2024-11-27 Nr. AB-17373-3-63-3-00023-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-510-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00023-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrama“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrama“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrama“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20785 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius Nutarimu už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą paskyrė jam 900 Eur baudą ir įpareigojo nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu bei sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, jei šis atlyginimas buvo sumokėtas. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį su Uzbekistano piliečiu U. A. (U. A.) (toliau – ir Užsienietis), kai nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išnaudota kvota tarptautinių krovinių pervežimo priemonės vairuotojų profesijai. Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. turėjo vizą su pastaba „prašymas leidimui gyventi“ , o 2022 m. spalio 20 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), tačiau leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas dirbti) Užsienietis neturėjo; Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) dirbo Įmonėje, neturėdamas leidimo dirbti. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas neužtikrino, kad Užsienietis, kurio darbo funkcija – tarptautinių krovinių pervežimo priemonės vairuotojas, dirbtų ir būtų įdarbintas, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimas).

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, teigė, jog byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Užsienietis buvo įdarbintas pasirašius darbo sutartį, apie asmens įdarbinimą buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai. Pareiškėjas neginčijo, kad jo padaryti veiksmai / neveikimas formaliai atitinka administracinių nusižengimų sudėtį, tačiau manė, jog būtina atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, nes nagrinėjamu atveju yra aplinkybės, kurios sudaro pagrindą padarytus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, nesukėlusius neigiamų pasekmių nei darbuotojui, nei kitiems asmenims. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas jį nubausti neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nėra socialiai teisingas ir tai nėra tas teisingumas, kurį deklaruoja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pasisakydamas apie konstitucinę teisingumo sampratą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos skyriui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis ketina dirbti pagal darbo sutartį, pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, tuo pačiu Užsienietis pateikė prašymą su visais būtinais dokumentais vizai gauti. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu pranešė, kad kvota, nustatyta užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra išnaudota. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsieniečio prašymo pateikimo dieną ši kvota dar nebuvo išnaudota ir, jeigu prašymas būtų išnagrinėtas iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., tai jokių teisės aktų pažeidimų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo nebūtų nustatyta. Nors pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį su Užsieniečiu, kuris turėjo galiojančią Šengeno valstybės vizą, tačiau pareiškėjas tikėjosi greito sprendimo priėmimo, kad Užsieniečio profesija atitinka darbo rinkos poreikius, nes tuo metu buvo ypatingai reikalingas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, o Lietuvoje tokios profesijos darbuotojų neįmanoma surasti. Pareiškėjui nekilo abejonių dėl Užsieniečio teisių būti ir dirbti Lietuvoje, todėl susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio klaida.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Užimtumo tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. V3(19.3)-760 (toliau – ir Sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, Sprendimas) Užsieniečio darbas buvo pripažintas, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. dirbo Įmonėje atlygintinai, kai jau buvo priimtas Užimtumo tarnybos Sprendimas. Atsakovo Nutarime nurodytos aplinkybės, kad Užsienietis faktiškai atlygintinai dirbo pareiškėjo naudai nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d., neturėdamas leidimo dirbti, yra nepagrįstas, nes Užimtumo tarnybos Sprendimu Užsieniečio profesija atitiko darbo rinkos poreikius ir įsigyti leidimą dirbti šiam darbuotojui jau buvo nereikalinga.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsieniečiui nuo 2022 m. spalio 20 d. yra išduotas Leidimas, Užimtumo tarnybos Sprendimu Užsieniečio darbas pripažintas, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, ir numatomas darbo sutarties laikotarpis yra nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2024 m. spalio 7 d, todėl atsakovas nepagrįstai Nutarimo 2 punktu įpareigojo pareiškėją nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu (Užsieniečiu).

7. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta bauda ir jos sukeliamos teisinės pasekmės yra neproporcingos nustatytiems formaliems pažeidimams. Paliekant galioti baudą susidarytų situacija, kai sąžiningo, įstatymų paisančio, nors su tam tikrais mažareikšmiais pažeidimais, pareiškėjo ūkinė komercinė veikla būtų neproporcingai ribojama. Dėl paskirtos baudos pareiškėjas negalėtų sklandžiai be išlygų vykdyti ūkinės komercinės veiklos, pasitelkdamas užsienio piliečius. Be to, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatytos ir kitos teisinės pasekmės, kai darbdaviai padaro pažeidimą, numatytą minėto įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. neturi teisės gauti subsidijų, išmokų ir kt. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad už nustatytą pažeidimą atsakovas sankciją paskyrė ne tik Įmonei, bet ir jos direktorei I. Ž., todėl tokio pobūdžio administracinės nuobaudos paskyrimas laikytinas kaip dvigubas nubaudimas, neatitinkantis teisingumo ir sąžiningumo principų.

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį su Užsieniečiu, kurio darbo funkcija – tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas. Kvota minėtai profesijai nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išnaudota. Užsienietis turėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. išduotą vizą su pastaba „prašymas leidimui gyventi“, o 2022 m. spalio 20 d. Užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UPTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis dirbo Įmonėje nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d., neturėdamas leidimo dirbti, kai jį buvo būtina turėti, t. y. Užsienietis dirbo neteisėtai (nelegaliai).

10. Atsakovas dėl pareiškėjo akcentuoto Užimtumo tarnybos Sprendimo dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pažymėjo, jog šio Sprendimo nepakanka, kad Užsieniečio darbas būtų laikomas teisėtu, kadangi leidimas dirbti ir Sprendimas nėra tapatūs dokumentai, skiriasi šių dokumentų paskirtis ir išdavimo tvarka. Sprendimas, kaip dokumentas, suteikiantis teisę dirbti, galioja tik tada, kai yra gaunamas Leidimas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. darbo pagrindu, o leidimas dirbti užtikrina asmenų teisėtą darbą naudojantis beviziu režimu ar turint nacionalinę vizą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju darbo santykiai tarp pareiškėjo ir Užsieniečio prasidėjo, pasibaigus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos kvotai, todėl Užsienietis galėjo pradėti dirbti tik sulaukęs, kol jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes su viza, kurios išdavimo pagrindas „prašymas leidimui laikinai gyventi“, Sprendimas negalioja, dėl to Užsieniečio darbas yra laikomas neteisėtu.

12. Atsakovas nurodė, kad darbdavys fizinis asmuo ar kitas atsakingas darbdavio įgaliotas asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK), o juridinis asmuo baudžiamas pagal Užimtumo įstatymą. Bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. Teisinės atsakomybės prasme, fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, kad nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens ir įmonės vadovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nelaikytina dvigubu baudimu.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Intrama“ skundą.

14. Teismas nustatė, jog Inspekcijos Klaipėdos skyriuje 2022 m. spalio 19 d. iš Departamento buvo gauta informacija, kad Įmonėje galimai pažeidžiama užsieniečių įdarbinimo tvarka. Nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 18 buvo atliktas Įmonės patikrinimas ir 2022 m. lapkričio 18 d. surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1125-0237 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d. Įmonėje neteisėtai dirbo Užsienietis, nes neturėjo išduoto leidimo dirbti. Akte pažymėta, kad Užsienietis Įmonėje pradėjo dirbti po kvotos, kuri buvo išnaudota 2022 m. rugpjūčio 26 d., pasibaigimo; Užsienietis negalėjo dirbti, turėdamas vizą su pastaba „prašymas leidimui gyventi“, Leidimas Užsieniečiui buvo išduotas tik 2022 m. spalio 20 d., o Sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 8 d. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad buvo keičiami duomenys apie Užsieniečio įdarbinimo pradžią iš 2022 m. spalio 19 d. į 2022 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas ir ginčijamu Nutarimu jam paskirta 900 Eur bauda, be to, pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu bei jam sumokėti sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas.

15. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas, įdarbinęs Užsienietį, kuris neturėjo leidimo dirbti, padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad ginčo situacija patenka į teisės normos, įtvirtintos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, taikymo sritį (darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu jo darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu).

16. Teismas pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą buvo įvertintos visos aplinkybės ir paskirta bauda yra minimali. Teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis pareiškėjo atsakomybės klausimui spręsti, nes Užimtumo įstatymas nenumato tokių aplinkybių atsiradimo fakto, kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Užimtumo įstatyme yra nustatyta minimali bauda darbdaviui už šio įstatymo pažeidimus, todėl, net ir nustatęs daugiau pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakovas negalėtų šios sumos dar labiau mažinti. Teismas taip pat vertino, kad nelegalaus darbo nustatymo faktas, nepriklausomai nuo nelegalaus darbo trukmės, negali būti laikomas mažareikšmiu teisės pažeidimu.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo, teismas pažymėjo, kad juridinio asmens ir įmonės vadovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Kadangi Įmonės direktorė administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį, o pareiškėjas – pažeidus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas darė išvadą, kad dvigubo nubaudimo principas šiuo atveju nėra pažeistas.

18. Teismas, spręsdamas, kad pareiškėjui Nutarimu taikyta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta įvertinus visas aplinkybes, atmetė pareiškėjo skundą.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Intrama“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas byloje siekė įrodyti, kad nors jo padaryti veiksmai / neveikimas formaliai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau būtina atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, nes nagrinėjamu atveju yra aplinkybės, kurios sudaro pagrindą padarytus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, nesukėlusius neigiamų pasekmių nei darbuotojui, nei kitiems asmenims. Šioje byloje atsakovo priimtas Nutarimas nubausti pareiškėją neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nėra socialiai teisingas.

21. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Užsieniečio darbas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d. negali būti laikomas neteisėtu, nes Sprendimu Užsieniečio darbas atitiko Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Užsieniečio darbas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. atitiko UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies sąlygas, Užsienietis buvo įdarbintas Įmonėje, neturėdamas leidimo dirbti, nes tą dieną buvo priimtas Sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma esminiu UTPĮ 62 straipsnio 3 dalies (darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio UTPĮ 58 straipsnyje nurodytus atvejus) pažeidimu. Teisės aktų analizė, pareiškėjo vertinimu, suponuoja išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo netinkamai interpretuotos UTPĮ ir Užimtumo įstatymo nuostatos ir tai lėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinio sprendimo priėmimą.

22. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Įmonei ginčijamu Nutarimu sukeliamas teisines pasekmes, t. y. kad jeigu darbdavys / vadovas yra baustas už nelegalų darbą, tai visų kitų legaliai pasamdytų darbuotojų, kurie yra užsieniečiai, leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikinami ir jie negali toliau dirbti; pareiškėjo darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, todėl Įmonei, esant nubaustai, metus laiko apribojama teisė įdarbinti darbuotojus iš užsienio, o tai gali lemti Įmonės bankrotą / likvidavimą. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų.

23. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad leidimas dirbti ir sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams yra plačiąją prasme leidimai dirbti ir kažkurio iš jų pakanka, kad darbo faktas būtų teisėtas. Atsakovas nurodo, kad leidimas dirbti ir sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nėra tapatūs dokumentai. Sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kaip dokumentas, suteikiantis teisę dirbti, galioja tik tada, kai yra gautas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, o leidimas dirbti užtikrina asmenų teisėtą darbą, naudojantis beviziu režimu ar turint nacionalinę vizą. Atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje buvo nagrinėjama analogiška byla, kai darbuotojai, naudodamiesi beviziu režimu ir dirbdami ne trūkstamų profesijų darbą, turėjo ne leidimus dirbti, o sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-489/2023 pateikė leidimo dirbti ir sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams atribojimo išaiškinimą.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl nustatyto pažeidimo vertinimo kaip formalaus ir mažareikšmio. Atsakovas pažymi, jog UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Taip pat UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu: atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 571 straipsnį. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbdavys keitė VSDFV duomenis apie Užsieniečio socialinio draudimo pradžios datą, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Intrama“ skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20785, kuriuo pareiškėjui už nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 900 Eur bauda ir jis įpareigotas nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu, sumokėti dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Inspekcijos Klaipėdos skyrius nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį su Užsieniečiu, darbo sutartyje sulygta darbo funkcija – tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas, nors nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. buvo išnaudota kvota minėtai profesijai. Užsienietis turėjo vizą su pastaba „prašymas leidimui gyventi“, dokumentas išduotas 2022 m. rugsėjo 6 d., o 2022 m. spalio 10 d. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. Leidimas išduotas darbo Įmonėje pagrindu. Užsienietis faktiškai atlygintinai dirbo Įmonės naudai nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d., neturėdamas leidimo dirbti. Užsienietis turėjo Sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams su numatyta darbo pradžia nuo 2022 m. spalio 8 d. Taip pat nustatyta, kad buvo keičiami VSDFV duomenys apie Užsieniečio įdarbinimo pradžią – įdarbinimo pradžia iš 2022 m. spalio 19 d. pakeista į 2022 m. rugsėjo 13 d.

28. Inspekcija pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą ir Nutarimu pareiškėjui paskyrė 900 Eur baudą su įpareigojimais nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu, sumokėti dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, nustatęs, kad darbo santykiai tarp šalių buvo sudaryti ir faktiškai prasidėjo po kvotos išnaudojimo, Užsienietis neturėjo leidimo dirbti, o su viza su pastaba „prašymas leidimui gyventi“ jis negalėjo dirbti, todėl Užsieniečio darbas ginčo laikotarpiu buvo neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir jam paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes Užsieniečio darbas ginčo laikotarpiu negali būti laikomas neteisėtu, be to, Užsienietis turėjo Sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Pareiškėjo teigimu, jo padarytas pažeidimas Užimtumo įstatymo nuostatų prasme turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų pasekmių nei Užsieniečiui, nei kitiems asmenims, o Nutarimu pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija nėra proporcinga, neatitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, paskirta, neatsižvelgiant į teisines pasekmes, kurias ji sukels pareiškėjui. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjo padarytu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimu, ir išvada, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta 900 Eur bauda.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad nelegalus darbas šioje byloje yra susijęs su darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymu, t. y. pareiškėjui įdarbinant Užsienietį, kuris nebuvo įgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pareiškėjas byloje neginčija nustatytos aplinkybės, kad Užsienietis buvo įdarbintas, jam neturint leidimo dirbti, tačiau kelia klausimą dėl leidimo dirbti nagrinėjamu atveju būtinumo, Užsieniečiui turint Užimtumo tarnybos išduotą Sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

32. Vertinant leidimo dirbti ir sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams atribojimo klausimą pažymėtina, kad leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką (UTPĮ 2 str. 13 d.). Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką, įgyvendinant UTPĮ 57 straipsnio 4 dalį, nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtintas Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas.

33. UTPĮ 611 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustatyta, kad Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, įgyvendinant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 611 straipsnio 1 dalį, išdavimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtintas Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintas Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašas.

34. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. <...>.

35. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. <...>; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

36. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad leidimas dirbti užsieniečiui ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams yra skirtingi dokumentai, kurių išdavimo tvarkai nustatytas skirtingas reglamentavimas. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams yra priimamas užsieniečiui, kuris ketina kreiptis ar kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, siekdamas dirbti Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 611 str. 1 d.). Taigi viena iš būtinųjų leidimo laikinai gyventi sąlygų yra Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. c p.), tačiau šis sprendimas tėra tik prielaida gauti leidimą laikinai gyventi ir pats savaime nesuteikia teisės dirbti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies pagrindu (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-489/2023).

37. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Užsienietis, sudarydamas darbo sutartį ir pradėdamas dirbti Įmonėje, turėjo leidimą dirbti ar pateko į atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti išimtis (UTPĮ 58 str.). Užsienietis naudojosi užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams tvarka, kuriai būtina gauti leidimą laikinai gyventi. Dėl šios priežasties tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai Užsieniečio darbo funkcijų atlikimą ginčo laikotarpiu pripažino nelegaliu darbu ir teisėtai konstatavo norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p.).

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl nustatyto pažeidimo mažareikšmiškumo, pažymi, kad Užimtumo įstatymo nuostatos nereglamentuoja teisės neskirti ekonominės sankcijos už nustatytą nelegalų darbą, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą, formalumą. Iš Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatų matyti, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, taikydama atsakomybę už nelegalų darbą, darbdaviui padarius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgia į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad netaikyti sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to yra neteisinga (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008; kt.).

39. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad už šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą darbdaviui skiriama nuo 868 iki 2 896 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius dvejus metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju – Inspekcija), skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. <...>. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra reglamentuotos Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3–4 dalyse.

40. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, skirdama pareiškėjui Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos sankcijos minimumui artimą baudą (900 Eur), atsižvelgė į nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingus duomenis ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad nubaudimas už nelegalų darbą gali sukelti Įmonei papildomas neigiamas teisines pasekmes pagal UTPĮ nustatytą reglamentavimą, yra susiję su pareiškėjo nubaudimo faktu ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant nuobaudos dydžio parinkimo klausimą. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių, taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija yra per didelė ir dėl išskirtinių aplinkybių turi būti sumažinta (ABTĮ 56 str. 5 d.).

41. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

42. Švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, už tokį pažeidimą nustatytos sankcijos ribas, sprendžia, kad pareiškėjui parinktas baudos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, atitinkantis tiek teisingumo ir protingumo principus, tiek Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 punkte įtvirtintą vieną iš šio įstatymo tikslų – nustatyti atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtą baudą.

44. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrama“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė