9f4bf3fb-1f59-4bc3-8f94-48be95dcbf89 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1027-440/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02956-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3;

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023 pagal ieÅ¡kovės O. U. ieÅ¡kinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė O. U. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. C. (M. C.) (toliau – ir nepilnametis vaikas) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; 2) priteisti iÅ¡ atsakovo A. C. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ nuo kreipimosi į teismÄ iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę; 3) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2021 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos – 4 400,00 Eur; 4) nustatyti atsakovo bendravimÄ su vaiku pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ tvarkÄ ; 5) padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ; 6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu; 2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 260,00 Eur kas mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskirti atsakovÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. 2023 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ su tėvu taip: 1) atsakovas trečiadieniais paima vaikÄ iÅ¡ mokyklos ir grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei iki 20.00 val.; 2) atsakovas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos savaitgaliui, paimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ ieÅ¡kovei sekmadienį iki 20.00 val. PraÅ¡yme nurodė, kad rugsėjo 1 d. yra prasidėję nauji mokslo metai, ieÅ¡kovė turi pedagoginį iÅ¡silavinimÄ , todėl gali ruoÅ¡ti Å¡alių vaikÄ mokyklai, daryti su juo pamokas ar spręsti uždavinius. IeÅ¡kovė dirbdama mokykloje turi palankų grafikÄ užsiimti su vaiku, be to, ieÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad vaikui Å¡iuo laikotarpiu yra reikalingas stabilumas ir vieni namai, kuriuose yra visos reikalingos vaikui mokymosi priemonės. Å alių sÅ«numi taip pat rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri močiutė.

4. 2023 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas atsakovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. nustatyti tėvų laikinÄ bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi taip: dvi savaites bendrauja su sÅ«numi tėvas, kitas dvi savaites bendrauja su sÅ«numi motina ir taip keičiasi kas dvi savaites iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negali bÅ«ti tenkintas, nes tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡spręstas pats ieÅ¡kinio reikalavimas, t. y. nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. IeÅ¡kovė siekia tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ visiÅ¡kai apriboti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Å iuo metu jau daugiau kaip du mėnesius buvo nusistovėjusi vaiko su motina ir tėvu bendravimo tokia tvarka: dvi savaites sÅ«nus gyvena su motina, dvi savaites – su tėvu, ir taip keičiasi. Tokia tvarka nutraukė bet kokius ginčus tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo), tokiu bÅ«du vaikas buvo apsaugotas nuo tėvų ginčų. Be to, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė iÅ¡vadoje nurodė, jog pagrindinis negatyvus veiksnys, žalojantis sÅ«naus psichikÄ , yra tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai. SÅ«nus yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su tėvu. Nesutinka su ieÅ¡kovės nuomone, jog ji geriausiai gali pasirÅ«pinti sÅ«numi, kadangi ieÅ¡kovė turi pedagoginį iÅ¡silavinimÄ . Atsakovas taip pat padeda sÅ«nui daryti namų darbus, žaidžia su sÅ«numi tik lavinamuosius žaidimus. Atsakovas prisidėjo prie sÅ«naus paruoÅ¡imo į mokyklÄ . Atsakovo darbo grafikas yra lankstus, kai bÅ«na su sÅ«numi dvi savaites, iÅ¡ darbo grįžta 15.30–16.00 val., t. y. prisitaiko prie sÅ«naus pamokų pabaigos. SÅ«naus mokykla yra Å¡alia atsakovo namų. Taip pat tėvo gyvenamoji vieta vaikui artima, nes Å¡iuose namuose sÅ«nus dar gyveno tuo metu, kai tėvai nebuvo nutraukę santuokos, t. y. nuo 2019 m.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023 ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio sÅ«naus laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti atsakovo laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du – netenkino. Atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti Å¡alių laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ â€“ tenkino. Nustatė ieÅ¡kovei ir atsakovui laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sÅ«numi bendrauja mama ieÅ¡kovė jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sÅ«numi bendrauja tėvas atsakovas jo gyvenamojoje vietoje ir taip keičiamasi kas dvi savaites), iki Å¡ioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas gali bÅ«ti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Å i laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iÅ¡ tėvų pusės.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo bÅ«das keltų realiÄ grėsmę Å¡alių nepilnamečiam vaikui, kad atsakovas negali pasirÅ«pinti vaiku ar darytų jam žalingÄ poveikį. 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės siÅ«lymu, Å¡alys yra sutarusios ir pastaruoju metu yra nusistovėjusi tvarka, kai Å¡alių nepilnametis sÅ«nus dvi savaites gyvena pas mamÄ (ieÅ¡kovę), dvi savaites – pas tėvÄ (atsakovÄ ). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad tokia Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka prieÅ¡tarautų nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

8. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo elgesys ar gyvenimo bÅ«das keltų grėsmę Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui ar kitaip pažeistų nepilnamečio sÅ«naus interesus, tai sudarytų pagrindÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog ieÅ¡kovė praÅ¡ymu nustatyti atsakovui laikinÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du taip siekia apriboti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ .

9. Teismo vertinimu, nesant duomenų, sudarančių pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, Å¡iuo atveju nustačius laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du, bÅ«tų pažeista abiejų Å¡alių interesų pusiausvyra, taip pat atsakovui bÅ«tų pažeisti tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai, be to, bÅ«tų pažeistas Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus teisėtas interesas maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės teismas įvertina aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustato, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikui tinkama gyventi ir kuri aplinka geriausiai atitiks jo interesus. Be to, Å¡ioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia tėvų ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

10. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sÅ«numi bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du. Teismas akcentavo, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, jog pastaruoju metu (apie 2 mėnesius) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų siÅ«lymu, Å¡alys praktikuoja bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sÅ«numi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sÅ«numi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, jog toks tėvų bendravimo su vaiku modelis prieÅ¡tarauja jų nepilnamečio sÅ«naus interesams, siekiant iÅ¡vengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti Å¡alių maksimalų bendravimÄ su sÅ«numi, teismas nusprendė, jog yra pagrindas nustatyti Å¡alims laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sÅ«numi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sÅ«numi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje ir taip keičiamasi kas dvi savaites), iki Å¡ioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

11. IeÅ¡kovė O. U. (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo patenkinti, o atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. IeÅ¡kovė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas formaliai ir Å¡aliÅ¡kai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui buvo pateiktas dar 2022 m. gegužės 17 d. ir iki Å¡iol byloje nebuvo apklaustas atsakovas, o teismas jau daro iÅ¡vadas, duodančias pagrindÄ abejoti dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismas absoliučiai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis ir gyvena Lietuvoje turėdamas leidimÄ laikinai joje gyventi, teismas net nepasidomėjo, iki kada atsakovas turi teisę gyventi Lietuvoje ir kokiu pagrindu.

11.2. Atsakovas pagal pateiktus dokumentus nuomoja butÄ Klaipėdoje nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ir į bylÄ nėra pateikti duomenys apie nuomos sutarties pratęsimÄ . Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2022 m. liepos 6 d., akte nėra nurodyta, kad vaiko kambaryje esami daiktai priklauso atsakovui nuosavybės teise ir skirti tik jo vaiko naudojimui. Atsakovas pateikė teismui 2021 m. birželio 4 d. įsipareigojimÄ Migracijos departamentui, pagal kurį įsipareigojo iÅ¡laikyti leidimo laikinai gyventi laikotarpiu sÅ«nų, skiriant jam ne mažiau nei 0,5 MMA. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų dėl tinkamo vaiko iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo. 2023 m. birželio 12 d. nutartimi teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų priemonių taikymo, nes atsakovas aplaidžiai rÅ«pinasi vaiko sveikata bei mityba.

11.3. 2023 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovė praÅ¡yme buvo konkrečiai nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas padarė avarijÄ , bÅ«damas neblaivus ir dalyvaujant sÅ«nui, avarijos metu buvo sužalota vaiko koja. 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino tokį faktÄ . IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė įrodymus, kad atsakovas ne pirmÄ kartÄ bandė vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kad vartojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę fizinį smurtÄ , ir nėra garantijų, kad ateityje apsvaigęs nuo alkoholio atsakovas nepavartos smurto prieÅ¡ vaikÄ , nes bÅ«nant vaikui dvi savaitės pas jį, atsakovas nėra kontroliuojamas. Dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo laikinosios priemonės yra vienintelis bÅ«das organizuoti tinkamÄ vaiko gyvenimo bÅ«dÄ , kol bus priimtas sprendimas iÅ¡ esmės. Byloje nėra įrodymų ir duomenų, kad ieÅ¡kovė varžo atsakovo teises bendrauti su vaiku, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė sutikdavo su įvairiais bendravimo variantais. Sutiko vasaros metu vietoj atostogų, kad vaikas bendrautų su atsakovu „50:50 procentų laiko“ modeliu. Bet, prasidėjus mokslo metams, mano, kad toks net laikinas bendravimas kenkia vaiko pasiruoÅ¡imui mokslams, laisvalaikio organizavimui.

11.4. Svečiuodamasis pas tėvÄ ir motinÄ po dvi savaitės, vaikas praranda supratimÄ apie savo namus, nes jis visur yra tik svečias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-99-969/2016 akcentavo, kad nors tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iÅ¡ esmės negali bÅ«ti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai: pirma, dėl jos sutaria abu tėvai; antra, teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras. Vaiko interesai – tai sveika ir saugi aplinka ir sÄ lygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ ir užtikrina tinkamÄ vaiko raidÄ ir auklėjimÄ . IeÅ¡kovė mano, kad jos praÅ¡ymas dėl laikinųjų priemonių taikymo daugiau atitinka vaiko interesus ir turi bÅ«ti patenkintas.

12. Atsiliepimu atsakovas A. C. nesutinka su pateiktu ieškovės atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, palikti galioti Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

12.1. IeÅ¡kovė siekia tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ visiÅ¡kai apriboti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Å iuo metu jau daugiau kaip tris mėnesius yra nusistovėjusi vaiko su motina ir tėvu bendravimo tokia tvarka: dvi savaites sÅ«nus gyvena su motina, dvi savaites – su tėvu, ir taip keičiasi. Tokia tvarka nutraukė bet kokius ginčus tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo), tokiu bÅ«du vaikas buvo apsaugotas nuo tėvų ginčų. Be to, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė iÅ¡vadoje nurodė, jog pagrindinis negatyvus veiksnys, žalojantis sÅ«naus psichikÄ , yra tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai. IeÅ¡kovės praÅ¡omomis laikinosiomis priemonėmis negalima apriboti tėvo ir sÅ«naus bendravimo vien dėl tos priežasties, jog sÅ«nus yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su tėvu.

12.2. IeÅ¡kovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. Minėtoje nutartyje pasisakyta tik dėl vienos iÅ¡ tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sÄ lygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai: l) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir 3) teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sÄ lygų minėtoje byloje kasacinis teismas nenusprendė. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos laikinosios priemonės dėl bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti taikoma tik nustačius visas nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytas sÄ lygas.

12.3. Taip yra todėl, kad nagrinėjamoje byloje teismo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant jÄ su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraÅ¡tutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ minėtoje nutartyje nurodytos sÄ lygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Å iuo metu ieÅ¡kovė nebesutinka su „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, tačiau prieÅ¡ tai buvo įgyvendinama su jos sutikimu. Å alių vaiko gyvenimas po dvi savaites su kiekvienu tėvu, nustatytina, nes: l) vaikui yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rÅ«pestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiÅ¡kumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ vienas kitam; 3) abu tėvai yra rÅ«pestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik bÅ«tinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, Å¡iluma ir rÅ«pesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatÄ ; 5) vaikas, ne kartÄ paklaustas, su kuriuo iÅ¡ tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su tėčiu; 6) tokiu principu Å¡alys su vaiku bendrauja jau daugiau nei tris mėnesius ir tokia bendravimo tvarka visiÅ¡kai atitinka vaiko interesus ir poreikius.

12.4. IeÅ¡kovė irgi yra Ukrainos pilietė ir turi tik leidimÄ gyventi laikinai. Atsakovas turi leidimÄ laikinai gyventi iki 2025 m. liepos 13 d. Atsakovas Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2019 m. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog nepilnamečiam vaikui su atsakovu nėra saugu. Vaikas su atsakovu jaučiasi saugus, pasitiki tėvu, tarp jų yra artimas emocinis ryÅ¡ys, vaikas jaučia tėvo palaikymÄ . (duomenys neskelbtini) įvykio metu vaikui koja nebuvo sužalota, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ä®vykio metu ieÅ¡kovei nebuvo galima perduoti vaiko, nes motina atvyko neblaivi, jai nustatytas 0,95 promilės girtumas. Pirminio psichologo vertinimo iÅ¡vadoje sÅ«nus nurodė, kad norėtų, jog mama nustotų bÅ«ti tokia pikta, jog tuo metu, kai mama pyksta, jis jaučiasi blogai, nes mama nebenori bendrauti. Teismas nustatė Å¡alims laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sÅ«numi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sÅ«numi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje ir taip – keičiamasi kas dvi savaites), iki Å¡ioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Su Å¡ia bendravimo tvarka atsakovas sutinka.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliaciniame teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

16. Apeliacijos objektas – prašymų dėl bendravimo tvarkos, laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nustatytos tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) buto nuomos sutartį; leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Teikiamais įrodymais atsakovas siekia pagrįsti atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytas aplinkybes, tai, jog minėta buto nuomos sutartis yra neterminuota, ir tai, jog jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra suteiktas iki 2025 m. liepos 13 d.

18. Bendroji taisyklė numato, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

19. Dėl atsakovo pateiktų papildomų dokumentų pažymėtina, kad atsakovo pateikta 2023 m. sausio 1 d. buto nuomos sutartis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka byloje esančiai 2020 m. gruodžio 28 d. (bylos tomas 1, b. l.178) buto nuomos sutarčiai. Nors byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs priimti atsakovo teiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡eimos kategorijos bylose egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių sÅ«naus laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimami. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Å¡alių į bylÄ pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, Å¡io apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas iÅ¡samaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2022 m. gegužės 6 d., atsakovas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė yra pateikusi duomenis, kad santuokos metu, (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė sÅ«nus M. C.. Duomenis, kad Zaporožės miesto Lenino rajono teismas 2021 m. liepos 21 d. nutarė tenkinti O. C. (dabartinė pavardė U.) ieÅ¡kinį A. C. dėl santuokos nutraukimo bei nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) teisingumo valdybos Registracijos tarnybos Zovtnevyj r., civilinės bÅ«klės aktų registracijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame Zaporožės teisme buvo iÅ¡spręstas klausimas tik dėl santuokos nutraukimo. Å ioje byloje ginčas tarp Å¡alių kyla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir kt.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

21. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ .

22. Å eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iÅ¡ vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime iÅ¡lieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

24. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. skundžiama nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino, pritarė atsakovo siÅ«lomai tvarkai ir nustatė, kad Å¡alys bendrauja su nepilnamečiu vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sÅ«numi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sÅ«numi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje ir taip – keičiamasi kas dvi savaites). Teismas akcentavo, kad byloje Å¡iuo metu nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo bÅ«das keltų realiÄ grėsmę Å¡alių nepilnamečiam vaikui, kad atsakovas negali pasirÅ«pinti vaiku ar darytų jam žalingÄ poveikį. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės siÅ«lymu, Å¡alys yra sutarusios ir pastaruoju metu yra nusistovėjusi tvarka, kuomet Å¡alių nepilnametis sÅ«nus M. C. dvi savaites gyvena pas mamÄ (ieÅ¡kovę), dvi savaites – pas tėvÄ (atsakovÄ ). Teismas taip pat pažymėjo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad tokia Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka prieÅ¡tarautų nepilnamečio vaiko interesams.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir Å¡aliÅ¡kai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų priemonių taikymo ir nepagrįstai patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ . Jos vertinimu teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis ir gyvena Lietuvoje laikinai, teismas net nepasidomėjo iki kada atsakovas turi teisę gyventi Lietuvoje ir kokių pagrindu, kad tokiÄ teisę jis gali prarasti. Be to jis pagal pateiktus dokumentus nuomoja butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ir į bylÄ nėra pateikti duomenys apie nuomos sutarties pratęsimÄ . Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2022 m. liepos 6 d. akte nėra nurodyta, kad vaiko kambaryje esami daiktai priklauso atsakovui nuosavybės teisė ir skirti tik jo vaiko naudojimui. Nors atsakovas pateikė teismui 2021 m. birželio 4 d. įsipareigojimÄ Migracijos departamentui, pagal kurį įsipareigojo iÅ¡laikyti leidimo laikinai gyventi laikotarpiu sÅ«nų skiriant jam ne mažiau nei 0,5 MMA, tačiau nėra pateikęs įrodymų dėl savo pažado Migracijos departamentui vykdymo, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ . Apeliantė be to kas nurodyta savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais „50:50 procentų laiko“ tvarka iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog toks net laikinas bendravimas kenkia vaiko pasiruoÅ¡imui mokslams, laisvalaikio organizavimui, svečiuodamasis pas tėvÄ ir motinÄ po dvi savaitės, vaikas praranda supratimÄ apie savo namus, nes jis visur yra tik svečias.

26. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė be to, kas iÅ¡dėstyta nurodė aplinkybes, kurios jos vertinimu turi reikÅ¡mės ir Å¡iuo metu, t.y., kad dar 2023 m. birželio 9 d. ji teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas padarė avarijÄ , bÅ«damas neblaivus ir sÅ«nui, avarijos metu buvo sužalota koja. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu vaikui koja nebuvo sužalota, tai patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Ä®vykio metu ieÅ¡kovei nebuvo galima perduoti vaiko, nes motina atvyko neblaivi, jai nustatytas 0,95 promilės neblaivumas. Bylos duomenimis, Å¡ioje byloje buvo reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2023 m. birželio 13 d. nutartimi teismas ieÅ¡kovės O. U. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinai nustatyti nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, netenkino. IÅ¡ teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, priimdamas nutartį nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo bÅ«das Å¡iuo metu keltų realiÄ grėsmę Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino visų jos nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad visos Å¡alių nurodomos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai turės bÅ«ti įvertinti teismui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nenagrinėjama iÅ¡ esmės.

27. Ieškovė mano, kad jos prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo daugiau atitinka vaiko interesus, todėl turi būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, nes apeliantės nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

28. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais dėl jo laikino gyvenimo Lietuvoje, pažymėdamas, kad ir ieÅ¡kovė yra Ukrainos pilietė ir turi tik leidimÄ gyventi laikinai. Akcentavo, kad gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2019 m. adresu (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo metu terminuota sutartis tapo neterminuota todėl atskiras sutarties pakeitimas nebuvo pasiraÅ¡ytas. IeÅ¡kovei žinoma, kad sÅ«nus pas tėvÄ gyvena tame pačiame bute, kur gyveno tuo metu, kai tėvai dar nebuvo nutraukę santuokos, t.y. nuo 2019 m. Jis turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje iki 2025 m. liepos 13 d. Bylos duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes.

29. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apeliantės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nustatyta laikina Å¡alių sÅ«naus bendravimo su tėvu tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantė nepateikė duomenų, kad tėvas nepilnamečiui vaikui nesudaro tinkamų gyvenimo, ugdymo sÄ lygų, kad juo tinkamai nesirÅ«pina, ar negalės pasirÅ«pinti ir kt. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nenurodė aplinkybių, jog atsakovo praÅ¡omas tėvų bendravimo su vaiku modelis prieÅ¡tarauja jų nepilnamečio sÅ«naus interesams. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad nors Å¡alys turėtų atsižvelgti iÅ¡imtinai į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nagrinėjamu atveju abi Å¡alys pripažįsta, jog yra tarpusavyje konfliktuojančios. Todėl įvertinus konkrečias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡io ginčo nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės („50:50 procentų laiko“ modelis) pritaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, siekiant iÅ¡vengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti Å¡alių maksimalų bendravimÄ su sÅ«numi. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus interesų, taip pat nė vieno iÅ¡ tėvų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkos nėra teisinio pagrindo.

30. Kaip minėta, visas faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ sudarančius klausimus, nusprendžiant kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su Å¡alių nepilnamečiu vaiku. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ginčo nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. (CK 3.175 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priimta nutartimi yra užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Tikėtina, kad atitinkamos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas leis iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, labiau užtikrins vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų priemonių taikymo labiau atitinka ir užtikrina vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo.

31. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutÄ , ir Å¡ioje dalyje priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį. Taikytos priemonės užtikrina ieÅ¡kovės ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrÄ nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus iki kol byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Spręstina, kad teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti Å¡ios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023 palikti nepakeistÄ .

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė