9f4d5fe3-45df-4039-a0a4-9bb9f83fa03d · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-216-1068/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44714-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė, sekretoriaujant Vitai JokÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, nukentėjusiajam A. T. ir jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui, kaltinamajam S. K. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui, teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini) Ariogaloje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 135 straipsnio 1dalyje, Teismas n u s t a t ė :

S. K. sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¾mogui: 2018-09-15 apie 02.00-02.30 val., netoli restorano „P. R.“, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė daugybinius smÅ«gius A. T. į galvÄ ir veidÄ . Suduotų smÅ«gių pasekmėje A. T. patyrė daugybines veido kraujosruvas, veido odos nubrozdinimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , trauminį subarachnoidinį kraujo iÅ¡siliejimÄ ir nosies kaulų lūžimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu galvos smegenis ir sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

S. K. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad sudavė A. T. daugybinius smÅ«gius į veidÄ dėl to, kad Å¡is praeidamas pro jį, koja užkliuvo už jo kojos ir ranka mosikuodamas nevalingai palietė jo veidÄ , dėl ko jis susinervino ir sudavė pirmÄ smÅ«gį A. T. iÅ¡ nugaros, jam suklupus sudavė kitus smÅ«gius ranka, kumščiu į galvÄ . Pripažįsta, kad nuo jo smÅ«gių nukentėjusysis galėjo patirti medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus.

Jis tÄ vakarÄ buvo blaivas. Jį sunervino nukentėjusiojo užkliuvimas už jo. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalÄ jam atlygino, jie susitaikė. Savo elgesį jis vertina blogai, galisi dėl to, kÄ padarė. Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, jam nustatytas 2,93 promilių girtumas. Apie 2 val. nakties nutarė eiti miegoti. Išėjęs iÅ¡ kavinės į laukÄ , pajuto stiprų smÅ«gį iÅ¡ nugaros į kaklo sritį, nukrito ant kelių, o po to sekė smÅ«gių kruÅ¡a.

Nukrito, prarado sÄ monę ir kitÄ rytÄ prabudo ligoninėje. Ä®vykio metu asmens, kuris sudavė smÅ«gius, nematė, nes buvo tamsu. Su kaltinamuoju tÄ vakarÄ gal ir bendravo, gal ir galėjo už jo užkliÅ«ti, praeidamas. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo telefonu, o kai buvo reabilitacijoje, jis atvažiavo jo aplankyti. Kaltinamasis jam sumokėjo 5000 Eur. Jis kaltinamajam atleido, su juo susitaikė, pretenzijų neturi. Ä®rodymai iÅ¡tirti ir paskelbti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų sunkumo, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, apklausos protokolų duomenimis, kitais byloje surinktais įrodymais: Liudytojas O. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-15 su Å¡eima ir S. K. Å¡eima atvyko į „P. R.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) pailsėti. Apie 23 val. jis ir S. K. nuėjo į kavinę.

Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kavinėje jis su S. K. susipažino su A. T.. Matė, kad prie baro S. K. Å¡nekučiavosi su A. T.. Po to S. K. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, jis liko kavinės viduje. Sėdint kavinėje, iÅ¡girdo moters Å¡auksmÄ . Išėjęs pažiÅ«rėti, kas vyksta lauke, pamatė, kad S. K. tampo vyrai, su kuriais jis ir S. K. kalbėjosi, po to ant žemės Å¡alia tvoros pamatė gulintį A. T.. Jis įvykio nematė, kas sumušė A. T. pasakyti negali (t. 1, b. l. 126-128).

Liudytojas J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naktį iÅ¡ 2018-09-14 į 2018-09-15 jis dirbo UAB „Atostogų parkas“ kavinėje „P. R.“ salės darbuotoju ir barmenu. 2018-09-14 į kavinę atvyko įmonės darbuotojai iÅ¡ Mažeikių, kurie Å¡ventė įmonės vakarėlį. Apie 23 val. į kavinę atėjo du vyrai, kurio vieno iÅ¡ jų vardas buvo S. Vakaro metu S. buvo ir lauke kalbėjosi su įmonės darbuotojais, tame tarpe ir su A. TÄ vakarÄ visi buvo stipriai apgirtę.

A. ir S. buvo atėję prie baro, tarpusavyje bendravo, diskutavo apie kažkÄ . Jis pastebėjo, kad S. buvo lyg ir susierzinęs, kaip suprato, kad jam nebuvo labai malonus bendravimas su A. Po pokalbio prie baro pastebėjo, kad A. ir S. dviese išėjo į laukÄ , parÅ«kyti. Po 20 minučių S. pro kitas duris sugrįžo į kavinės vidų. Po kokių trijų minučių jis Å¡luostydamas rankas su popieriniu rankÅ¡luosčiu atėjo prie baro, užsisakyti alaus. K. S. užsisakinėjo alų, buvo kitoks, kaip ne savas, sunerimęs, pasimetęs. K.

S. su A. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, jis vilkėjo juodos spalvos megztukÄ , o kai grįžo iÅ¡ lauko, megztuko nebevilkėjo. Jis pastebėjo, kad S. megztukas lauke, ant ledų aparato. Vienas iÅ¡ įmonės darbuotojų klausė jo, ar jis nematė, kur yra A. Po kokių 15 minučių S. ir jo draugas išėjo į laukÄ . Jis išėjo į laukÄ ir pamatė, kad įmonės darbuotojai apstoję S. Jis ruošėsi eiti į kavinės vidų, kai iÅ¡girdo kažkÄ Å¡aukiant „o Dieve“ ir atsisukęs pamatė, kad A. guli prie tvoros.

Nuo to laiko kai S. sugrįžo į vidų iki kol buvo atrastas A. praėjo apie 20 minučių. (t 1., b. l.132-134). Liudytojas D. G.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-14 apie 16 val. jis su įmonės (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, kolegomis atvyko į UAB „Atostogų parkÄ â€œ Å¡vęsti statybininkų dienos. Buvo iÅ¡sinuomoję atskirÄ namelį, kuriame turėjo atskirÄ vakaro programÄ . Apie 21.30 val. visas kolektyvas nuėjo Å¡vęsti į atostogų parke esantį barÄ â€žP. R.“, kur buvo užsisakę atskirÄ stalÄ .

Ä® barÄ atėjo du nepažįstami vyrai, kurių vienas buvo vardu S. Vizualiai jie neatrodė stipriai apgirtę. Vakaro eigoje tie du asmenys elgėsi komunikabiliai jų kolektyvo atžvilgiu, t. y. su visais bendravo draugiÅ¡kai, Å¡oko su kolektyvo moterimis ir panaÅ¡iai. Apie 2 val. nakties vienu momentu bare nebebuvo A. T. ir S. Po kiek laiko S. bare pasirodė vėl, o A. T. negrįžo. Tada kolektyviai ėmė ieÅ¡koti T. AsmeniÅ¡kai paklausė S., ar jis nežino, kur A. T., bet jis atsakė nežinÄ s. Tada išėjo ieÅ¡koti A.

T. į laukÄ . S. U. telefonu surinko A. T. numerį ir iÅ¡girdo skambant jo telefonÄ netoliese. Nubėgo garso link ir patvoryje, ant grindinio pamatė kraujo klane gulintį A. T. sumuÅ¡tu veidu. Jis buvo nelabai sÄ moningas ir nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, kas jam nutiko. Akivaizdu buvo, kad jis sumuÅ¡tas. Jis klausinėjo S., kÄ Å¡is padarė A. T., tačiau S. kategoriÅ¡kai neigė sumušęs A. T.. Kilus Å¡urmuliui dėl Å¡io nutikimo, S. ir jo draugas dingo (t. 1, b. l. 138-140). Liudytojas S. U.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dienÄ apie 17 val. jis su bendradarbiais atvyko į Kretingos r.

Žibininkų kaime esantį „Atostogų ParkÄ â€œ atÅ¡vęsti statybininkų dienÄ . Buvo iÅ¡sinuomoję namelį. Iki 22 val. buvo savo namelio teritorijoje, kepė Å¡aÅ¡lykus, bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. nuėjo į restoranÄ â€žP. R.“ žiÅ«rėti krepÅ¡inio varžybų. IÅ¡eidavo su kolegomis parÅ«kyti į laukÄ ir kol rÅ«kė matė rÅ«kančius du jauno amžiaus vyrukus. Kolegos persimetė keliais sakiniais su jais. Nematė, ar A. T. bendravo su vyrukais.

A. T. iÅ¡eidavo į laukÄ su jais, bet kadangi jis nerÅ«kantis žmogus, tai Å¡iaip palaikydavo jiems kompanijÄ . A. T. buvo gerokai apgirtęs. Vėlai naktį jie susiruošė eiti į namelį miegoti ir pasigedo A. T.. Lauke buvo labai tamsu. Jis paskambino į A. T. telefono numerį ir lauke pasigirdo signalas, pagal kurį ir aptiko ant žemės gulintį, sumuÅ¡tu veidu A. T.. Jis gulėjo visai kitoje pusėje nei eiti link jų namelio, kur turėjo miegoti. Kaip A. T. ten atsirado, nežino. Kokiu momentu jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas ir kas bÅ«tent jį sumušė, jis nežino, nematė (1 t., b. l. 144-147).

Liudytojas R. U.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dienÄ , apie 17 val. jis su bendradarbiais atvyko į „Atostogų ParkÄ â€œ atÅ¡vęsti statybininkų dienos. Apie 21 valandÄ turėjo rodyti krepÅ¡inio varžybas, todėl nuėjo į restoranÄ â€žP. R.“ ir antrame aukÅ¡te žiÅ«rėjo varžybas. Maždaug vidurnaktį nusileido į pirmÄ restorano aukÅ¡tÄ ir toliau vakarojo. Po 24 valandos jis lauke, kur įrengta rÅ«kymo vieta, bendravo su dviem asmenimis (vyrukais).

Vieno iÅ¡ jų vardas buvo S. Vyrukai atrodė kažkiek iÅ¡gėrę. A. T. buvo gerokai apgirtęs, tačiau su vyrukais nekonfliktavo. A. T. vis paduodavo S. rankÄ pasisveikinimui, prisistatydamas, kad yra A. Ne kartÄ jis taip darė. Pastebėjo, kad toks A. T. veiksmas nepatiko S., nes jis atžagariai jam atsakydavo, kad jau girdėjęs vardÄ ir kad jam neįdomÅ«s tie sveikinimaisi. Apie 2 valandÄ jis per du kartus palydėjo kelis kolegas į namelį miegoti. Lauke buvo labai tamsu. Restoranas dirba iki 3 val. nakties ir matėsi, kad darbuotojai baiginėja darbÄ .

IÅ¡einant į namelį, jis matė restorano viduje A. T.bei S. ir jo draugÄ , bet ne kartu. Kai grįžo iÅ¡ namelio, tai pamatė lauke stovinčius S. bei jo draugÄ ir jam pasirodė keista, kodėl S., kuris buvo visÄ vakarÄ su sportiniu treningo virÅ¡umi, tÄ treningÄ nusirengęs papurtė ir vėl apsivilko, dar kažkaip pasimuistė. Kai tik įėjo į restoranÄ , atkreipė dėmesį, kad nėra A. T. ir jis garsiai paklausė, kur jis yra, kur dingo. BÅ«tent tada jo ir pasigedo. IeÅ¡kojo jo, bet niekur nebuvo.

Tada sumanė paskambinti į telefonÄ ir iÅ¡ skleidžiamo garso tapo aiÅ¡ki A. T. buvimo vieta. Jis gulėjo 10 metrų atstumu nuo įėjimo į restoranÄ durų. Matėsi, kad A. T. sumuÅ¡tas. Jis nematė prie kokių aplinkybių buvo sužalotas A. T.. Tyrėjos parodytose nuotraukose su vyrų atvaizdais atpažįsta vyrukÄ , kurį apklausoje vadina S., bei jo draugÄ - vyrukÄ su barzda, jo vardo nežino (t 1., b. l. 151-154). Asmenų nuotraukos parodytos apklausos metu liudytojui R. U. yra S. K. ir O.

P. (t. 1, b. l. 156-157). Liudytoja I. R.apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dienÄ , apie 17 val. ji ir jos bendradarbiai atvyko į „Atostogų ParkÄ â€œ paminėti statybininkų dienos. IÅ¡sinuomojo namelį ir iki 21 val. visi bendradarbiai buvo namelio teritorijoje, kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare nuėjo į Å¡alia esantį restoranÄ â€žP. R.“ ir antrame aukÅ¡te žaidė biliardÄ . Naktį restorano pirmame aukÅ¡te pastebėjo du vyrukus ne iÅ¡ jų kompanijos.

Ji nei su vienu iÅ¡ Å¡ių vyrukų nebendravo. Jai nepasirodė, kad vyrukai bÅ«tų neblaivÅ«s. A. T. buvo neblaivus. Vienu momentu matė, kaip A. T. stovi prie baro ir kažkÄ kalbasi su aukÅ¡to Å«gio vyruku. Po to jie dviese išėjo į laukÄ ir gal po kokių 15-20 minučių tas vyrukas grįžo pats vienas ir ji iÅ¡girdo, kaip jis prie baro barmenui padavė 5 eurus, sakydamas, kad Å¡is įpiltų už visus, nes daugiau pinigų neturi. Atkreipė dėmesį, kad tas vyrukas atrodė kažkoks kaip ne savas, pasimetęs. Netrukus S. U.

ėmė domėtis, kur yra A. T.. Kažkas iÅ¡ jų pasakė, kad turbÅ«t lauke, po ko jie ėmė skambinti į A. T. telefonÄ . Lauke buvo labai tamsu. Kai skambino į A. T. telefonÄ , lauke pasigirdo skleidžiamas telefono garsas ir pagal tÄ garsÄ rado A. T.. Jis gulėjo ant žemės labai sumuÅ¡tu veidu, ties galvos ir kaklo sritimi pribėgę daug kraujo. Atstumas nuo išėjimo iÅ¡ restorano durų iki A. T. gulėjimo vietos buvo maždaug 15 metrų. Pati asmeniÅ¡kai nematė, prie kokių aplinkybių A.

T. buvo sumuÅ¡tas ir nematė, kas bÅ«tent jį sumušė (t. 1, b. l. 160-163). Liudytoja R. J.apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dienÄ apie 17 val. ji ir jos bendradarbiai atvyko į „Atostogų ParkÄ â€œ Å¡vęsti statybininkų dienos. Apsigyveno viename namelyje ir iki vakaro buvo prie namelio, kur kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Po to nuėjo į Å¡alia esantį restoranÄ â€žP. R.“ ir buvo antrame aukÅ¡te, kur ji ir I. R. žaidė biliardÄ , dalyvavo viskio degustacijoje, ėjo pirkti gėrimų į pirmÄ aukÅ¡tÄ prie baro.

Vėlai naktį, po vidurnakčio, nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Ji jautėsi gerokai padauginusi alkoholio, todėl ne itin gerai prisimena vakaro įvykius. Pamena, kad restorane buvo du jai nepažįstami vyrukai. Vienu momentu ji buvo lauke, buvo ir A. T., kai tie vyrukai jos adresu iÅ¡sireiÅ¡kė „kokia mergelė“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. A. T. jiems liepė nesikabinėti. Kai grįžo į restoranÄ , vyrukas su barzda jÄ pakvietė Å¡okti ir ji paÅ¡oko vienÄ Å¡okį. Po kiek laiko buvo pasigesta A.

T.. Likę restorane ėmė skambinti į jo telefonÄ ir bÅ«nant lauke pasigirdo telefono garsas. Pagal tÄ garsÄ rado A. T.. Pastarasis gulėjo ant kieto grindinio (plytelių) kraujo klane, labai sumuÅ¡tu veidu. Lauke minėtų vyrukų nematė. Kilo panika, chaosas, jos dėmesys buvo koncentruotas į sumuÅ¡tÄ A. T.. Kas ir prie kokių aplinkybių sužalojo A. T., ji nematė. Jokių konfliktų tarp A. T. ir dviejų vyrukų ji nematė (t. 1, b. l. 167-169). Liudytojas D. N.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dienÄ su bendradarbiais buvo „Atostogų Parke“ Å¡ventė statybininkų dienÄ .

IÅ¡sinuomojo namelį ir iki 21 val. buvo namelio teritorijoje, kur kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alų ir stipresnius alkoholinius gėrimus. Maždaug nuo 21 val. nuėjo į Å¡alia esantį restoranÄ â€žP. R.“ ir antrame aukÅ¡te žiÅ«rėjo krepÅ¡inio varžybas. Po vidurnakčio jis ir kiti bendradarbiai iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti ir matė du jiems nepažįstamus vyrukus. Vėlai naktį pasigedo A. T.. Puolė jo ieÅ¡koti restorane, jo prieigose, po to skambinti į jo telefono numerį ir bÅ«nant lauke, pagal telefono skleidžiamÄ garsÄ aptiko ant kieto grindinio (trinkelių) gulintį sumuÅ¡tÄ A.

T.. Lauke buvo labai tamsu, apšvietimo beveik jokio, todėl įžiūrėti žmogų nuo restorano įėjimo durų būtų buvę labai sunku. Išvežus A. T. į ligoninę, jie ieškoti nepažįstamųjų, bet nerado. Vyrukų ieškojo, nes intuityviai pagalvojo, kad jie gali būti susiję su A. T. sumušimu, restorane pašalinių nebebuvo. Nors iš tikrųjų nei vienas nematė, kaip A. T. buvo mušamas (t. 1, b. l. 173-176). Daiktų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, darytas UAB „Atostogų parkas“ restorane „P. R.“ 2018-09-14 laikotarpiu nuo 21.32 val. iki 2018-09-15 02.00 val.

Apie 23.09 val. matosi kaip prie baro prieina apie 50-60 m. amžiaus, aukÅ¡tas, apie 190 cm. Å«gio vyriÅ¡kis, apsirengęs pilkos spalvos rÅ«bais, marÅ¡kiniais ir kostiuminėmis kelnėmis, kuris kartkartėmis prieina prie baro, kalbasi su prie baro stovinčiais kitais asmenimis. Apie 23.12 val. Å¡is vyriÅ¡kis prie baro Å¡nekučiuojasi su aukÅ¡tesniuoju apie 40 m. amžiaus vyriÅ¡kiu, apsirengusiu sportiniais rÅ«bais, su kuriuo glėbesčiuojasi, laiko ant Å¡io peties padėtÄ rankÄ . Apie 00.53 val. vyresniajam vyrui prie baro kalbantis su Å¡viesiais rÅ«bais apsirengusiu vyru ir 2 moterimi prie jų prieina minėtas aukÅ¡tesnysis apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rÅ«bais ir jiedu pradeda bendrauti, vyresnio amžiaus vyras jam ant peties uždeda rankÄ ir jiedu abu toliau kalbasi, tada minėtas apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rÅ«bais staigiu judesiu galvÄ palenkia žemyn ir iÅ¡sisuka iÅ¡ jam ant pečių uždėtos vyriÅ¡kio apie 50-60 m. amžiaus rankos, bei rankos judesiais atlieka agresyvius imitacinius smÅ«gius, kuriais vyriÅ¡kio apie 50-60 m. amžiaus nepaliečia.

Apie 50-60 m. amžiaus vyriÅ¡kis pabando vėl rankomis apkabinti apie 40 m. amžiaus vyrÄ su sportiniais rÅ«bais, tačiau Å¡is pakelia rankas į viršų, nustumdamas jį bandžiusio apkabinti vyriÅ¡kio rankas ir judesiais iÅ¡reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ nueina nuo baro. Apie 00.56 val. prie baro sugrįžta apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rÅ«bais prie jo iÅ¡ paskos prieina vyresnis apie 50-60 m. amžiaus minėtas vyras, kuris jam patapÅ¡noja keliskart per petį, prieina arčiau ir per pečius jį viena ranka apkabina ir jiedu tarpusavyje trumpai pasikalba, tada netrukus nueina kartu nuo baro, pirmas nueina apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rÅ«bais, o iÅ¡ jo paskos minėtas vyresnio amžiaus apie 50-60 m. vyriÅ¡kis (t. 2, b. l. 35-37).

Liudytojas R. U. pateikė A. T. nuotraukÄ , darytÄ po įvykio, ligoninėje, kurioje matyti A. T. sužalojimai veide (t. 1, b. l. 118). Daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡as, kurį pateikė liudytojas R. U., darytas liudytojo telefonu įvykio vietoje iÅ¡ karto po įvykio. Vaizdo įraÅ¡e matomas ant betoninių trinkelių grindinio, ant kairiojo Å¡ono gulintis pusamžis vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai A. T.). Vyras guli palei medinę tvorÄ (apie 0,5 m atstumu), deÅ¡iniau matomas medinis pastatas, Å¡alia kurio - mediniai stalai su suolais (t. 1, b. l. 121-123). 2018-11-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1945/2018 (03) nurodyta, kad A.

T. nustatyti sužalojimai: veido daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai, nosies kaulų lūžimas, trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imas bei trauminės subarachnoidinės hemoragijos (povoratinklinės kraujosruvos) deÅ¡inėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , padaryti sumuÅ¡us galvÄ keliais smÅ«giais.

Nustatyti konkretų suduotų smÅ«gių skaičių iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų negalima, nes pavirÅ¡iniai sužalojimai įvardinti lakoniÅ¡kai: „veide daugybinės kraujosruvos bei nubrozdinimai“. A. T. padarytas kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.4.). Vertinant atskirai, galvos smegenų sumuÅ¡imas (be ryÅ¡kių neurologinių židininių požymių), trauminis subarachnoidinis kraujo iÅ¡siliejimas ir nosies kaulų lūžimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto.

Kiti sužalojimai - veido odos nubrozdinimai, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos vertinami kaip sužalojimai sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2018-09-15 03.23 val. iÅ¡ A. T. paimtame kraujyje rasta 2,93%o etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. A. T. anksčiau buvo patyręs sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , dėl to operuotas, po ko liko pooperacinis kaukolės skliauto kaulų defektas deÅ¡inėje (t. 1, b. l. 110-111). 2019-02-04 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 212/2019 (03) nurodyta, jog A.

T. kaukolės skliauto dešinėje pusėje likusi kraniotominė anga po anksčiau atliktos neurochirurginės operacijos galėjo turėti įtakos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje - smilkininėje srityje dėl patirto galvos sumušimo 2018-09-15, nes esant kaukolės skliauto kaulų defektui galvos smegenys lengviau pažeidžiamos. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės išlygų operuotiems asmenims nenumato: tiek asmenims su kraniotominiu defektu, tiek be tokio defekto vertinami vienodai - jeigu suspaudžia galvos smegenis, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 115-116).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota vieta, kuriÄ parodė nukentėjusysis A. T. kaip jo sužalojimo vietÄ , kuri yra Kretingos r., Žibininkų k., Venecijos akl. 4, prie restorano „P. R.” (t1., b. l. 62-64). IÅ¡ 2018-09-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra Venecijos aklg. 4, Žibininkų k. Kretingos sen., Kretingos r. sav. Per atvirÄ praėjimÄ , ties lenktu stogu ant kurio matomas užraÅ¡as MEGUVA RESORT HOTEL patenkama į restorano lauko teritorijÄ .

Po kaire puse matomas restorano pastatas, deÅ¡inėje pusėje rastinė patalpa. Kiek paėjus į vidinį kiemÄ , po kaire puse palei restorano Å¡iaurinę sienÄ Ä¯rengti medžio masyvo stalai ir suolai, praėjus stalus Å¡iaurinėje sienoje matosi durys, kurios atsidaro į vakarų pusę ir per kurias galima iÅ¡eiti-patekti į restoranÄ . Grindinys klotas betono trinkelėmis. Nuo restorano vidinio kiemo durų per kurias galima iÅ¡eiti - patektį į vidų, Å¡iaurės kryptimi matosi iÅ¡ betoninių trinkelių padarytas 18 cm aukščio pakilimas, ant kurio pastatyti mediniai stalai ir suolai metalinėmis kojomis.

Nuo vakarinės pusės betoninio pakilimo apie 30 cm atstumu vakarų kryptimi matosi rusvos spalvos dvi dėmės, kurių skersmuo 2 cm ir 1,5 cm. Nuo betoninės pakylos vakarų pusės kryptimi, ant Å¡iaurinės medinės tvoros matosi reklaminis plakatas su kepamų Å¡aÅ¡lykų atvaizdu ir užraÅ¡u firminiai MEGUVOS Å AÅ LYKAI. Ties reklamos plakatu, ant grindinio, nuo medinės tvoros 40 cm atstumu, matosi tamsios spalvos dėmė 70 cm skersmens (t. 1, b. l. 22-24, 25-33). Baudžiamojoje byloje pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes ir padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo S. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos A.

T. sunkaus sveikatos sutrikdymo, įrodyta. K. S. K. pripažino padarę nusikalstamÄ veikÄ . Jo parodymus patvirtina ir papildo nuosprendyje aptarti įrodymų Å¡altiniai. Specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad nukentėjusiajam A. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta įrodyta, kad S. K. 2018-09-15 apie 02.00-02.30 val. netoli restorano „P. R.“, esančio Venecijos akl. 4, Žibininkų k., Kretingos r., sudavė A. T. daugybinius smÅ«gius į galvÄ ir Å¡ie S. K. smÅ«giai yra priežastiniame ryÅ¡yje su A.

T. nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas nenustatė, kad prieÅ¡ suduodnt smÅ«gius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bÅ«tų įvykęs koks nors konfliktas ir jis turėjęs įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, kad smÅ«gius kaltinamasis A. T. sudavė konflikto metu, kas veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Dėl veikos kvalifikacijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.

Sunkaus A. T. sveikatos sutrikdymo priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri įvyko dėl kaltinamojo smÅ«gių sudavimo jam į galvÄ . Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių kaltinamojo smÅ«gių, nuo kurių nukentėjusysis nugriuvo, pasekmė ir Å¡ie padariniai buvo dėsningi. Byloje yra duomenų, kad A. T. kaukolės skliauto deÅ¡inėje pusėje yra likusi kraniotominė anga po anksčiau atliktos neurochirurginės operacijos, kuri galėjo turėti įtakos kraujo iÅ¡siliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje - smilkininėje srityje dėl patirto galvos sumuÅ¡imo 2018-09-15, nes, esant kaukolės skliauto kaulų defektui, galvos smegenys lengviau pažeidžiamos.

Tačiau sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės išlygų operuotiems asmenims nenumato: tiek asmenims su kraniotominiu defektu, tiek be tokio defekto vertinami vienodai - jeigu suspaudžia galvos smegenis, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Šie duomenys rodo, kad galimai, jei nukentėjusysis nebūtų su kraniotominiu defektu, pasekmės nebūtų buvusios tokios sunkios. Vis gi ši aplinkybė, kaip nurodė specialistas, neeliminuoja įvykusių pasekmių - kraujo išsiliejimo po kietuoju A. T. galvos smegenų dangalu, kuris suspaudė galvos smegenis.

Kaltinamasis pagal savo amžių turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suvokė savo smÅ«gio jėgÄ ir smÅ«giuodamas į pavojingÄ kÅ«no dalį - galvÄ , suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdamas nukentėjusiajam suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurių iÅ¡ padarinių atsiradimo. TÄ patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Po smÅ«gių sudavimo, pamatęs, kad nukentėjusysis nugriuvęs guli ant grindinio ne tik, kad nepasirÅ«pino nukentėjusiuoju, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiÅ¡kvietė, bet iÅ¡ iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, motyvuodamas tuo, kad patyrė stresÄ , kurį pats sau savo nusikalstamu elgesiu ir sukėlė.

Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Byloje nustatyta, kad smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusysis patyrė daug, kas rodo, jog kaltinamasis buvo stipriai supykęs ir taip iÅ¡liejo savo agresijÄ , nors tam jokios priežasties nebuvo. Tai, kad nukentėjusysis dėl girtumo užkliuvo už kaltinamojo, pastarojo prasiveržęs smurtas yra neadekvatus nukentėjusiojo atžvilgiu atliktiems nekoordinuotiems veiksmas, po kurių jis nueidinėjo, o kaltinamojo pyktis prasiveržė užpuolus benueinantį nukentėjusįjį iÅ¡ nugaros.

Taigi neginčytinai nustatyta, kad S. K. tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. T. ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimÄ . S. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo dėka Å¡i veika ir iÅ¡aiÅ¡kinta, nes kaip matyti iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų, niekas tiesiogiai nukentėjusiojo sumuÅ¡imo nematė, asmens, sudavusio smÅ«gius, negalėjo įvardinti ir nukentėjusysis, kol pats kaltinamasis nepripažino smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam faktÄ .

Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jo neblaivumas po įvykio nenustatytas. Pats kaltinamasis teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs, liudytojų parodymai irgi rodo, kad kaltinamasis įvykio vakarÄ neatrodė ir nesielgė kaip neblaivus asmuo. Å ie duomenys neleidžia teismui daryti neginčytinos iÅ¡vados dėl kaltinamojo neblaivumo įvykio metu ir juolab jo įtakos veiksmų padarymui. Kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, baustas už administracinius nusižengimus - kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartÄ 2015 m., baudas sumokėjęs (2 t., b.l.44-46).

Kaltinamasis verčiasi individualia žemės Å«kio veikla (2 t., b.l. 43), Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniÅ«nas jį charakterizuoja teigiamai (2 t., b.l. 47). Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 75 straipsnio redakcijÄ už sunkaus nusikaltimÄ padarymÄ bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas.

Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraÅ¡tutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, sampratÄ . Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, vis gi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo S. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti Å¡velnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes nenustatyta bent viena iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau kaltinamojo prisipažinimas, nuoÅ¡irdus gailėjimasis, žalos atlyginimas, jo teisimas pirmÄ kartÄ Ä¯galina Å¡ioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ . Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors įvertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai ir jei ne nukentėjusiojo kaukolės pokyčiai po anksčiau atliktos neurochirurginės operacijos – likusios kraniotominės angos, kuri ir galėjo turėti įtakos kraujo iÅ¡siliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kitos kaltinamojo veiksmų pasekmės kvalifikuotinos žymiai Å¡velniau: smegenų sumuÅ¡imas (be ryÅ¡kių neurologinių židininių požymių), trauminis subarachnoidinis kraujo iÅ¡siliejimas ir nosies kaulų lūžimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto o kiti sužalojimai - veido odos nubrozdinimai, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos - nežymus sveikatos sutrikdymas.

Å iuo metu teismas duomenų apie esminius sužalojimų liekamuosius padarinius neturi. Byloje nenustatyta, kad A. T. ateityje turės bÅ«ti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kÅ«nui poveikis, siekiant paÅ¡alinti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, esminį teigiamÄ poveikį kaltinamojo elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingas, verčiasi žemės Å«kio veikla, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, žalÄ nukentėjusiajam ir teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo pilnai atlygino. Pažymint tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta naktį ir restorano prieigose, tikslinga kaltinamajam uždrausti iÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val. ir lankytis panaÅ¡aus pobÅ«džio įstaigose, kas teismo vertinimu, tokio amžiaus žmogų labai ribos ir įtakos gyvenimo bÅ«dÄ , eliminuos naktinių pasilinksminimų galimybes, o tuo pačiu ir galimybes nusikalsti analogiÅ¡komis sÄ lygomis. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę jam iÅ¡reikÅ¡tas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali bÅ«ti griežtesni, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teismui manyti, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam Å¡velnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ su nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

Teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnio numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-309/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-327/2018, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-449/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-594/2018 ir kt.). Vis gi tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam S. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Byloje teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1863,32 Eur sumai už A. T. gydymÄ (1 t., b.l. 181-183), kurį kaltinamasis atlygino (2 t., b.l. 82-84, 158). Civilinio ieÅ¡kovo teritorinės ligonių kasos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad kaltinamasis žalÄ atlygino, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinio atsisako ir civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 113 straipsnio 2dalis, 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ Ä¯vertino 5000 eurų (2 t., b.l. 164) ir kuriÄ kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino (2 t., b.l. 165). Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnis). Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, penkios kompaktinės plokÅ¡telės su įraÅ¡ytais skaitmeniniais duomenimis (BPC skambučio garso įraÅ¡u, vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ „P. R.“ patalpos, vaizdo įraÅ¡u, darytu įvykio vietoje, suradus nukentėjusįjį, filmuoti įtariamojo parodymai ir parodymų patikrinimas vietoje), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems (2) metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo aÅ¡tuonis (8) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose, uždrausti aÅ¡tuonis (8) mėnesius lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį dirbti (tęsti individualiÄ veiklÄ ) ir per deÅ¡imt (10) mėnesių neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. K. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo aÅ¡tuonis (8) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose, uždrausti aÅ¡tuonis (8) mėnesius lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį dirbti (tęsti individualiÄ veiklÄ ) ir per deÅ¡imt (10) mėnesių neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį 1863,32 Eur sumai palikti nenagrinėtu. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, penkias kompaktines plokÅ¡teles su įraÅ¡ytais skaitmeniniais duomenimis (BPC skambučio garso įraÅ¡u, vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ „P. R.“ patalpos, vaizdo įraÅ¡u, darytu įvykio vietoje, suradus nukentėjusįjį, filmuoti įtariamojo parodymai ir parodymų patikrinimas vietoje) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mams. Teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė