9f4e9c4b-5af2-4632-9acf-e46725f4de83 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-504-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00370-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

J. ir R. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Besiktas“ ieÅ¡kinį atsakovams R. V., R. J. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Besiktas“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. M. (toliau – ir ieÅ¡kovė), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams R.

V., R. J., praÅ¡ydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) 2017-09-04 vienintelio UAB „Besiktas“ akcininko sprendimÄ , kuriuo R. V. atleistas iÅ¡ UAB „Besiktas“ vadovo pareigų; nustatyti, kad iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Besiktas“ įsiteisėjimo dienos (2017-10-03) UAB „Besiktas“ vadovu (direktoriumi) buvo R. V.; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. V. ir R. J. 261 064 Eur žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017-09-22 nutartimi (civilinė byla Nr.eB2-2540-221/2017) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Besiktas“ ir paskyrė įmonės administratoriumi V. M.. IÅ¡ paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VÄ® Registrui pateikto 2016 m. balanso duomenų matyti, kad UAB „Besiktas“ turėjo ilgalaikio turto už 3 864 Eur, trumpalaikio turto už 254 561 Eur (atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 10 236 Eur, per vienerius metus gautinos sumos - 170 908 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai - 73 417 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 72 789 Eur, iÅ¡ jų visi mokėtini per vienerius metus.

3. Ieškovė pažymėjo, kad R. J. įmonės vadovu dirbo nuo 2008-02-29 iki 2016-02-11. R. V. įmonės vadovu vienintelio akcininko R. J. sprendimu paskirtas nuo 2016-02-11 ir VĮ Registrų centras duomenimis jis bendrovės vadovu dirbo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos.

4. IeÅ¡kovės teigimu, dėl Å¡ių aplinkybių yra pakankamas pagrindas manyti, kad UAB „Besiktas“ vienintelio akcininko sprendimas yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento), sudarytas tik dėl akių. Akcininko R. J. sprendimas fiktyviai atleisti bendrovės vadovÄ pažeidžia tiek pačios BUAB „Besiktas“, tiek jos kreditorių interesus, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti 2017-09-04 UAB „Besiktas“ vienintelio akcininko sprendimÄ niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.86 str. 1 d.) bei taikyti restitucijÄ (CK 1.80 str. 2 d.).

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Dėl buvusio įmonės administracijos vadovo ir įmonės akcininko pareigos perduoti teismo paskirtajam administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymo, žala gali atsirasti tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriam.

6. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Besiktas“ įsiteisėjo 2017-10-03. Ä®siteisėjus nutarčiai, per teismo nustatytÄ terminÄ bendrovės vienintelis akcininkas ir buvęs bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, pilnai neperduoti įmonės dokumentai, dėl ko nėra galimybės nustatyti turto apimtį ir struktÅ«rÄ . Dėl to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės vadovas R. V. bei vienintelis įmonės akcininkas R. J. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monei nevykdė 2017-10-22 nutarties įpareigojimų ir iki Å¡iol neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visų bendrovės dokumentų.

7. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis VĮ Registrų centrui pateiktu 2016 metų balansu, kurį atsakovas R. V. pasirašė, o atsakovas R. J. patvirtino 2017-03-06 akcininko sprendimo Nr. AS 17/001 ir pateikė registro tvarkytojui, įmonė 2016 metų pabaigoje turėjo turto 261 064 Eur sumai, kurį sudarė 254 561 Eur trumpalaikis turtas, ilgalaikis turtas - 3 864 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 73 417 Eur sumai. Ieškovės teigimu, tokiu būdu neperdavus turto ir dokumentų bankrutavusiai bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 261 064 Eur žala.

8. IeÅ¡kovės teigimu, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidarioji atsakomybės prezumpcija, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, o konkrečiu atveju – atsakovų bendri ir prieÅ¡ingi ieÅ¡kovės interesams veiksmai neteisėtai perimant ieÅ¡kovės turtÄ , dėl ko kilo padariniai - ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, kas leidžia pripažinti atsakovus solidariai atsakingus už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Dėl to padaryta 261 064 Eur žala iÅ¡ atsakovų priteistina solidariai.

9. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovų R. V. ir R. J. priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo 261 064 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. ir 6.210 str.).

10. Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad bankroto byla iÅ¡kelta BUAB „Besiktas“ 2017-09-22, teismo nutartis įsiteisėjo 2017-10-03, t. y. praėjus mėnesiui nuo atsakovo R. V. atleidimo iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų (2017-09-04). Dėl to R. V. kaip buvusiam vadovui ir nesančiam valdymo organo dalyviu (pvz. akcininku) nekilo įstatyminė pareiga ieÅ¡koti dokumentų, kuriuos R. J. atsakovas R. V. tikrai perdavė, pas akcininkÄ R. J. ir taip pat nekilo pareiga teikti dokumentus bankroto administratoriui. Nurodė, kad iki parengiamosios proceso stadijos pabaigos suras ir pateiks perdavimo akto kopijÄ .

11. Atsakovo R. V. teigimu, praÅ¡ydama priteisti žalÄ iÅ¡ R. V., ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų R. V. civilinei atsakomybei atsirasti. Galimai atsakovas R. J. neužtikrino buhalterinės apskaitos organizavimo ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimo, paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, po atsakovo atleidimo, todėl pareiga atlyginti bendrovei žalÄ tenka jam.

12. Atsakovas R. J. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jis kaip akcininkas ir faktinis įmonės vadovas negalėjo perduoti visų bendrovės dokumentų bankroto administratoriui, nes jie yra paimti FNTT.

13. Atsakovo R. J. teigimu, byloje turi kilti atsakomybė bendrovės vadovui, ėjusiam direktoriaus pareigas iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo - įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiranda vadovo pareiga administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas) ir vadovo pareigos rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimas, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas pats savaime, be vadovo pareigos perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

14. Atsakovas R. J. pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų kilti akcininko atsakomybei, nes reikia ieÅ¡kovui iÅ¡naudoti visas priemones gauti dokumentus iÅ¡ tų asmenų ir institucijų pas kuriuos jie yra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Kauno apygardos teismas 2018-10-01 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, priteisti BUAB „Besiktas“ solidariai iÅ¡ R. V. ir R. J. 104 253,70 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos 104 253,70 Eur sumos nuo 2018-04-25 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 144 000 Eur žalos sumÄ palikti nenagrinėtu, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, priteisti valstybei iÅ¡ R. V. ir R. J. iÅ¡ kiekvieno po 1 183,68 Eur žyminio mokesčio ir byloje turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti.

16. Teismas nustatė, kad UAB „Besiktas“ Kauno apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017-10-03. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas V. M.. Teismas minėta nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo jos įkÅ«rimo buvo atsakovas R. J., o jos paskutiniu vadovu nuo 2016-02-11 iki 2017-10-03 buvo R.

V.. Pagal paskutinio UAB „Besiktas“ sudaryto ir VÄ® Registrų centrui pateikto turto balanso duomenis (patvirtintas vienintelio akcininko R. J. 2017-03-15), bendrovė turėjo ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė 3 324,98 Eur, baldų, kurių likutinė vertė 538,75 Eur, atsargų, darbo įrankių, kuro ir smulkaus inventoriaus, kurio likutinė vertė 65,62 Eur, bendrovė per metus turėjo gauti 170 907,63 Eur sumÄ iÅ¡ susikaupusių pirkėjų skolų, grÄ Å¾intinų paskolų, pridėtinės vertės mokesčio ir iÅ¡ atskaitingų asmenų gautinų sumų, bendrovės kasoje buvo 73 416, 72 Eur piniginių lėšų (1 500 Eur banko sÄ skaitoje ir 71 916,72 Eur grynieji pinigai kasoje).

17. Teismas nurodė, kad vienintelis bendrovės akcininkas atsakovas R. J. ir paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas R. V. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui likusio bendrovės turto, tai pat neperdavė jokių įmonės dokumentų.

18. Teismas dėl reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu akcininko sprendimÄ , kuriuo R. V. atleistas iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų, praÅ¡ymo nustatyti, kad iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos bendrovės vadovu buvo R. V., konstatavo, kad UAB „Besiktas“ vieninteliu akcininku nuo jos įkÅ«rimo dienos buvo atsakovas R. J., kuris 2017-09-04 priėmė sprendimÄ atleisti nuo 2016-02-11 dirbusį bendrovės vadovu atsakovÄ R. V..

19. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, akcininko sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, buvo priimtas tik dėl akių, prašė pripažinti jį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

20. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės nurodomais argumentais niekiniu ir negaliojančiu UAB „Besiktas“ akcininko 2017-09-04 sprendimÄ , kuriuo R. V. atleistas iÅ¡ UAB „Besiktas“ vadovo pareigų. Teismas nurodė, kad teisę atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ bendrovės akcininkui suteikia Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 4 punktas. Å ia teise vienintelis bendrovės „Besiktas“ akcininkas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo. Teismas nurodė, kad atsakovas R. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir bylÄ nagrinėjant teisme patvirtino, kad jo darbo santykiai po akcininko priimto sprendimo jį atÅ¡aukti iÅ¡ vadovo pareigų su bendrove nutrÅ«ko. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad akcininko priimtas sprendimas atleisti vadovÄ teisėtas, jis buvo įvykdytas ir sukėlė teisines pasekmes.

21. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 12 straipsnio 6 ir 7 dalį Juridinių asmenų registro duomenimis galima vadovautis tik tada, kai jie yra viešai paskelbti registro nuostatų nustatyta tvarka.

22. Teismas nustatė, kad juridinis faktas dėl UAB „Besiktas“ bendrovės vadovo R. V. įgaliojimų pabaigos įregistruotas VÄ® Registrų centre 2017-10-03. Dėl to teismas sprendė, kad paskutiniu bendrovės vadovu iki 2017-10-03, t. y. kai įsiteisėjo teismo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ â€žBesiktas“, buvo atsakovas R. V..

23. Teismas nurodė, kad nėra pateikta duomenų, jog bendrovės akcininkas R. J. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų paskyręs kitÄ asmenį bendrovės vadovu. Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti faktÄ , kad iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos bendrovės vadovu buvo R. V. laikytinas pertekliniu ir yra atmestinas.

24. Teismas dėl reikalavimo priteisti žalÄ ir priteistinos žalos dydžio nustatymo pažymėjo, kad kaip minėta iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo paskutinis įmonei vadovavęs vienasmenis valdymo organas buvo jos direktorius atsakovas R. V., o jos akcininku atsakovas R. J.. Å ie asmenys turėjo pareigÄ Ä¯vykdyti įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ per Kauno apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi nustatytÄ terminÄ perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtÄ ir bendrovės dokumentus, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamoje byloje įrodinėti žalos padarymo faktÄ ir jos dydį turėjo ieÅ¡kovė.

25. Teismas nustatė, kad byloje yra pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pagrindė, kad dokumentuose nurodomas finansinis turtas įmonėje turėjo bÅ«ti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Å ie įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl turto neperdavimo ar praradimo, o atsakovai nepateikė ieÅ¡kovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų, nors tokiÄ galimybę turėjo (CPK 178 str.).

26. Teismas nurodė, kad atsakovo R. V. teigimu, jis yra perdavęs bendrovės turtÄ ir dokumentus bendrovės akcininkui R. J.. Tačiau teismas konstatavo, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme dienos įrodymų Å¡iam teiginiui pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to teismas sprendė, kad abu atsakovai pažeidė įstatyminę prievolę perduoti bendrovės turtÄ bankroto administratoriui.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovai bendrovės turto neperdavė, todėl bendrovei ir jos kreditoriams Å¡iais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, o atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir atsiradusiÄ Å¾alÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Atsakovai turėjo pareigÄ paneigti savo kaltės prezumpcijÄ , tačiau jos nevykdė (CPK 178 str., CK 6.248 str.).

28. Teismas nustatė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu bendrovė turėjo: ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė 3 324,98 Eur, baldų, kurių likutinė vertė 538,75 Eur, atsargų, darbo įrankių, kuro ir smulkaus inventoriaus, kurio likutinė vertė bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo 65,62 Eur, bendrovė per metus turėjo gauti 170 907,63 Eur sumÄ iÅ¡ susikaupusių pirkėjų skolų, grÄ Å¾intinų paskolų, pridėtinės vertės mokesčio ir iÅ¡ atskaitingų asmenų gautinų sumų, bendrovės kasoje buvo 73 416, 72 Eur piniginių lėšų (1 500 Eur banko sÄ skaitoje ir 71 916,72 Eur grynieji pinigai kasoje).

29. Teismas, nustatydamas priteistinos bendrovei žalos dydį už prievolės perduoti bendrovės turtÄ nevykdymÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovų yra priteistina 3 324,98 Eur suma už neperduotÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ , 538,75 Eur suma už neperduotus baldus, 65,62 Eur suma už neperduotas buvusias bendrovėje atsargas, darbo įrankius, kurÄ ir smulkų inventorių, 73 416,72 Eur suma dėl bendrovės kasoje buvusių 73 416,72 Eur piniginių lėšų neperdavimo. Å is turtas pagal esančius byloje raÅ¡ytinius įrodymus bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu realiai bendrovėje buvo, dėl jo vertės byloje ginčo nėra. Dėl to teismas sprendė, kad dėl turto neperdavimo atsakovai padarė bendrovei 77 346,07 Eur žalÄ (3 324,98 Eur + 538,75 Eur + 65,62 Eur + 73 416, 72 Eur = 77 346,07 Eur), kuri priteisiama iÅ¡ atsakovų (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p., CK 6.249 str.).

30. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 170 907,63 Eur sumÄ , kuriÄ sudarė susikaupusi pirkėjų skola, grÄ Å¾intinos per vienerius metus paskolos, gautinas pridėtinės vertės mokestis ir iÅ¡ atskaitingų asmenų gautina suma. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės teigimu, dėl 144 000 Eur bendrovės suteiktų paskolų buvusiam bendrovės akcininkui R. J. Kauno apygardos teisme ieÅ¡kovė yra pateikusi atskirÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. J., todėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų 144 000 Eur sumÄ Å¡ioje byloje nepalaiko.

31. Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės BUAB „Besiktas“ ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-1813-254/2018, kuriame atsakovui R. J. yra pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti bankrutavusiai bendrovei padarytÄ 144 000 Eur žalÄ , kuri susidarė bendrovės akcininkui R. J. iÅ¡ bendrovės lėšų paėmus 144 000 Eur paskolÄ .

32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek šioje byloje, tiek anksčiau Kauno apygardos teisme iškeltoje byloje Nr. 2-1813-254/2018 sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, sprendė, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

33. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė palaikė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 25 790,88 Eur per metus gautinÄ sumÄ , kuri susidarė dėl pirkėjų skolos, 1 111,81 Eur gautino pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ir 4,94 Eur gautinÄ iÅ¡ atskaitingų asmenų sumÄ , iÅ¡ viso 26 907,63 Eur sumÄ .

34. Teismas pažymėjo, kad Å¡io turto realiai bendrovėje bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu nebuvo ir tokio turto atsakovai perduoti bankroto administratoriui negalėjo. Civilinė atsakomybė dėl 26 907,63 Eur sumos priteisimo atsakovams bÅ«tų galima, jei byloje bÅ«tų nustatyta, kad atsakovai pažeidė prievolę ir pareigÄ rÅ«pintis įmonės finansinės atskaitomybės sudarymu, kad neiÅ¡saugojo įmonės dokumentų ir pažeidė prievolę įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui ir Å¡ie pažeidimai atėmė galimybę bankroto administratoriui nustatyti susidariusių bendrovėje skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir pareikÅ¡ti nustatyta tvarka skolininkams reikalavimÄ grÄ Å¾inti bendrovei pinigus ar turtÄ (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p., ABÄ® str. 12 d. 2 p., Ä®monių finansinės atskaitomybės 27 str.).

Žala padaroma tik tuo atveju, jei dėl dokumentų neperdavimo ir (ar) netinkamo jų tvarkymo bendrovės turto (įsiskolinimo) negalima atgauti.

35. Teismas nustatė, kad iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dalis bendrovės dokumentų (2017-09-19) buvo kratos metu paimta iÅ¡ bendrovės vadovo atsakovo R. V.. BylÄ nagrinėjant 2018-09-10 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad jam jokių dokumentų bendrovės vadovas ir akcininkas nepateikė, o FNTT yra bendrovės dokumentai, kurie apima 2008 – 2009 metus bei 2016 metus. Su Å¡iais dokumentais bankroto administratorius yra susipažinęs, tačiau negali nustatyti susidariusios 26 907,63 Eur skolos bendrovei dydžio ir konkrečių skolininkų, dėl to negali pareikÅ¡ti reikalavimo grÄ Å¾inti bendrovei susidariusius skolinius įsipareigojimus (2018-09-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 13.32 min. iki 27.35 min.).

Dėl to teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė prievolę ir pareigÄ rÅ«pintis įmonės finansinės atskaitomybės sudarymu, neiÅ¡saugojo įmonės dokumentų ir pažeidė prievolę įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui ir Å¡ie pažeidimai atėmė galimybę bankroto administratoriui nustatyti susidariusių bendrovėje skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir pareikÅ¡ti nustatyta tvarka skolininkams reikalavimÄ grÄ Å¾inti bendrovei pinigus ar turtÄ (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p., ABÄ® straipsnio 12 d. 2 p., Ä®monių finansinės atskaitomybės 27 str.).

36. Teismas pažymėjo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas ir pats savaime, be akcininko ir vadovo pareigos perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė akcininkui ir vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas konstatavo, kad atsakovai nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad paneigti ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes dėl neteisėtų veiksmų netinkamai organizuojant bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dokumentų neperdavimo, nepateikė duomenų, jog galima kitais įrodymais pagrįsti bendrovės reikalavimo teisės į 26 907,63 Eur skolÄ buvimo (CPK 178 str.).

37. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prarado ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės buhalterinių dokumentų, įrodančių faktÄ dėl 25 790,88 Eur per metus gautinÄ skolos sumÄ , kuri susidarė dėl neįvardijamų pirkėjų skolos, 1 111,81 Eur gautino pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ir 4,94 Eur gautinÄ iÅ¡ atskaitingų asmenų sumÄ (iÅ¡ viso 26 907,63 Eur sumÄ ), sprendė, kad Å¡ie atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) atėmė bankroto administratoriui galimybę iÅ¡ieÅ¡koti skolinius įsipareigojimus. Dėl to teismas konstatavo, kad 26 907,63 Eur suma laikytina padaryta bendrovei žala ir priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str., Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p.).

38. Teismas dėl juridinio asmens vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies nurodė, kad konstatavus juridinio asmens vadovo ir jo dalyvio civilinės atsakomybės buvimo pagrindÄ , spręstinas klausimas dėl jos rÅ«Å¡ies. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad abu atsakovai turėjo prievolę perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtÄ ir dokumentus, tačiau Å¡ios prievolės abu neįvykdė, todėl dėl jų abiejų neteisėto veikimo (neveikimo) buvo padaryta turtinė žala ieÅ¡kovei ir tarp Å¡ių veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to teismas konstatavo, kad žala priteistina iÅ¡ atsakovų solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).

39. Teismas dėl procesinių palūkanų sprendė, kad priteistinos ieškovei iš atsakovų įstatyminės 5 procentų palūkanos nuo priteistos 104 253,70 Eur sumos, nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

40. Teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodė, kad ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Dėl to teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovų priteisus 104 253,70 Eur sumÄ , valstybei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 2 343 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), taip pat iÅ¡ atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 24,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 41. Apeliaciniame skunde atsakovai R. J. ir R. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-10-01 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

42. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 42.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino akcininko ir vadovo atsakomybę, neatskyrė vadovo ir akcininko pareigų ir abstrakčiai nurodė, kad abu atsakovai neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui turto ir dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-687/2016). Akcininko atsakomybė už turto neperdavimÄ neatsiranda ir akcininkas, neturėdamas teisės valdyti, naudotis ir disponuoti bendrovės turtu, neturi ir pareigos perduoti bendrovės turtÄ bankroto administratoriui.

Tokia akcininko pareiga nėra įtvirtinta nei įstatymuose, nei teismų praktikoje. R. J. ėjo bendrovės vadovo pareigas iki 2016-02-29, bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2017-09-22 nutartimi, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareigÄ saugoti bendrovės turtÄ ir prisiimti už turtÄ visÄ atsakomybę perėmė naujasis vadovas R. V., todėl jis, o ne akcininkas R. J., privalėjo pasirÅ«pinti turto iÅ¡saugojimu ir jo perdavimu bankroto administratoriui. 42.2. Pirmosios instancijos teismas neatliko atsakovo R.

J. veiksmų neteisėtumo analizės, priežastinio ryÅ¡io, kitos atsakomybės sÄ lygos. Teismas tik konstatavo, kad atsakovas R. J. atliko neteisėtus veiksmus – neperdavė turto ir to pakanka, kad jam kiltų atsakomybė ir pareiga atlyginti žalÄ . Tuo tarpu, atsakomybei atsirasti nepakanka vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos žalos. BÅ«tina nustatyti kitas sÄ lygas, t. y. kad atsakovas R. J. atlikto neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su žala ir kad yra atsakovo R. J. kaltė. 42.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino akcininko ir vadovo atsakomybę ir taikė kolektyvinę atsakomybę. Tuo tarpu, pagal kasacinio teismo praktikÄ , akcininko ir vadovo veiksmai turi bÅ«ti atsieti ir vertinami autonomiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu jie veikė iÅ¡ vien. Nagrinėjamu atveju atsakovo R. J. veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami atsietai nuo atsakovo R. V. veiksmų. 42.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai R. J. ir R. V. turėjo įvykdyti įstatyme nustatytÄ pareigÄ perduoti bankroto administratoriui ne tik turtÄ , bet ir dokumentus, tačiau to nepadarė.

PrieÅ¡ingai, akcininkas neprivalo saugoti, laikyti ar/ ir perduoti dokumentus, akcininkas neatsako už dokumentus, akcininko atsakomybė už dokumentus nėra įtvirtinta nei įstatyme, nei atitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. Todėl atsakovo R. J. kaip akcininko atsakomybė už dokumentų neperdavimÄ negalėjo bÅ«ti taikoma. 42.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo padaryta 104 253,70 Eur dydžio žala, kadangi žalos dydis buvo nustatytas formaliai vertinant byloje esančius įrodymus, ir nevertinant faktinių aplinkybių, susijusių su dokumentų ir turto neperdavimu.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių reikalavimus, neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovui tenka pareiga paneigti, jog kasos likutis 73 416,72 Eur.

43. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018-10-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis atsakovai padarė žalÄ Ä¯monei, kreditoriams ir pagrįstai taikė civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 44. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl įrodymų vertinimo 45. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių reikalavimus, neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovui tenka pareiga paneigti, jog kasos likutis 73 416,72 Eur.

46. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

47. CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

48. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės finansiniuose dokumentuose (2016 m. balansas) nurodomas finansinis turtas įmonėje turėjo bÅ«ti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Å ie įrodymai pagrindžia ir įrodo ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl turto buvimo ir neperdavimo ar praradimo, o atsakovai nepateikė ieÅ¡kovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų (CPK 178 str.). Tai rodo ir reiÅ¡kia, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ bei nenustatė, kad atsakovui tenka pareiga įrodinėti, jog kasos likutis nėra 73 416,72 Eur.

49. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. V. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra perdavęs bendrovės turtÄ ir dokumentus bendrovės akcininkui R. J. ar bankroto administratoriui, nors kaip minėta, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad iki parengiamosios proceso stadijos pabaigos suras ir pateiks perdavimo akto kopijÄ . Atsakovas R. J. taip pat nepateikė į bylÄ duomenų, patvirtinančių, kad jis yra perdavęs bendrovės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui.

50. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas ir nenurodomos aplinkybės dėl FNTT paimtų dalies įmonės dokumentų, neginčijamos aplinkybės, kad su FNTT esančiais Å¡iais dokumentais bankroto administratorius yra susipažinęs, tačiau negali nustatyti susidariusios skolos bendrovei dydžio ir konkrečių skolininkų, dėl to negali pareikÅ¡ti reikalavimo grÄ Å¾inti bendrovei susidariusius skolinius įsipareigojimus, kad Å¡ių dokumentų nepakanka įmonės finansinei bÅ«klei nustatyti.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas. Dėl įmonės vienintelio akcininko, įmonės vadovo veiksmų ir įmonei padarytos žalos dydžio nustatymo 52. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino akcininko ir vadovo atsakomybę ir taikė kolektyvinę atsakomybę. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo teiginius kaip nepagrįstus.

53. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. UAB „Besiktas“ vieninteliu akcininku buvo nuo 2008-02-29 iki 2017-10-03, o UAB „Besiktas“ vadovu – nuo 2008-02-29 iki 2016-02-11. Vienintelis UAB „Besiktas“ akcininkas R. J. 2017-09-04 sprendimu nusprendė atleisti R. V. iÅ¡ UAB „Besiktas“ vadovo pareigų nuo 2017-09-04. VÄ® Registrų centro duomenimis, atsakovas R. V. UAB „Besiktas“ vadovo pareigas ėjo nuo 2016-02-11 iki 2017-10-13. IeÅ¡kovei BUAB „Besiktas“ Kauno apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017-10-03. Teismas minėta nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iÅ¡kėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovai vadovais buvo skirtingu laiku, prieÅ¡ iÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ vienas atsakovas buvo įmonės vadovas, o kitas – įmonės vienintelis akcininkas, neÅ¡alina jų atsakomybės ir jų atsakomybės solidarumo.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šių pareigų apeliantai nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, t. y. abu atsakovai neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui turto ir dokumentų.

57. Atsakovų žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui – Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas. Taikant atsakomybę šiuo pagrindu, taikytina prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala (alternatyviųjų priežasčių atvejis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

59. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad vienintelis bendrovės akcininkas atsakovas R. J. ir paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas R. V. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui likusio bendrovės turto, taip pat neperdavė jokių įmonės dokumentų.

60. Bylos duomenys patvirtina, kad neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto buvo padaryta įmonei žala. Atsakovas paskutinis iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvęs įmonės vadovas R. V. nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad pagal įstatymo reikalavimus perdavė įmonės turtÄ ir dokumentus. Tai reiÅ¡kia, kad R. V. neperdavė įmonės turto ir dokumentų ir tuo pasireiÅ¡kė jo kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovas vienintelis bendrovės akcininkas atsakovas R.

J., priimdamas sprendimÄ atleisti įmonės vadovÄ , nepaskyrė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei kito įmonės vadovo, nesant įmonės vadovo nesiėmė priemonių nustatyti įmonės turtÄ ir jį apsaugoti, nereikalavo atleisto įmonės vadovo perduoti įmonės turtÄ bei dokumentus ir tuo pasireiÅ¡kė jo kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovų veiksmai buvo iÅ¡ dalies skirtingi, tačiau vyko tuo pačiu metu prieÅ¡ iÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ ir dėl abiejų atsakovų veiksmų įmonei buvo padaryta žala.

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimas (CK 6.6 str. 3 d.). Kaip minėta, solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalÄ padariusių asmenų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys preziumuojamas. Å i taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ , jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Situacijose, kai neaiÅ¡ku, kurio iÅ¡ kelių žalÄ padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalÄ , CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ . Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

61. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantai nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, nepateikė duomenų, kad jie nekalti dėl žalos atsiradimo. Apeliantas R. J. nepaneigė aplinkybių, kad jo atsakomybė yra solidari. Todėl pagal bylos duomenis nustatyta atsakovų solidarioji atsakomybė yra nepaneigta.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės atsakomybės sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės dokumentuose nurodomas finansinis turtas įmonėje turėjo bÅ«ti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui, kad Å¡ie įrodymai pagrindė ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl turto buvimo ir neperdavimo ar praradimo, o atsakovai nepateikė ieÅ¡kovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų.

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė žalos dydį, tinkamai taikė juridinio asmens vadovo ir jo dalyvio civilinės atsakomybės buvimÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 65. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas iÅ¡vadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

66. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2018-10-01 sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl žyminio mokesčio 67. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas R. J. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantų apeliacinį skundÄ , rezoliucine 2018-11-05 nutartimi nutarė praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo nespręsti, kadangi bylos Å¡alys nuo jos atleistos įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

68. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs Å¡iame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad apeliantui R. J. grÄ Å¾intinas 300 Eur žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundÄ . IÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 70. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.).

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantams bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

72. IeÅ¡kovės BUAB „Besiktas“ bankroto administratorius praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimÄ nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tris Å¡imtus eurų (300 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-10-31. Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė