9f4d2c80-fb8f-43f4-8f7a-b9a2ef39aebb · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-958-479/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12560-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė ieÅ¡kovei žalÄ , nes netinkamai organizavo jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

IeÅ¡kinyje nurodoma ir tai, kad ieÅ¡kovė atliko bendrovės mokestinį patikrinimÄ dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. bei nustatė, kad bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, už minėtÄ laikotarpį neapskaičiavo ir nedeklaravo PVM deklaracijose 12 113,34 Eur (41 824,95 Lt) PVM. IeÅ¡kovė teigė, kad jos patirta žala yra į valstybės biudžetÄ priskaičiuotas ir nesumokėtas 12 113,34 Eur dydžio PVM, 4 290,99 Eur PVM delspinigiai ir 6 057 Eur PVM bauda, iÅ¡ viso 22 461,33 Eur.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ių sumų sumokėti negali, valstybei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti atsakovas. Dėl to ieÅ¡kovė teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 22 461,33 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2015 m. lapkričio 24 d.

įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu atsakovas, bÅ«damas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, buvo pripažintas kaltu dėl bendrovėje aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vadovaujama bendrovė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. neapskaičiavo ir nedeklaravo PVM deklaracijose 12 113,34 Eur PVM, ieÅ¡kovė už padarytus pažeidimus taip pat apskaičiavo 4 290,99 Eur delspinigių bei 6 057 Eur PVM baudÄ , iÅ¡ viso bendrovė įpareigota sumokėti 22 461,33 Eur.

Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutuojanti įmonė, nėra įrodytas bendrovės nemokumas, ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo kitų galimybių iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtus mokesčius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas siekė padaryti žalÄ ieÅ¡kovei. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytos sÄ lygos atsirasti subsidiariai atsakovo civilinei atsakomybei už bendrovės prievoles, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Priimdamas sprendimÄ teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai.

Apeliantės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo netinkamai vykdomos bendrovės vadovo pareigos, pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimai, tai yra atsakovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugojo dalies bendrovės dokumentų ir tai lėmė, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 12 113,34 Eur PVM. 3.2.

Teismas neįvertino patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jog atsakovas netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas ir pasisavino bendrovės pinigines lėšas bei neapskaitė dalies gautų pajamų, todėl tai lėmė, kad įmonė negali įvykdyti jai nustatytų mokestinių įpareigojimų. 3.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės dokumentų neiÅ¡saugojimas lėmė, jog įmonė negalėjo pateikti įrodymų apie ieÅ¡kinyje nurodytų prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos.

Kadangi tokių įrodymų nebuvo pateikta, įmonei buvo taikytas ne 0 procentų, bet standartinis 21 procento PVM tarifas ir apskaičiuota valstybei sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM. 3.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė ieÅ¡kovei įrodymų apie ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonių buvimo vietÄ ir pardavimÄ , todėl mokėtinas 6 366,38 Eur PVM bendrovei buvo apskaičiuotas taikant standartinį 21 procentų dydžio PVM. Jeigu bendrovės dokumentai bÅ«tų iÅ¡saugoti ir įmonė bÅ«tų įrodžiusi 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ , bendrovei nebÅ«tų apskaičiuotas mokėtinas PVM ir žala nebÅ«tų atsiradusi.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nustatyta tvarka teismui nepateikta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

7. IeÅ¡kovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Apeliantės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo netinkamai vykdomos bendrovės vadovo pareigos, pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimai, tai yra atsakovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugojo dalies bendrovės dokumentų ir tai nulėmė aplinkybę, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 12 113,34 Eur PVM. Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka.

8. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas E. M. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo aktÄ ir nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 12 113,34 Eur PVM, 4 290,99 Eur PVM delspinigių ir 6 057 Eur PVM baudÄ .

IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė tiesioginį ieÅ¡kinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir juo reikalavo priteisti iÅ¡ bendrovės direktoriaus 22 461,33 Eur turtinei žalai atlyginti, kuriÄ sudaro mokestinio patikrinimo metu įmonei apskaičiuotos ir į valstybės biudžetÄ bendrovės nesumokėtos mokestinės prievolės. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“, teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 28 d.

9. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Visų pirma, tiesioginis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui, o jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ tai yra veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Tokiam individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

Antra, kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog nulemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl Å¡ios priežasties pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

10. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotÄ , todėl antroji Å¡ios nutarties 9 punkte nurodyta tiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo galimybė neaktuali. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėjo kaip kreditoriaus tiesioginį ieÅ¡kinį buvusiam įmonės vadovui dėl individualios žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų specifiÅ¡kai į ieÅ¡kovę, atlyginimo.

11. IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl ieÅ¡kovei atsiradusios žalos pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovas aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugojo dalies bendrovės dokumentų ir tai nulėmė aplinkybę, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 12 113,34 Eur PVM. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-908-526/2015 atsakovas buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį dėl įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti vertinamas kaip Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų įmonės vadovo pareigų pažeidimas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai gali būti vertinami ir kaip vienos iš CK 2.87 straipsnyje nustatytų juridinio asmens valdymo organų fiduciarinių pareigų, tai yra būti rūpestingam, pažeidimas.

Šios pareigos pažeidimas pirmiausia yra nukreiptas prieš patį juridinį asmenį, o įmonės kreditorių dėl tokių pareigų pažeidimo patirta žala laikytina ne tiesiogine, o išvestine iš juridiniam asmeniui padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog CK 2.87 straipsnio pagrindu įmonės vadovo deliktinė atsakomybė atsiranda prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neteisėtus veiksmus atliko iÅ¡imtinai prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su aplaidžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, nėra reikÅ¡mingi sprendžiant tiesioginio kreditoriaus ieÅ¡kinio dėl individualios žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nes Å¡iais veiksmais žala yra padaroma pirmiausia bendrovei ir Å¡i aplinkybė nepatvirtina individualios ieÅ¡kovės patirtos žalos fakto.

12. IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad priimdamas sprendimÄ teismas neįvertino patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jog atsakovas netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas ir pasisavino bendrovės pinigines lėšas bei neapskaitė dalies gautų pajamų, todėl tai lėmė, kad įmonė negali įvykdyti jai nustatytų mokestinių įpareigojimų. Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

13. Byloje esančiame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo akte, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. bei 2017 m. birželio 22 d. disponavo 177 660 Eur (613 426,74 Lt) piniginėmis lėšomis, iš jų neapskaityti iš Estijos įmonės First Estonian Ship Broker OU gauti gryni pinigai, tai yra 64 972,66 Eur (224 337,60 Lt), bendrovės direktoriaus kaip atskaitingo asmens skola bendrovei, tai yra 20 015,75 Eur (69 110,39 Lt) ir bendrovės kasoje apskaitytos piniginės lėšos, tai yra 92 672,25 Eur (319 978,75 Lt).

Å iuose dokumentuose konstatuojama, kad yra nustatytas piniginių lėšų pasisavinimas iÅ¡ bendrovės ir bendrovės pajamų slėpimas. Taigi ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėja tai, kad neapskaitydamas dalies įmonės gautų pajamų bei pasisavindamas bendrovės lėšas, atsakovas apsunkino ieÅ¡kovės galimybę iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , delspinigius ir baudÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Pažymėtina, kad piniginių lėšų pasisavinimo faktas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų tai, kad tokiais neteisėtais veiksmais yra sumažinamas bendrovės turtas, tuo pačiu sumažinamos juridinio asmens galimybės vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl galbūt atsakovo pasisavintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų yra bendro pobūdžio neteisėti veiksmai, kurie galėjo vienodai paliesti ne tik ieškovės, bet ir visų kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus. Dėl to nėra pagrindo išskirti ieškovės nurodytus atsakovo neteisėtus veiksmus dėl piniginių lėšų neapskaitymo ir jų pasisavinimo ir vertinti juos kaip pažeidžiančius specifiškai tik ieškovės interesus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasitvirtinus ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms apie pinigų pasisavinimo faktÄ , bÅ«tų pagrindas spręsti klausimÄ dėl tokiais atsakovo veiksmais padarytos žalos bendrovei atlyginimo, o tokiu atveju visų kreditorių teisės turėtų bÅ«ti ginamos Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka arba kreditoriui reiÅ¡kiant netiesioginį ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės vardu bei visų kreditorių interesais. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo pasisavintas bendrovės pinigines lėšas bei neapskaitytÄ dalį įmonės gautų pajamų nagrinėjamu atveju nepatvirtina individualios ieÅ¡kovės patirtos žalos fakto, todėl Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui.

14. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė, jog bendrovės dokumentų neiÅ¡saugojimas lėmė tai, jog įmonė negalėjo pateikti įrodymų apie ieÅ¡kinyje nurodytų prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos. Kadangi tokių įrodymų nebuvo pateikta, įmonei buvo taikytas ne 0 procentų, bet standartinis 21 procento PVM tarifas ir apskaičiuota valstybei sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM. Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

15. Byloje esančiame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo akte, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimams į Europos SÄ jungÄ , kurių bendra suma 23 013,44 Eur (79 460,80 Lt), nepagrįstai taikė 0 procento dydžio PVM tarifÄ . Kadangi įmonė nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio reikalavimų ir nepateikė įrodymų, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, įmonei buvo taikytas standartinis PVM tarifas ir apskaičiuota sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovo neveikimas, tai yra nepateikimas mokesčių administratoriui įrodymų, patvirtinančių Latvijos pirkėjui SIA „WEST & CO" už 17 013,44 Eur (58 744 Lt) ir Lenkijos pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur (20 716,80 Lt) sumÄ parduotoms prekėms taikyto 0 procentų dydžio PVM tarifo pagrįstumÄ , Å¡iuo atveju lėmė tai, kad bendrovei vietoje 0 procentų buvo taikytas 21 procento dydžio PVM tarifas ir apskaičiuota sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM.

Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti vertinami kaip žalos įmonei padarymas, lėmęs padidėjusį bendrovės mokestinės prievolės valstybei dydį, todėl Å¡ie atsakovo neteisėti veiksmai, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, galėtų bÅ«ti aktuali nagrinėjant žalos atlyginimo klausimÄ kreditoriui pareiÅ¡kus bendrovės vadovui netiesioginį ieÅ¡kinį arba visų kreditorių teises ginant Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne sprendžiant individualios žalos konkrečiam kreditoriui atlyginimo klausimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, įrodymų apie 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ nepateikimas mokesčių administratoriui ir dėl to padidėjusi bendrovės mokestinė prievolė valstybei, nenustačius kitų bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į konkretų kreditorių, nėra pakankamas pagrindas kilti tiesioginei atsakovo civilinei atsakomybei ieÅ¡kovei. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie įrodymų apie ieÅ¡kinyje nurodytų prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos nepateikimas ir Å¡iuo pagrindu apskaičiuotas sumokėti PVM nagrinėjamu atveju nepatvirtina individualios ieÅ¡kovės patirtos žalos fakto, todėl Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui.

16. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovas nepateikė ieÅ¡kovei įrodymų apie ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonių buvimo vietÄ ir pardavimÄ , todėl mokėtinas 6 366,38 Eur PVM bendrovei buvo apskaičiuotas taikant standartinį 21 procentų PVM tarifÄ . Jeigu bendrovės dokumentai bÅ«tų iÅ¡saugoti ir įmonė bÅ«tų įrodžiusi 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ , bendrovei nebÅ«tų apskaičiuotas mokėtinas PVM ir žala nebÅ«tų atsiradusi. Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

17. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad iÅ¡ VÄ® Regitra tvarkomo Kelių transporto priemonių registro buvo iÅ¡registruotos Å¡ios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios transporto priemonės: priekaba, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas Volvo FH, vilkikas Magnum 440, vilkikas MAN 19.414, vilkikas MAN 18.413, vilkikas SCANIA R124, vilkikas MAN L2000, priekaba FRUEHAUF, vilkikas Renault Premium, priekaba SCHMITZ SKO 24, priekaba SAMRO RE330. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo akte, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad atsakovui nenurodžius Å¡ių transporto priemonių buvimo vietos ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ , pagal transporto priemonių įsigijimo vertę įmonei buvo apskaičiuota sumokėti 6 366,38 Eur dydžio pardavimo PVM.

IeÅ¡kovė atsakovo veiksmų neteisėtumÄ Å¡iuo aspektu grindžia tuo, kad iÅ¡saugojus bendrovės dokumentus ir pateikus įrodymus apie 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ , bendrovei nebÅ«tų apskaičiuotas mokėtinas PVM taikant standartinį 21 procentų PVM tarifÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamai atsakovo vykdytos įmonės vadovo pareigos, lėmusios papildomos mokestinės prievolės valstybei atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ galėtų bÅ«ti vertinama kaip prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę nukreipti neteisėti jos vadovo veiksmai, sukeliantys bendrÄ Å¡io juridinio asmens mokumo sumažėjimÄ , todėl kreditorių dėl tokių veiksmų patirta žala galėtų bÅ«ti laikoma tik kaip iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti konkrečiai į ieÅ¡kovę nukreiptų atsakovo nesÄ Å¾iningų (neteisėtų) veiksmų, susijusių su įmonės dokumentų neiÅ¡saugojimu, ir jų pagrindu sukeltos žalos ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, netinkamai vykdė mokesčių įstatymų, Å¡iuo atvejų – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, reikalavimus, pati savaime nėra pakankama buvusio vadovo tiesioginei civilinei atsakomybei taikyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiÅ¡kinimas, jog vadovo pareiga rÅ«pintis, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo nebÅ«tų skolingas valstybei bei nebÅ«tų pažeidinėjami įstatymai, o juos pažeidus, atsakomybę turi prisiimti pats vadovas, prieÅ¡tarauja juridinio asmens savarankiÅ¡kumo principui, nes iÅ¡ esmės visais atvejais bendrovei pažeidus teisės normÄ automatiÅ¡kai turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma žala iÅ¡ įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo bÅ«tent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-516/2016).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė iÅ¡imtinai prieÅ¡ jÄ nukreiptų neteisėtų atsakovo veiksmų ir dėl jų ieÅ¡kovei atsiradusios individualios žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį.

18. Ä®vertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj