2019-04-17 Nr. AB-9516-3-62-3-00146-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-04-17 Nr. AB-9516-3-62-3-00146-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2086-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00146-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 14 d. Alytaus PN jam nebuvo suteikiamos būtinos higienos priemonės, t. y. dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai, todėl negalėjo laikytis higienos: valytis dantų, prisižiūrėti ir nusiskusti. Dėl to pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes suimtiesiems higienos priemonės buvo suteikiamos kas mėnesį. Pareiškėjas ne kartą žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl higienos priemonių suteikimo, tačiau Alytaus PN administracija paaiškindavo, jog pareiškėjo statusas yra nuteistasis, todėl higienos priemonės jam nepriklauso. Pareiškėjui pradėjo (duomenys neskelbtini), turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini). Alytaus PN administracija higienos priemones išdavė tik 2017 metų sausio–kovo mėn., po to vėl priemonių neišdavė ir neišduoda iki šiol.
3. Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Alytaus PN nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pareiškėjas pirmą rašytinį prašymą Alytaus PN pateikė 2017 m. vasario 13 d. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuo grindžiamas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis ir kaip jis nustatytas. Pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestini.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad higienos priemonių, t. y. dantų pastos, dantų šepetuko ir skutimosi peiliukų, neišdavimas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas ir nenumatė pareigos nuteistiesiems suteikti higienos priemones. Teismas pripažino neteisėtą valstybės neveikimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės išduodamos nuteistiesiems pateikus prašymą. Pareiškėjui 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 3 d. buvo išduotas dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, dantų pasta, dezodorantas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui higienos priemonės būtų išduotos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. sausio 14 d. ar pareiškėjas būtų prašęs šiuo laikotarpiu tokias priemones išduoti, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl higienos priemonių neišdavimo šiuo laikotarpiu.
7. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Nors pareiškėjas nurodė, kad į pareigūnus kreipdavosi žodžiu, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo atstovo teigimu, pirmą kartą dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2017 m. vasario 13 d. Ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.
8. Teismas įvertino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinė situacija nelaikytina analogiška pareiškėjo nurodytos administracinės bylos situacijai (minėtoje byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas).
9. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti jam iš atsakovo 11 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, taip pat iš Alytaus PN administracijos išreikalauti reikiamus duomenis, nes ji atsisako priimti pareiškėjo prašymus ar skundus.
11. Pareiškėjas reikalauja priteisti 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti (duomenys neskelbtini) ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė stresą ir pažeminimą, turėjo naudoti panaudotus skutimosi peiliukus bei prašyti dantų pastos ir muilo.
12. Pareiškėjas paaiškina, kad Alytaus PN administracija vengia iš suimtųjų ir nuteistųjų priimti prašymus. Pirmosios instancijos teismui pripažinus Alytaus PN veiksmus neteisėtais, turi būti priteistas ir žalos atlyginimas.
13. Alytaus PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos įstaiga neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti higienos priemonėmis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl higienos priemonių suteikimo. Pripažinimas, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 14 d. jis buvo laikomas Alytaus PN nesuteikiant higienos priemonių, t. y. dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų, atlyginimo priteisimo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad higienos priemonės pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti suteikiamos, todėl pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN šiuo laikotarpiu buvo pažeista. Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nuteistiesiems išduodamos pateikus prašymą, 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos, o vėliau byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų prašęs šias priemones išduoti, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl higienos priemonių neišdavimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 14 d.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde reikalauja priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini)) ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (patyrė stresą, pažeminimą, turėjo naudoti panaudotus skutimosi peiliukus, prašyti dantų pastos ir muilo). Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas vengia priimti nuteistųjų prašymus.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo jis neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniuose skunduose neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 1) ir apeliacinio skundo (b. l. 42) turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė reikalavimo, kuris yra nurodytas apeliaciniame skunde, t. y. priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini).
21. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).
22. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą, kurio nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas bei su juo susiję argumentai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.
23. Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) bei pripažinta, jog pareiškėjas dėl šių veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su tuo, jog šiai žalai atlyginti pakanka pripažinimo, jog jo teisės buvo pažeistos, ir patirta neturtinė žala neturi būti atlyginta pinigais.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad higienos priemonės pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti suteikiamos, todėl pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN šiuo laikotarpiu buvo pažeista. Atitinkamai nagrinėjamu aspektu buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.
25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nuteistiesiems išduodamos pateikus prašymą, 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos, o vėliau byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų prašęs šias priemones išduoti, ko pasekoje pareiškėjo argumentai dėl higienos priemonių neišdavimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 14 d. skundžiamu teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo atmesti. Nors pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Alytaus PN administracija vengia priimti iš nuteistųjų prašymus, šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir abstrakčiais bei nesuponuojančiais priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nes pareiškėjas nedetalizavo, kada, kam konkrečiai, kokioms aplinkybėms esant teikė prašymus, kas juos priimti atsisakė, kaip tokį atsisakymą motyvavo ir pan.
26. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl šios nutarties 24 punkte nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą.
27. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
29. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d. būtų kreipęsis į atsakovo atstovą su prašymais ar skundais dėl higienos priemonių išdavimo ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Alytaus PN sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius Rytis Krasauskas Milda Vainienė