03 Nr. AB-11110-3-61-3-03039-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-866-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03039-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo kalinamas 4-oje sekcijoje, kurios plotas yra apie 40 kv. m ir joje nuolat buvo kalinama 16 asmenų. Šioje sekcijoje buvo 16 taburečių, 8 gulimos vietos, 8 spintelės daiktams susidėti, 2 didelės spintos, stalas, sofa. Nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. vasario 20 d. buvo kalinamas 1-oje sekcijoje, kurioje buvo kalinami 24 asmenys ir kurioje buvo 24 taburetės, 24 gulimos vietos, 24 spintelės daiktams susidėti, 3 didelės spintos, stalas, 2 sofos. Nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo kalinamas 3 sekcijoje, kurioje buvo kalinama 16 asmenų ir kurioje buvo 16 taburečių, 8 gulimos vietos, 8 spintelės daiktams susidėti, 2 didelės spintos, stalas, sofa. Laisvo ploto trūkumas trukdė pareiškėjui ramiai pailsėti, laisvai judėti, išsimiegoti, būdamas sveikas žmogus buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegamųjų vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo visiems neužtekdavo vietos. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, buvo nepakankamai užtikrinimas nuteistųjų dalyvavimas kultūros, sporto, kūrybos saviraiškos, mokslo ir kituose renginiuose. Negalėjo dalyvauti įvairiuose renginiuose. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti patalpose ir lauke, kadangi tam nebuvo sudarytos sąlygos. Už tai, kad tenkančio gyvenamosios patalpos plotas neatitiko reikalavimų patyrė neturtinę žalą, kuri įvertintina 15 000 Eur suma.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 10 d. buvo įdarbintas šaltkalviu bei supažindintas su pareigybės aprašymu. Nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo priverstas dirbti suvirintoju, nors neturėjo jokios patirties, patalpoje nebuvo jokios ventiliacijos, buvo daug dulkių, pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. vasario 20 d. buvo įdarbintas maisto dalintoju, dirbo nuo 5 val. 30 min. iki 21 val. 30 min. Darbo pobūdis buvo dalinti maistą per pusryčius, pietus ir vakarienę, po maisto dalinimo reikdavo išplauti postą, tualetus, dušus ir kameras. Tekdavo dalinti maistą asmenims, sergantiems atvira tuberkuliozės forma, nebuvo išduodamos apsaugos priemonės (pirštinės, kepurės, kaukės ir pan. ). Darbo apranga buvo baltos spalvos chalatas, o dirbant šaltkalviu apranga išvis nebuvo išduodama. Chalatą tekdavo plauti pačiam iš savo lėšų, t. y. pirkti skalbimo miltelius ir pan. Pataisos įstaigos administracija neapmokėjo ir nekompensavo būtiniausių pirkinių. Tekdavo kasdien iš parduotuvės nešioti produktus nuteistiesiems per visas kameras ir korpusus. Šaltkalviu, maisto dalintoju, sandėlio darbuotoju dirbo labai daug viršvalandžių ir be išeiginių, o už viršvalandžius atlygis nebuvo mokamas. Šaltkalviu dirbdavo nuo 7 val. iki 18 val., maisto dalintoju – nuo 5 val. 30 min. iki 21 val. 30 min., sandėlio darbuotoju – nuo 5 val. 30 min. iki 21 val. 30 min. Už kenksmingas ir netinkamas darbo sąlygas patyrė neturtinę žalą, kuri įvertintina 15 000 Eur suma.

4. Pareiškėjas nurodė, kad visą kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo priverstas pirkti duoną už savo lėšas, kadangi pataisos įstaigos duodama duona buvo vežama toje pačioje mašinoje, kurioje buvo vežamos metalo atliekos iš įkalinimo įstaigos gamybos, iš atliekų pastoviai tekėjo kažkokie skysčiai, kurie skleidė nemalonų kvapą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis BVK 68 straipsniu, 125 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, įsipareigoja pavestą jam darbą vykdyti sąžiningai, laikantys įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų suimtųjų.

Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale“. Vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 3 d.

įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, su kuriuo nuteistasis supažindinamas prieš jam pradedant dirbti. Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, darbo ir poilsio laiko režimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normas. Faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5-6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas visais atvejais užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarienės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose (ši maisto dalintojo funkcija yra numatyta pareigybės aprašymo 6.2. p.).

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto normos pažeidimo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, paliko nenagrinėtą, likusią skundo dalį atmetė.

9. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis įsakymas nenumato, kad į 3,6 kv. m neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo paliktas atlikti ūkio darbus ir nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 17 d. buvo kalinamas sekcijoje Nr. 1 (plotas – 105,14 kv. m), kurioje buvo kalinami 22 asmenys; 2017 m. sausio 18 d. pareiškėjas perkeltas į sekciją Nr. 4 (plotas – 23 kv. m.), kurioje buvo kalinama 14 asmenų; nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. vasario 8 d. sekcijoje Nr. 4 buvo kalinama nuo 12 iki 16 asmenų; 2018 m. vasario 9 d. pareiškėjas perkeltas į sekciją Nr. 1 (plotas – 105, 14 kv. m.), kurioje buvo kalinama 18 asmenų; nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d. sekcijoje Nr. 1 buvo kalinama 18 asmenų; 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas perkeltas į sekciją Nr. 3 (plotas – 57,32 kv. m.), kurioje buvo kalinama 11 asmenų sekcijoje; nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. sekcijoje Nr. 3 buvo kalinama nuo 10 iki 12 asmenų; 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas paleistas į laisvę.

10. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sekcijas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas sekcijoje Nr. 4 buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. iš viso 387 dienas ir pažeidimo faktą laikė nustatytu. Tačiau teismas, vadovaudamasis BVK 88 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos pažymos ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-61 patvirtintos Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dienotvarkės turinį, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dienos metu galėjo judėti ir palikti sekcijų gyvenamąsias kameras, konstatavo, kad pažeidimas nebuvo intensyvus.

11. Teismas, įvertinęs BVK 128 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 8 punkte, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertinęs bylos duomenis, nurodė, kad Lukiškių TI-K konkrečių duomenų apie saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą pareiškėjui vykdant šaltkalvio (suvirintojo) darbus nepateikė. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K atstovas būtų aprūpinęs pareiškėją kokiomis nors darbo saugos priemonėmis (pvz., be kita ko, apranga). Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K, pareiškėjui dirbant suvirintoju (šaltkalviu), neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atitinkančių saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu konstatavo, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus.

12. Teismas, BVK įtvirtinto aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus kitus skundo argumentus.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. vasario 8 d. (viso 387 dienas) buvo kalintas perpildytoje Lukiškių TI-K sekcijoje ir Lukiškių TI-K neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, pareiškėjui dirbant suvirintoju (šaltkalviu), todėl pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

14. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, į tai, kad pareiškėjas dienos metu galėjo judėti ir palikti sekcijų gyvenamąsias kameras, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, vertino, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą yra 3 500 Eur dydžio kompensacija.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad dėl techninės klaidos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog gyvenamosios sekcijos Nr. 4 plotas yra 23,00 kv. m vietoje 62,33 kv. m. Kadangi sekcijoje Nr. 4 laikomų nuteistųjų skaičius ginčo laikotarpiu siekė nuo 13 iki 16, teismas, vadovaudamasis klaidingais duomenimis, padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas 387 dienas buvo laikomas perpildytoje sekcijoje, kurioje, esant sekcijos plotui 23 kv. m, pareiškėjui tektų nuo 1,43 kv. m iki 1,76 kv. m laisvo ploto. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas perpildytoje sekcijoje laikomas nebuvo, dėl atsakovo veiksmų / neveikimo neturtinės žalos, kuri turi būti įvertinta pinigais, nepatyrė. 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui, kurio teisė į minimalią ploto normą nebuvo pažeista, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Šiuo atveju galioja principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, kuris neabejotinai būtų pažeistas atlyginant pareiškėjui neturtinę žalą. Be to, 3 500 Eur neturtinės žalos priteisimas traktuotinas kaip turto įgijimas be pagrindo (CK. 6.237 str.).

17. Atsakovo atstovo vertinimu, techninės klaidos atsiliepime padarymas nėra pagrindas konstatuoti, jog Lukiškių TI-K darbuotojų ir (arba) pareigūnų veiksmuose yra civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Konkrečiu atveju Lukiškių TI-K veiksmai, per klaidą nurodant atsiliepime netinkama skaičių (sekcijos plotą), nėra traktuotini kaip neteisėti bei įvykdyti kaltais veiksmais civilinės atsakomybės atsiradimo prasme. Nesant pažeidimo fakto, paneigtina teismo išvada, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

18. Atsakovo atstovo teigimu, teismo išvadą, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų, atitinkančių saugų darbą, dirbant suvirintojų (šaltkalviu), bei neaprūpino pareiškėją kokiomis nors darbo saugos priemonėmis (pvz.. apranga), paneigia su apeliaciniu skundu teikiama materialinio aprūpinimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjui buvo išduota darbinė apranga (kombinezonas, batai ir kt.).

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

20. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių pareiškėjui, jo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant netinkamų kalinimo sąlygų poveikį. Be to, atsakovo atstovo nuomone, tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu pateikimą į laisvės atėmimo vietą.

21. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas, kuris nebuvo laikomas perpildytoje sekcijoje, patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 3 500 Eur suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas neginčija atsakovo duomenų apie kartu su juo sekcijose buvusių asmenų skaičių ir sekcijų plotus (b. l. 131). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas teismui teigė, kad iki 2018 m. sausio 17 d. buvo kalinamas 4-oje sekcijoje, kurios plotas yra apie 40 kv. m ir joje nuolat buvo kalinama 16 asmenų (b. l. 3–4). Tokie pareiškėjo paaiškinimai, sutinkamai su ABTĮ 56 straipsnio 2 dalimi, yra įrodymai byloje. Iš atsakovo pateiktų duomenų seka, kad sekcijos Nr. 4 plotas yra 23 kv. m. Joje buvo laikoma skirtingais laikotarpiais nuo 12 iki 16 asmenų (b. l. 19). Akivaizdu, kad pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimai skiriasi. Taigi, aukščiau paminėta teismo išvada neatitinka bylos medžiagos. Taip pat nėra aišku, kodėl esant prieštaravimams tarp įrodymų teismas vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus įrodymus.

24. Taip pat byloje yra įrodymų, kad 4 sekcijos plotas yra 62.33 kv. m (b. l. 139). Šie įrodymai pirmosios instancijos teismo nėra vertinti.0

25. Apeliantas teigia, kad pareiškėjui buvo išduota darbinė apranga (kombinezonas, batai ir kt.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui, dirbant suvirintoju (šaltkalviu) neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atitinkančių saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip turėjo veikti, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Iš teismo išvadų nėra aišku, kokių konkrečių apsaugos priemonių susijusių su suvirintojo (šaltkalvio darbu) atsakovas neišdavė pareiškėjui. Nesant konkrečių teismo motyvų nėra galimybės įvertinti apeliacinio skundo argumentų.

26. Teismas primena, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje privalo nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau paminėtus pareiškėjo ir atsakovo pateiktos informacijos prieštaravimus pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti, nes nuo to, su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas, kokio dydžio buvo ginčo sektorius, tiesiogiai priklauso tai, kiek pareiškėjui teko gyvenamojo ploto. Šių aplinkybių neišsiaiškinus, neįmanoma nustatyti, ar atsakovas nepažeidė reikalavimo suteikti pareiškėjui minimalų gyvenamąjį plotą. Vadovaudamasis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikinamas. Analogiškai vertintina teismo sprendimo dalis ir dėl apsaugos priemonių susijusių su suvirintojo (šaltkalvio darbu) išdavimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su sektoriaus plotu ir kalinamų asmenų skaičiumi ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius