9f488f0d-adef-4e07-a515-26e72b978c87 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-1076/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.4.6.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nukentėjusiajam L.

M., jo atstovui advokatui Gediminui Milevičiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. K., jo gynėjui advokatui Justui Viliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. K. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio bei nukentėjusiojo L. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: V. K., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K.

K. laidavimÄ su 1 000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų, kuriuos jis turi atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡ V. K. priteista 700 (septyni Å¡imtai) Eur nukentėjusiajam L. M. neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 (vienas tÅ«kstantis) Eur atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo L. M. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnis). V. K. ir jo gynėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo L. M. 1 361,65 (vienÄ tÅ«kstantį trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 65 ct) Eur už advokato teisines paslaugas netenkintas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. V. K. 2018 m. lapkričio 17 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 prom. girtumas), nustÅ«mė nukentėjusįjį L. M. ir sudavė jam ne mažiau nei vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka į veido sritį, padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje su nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, poodinę kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos raudonyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L.

M. sveikatÄ .

2. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2018 m. lapkričio 17 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 promilių girtumas), sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nustÅ«mė nukentėjusįjį L. M. ir sudavė ne mažiau nei vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje su nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, poodinę kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos raudonyje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvÄ kairėje plaÅ¡takoje. Tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatÄ .

3. Nukentėjusiojo L. M. atstovas pirmosios instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ ir kvalifikuoti V. K. veiksmus pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.95 prom. girtumas), 03.20 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), gatvėje, prie baro „X”, įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia, kumščiu, smogė į veidÄ L.

M., padarydamas jam sunkų kÅ«no sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, su nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, poodine kraujosruva apatinės lÅ«pos raudonyje, su veide matomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais – virÅ¡utinės lÅ«pos deformacija ties antru dantimi iÅ¡ virÅ¡aus iÅ¡ kairės. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis L. M. praÅ¡o:

1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir pripažinti kaltinamÄ jį V. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte; 2) neatleisti kaltinamojo V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį; 3) neskirti K. K. kaltinamojo V. K. laiduotoja; 4) tenkinti pilnai nukentėjusiojo L. M. byloje pateiktÄ 2021 m. lapkričio 8 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės ir turtinės žalos bei iÅ¡laidų už atstovo suteiktÄ teisinę pagalbÄ priteisimo;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai kaltinamojo V. K. veikÄ kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nors byloje nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad V. K. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymiai. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad V. K., žinodamas, kad yra vieÅ¡oje vietoje, miesto centre ir apsuptas žmonių, elgėsi itin įžūliai.

Pirma, jis nustÅ«mė Å¡alia jo einantį nukentėjusįjį L. M., nors pastarasis nieko jam nepadarė. Antra, kitų žmonių apsuptyje, liudytojo E. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens akivaizdoje trenkė nukentėjusiajam L. M. į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no dalį, t. y. galvÄ , o bÅ«tent į veidÄ . V. K. suduotÄ nukentėjusiajam L. M. smÅ«gį matė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo raudona striuke ir liudytojas E. M., tai įrodo įraÅ¡e užfiksuoti Å¡ių dviejų asmenų staigÅ«s veiksmai, o bÅ«tent, kad asmuo raudona striuke ir E. M. po V.

K. suduoto smÅ«gio L. M. į veidÄ , staiga puolė atitraukinėti V. K. nuo nuketėjusiojo L. M.. Tačiau, V. K. po suduoto smÅ«gio į veidÄ ir toliau tęsė savo agresyvus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį L. M., grasindamas su juo susidoroti. 4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabÅ«vio tvarka, žmonių bendravimas vieÅ¡ose erdvėse turi bÅ«ti grindžiamas kultÅ«ros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais.

Asmens saugumas, moralinių-kultÅ«rinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas vieÅ¡ajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Kaltinamojo V. K. veiksmai, tokie kaip nukentėjusiojo įžūlus nustÅ«mimas, suduotas smÅ«gis į veidÄ , įžūlus elgesys po suduoto smÅ«gio, grasinimai, nepagarbos demonstravimas aplink jį ir vieÅ¡oje vietoje esantiems žmonėms, niekaip nesuderinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aukščiau paminėta kultÅ«ros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais grindžiama visuomenės narių bendrabÅ«vio tvarka ir žmonių bendravimu vieÅ¡ose erdvėse. 4.3.

Pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos nekvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nors skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad <...teismas, nagrinėdamas bylÄ teisiamajame posėdyje ir betarpiÅ¡kai bendraudamas su nukentėjusiuoju, randÄ nukentėjusiojo veide galėjo pastebėti tik žinant bylos aplinkybes bei kaltinimÄ kÅ«no subjaurojimu...>. Apelianto nuomone, teismas netinkamai interpretavo nukentėjusiojo veide esančius liekamuosius reiÅ¡kinius, t. y. nukentėjusiojo veidÄ bjauroja ne tiek iÅ¡orinis randas lÅ«poje, kiek po patirto sužalojimo, nukentėjusiajam nukarusi virÅ¡utinė lÅ«pa, kuriÄ iÅ¡gaubia susidaręs randas ir kuri iÅ¡kreipia nukentėjusiojo veidÄ esant jam ne tik ramybės bÅ«senoje, bet ypatingai besiÅ¡ypsant.

Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos J. I. parodymų, nors ji nurodė, kad po sumuÅ¡imo nukentėjusysis pradėjo kompleksuoti dėl savo iÅ¡vaizdos, netgi pasikeitė jų bendras intymus gyvenimas, kadangi nukentėjusysis L. M. labai kompleksuoja dėl nukarusios virÅ¡utinės lÅ«pos. 4.4. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nukentėjusiajam L. M. iÅ¡ kaltinamojo V. K. nepriteisė ieÅ¡kiniu praÅ¡omos bei pagrįstos 1 302 Eur dydžio turtinės žalos, susidedančios iÅ¡ 242 Eur sumokėtų teismo ekspertui P. P. už byloje pateiktÄ 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0015/21, iÅ¡ 200 Eur sumokėtų UAB „XX“ už byloje pateiktÄ 2021 m. vasario 25 d. raÅ¡tÄ / specialisto iÅ¡vadÄ â€žDėl paciento L.

M.“, iÅ¡ 160 Eur L. M. sumokėtų už psichologės ‑ psichoterapeutės A. G. paslaugas ir ateityje patirsiančių 700 Eur iÅ¡laidų už Chirurginę lÅ«pos rando ekscizijÄ . 4.5. Nors nuosprendyje teismas pasisakė, kad iÅ¡laidos už 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0015/21 bei 2021 m. vasario 25 d. UAB „XX“ raÅ¡tÄ / specialisto iÅ¡vadÄ â€žDėl paciento L. M.“ iÅ¡ kaltinamojo V. K. nepriteistinos, nes jos buvo teikiamos praÅ¡ant pakeisti kaltinimÄ ir V.

K. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nors L. M. padaryti sužalojimai esÄ buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu gautomis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadomis, tačiau tokia teismo iÅ¡vada akivaizdžiai nepagrįsta. Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta dėl to, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje nėra užfiksuotas nukentėjusiajam L. M. po sumuÅ¡imo likęs lÅ«pÄ iÅ¡gaubiantis randas, kuris užfiksuotas 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0015/21 bei 2021 m. vasario 25 d.

UAB „XX“ raÅ¡te / specialisto iÅ¡vadoje „Dėl paciento L. M.“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. M. po to sužalojimo buvo apžiÅ«rėtas tik vienÄ kartÄ , t. y. iÅ¡kart po lÅ«pos siuvimo. Vėliau nukentėjusysis apžiÅ«rėtas nebuvo, todėl dėl liekamųjų reiÅ¡kinių po nukentėjusiojo sumuÅ¡imo ji nieko negalėjo pasakyti. Esmė tame, kad bÅ«tent 2021 m. vasario 4 d. teismo eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0015/21 bei 2021 m. vasario 25 d.

UAB „XX“ raÅ¡te / specialisto iÅ¡vadoje „Dėl paciento L. M.“ yra užfiksuoti nukentėjusiajam L. M. po sužalojimo likę liekamieji reiÅ¡kiniai, bet tai nekeičia esmės, ar Å¡ios teismui pateiktos iÅ¡vados buvo naudojamos siekiant perkvalifikuoti kaltinamojo veikÄ , ar konstatuojant faktÄ , kad nukentėjusiajam L. M. po sumuÅ¡imo liko liekamieji reiÅ¡kiniai. Å iai dienai Å¡ie liekamieji reiÅ¡kiniai yra likę ir tai yra kaltinamojo V. K. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį L. M. pasekmė. 4.6.

Dėl 700 Eur iÅ¡laidų už chirurginę lÅ«pos rando ekscizijÄ taip pat pasisakytina, kad teismas nepagrįsta Å¡ios sumos nepriteisė motyvuodamas tuo, kad iki Å¡iol Å¡i operacija neatlikta. Tačiau, teismas nevertino nukentėjusiojo L. M. nurodytų aplinkybių, kodėl gi iki Å¡iol jis neatliko Å¡ios operacijos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis teismui paaiÅ¡kino, kad po sumuÅ¡imo jam prasidėjo sveikatos problemos dėl kitų jo sunkių ligų. Be to, tai įtakojo ir nukentėjusiojo finansinė padėtis. 4.7.

Dėl visų iÅ¡laidų už nukentėjusiajam L. M. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nepriteisimo, pasisakytina, kad teismas nepagrįstai tai atsisakė padaryti, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡laidos per didelės bei tai, kad nukentėjusiojo skundai esÄ bÅ«davo netenkinami. Tačiau, su tokia teismo iÅ¡vada negalima sutikti, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas vyko Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, ko pasėkoje prokurorės buvo nutrauktas. Tik po to, kai nukentėjusiojo L. M. interesus pradėjo atstovauti advokato padėjėjas S. Survila, po eilės skundų buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas.

Vėliau, visi nukentėjusiojo S. Survilos praÅ¡ymai ir skundai aukÅ¡tesnių instancijų teismų bÅ«davo tenkinami. 4.8. Dėl kaltinamojo V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai kaltinamÄ jį V. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuojant tuo, jog kaltinamasis prisipažino ar atlygino dalį žalos bei ateityje tikėtina nenusikals. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V.

K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, teisme jokio nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl savo nusikalstamų veiksmų neiÅ¡reiÅ¡kė, 300 Eur į nukentėjusiojo sÄ skaitÄ pervedė tik paskutinę teismo posėdžio dienÄ , formaliai siekdamas atitikti įstatymo nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis V. K. net neatsiprašė nukentėjusiojo dėl jam padarytų sužalojimų. Apeliantas pacitavo BK 41 straipsnio nuostatÄ bei nurodė, kad teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. 4.9. Kaltinamasis V. K. tiek prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , tiek nusikalstamos veikos metu, tiek po jos, elgėsi ciniÅ¡kai ir įžūliai. NuoÅ¡irdžios atgailos dėl savo veiksmų niekada nereiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, net ir paskutinio posėdžio metu jo gynėjui kalbant apie neva kaltinamojo V.

K. bÅ«tinÄ jÄ gintį, pritarė savo gynėjui, nors žinojo, kad tai jis pirmas nustÅ«mė nukentėjusįjį L. M. ir pirmas sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Å ios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad iki paskutinės minutės kaltinamasis V. K. vidumi tikėjosi bÅ«ti iÅ¡teisintas ir savo kaltės nepripažįsta iÅ¡ esmės. 4.10. Apelianto manymu, apygardos teismas nepagrįstai kaltinamojo V. K. seserį K. K. paskyrė kaltinamojo V. K. laiduotoja. K. K. ne tik jauno amžiaus ir nėra autoritetingas žmogus, kurio klausytų kaltinamasis V.

K., be to, ji teisme iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad tai jos brolis V. K. yra nukentėjęs Å¡ioje situacijoje ir ji, po Å¡io įvykio V. K. guodė. K. K. ne kartÄ teisme iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog tai nelemtas įvykis broliui, o ne, kad jis kaltas ir nederamai pasielgė. K. K. nei karto neiÅ¡reiÅ¡kė pozicijos, kad kaltinamasis V. K. nukentėjusiajam L. M. turėtų atlyginti bent dalį žalos, jos įkalbamas atlygins. Visa tai rodo, kad K. K. toleruoja tokį brolio, kaltinamojo V. K., elgesį ir jokios teigiamos įtakos kaltinamajam viso proceso metu nedarė ir nesiruoÅ¡ia daryti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobÅ«dį ir realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Sprendimas dėl laiduotojo tinkamumo negali bÅ«ti vien formalus. 4.11. Dėl nedidelio neturtinės žalos dydžio priteisimo, apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad nukentėjusysis L. M. yra sunkiai sergantis, kad jam liko sužalotas ir subjaurotas veidas, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, lankėsi pas psichologę.

Nukentėjusiojo atstovas teismui paaiÅ¡kino, jog psichologė dėl duomenų apsaugos atsisako pateikti iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiojo L. M. lankymosi pas jÄ ir siÅ«lė teismui įpareigoti psichologę pateikti iÅ¡vadÄ , tačiau teismas atsisakė tai daryti. Kaip žinia, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus kiekvienas patiria skirtingus, tačiau Å¡iuo atveju apygardos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo bÅ«klę ir jam padaryto veido sužalojimo pobÅ«dį, ir patiriamus iÅ¡gyvenimus.

5. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo V. K. ir jo gynėjas advokatas J. Vilys praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo L. M. naudai iÅ¡ V. K. priteista 700 Eur neturtinė žala, ir, atsižvelgiant į tai, jog V. K. savanoriÅ¡kai atlygino 300 Eur protingÄ ir proporcingÄ neturtinę žalÄ L. M. pagal jo patirtus sužalojimus, priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. M. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo bÅ«tų atmetamas pilna apimtimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡ V. K. nukentėjusiajam L. M. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai, pacitavę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‑ CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , nurodė, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir atkreipė dėmesį į tai, jog pats nukentėjusysis aktyviai naudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ apeliantÄ V. K., tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nuosprendyje tai neatsispindi. 5.2.

Apeliantai pažymi, kad 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo, iÅ¡nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-184-898/2021, kurioje kaltinamasis L. M., o nukentėjusysis V. K., apeliacine tvarka, konstatavo, jog L. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), o V. K. buvo priteista 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-103/2020). Tiriamojo įvykio metu, L.

M. savo aktyviais tyčiniais veiksmais V. K. rankos kumščiu sudavė smÅ«gį, kuriuo V. K. padarytas nosies kaulų lūžis su muÅ¡tine žaizda, linijinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Tokie patirti V. K. sužalojimai buvo įvertinti teismo medicinos eksperto ir pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko L. M. buvo pripažintas kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 5.3. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o bÅ«tent, neatsižvelgė į tai, jog L.

M. padarė sunkesnį nusikaltimÄ V. K. atžvilgiu, V. K. sveikata buvo sužalota sunkiau nei paties L. M., tačiau V. K. iÅ¡ L. M. priteista tik 800,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl jo patirtų iÅ¡gyvenimų dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, bei jam darytų operacijų dėl patirto nosies lūžio. Tuo tarpu nuosprendžiu L. M., kurio sužalojimai net nepastebimi ir teismo pripažinti tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteista neturtinės žalos net 1 000,00 Eur. Apeliantų manymu, toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, yra neprotingas, neproporcingas ir neteisingas V.

K. atžvilgiu. 5.4. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „teismas, nagrinėdamas bylÄ teisiamajame posėdyje ir betarpiÅ¡kai bendraudamas su nukentėjusiuoju, randÄ nukentėjusiojo veide galėjo pastebėti tik žinant bylos aplinkybes bei kaltinimÄ kÅ«no subjaurojimu. Pastebėtina, kad ir byloje esančiose fotonuotraukose nukentėjusiajam ant lÅ«pos esantis randas yra sunkiai įžiÅ«rimas. IÅ¡ byloje esančio nuotraukos, kaip ir gyvai stebėjus nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu, teismas niekaip negali pripažinti, jog nukentėjusiojo lÅ«pos srityje yra susidaręs tiek žymus, ryÅ¡kus, negražus ir atstumiantis randas, kurį bÅ«tų galima vertinti kaip kÅ«no subjaurojimÄ .

Kaip minėta, aptariamo rando dydis yra vos 8 mm“. 5.5. Apeliantai atkreipia dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-1035/2020 padarytas iÅ¡vadas, kurios paliktos nepakeistos ir 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo, iÅ¡nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-184-898/2021 apeliacine tvarka, nuosprendyje, padarytas remiantis iÅ¡tirtais byloje esančiai įrodymais. Ä®vertinus byloje esančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis deÅ¡ine ranka sudavė kaltinamajam į veido sritį (pažymėtina, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad susistumdymas peraugo į muÅ¡tynes ir jis smÅ«giavo kaltinamajam, teisme taip pat pripažino sudavęs smÅ«gį kaltinamajam), toliau kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ , o kiti bandė juos iÅ¡skirti, nukentėjusysis pasisuko ir nuėjo nuo kaltinamojo, tačiau jam (nukentėjusiajam) einant keliÄ pastojo J.

I., kuri deÅ¡ine ranka sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veido sritį, nukentėjusysis, stumdamas J. I., jÄ pargriovė ant Å¡aligatvio, ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės, o kaltinamasis pribėgo nukentėjusiajam už nugaros ir kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, stumdamas jį pargriovė ant Å¡aligatvio. Teismas toliau pažymėjo, jog: „[...] teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis iÅ¡ tikrųjų kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. [...] Å¡iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusiajam kitoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyti kÅ«no sužalojimai, t. y. nosies kaulų lūžis su muÅ¡tine žaizda, linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir bÅ«damas jam už nugaros kaire ranka pataikė nukentėjusiajam bÅ«tent į kairės pusės veido sritį. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad apžiÅ«rint nukentėjusįjį nustatyta, jog nosies aÅ¡is nukrypusi į deÅ¡inę, o kairės akies vokuose yra poodinės kraujosruvos. [...] įvertinus vaizdo įraÅ¡Ä (jo apžiÅ«ros protokolÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ ) ir specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam nustatytus kÅ«no sužalojimus, teismas konstatavo, kad kaltinamasis, pribėgęs nukentėjusiajam už nugaros, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį“. 5.6.

Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog: „[...] tarp tų pačių asmenų su nedideliu laiko intervalu vyko net du konfliktai. Antro konflikto iniciatoriumi tapo kaltinamojo draugė. Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kai ji pastojo kelia praeinančiai kompanijai, kurioje buvo nukentėjusysis. Kaltinamasis daug dėmesio skyrė ir pirmam konfliktui, t. y., kad jam ir jo draugei buvo kilęs pavojus. Jis norėjo net kviesti policijÄ dėl kitos kompanijos. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam ir jo draugei niekas netrukdė pasitraukti, jeigu jie galvojo, kad nukentėjusysis ar kiti su juo buvę asmenys kelia jiems pavojų.

PrieÅ¡ingai, su kaltinamuoju buvusi jo draugė toliau eskalavo konfliktÄ ir kaltinamasis nesiėmė veiksmų nutraukti jos veiksmus. Antra, jeigu kaltinamasis turi omenyje, kad tiesioginis pavojus jam kilo tik antro konflikto metu, pažymėtina, jog bÅ«tent jis pasivijo neinantį nukentėjusįjį, o tai reiÅ¡kia, kad jokio tiesioginio pavojaus kaltinamajam ir (ar) jo draugei nebuvo. [...] Trečia, kaltinamasis puolė nukentėjusįjį iÅ¡ nugaros, jam nematant, kai pastarasis buvo nutraukęs bet kokius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ kaltinamÄ jį ir (ar) jo draugę.

Taigi, kaltinamojo smurtas buvo panaudotas ne gynybos, bet puolimo tikslais“. 5.7. Apeliantų manymu, tiek L. M. aktyvūs ir agresyvūs veiksmai prieš V. K., tiek L. M. veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas V. K. iš esmės mažina priteisiamos neturtinės žalos L. M. atžvilgiu dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. naudai iš V. K. priteista 700,00 Eur neturtinė žala, ir, atsižvelgiant į tai, jog V.

K. savanoriÅ¡kai atlygino 300,00 Eur protingÄ ir proporcingÄ neturtinę žalÄ L. M. pagal jo patirtus sužalojimus, priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. M. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo bÅ«tų atmetamas pilna apimtimi.

6. Teismo posėdžio metu V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo L. M. atmesti. Nukentėjusysis L. M. prašė jo skundÄ tenkini, o V. K. ir jo gynėjo skundÄ atmesti. Prokuroras prašė L. M. skundÄ dalyje dėl teisinių paslaugų iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tenkinti, kita apimtimi apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, bei jo gynėjo ir nukentėjusiojo L. M. skundai atmetami.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo V. K. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klaidų nepadarė. Teismas taip pat teisingai iÅ¡sprendė civilinius ieÅ¡kinius atlyginti turtinei ir neturtinei žalai bei nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas už atstovo teisines paslaugas. Dėl nukentėjusiojo L. M. skundo 8. Kitaip negu skunde nurodo apeliantas, V. K. neįgyvendino BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymių.

Nukentėjusiojo teigimu, V. K. smÅ«giu jam buvo nepataisomai subjaurotas veidas. Teismų praktikoje toks sveikatos sutrikdymas vertinamas sunkiu, jeigu, pirma, kaltininko veiksmais subjaurojamas kÅ«nas ar jo dalis, kÄ vertina teismas, ir antra, jeigu Å¡is subjaurojimas nepataisomas, kas nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais. Teisėjų kolegija teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo sužalojimÄ , taip pat iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK gavo L. M. veido nuotraukas, darytas prieÅ¡ ir po byloje nagrinėjamo įvykio (t. 5, b. l. 54-61).

Kolegija nustatė, kad ant nukentėjusiojo virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės apačioje atsirado nedidelis iÅ¡gaubimas, tačiau jo pagal dydį ir bendrÄ veido pakitimo vaizdÄ negali vertinti kaip subjaurojimo. Deformacija apskritai krenta į akis tik tuomet, jeigu į jÄ yra nurodoma. To nepaneigia ir nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, kad randas be reikalingo gydymo savaime pasiliks, be to, nukentėjusysis dėl sužalojimo jaučia diskomfortÄ ir kompleksuoja dėl pasikeitusios iÅ¡vaizdos. Kadangi baudžiamojo įstatymo požymiai nustatomi remiantis objektyviais faktoriais, teismas iÅ¡ esmės negali vertinti subjaurojimo požymio buvimÄ ar nebuvimÄ remdamasis paties nukentėjusiojo subjektyviu sužalojimo suvokimu.

Tuo tarpu aplinkybė, kiek sužalojimas nukentėjusiajam teikia diskomfortÄ , savaime nelemia subjaurojimo požymio nustatymo (iÅ¡orėje apskritai nematomi sužalojimai taip pat gali trukdyti). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡is sužalojimas nėra laikytinas nepataisomu. Kaip matyti iÅ¡ specialisto P. P. 2021 m. vasario 4 d. konsultacinės iÅ¡vados (t. 3, b. l. 143-145) ir UAB XX 2021 m. vasario 25 d. raÅ¡to (t. 3, b. l. 146), deformacija gali bÅ«ti koreguojama chirurgine operacija ir lÅ«pos užpilu.

Pastebėtina ir tai, kad sprendžiant iš XX rašto dėl sužalojimo pagalbos kreipusis anksčiau būtų buvusios įmanomos ir terapinės priemonės, tačiau po dviejų metų nuo žalojančio įvykio jos gali nebepadėti, todėl rekomenduotas chirurginis gydymas. Nežymus sveikatos sutrikdymo mastas taip pat buvo nustatytas tiek 2018 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada, tiek 2020 m. išvada, įvertinus papildomus medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 78-79; t. 2, b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V.

K. veika neatitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymių.

9. Pirmosios instancijos teismas V. K. taip pat pagrįstai nepripažino padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , atsižvelgiama į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini Å¡io nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020).

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. smūgiavo L. M. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) gatvės kampo. Tačiau vien šios aplinkybės dar nepakanka išvadai, kad kilo šiame straipsnyje reikalaujami padariniai – visuomenės rimties sutrikdymas. Konfliktas vyko apie 3.20 val. ryto. Vien tai, kad, pasak nukentėjusiojo skundo, įvykį matė du liudytojai (E. M. ir asmuo raudona striuke), tokiems padariniams nustatyti dar nepakanka, juo labiau, kad kartu su V. K. buvęs E. M. pats tapo konflikto dalyviu, kaip ir minėtas asmuo raudona striuke, kuris, sprendžiant iš vaizdo įrašo, priklausė L.

M. kompanijai. Be to, iÅ¡ V. K. ir liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas tarp bylos dalyvių kilo jau anksčiau, bare „X“ (tik jie skirtingai aiÅ¡kina konflikto eigÄ ), nepaneigti liko ir V. K. parodymai, kad su kitais asmenimis išėjęs iÅ¡ baro jis ketino keliauti namo, tačiau jiems keliÄ pastojo liudytoja J. I.; L. M. kažkÄ rėkė, todėl V. K. prie jo priėjo ir sudavė smÅ«gį (t. 4, b. l. 68-69). Å iuos parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. IÅ¡ jo matyti, kaip J.

K. su kitais asmenimis ketina eiti prospektu, tačiau praeinant pro L. M. kompanijÄ V. K. keliÄ užstoja L. M. draugė liudytoja J. I., jį korpusu stumia; paskui L. M. atsiduria ant kelio V. K., pastarasis jį nustumia rankomis, abu įsiremia vienas į kitÄ , o kitiems asmenims bandant juos iÅ¡skirti V. K. smÅ«giuoja L. M. į veido sritį. Pastebėtina ir tai, kad konfliktas tuo dar nesibaigia – nueinančiam V. K. keliÄ pastoja ir suduoda J. I., jis jÄ nustumia ir pargriauna, o vėliau prie V. K. pribėgęs L.

M. smÅ«giuoja jam į veidÄ ir stumdamas pargriauna ant Å¡aligatvio (t. 2, b. l. 15-17). Taigi, byloje liko nepaneigta, kad V. K. kartu su savo kompanija išėjęs iÅ¡ baro į tolesnį konfliktÄ buvo įveltas liudytojos J. I.. Greta bylos duomenimis nepatvirtintų objektyvių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarinių minėtos aplinkybės paneigia ir atitinkamÄ V. K. tyčiÄ Ä¯Å¾Å«liais veiksmais sutrikdyti rimtį ir tvarkÄ .

11. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su V. K. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teigiama, kad nebuvo įgyvendintos laidavimo sÄ lygos, be to, pasak skundo, V. K. sesuo K. K. dėl savo palyginti jauno amžiaus nėra tinkama laiduotoja. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė buvus laidavimo sÄ lygas pagal BK 40 straipsnį. V. K. teistas nebuvo, savo kaltę pripažino, taip pat atlygino dalį žalos (t. 4, b. l. 135).

Pastebėtina ir tai, kad V. K., duodamas parodymus apylinkės ir apygardos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, savo vaidmens menkinti nesistengė, nurodė, kad apgailestauja dėl savo pavojingų veiksmų. Kitaip negu teigia apeliantas, pats V. K. duodamas parodymus ir baigiamosiose kalbose nenurodė buvęs bÅ«tinosios ginties situacijoje, be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmens prisipažinimas apima tik veikos faktines aplinkybes, ne jų teisinį kvalifikavimÄ . Bylos duomenimis V. K. dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 77), po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto.

Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad yra pagrindo manyti, kad V. K. atlygins žalÄ ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kitaip negu teigiama skunde, teisiamajame posėdyje K. K. neteisino savo brolio padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad pati smurto netoleruoja ir jo veiksmus vertina neigiamai (t. 4, b. l. 150-151). K. K. neteista, 2016 m. dukart bausta administracine tvarka už palyginti nedidelius pažeidimus (t. 3, b. l. 75-76), studijuoja magistrantÅ«ros programoje, dirba, buvusio ir dabartinio darbdavių charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 73; t. 4, b. l. 140).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. K. nepaisant palyginti jauno amžiaus yra tinkama laiduotoja.

12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas L. M. nepagrįstai nepriteisė 242 ir 200 eurų už specialistų iÅ¡vadas, 160 eurų už psichoterapeutės paslaugas ir ateityje patirsiančias 700 eurų iÅ¡laidas už chirurginę lÅ«pos korekcijÄ (viso 1302 eurai, t. 4, b. l. 9-16; 142-145). Skunde taip pat praÅ¡oma pilna apimtimi priteisti L. M. patirtas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ (t. 4, b. l. 98-110). Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

13. Teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad į privačius specialistus nukentėjusysis kreipėsi su tikslu pagrįsti praÅ¡ymÄ V. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Kadangi teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, taip pat atsižvelgdamas ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadas, tenkinti Å¡io ieÅ¡kinio nebuvo pagrindo. PraÅ¡omos 700 eurų iÅ¡laidos gydymui, nepateikus duomenų, kad chirurginė operacija iÅ¡ tiesų buvo atlikta, teismo taip pat pagrįstai buvo atmestos kaip nepatirtos. 2021 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas taip pat prašė priteisti 160 eurų iÅ¡laidų už psichologės konsultacijas, kurios buvo teikiamas nuo 2021 m. spalio 12 d. (t. 4, b. l. 144), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skyrus šį dokumentÄ nepateikė jokių įrodymų, kad konsultacijos buvo bÅ«tinos dėl V.

K. neteisėtų veiksmų. Nors bylos duomenimis matyti, kad nukentėjusysis L. M. kitoje gydymo įstaigoje buvo konsultuotas ir anksčiau (t. 4, b. l. 80-81), tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų taip pat negalima spręsti apie L. M. gydymo priežastis. Kitaip negu teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdyje pagrįstai atmetė nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymÄ skirti psichologinę ekspertizę. Pirma, teismas teisingai vertino, kad byloje galima vertinti L. M. ir liudytojos J.

I. parodymus dėl jo savijautos sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, antra, V. K. suduotas smÅ«gis L. M. į veidÄ buvo platesnio konflikto dalis, kuriame aktyviai dalyvavo ir pats nukentėjusysis bei jo mergina, trečia, L. M. psichologinės pagalbos kreipėsi praėjus beveik trims metams po įvykio, be to, nukentėjusysis turi kitų sveikatos problemų, kaip ir nurodė, kad stresÄ patiria ir dėl paties teisminio proceso, kuris vyko ir dėl paties nukentėjusiojo atliktų veiksmų. Pastebėtina ir tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo teikiamos jau po teisiamojo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priežastingumas tarp V.

K. veiksmų 2018 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2021 m. spalio 12 d. teiktų konsultacijų nėra neabejotinai įrodytas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai iÅ¡sprendė praÅ¡ymÄ dėl advokato padėjėjo iÅ¡laidų priteisimo pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, reikalaujamÄ 3000 eurų sumÄ sumažindamas iki 1000 eurų. Teismas nurodė, kad proceso trukmė iÅ¡ esmės buvo nulemta dėl nepagrįsto nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , todėl visiÅ¡kas procesų iÅ¡laidų naÅ¡tos perkėlimas V.

K. nebÅ«tų teisingas. Dėl neturtinės žalos dydžio 14. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo L. M. skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas L. M. priteisė pernelyg maÅ¾Ä reikalaujamos neturtinės žalos (10 000 eurų, t. 4, b. l. 9-16) sumÄ . Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Apygardos teismas įvertino, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinį skausmÄ , ir Å¡iomis iÅ¡vadomis teisėjų kolegija abejoti nemato pagrindo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad konfliktas buvo abipusis, jo pasėkoje buvo dar rimčiau sužalotas ir pats V. K., be to, nukentėjusysis patyrė stresÄ ir dėl dalyvavimo teismo procesuose (įskaitant tÄ , kuriame L. M. pats buvo kaltinamasis). IÅ¡ kitos pusės, kolegija taip pat nemato pagrindo tenkinti V. K. atstovo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ nukentėjusiajam L.

M. žalos nepriteisti, apsiribojant jau sumokėtais 300 eurais. Nors konfliktas buvo abipusis ir, sprendžiant iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, inicijuotas L. M. draugės, smurtinius veiksmus pradėjo V. K., pastumdamas ir smÅ«giuodamas L. M. į veido sritį. Nors sužalojimÄ nuo L. M. patyrė ir pats V. K., konflikto abipusiÅ¡kumas niekaip nepateisina nei vieno, nei kito dalyvio veiksmų. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir V. K. atstovo argumentas, kad kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas, teismas iÅ¡ L.

M. V. K. priteisė 800 eurų dydžio neturtinę žalÄ . Minėta žala ir jos dydis nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo L. M. priteistÄ 700 eurų sumÄ (priskaičiavus teisminio nagrinėjimo metu sumokėtus 300 eurų susidaro 1000 eurų) laiko protinga ir atitinkančiÄ interesų pusiausvyrÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 16. L. M. ir jo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ V.

K. atlyginti 300 eurų dydžio iÅ¡laidas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 29-31); savo ruožtu analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ 665,50 eurų sumai teikė ir V. K. gynėjas Justas Vilys (t. 5, b. l. 45-50). Byla buvo nagrinėjama tiek pagal L. M., tiek pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. ir jo atstovo apeliacinius skundus. Abu skundai atmetami. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija laiko teisinga, patirtas atstovavimo iÅ¡laidas palikti apeliantams ir abu praÅ¡ymus atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo L. M. ir V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, bei jo gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo L. M. ir V. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta, gynėjo advokato Justo Vilio prašymų priteisti proceso išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme netenkinti. Teisėjai Nerijus Meilutis Justas Namavičius Ernestas Rimšelis