2020-02-19 Nr. AB-3614-3-61-3-03087-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-538-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 45S-23 (toliau – ir Sprendimas Nr. 45S-23); 2) panaikinti NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 45S-24 (toliau – ir Sprendimas Nr. 45S-24); 3) įpareigoti NŽT iki 2018 m. pabaigos pašalinti žemės sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536 ir Nr. 537-2 projektavimo klaidas ir perduoti A. N. nuosavybėn tinkamus naudoti pagal paskirtį (su privažiavimo keliais ir paženklintus teisės aktų nustatyta tvarka); 4) įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į žemes, kaip ir buvo pažadėta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. rugpjūčio 29 d. rašte ir nuspręsta pareiškėjo giminaičių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes prie žemės sklypų, į kuriuos V. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės, nėra privažiavimo, projektuojant žemės sklypus buvo padarytos klaidos, neatliktas sklypų paženklinimas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo suprojektuotais sklypais pareiškėjas negali naudotis pagal paskirtį, be to, atkurtos nevisos nuosavybės teisės į senelio ir tėvo turėtą žemę (I t., b. l. 182–184).

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. pateiktas pretenzijas nustatyta, kad prie V. N. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 534-1 galima privažiuoti 4 m pločio vietinės reikšmės keliu, kuris kerta privačius žemės sklypus ir jungiasi su rajoninės reikšmės keliu Nr. 4401, o prie miško sklypo Nr. 535 privažiuoti per žemės sklypą Nr. 534-1 nėra galimybės, tačiau prie jo būtų galima privažiuoti per V. N. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 534-1, įrengiant tiltelį ar vandens pralaidą, arba kaip ne kartą pareiškėjui buvo paaiškinta, kelio servitutą nustatyti sandoriu (su besiribojančio žemės sklypo savininku).

5. Atsakovas nurodė, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą arba patvirtinti žemės valdos projektą, kuriame privačiame žemės sklype suprojektuotas privažiuojamasis kelias, gali tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais. Atsakovas pažymėjo kad NŽT Švenčionių skyrius pareiškėjui siūlė atsisakyti V. N. suprojektuoto miško sklypo Nr. 535, tačiau pareiškėjas su šiuo pasiūlymu nesutiko.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ne vieną kartą buvo kviečiamas suderinti V. N. 2005 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 plotus ir ribas, tačiau jis vis kėlė nepagrįstus reikalavimus ir atsisakė suderinti šių žemės ir miško sklypų plotus bei ribas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai prašo teismo panaikinti Sprendimą Nr. 45S-23, nes ginčo žemės sklypai suformuoti ir paženklinti laikantis teisės aktų reikalavimų.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti Sprendimą Nr. 45S-24, nes NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-702 patvirtintame Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane pareiškėjui suprojektuoti miškų ūkio paskirties žemės sklypai Nr. 700 (3,63 ha) ir Nr. 701 (1,40 ha), projektavimo metu pretenzijų pareiškėjas nepateikė, o savo pasirinkimą suderino pasirašydamas, todėl minėti sklypai negali būti perprojektuojami.

8. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į tas žemes, kaip buvo pažadėta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. rugpjūčio 29 d. rašte ir nuspręsta pareiškėjo giminaičių, atsakovo teigimu, yra nepagrįstas, nes iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog pareiškėjas pasirinko žemės sklypus pagal 2001 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 1077, 2005 m. gegužės 5 d. išvadą Nr. 86-212-679, be to, nėra laisvos žemės plotų (duomenys neskelbtini) kaime.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad A. G. 1991 m. birželio 3 d. Švenčionių rajono Švenčionių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, kaip pretendentes nurodydama A. G., J. M., V. N. (pareiškėjo motiną) (II t., b. l. 110–111).V. N., mirusios 2000 m. rugpjūčio 20 d. (II t., b. l. 112), turto įpėdiniai yra jos vaikai: K. N. ir A. N. (II t., b. l. 113–114). Po K. N. mirties jo vaikai 2004 m. birželio 23 d. pareiškimu atsisakė nuosavybės teisių į jų tėvui K. N. tenkančią dalį atkuriamų žemės sklypų A. N. naudai (II t., b. l. 115–117).

11. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nurodė, kad NŽT Švenčionių skyriuje 2011 m. rugsėjo 29 d. įvykusio susirinkimo protokole užfiksuota, jog pareiškėjas šiame susirinkime dalyvavo, tačiau V. N. 2005 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 plotų bei ribų nesuderino, nes pareiškėjas nesutiko su žemės ir miško sklypuose Nr. 536, Nr. 537-1, Nr. 537-2 esančių medynų verte, taip pat nesutiko, kad į sklypų Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 plotus yra įskaičiuotas kelias ir upelis, ir kad prie sklypų Nr. 534 ir Nr. 535 nėra suprojektuoti privažiuojamieji keliai.

Minėtame protokole taip pat nurodyta, kad A. N. pretenzijos dėl privažiavimo prie žemės sklypų Nr. 534 ir Nr. 535 pagrįstos (I t., b. l. 34). NŽT Švenčionių skyriuje 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo su V. N. paveldėtoju A. N. dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte V. N. pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2001 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 1077 (toliau – ir Išvada Nr. 1077) suprojektuotų žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų (projektiniai Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2) metu buvo derinamas žemės sklypų (projektiniai Nr. 534-1 ir Nr. 535) privažiavimo klausimas ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 536, Nr. 537-1, Nr. 537-2) vertė.

NŽT Švenčionių skyriuje 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susirinkimo protokolo A. N. nepasirašė (II t., b. l. 30–32) ir pateikė savo surašytą protokolą. Pareiškėjas pageidavo:

1) kad prie miško sklypo Nr. 536 (protokole klaidingai nurodytas projektinis sklypo numeris, t. y. vietoje Nr. 536 turi būti nurodytas Nr. 535) per privačios nuosavybės teise L. B. valdomą miško sklypą Nr. 167 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) būtų suprojektuotas ir įrengtas privažiuojamasis kelias prie V. N. suprojektuoto miško sklypo Nr. 535;

2) kad V. N. 2005 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 vertė būtų apskaičiuota pagal Išvados Nr. 1077 rengimo datą, o pirmiau minėti žemės ir miško sklypai paženklinti vietovėje tomis ribomis, kurios, pareiškėjo nuomone, buvo nustatytos 1997 m. jų paženklinimo vietoje metu;

3) kad NŽT kreiptųsi į teismą dėl besiribojančių su V. N. suprojektuotais žemės ir miško sklypais Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2 privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Nr. 10-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 242 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir šių žemės sklypų teritorijoje esančios dalies žemės grąžinimo pagal 1997 m. vykusio paženklinimo vietoje metu nustatytas žemės ir miško sklypų Nr. 536, Nr. 537-1, Nr. 537-2 ribas (I t., b. l. 192–195). Pareiškėjas 2014 m. kovo 24 d. pateikė NŽT skundą dėl netinkamo žemės sklypų ženklinimo (IV t., b. l. 85–86).

NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 45SS-(14.45.45.)-19 informavo pareiškėją, kad žemės sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr.537-1 ir Nr. 537-2 kadastro duomenų bylos 2014 m. balandžio 23 d. buvo grąžintos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilniaus hidroprojektas“ nustatytiems trūkumams ištaisyti (IV t., b. l. 87–88). UAB „Vilniaus hidroprojektas“ NŽT Švenčionių skyriui 2017 m. liepos 19 d. raštu (registruota 2017 m. liepos 21 d.) pateikė žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2, kadastro duomenų bylas (II t., b. l. 161, 169–200, III t., b. l. 1–50).

12. Teismas nustatė, kad NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 45S-23 V. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 534-1, Nr. 535-1, Nr. 536-1, Nr. 537-1, Nr. 537-2. Sprendimo Nr. 45S-23 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 5,31 ha miško (vertė 3 104 Eur) bus atkurtos vėliau (II t., b. l. 143–144). NŽT Švenčionių skyriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 45-VĮ-847-(14.45.2.) pakeistas Sprendimo Nr. 45S-23 1.3 punktas (II t., b. l. 145).

13. Teismas nurodė, kad privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 534-1 galimybė yra, tačiau prie miško sklypo Nr. 535 – nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kelio servitutas galėtų būti nustatomas arba tvirtinamas žemės valdos projektas, kuriame suprojektuotas privažiuojamasis kelias, tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarant sandorį tarp privačių žemės sklypų savininkų, o jiems nesusitarus, kelio servitutas nustatomas arba kelias žemės valdos projekte projektuojamas tik priėmus atitinkamą teismo sprendimą.

14. Dėl sklypų paženklinimo teismas pažymėjo, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymais buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 537-1, Nr. 535, Nr. 537-2, Nr. 534-1, Nr. 536 ir patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Vilniaus hidroprojektas“ matininko 2017 m. sausio 31 d. parengtas žemės sklypų kadastro bylas (II t., b. l. 146–150). Byloje esantys dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina, kad paženklinti žemės sklypai Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1, Nr. 537-2, esantys (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav. (II t., b. l. 176–185, 189–200, III t., b. l. 2–13, 15–28, 30–38).

15. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas Nr. 45S-23 yra teisėtas ir pagrįstas. Nesant pagrindo jį naikinti, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT iki 2018 m. pabaigos pašalinti sklypų Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-2 projektavimo klaidas ir perduoti pareiškėjo nuosavybėn tinkamus naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad panaikinus ginčijamą sprendimą pareiškėjo padėtis iš esmės pablogėtų, nes jis turėtų teisę atsisakyti V. N. suprojektuoto miško sklypo Nr. 535, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime laisvos žemės plotų nėra (IV t., b. l. 89–95).

16. Teismas nurodė, kad Sprendimu Nr. 45S-24 V. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 700 ir Nr. 701. Sprendimo Nr. 45S-24 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,83 ha miško (vertė 282 Eur) bus atkurtos vėliau. NŽT Švenčionių skyriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 45-VĮ-846(14.45.2.) pakeistas Sprendimo Nr. 45S-24 1.3 punktas (III t., b. l. 82).

17. Teismas nustatė, kad NŽT Švenčionių skyrius 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-1926 informavo A. N., kad 2013 m. rugsėjo 25 d. vyks (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pretendentų, įrašytų į piliečių, pateikusių prašymus dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, patvirtintą NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-915, 9–10 eiliškumo grupių susirinkimas (III t., b. l. 181). 2013 m. rugsėjo 25 d. susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad A. N. nesirinko žemės sklypų iš laisvos valstybinės žemės fondo plotų ir protokole nepasirašė (III t., b. l. 182–186). NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-443 informavo A. N. dėl prašymo pateikimo, nurodant kurioje kadastro vietovėje ar kitame rajone laisvos valstybinės žemės plote pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę pagal Vilniaus apskrities 2005 m. gegužės 5 d. išvadą Nr. 86-212-679 (toliau – ir Išvada Nr. 86-212-679) (III t., b. l. 118).

18. NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-1723 informavo pareiškėją, kad 2014 m. birželio 26 d. vyks (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto 9–10 eiliškumo grupės susirinkimas (IV t., b. l. 22). Susirinkimo metu surašytame protokole nurodyta, kad A. N. pasirinko du žemės sklypus, protokole pasirašė, nurodydamas pastabą „vietą suderinau, sklypo ribų ne“ (IV t., b. l. 23–27). Šio protokolo lentelėje, kurioje nurodomi pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, pirmu eilės numeriu įrašyta V. N., kurios vardu laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 84/2 suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 700 ir laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 80/2 – miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 701, nurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, suprojektuotiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai. Šio protokolo pastabų skiltyje pažymėta, kad prie sklypų Nr. 700 ir Nr. 701 privažiavimas – bendro naudojimo keliu (IV t., b. l. 23–27). NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-702 V. N. pagal Išvadą Nr. 86-212-679 suprojektuoti du žemės sklypai (projektiniai Nr. 700 ir Nr. 701) (III t., b. l. 145–148). NŽT Švenčionių skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. liepos 4 d. prašymą (IV t., b. l. 32), 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-2306 pareiškėją informavo, jog kadangi pareiškėjas projektavimo metu pretenzijų nepateikė, o savo pasirinkimą suderino pasirašydamas, miškų ūkio paskirties žemės sklypai Nr. 700 ir Nr. 701 nebus perprojektuojami (IV t., b. l. 33–34). UAB „Vilniaus hidroprojektas“ NŽT Švenčionių skyriui 2017 m. liepos 19 d. pateikė žemės sklypų (projektiniai Nr. 700 ir Nr. 701) patikslintas kadastro duomenų bylas (III t., b. l. 121–144).

19. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas Nr. 45S-24 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, nes žemės sklypų Nr. 700 ir Nr. 701 paženklinimas atliktas, pareiškėjas žemės sklypų vietą suderino (IV t., b. l. 23–27). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kodėl netinkamas šių žemės sklypų žymėjimas, todėl abstraktaus pobūdžio pretenzijos nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

20. Teismas nustatė, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 45VĮ- 668-(14.45.2.) nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektui prilyginamus planus ir patvirtino teritoriją šiems planams rengti, asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat perduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą.

Į šį sąrašą į 10 eiliškumo grupę įrašyta V. N. (IV t., b. l. 11–16). NŽT Švenčionių skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 45SD-3124-(14.45.104.) pakvietė pareiškėją į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2017 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimą 2017 m. spalio 10 d. (IV t., b. l. 10), tačiau pareiškėjas į jį neatvyko (IV t., b. l. 5–9). NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 45VĮ-734-(14.45.2.2.) buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektui prilyginamų planų rengimas (IV t., b. l. 4).

NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-841-(14.45.2.) nusprendė pakartotinai rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektui prilyginamus planus, patvirtino teritoriją šiems planams rengti, taip pat asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat perduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, į kurį pagal į 10 eiliškumo grupę įrašyta V.

N., kaip vienintelė pretendentė, kuriai būtų perduodami neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems, miško sklypai (III t., b. l. 196–199, IV t., b. l. 1–3). 2017 m. lapkričio 15 d. pretendentų susirinkimo protokole Nr. 45PRT-47-(14.45.6.) nurodyta, kad projekto autorius supažindino pretendentus su laisvos valstybinės žemės plotais ir žemės sklypų projektavimo tvarka, taip pat nurodyta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyti iš laisvos valstybinės žemės fondo sklypai Nr. 85-3, Nr. 84-1-8, Nr. 83-1, tačiau jis su pasiūlytais sklypais nesutiko.

A. N. protokole nurodė, kad jo reikalavimai išdėstyti 2017 m. gegužės 17 d. rašte žemės ūkio ministrui, jis siūlymus laiko vertimu atsisakyti reikalavimų (III t. b. l. 190–194).

21. Teismas sprendė, kad atsakovas savo veiksmais siekia atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą nuosavybės dalį pagal Išvadą Nr. 1077 ir Išvadą Nr. 86-212-679, tačiau pareiškėjas su pasiūlytais sklypais nesutiko (III t. b. l. 190–193). Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra susijusi ne tik su institucijos, bet ir su asmenų, siekiančių atkurti nuosavybes teises, veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasirenka iš laisvos valstybinės žemės fondo plotų V. N. projektuojamų žemės sklypų, neįvardija konkrečių atsisakymo priežasčių, nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą nuosavybės dalį pagal Išvadą Nr. 1077 ir Išvadą Nr. 86-212-679.

22. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo perduoti prokuratūrai medžiagą, susijusią su NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimais Nr. 45S-23 ir Nr. 45S-24, nenustatęs piktnaudžiavimo, pareigos neatlikimo ar kitokių nusikalstamų veikų požymių.

III. 23. Pareiškėjas A. N. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) bylos nagrinėjimą nutraukti; 3) spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio nustatyta tvarka kreipiantis į specialiąją teisėjų kolegiją; 4) perduoti medžiagą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui; 5) apie byloje dalyvavusių teisėjų neteisėtus veiksmus pranešti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai; 6) grąžinti neteisėtai išreikalautą žyminį mokestį. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus: asmenų paliudijimus, sklypo ir jo prieigų nuotraukas, taip pat kitus dokumentus iš bylos.

24. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtai ir nepagrįstai buvo atsisakyta priimti dalį jo skundo. Teismas turėjo vadovautis tik įstatymu, bet vadovavosi su byla nesusijusiais teismų sprendimais ir įstatymams prieštaraujančiais poįstatyminiais aktais. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimai Nr. 45S-23 ir Nr. 45S-24 priimti atgaline data. Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendęs teisėjas B. Januška privalėjo nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos. Šis teisėjas parengė skundą „Dėl sprendimo, išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus" ir organizavo skundo nagrinėjimą, nesulaukęs apeliacinio teismo sprendimo. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis dėl pareiškėjo atskirojo skundo priima neteisėto teismo ir dėsto nesutikimo su minėta teismo nutartimi argumentus.

25. Pareiškėjas teigia, kad byloje buvo išnagrinėtas ne jo skundas, nes jo skundo dalis atmesta. Į teismo nutartį buvo įrašyta melaginga informacija. Taip pat nepagrįstai ir remiantis melagingais teiginiais buvo netenkintas 2018 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje pareiškėjo pateiktas nušalinimas teisėjų kolegijai.

26. Pareiškėjas teigia, jog teismas nenagrinėjo 2018 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje pareiškėjo pateikto prašymo nutraukti teismo posėdį ir organizuoti pareiškėjo skundo, tokio, koks paduotas, nagrinėjimą kreipiantis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

27. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atėmė iš jo teisę atkurti nuosavybės teises į senelio (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, o iš mirusios pareiškėjo mamos – 2/3 jos tėvo tos pačios žemės. Visus reikalingus veiksmu atliko pareiškėjas, be to, A. G. atsisakė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaimo žemės jai tenkančią dalį pareiškėjo naudai. Todėl teiginys, kad nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę procesas buvo pradėtas 1991 m. birželio 3 d., yra melagingas.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neišreikalavo pareiškėjo nurodytų dokumentų, posėdyje aiškiai nesuformulavo skundo nagrinėjimo ribų ir nepateikė nagrinėti reikalavimo 2.4 dalies. Teisme nebuvo atliktas skunde nurodytų aplinkybių tyrimas ir faktų patikrinimas, teisėjai klausimų neuždavinėjo, buvo pasyvūs. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, nutartyje nurodytam atsakovui pareiškėjas skundo neteikė, nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus.

29. Pareiškėjas nurodo, kad A. G. prašyta (duomenys neskelbtini) kaimo žemė įskaityta Išvadoje Nr. 1077, o ne Išvadoje Nr. 679, kaip teigia NŽT. Konstatuojamoje dalyje neįrašytas teismo 2004 m. liepos 2 d. nustatytas faktas, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. T. valdytą žemę. Šis įrašas įpareigojo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į visą jo senelio (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę (7,91 ha). 2013 m. IV ketvirtį buvo skirtos lėšos suprojektuotiems žemės sklypams ženklinti, tačiau sklypų ženklinimai nebuvo atlikti.

30. Pareiškėjo teigimu, iš jo Pastabų prie 2013 m. gruodžio 20 d. NŽT protokolo matyti, kad nebuvo jokio derinimo, pareiškėjas nurodė sklypų Nr. 537-2 ir Nr. 536 projektavimo klaidas, išaiškino, kad sklypas Nr. 537-1 (įrašytas klaidingas jo numeris 536) yra tėvo žemės, paženklintos 1997 m. gruodžio 10 d., dalis, kad sklypas Nr. 536 turėtų ribotis su pareiškėjo tėvo žeme, kad tėvo žemės dalis su malūno tvenkiniu neteisėtai atiduota A. J., kad 2013 m. gruodžio 17 d. NŽT specialistai nustatė pareiškėjo tėvo žemės sklypo ir sklypo Nr. 7 ribų ir plotų nesutapimus. Sklypo Nr. 536 ribos pakeistos po 2017 m. gegužės 12 d. nelegalių matavimų, apie kuriuos pareiškėjui nebuvo pranešta, sklypai nebuvo paženklinti. Kaip projektavimo klaidos buvo nurodyta ir sklypų Nr. 537-2, Nr. 534-1 paskirtys bei visų keturių sklypų vertė. Atsakymas pareiškėjui nebuvo parengtas. Sklypo Nr. 534-1 plane kelias pavaizduotas toje vietoje, kur įvažiuoti į sklypą neįmanoma. Sklypas Nr. 537-1 niekada nebuvo ženklintas ar matuotas.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas (teisėjas) iš NŽT pateiktų teismui dokumentų atrinko tuos dokumentus ir faktus, kurie nekliudo atmesti pareiškėjo skundą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra galimybė privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 534-1, nes jos nėra. Pareiškėjas pasiūlymą įsirengti tiltelį per upę laiko pasityčiojimu, nes kelio servituto įforminimas kainuotų, o sklypus valstybė įsipareigojo skirti ir perduoti neatlygintinai. Dėl kelio servituto nustatymo į teismą privalo kreiptis valstybės institucija, kurios žinioje yra valstybinė žemė.

32. Dėl Sprendimo Nr. 45S-24 pareiškėjas pažymi, kad iš jo atimta teisė atkurti nuosavybę į jo senelio (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, neišsprendus klausimų, kieno vardu, kurioje vietoje ir kokio ploto ji turi būti atkurta.

33. Pareiškėjas teigė, kad jis, išgąsdintas NŽT valdininkų, kad greitai bus priimtos įstatymo pataisos, kuriomis bus leista žemių negrąžinti, mokant kompensacijas, pasirašydamas pasirinko sklypus, tačiau vėliau, išsiaiškinęs valdininkų apgavystes, sklypų Nr. 700 ir Nr. 701 atsisakė. Pareiškėjo vertinimu, senelio žemės atkūrimas ne prie tėvo žemės sklypo pelkėse ir be privažiavimo yra valstybės atsisakymas atkurti nuosavybės teises pareiškėjo mamai.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo bylos, netyrė aplinkybių, teisėjas, kuris rašė sprendimą, išvadas padarė iš NŽT pateiktos melagingos informacijos, sąmoningai nepastebėjo ir nevertino policijos, prokurorų, kitų teisėjų ir savo ankstesnio indėlio į tai, kad nei pareiškėjo tėvo, nei senelio žemės iki šiol negrąžintos. Teisėjo ir NŽT valdininkų veiksmuose egzistuoja akivaizdūs nusikalstamų veikų požymiai.

35. Pareiškėjas 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administraciniam teismui pateikė dokumentą, pavadintą „Pareiškimas-protestas“, kuriame reikalauja dėl jo apeliacinio skundo ir dėl jo skundo priėmimo klausimo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

36. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė visus teisės taikymui reikšmingus faktus, tinkamai taikė teisės normas, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

38. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir teisinę situaciją, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra teisinių pagrindų, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, peržengti apeliacinio skundo ribas.

40. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas išreiškia savo nesutikimą su atsakovo atsiliepimo į jo skundą pirmosios instancijos teismui argumentais, tačiau neteikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nevertintini ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo-pranešėjo bei visos teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą iš esmės, nušalinimo argumentų ir jų atmetimo pagrįstumo

41. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT) 2018 m. kovo 6 d. gautas pareiškėjo A. N. atskirasis skundas dėl VAAT 2018 m. vasario 22 d. nutarties, kuriame, be kita ko, buvo prašoma nušalinti teisėją B. Janušką nuo jo skundo nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad teisėjo B. Januškos priimta nutartis, kuria atsisakyta priimti didžiąją ir pagrindinę dalį jo reikalavimų, yra šališka, o ją priėmęs teisėjas viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir sąmoningai pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl tėvo B. N. žemės grąžinimo.

42. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoja, vadovaudamasi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo teisėjui B. Januškai 2018 m. kovo 7 d. priėmė nutartį, kuria pareiškimą dėl nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą argumentuodama tuo, kad teisėjo procesiniai sprendimai, priimti sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nėra šališkumo įrodymas ABTĮ 44 straipsnio nuostatų taikymo prasme bei nesudaro objektyvaus pagrindo teisėjo B. Januškos nušalinimui.

43. Teisėjų kolegija su tokiais Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2018 m. kovo 7 d. nutartyje išdėstytais motyvais sutinka ir pripažįsta, kad pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjo B. Januškos nušalinimo tenkinimui nebuvo teisinių pagrindų.

44. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

45. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

46. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas Indra prieš Slovakiją ir kt.).

47. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 65559/01); 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96); 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 21279/02 ir 36448/02); 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 32271/04). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 21257/93, 21258/93, 21259/93). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją (pareiškimo Nr. 19874/92). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28194/95).

48. Šiuo atveju nenustatyta, kad yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo procesinių sprendimų dėl pareiškėjo skundo priėmimo proceso stadijoje.

49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, kuria buvo spręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas – dalis pareikštų reikalavimų nepriimta, vienas iš jų laikytas nepaduoti ir dalis reikalavimų priimta, pagrįstumas ir teisėtumas buvo tikrinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą ir 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

50. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra pasisakyta ir dėl teisėjo B. Januškos nušalinimo argumentų bei pripažinta, kad pagrindų teisėjo nušalinimui nėra.

51. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą kolegijos pirmininkui ir teisėjui pranešėjui B. Januškai.

52. Pareiškimą dėl teisėjo Broniaus Januškos nušalinimo pareiškėjas motyvavo tuo, kad teisėjas jau anksčiau yra nagrinėjęs administracines bylas pagal jo skundus, kurių netenkino, be to, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą ir nepriimdamas nagrinėti visų jo skundo reikalavimų, teisėjas, pareiškėjo teigimu, buvo šališkas, pakeitė atsakovus. Pareiškėjo teigimu, teisėjas šios bylos taip pat negalės nagrinėti nešališkai, visapusiškai ir objektyviai.

53. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų, kolegijos narių Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos, 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškimas dėl nušalinimo atmestas motyvuojant tuo, kad teismo (teisėjų) atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas kitose bylose pagal pareiškėjo skundą negali savaime būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas. Vien tai, kad teisėjas jau anksčiau nagrinėjo pareiškėjo skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis teisėjas turi asmeninį suinteresuotumą, išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją ir yra tendencingas nagrinėjant pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas reikšdamas teisėjui nušalinimą nepateikė jokių teisėjo Broniaus Januškos galimą neobjektyvumą patvirtinančių argumentų bei įrodymų, taip pat nenurodė realių faktų, galinčių kelti abejonę dėl teisėjo nešališkumo.

54. Teisėjų kolegija su tokiais 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje išdėstytais motyvais sutinka ir pripažįsta, kad pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjo B. Januškos nušalinimo tenkinimui nebuvo teisinių pagrindų.

55. 2018 m. rugpjūčio 30 d. 10 val. 30 min. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos, motyvuodamas tuo, kad teisėjos Mefodija Povilaitienė ir Liudmila Zaborovska, spręsdamos dėl teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui Broniui Januškai pareikšto nušalinimo, pasielgė netinkamai ir priėmė neteisėtą nutartį.

56. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir jį atmetė konstatavusi, kad teisėjų kolegijos nušalinimui nėra teisinių pagrindų. Šią išvadą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoja motyvavo tuo, jog pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje pareiškus nušalinimą teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui Broniui Januškai, teisėjų kolegijos narės Mefodija Povilaitienė ir Liudmila Zaborovska pareiškėjo pareiškimą dėl nušalinimo išsprendė tą pačią dieną priimdamos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kuria pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo tenkintas. Įvertinus teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoja padarė išvadą, kad teisėjų kolegijos narės, priimdamos nutartį, kuria išsprendė pareikšto nušalinimo klausimą, tinkamai įgyvendino joms ABTĮ nustatytą procesinę pareigą išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą, o aplinkybių, kurios pagal ABTĮ 44 straipsnį būtų pagrindas teisėjų kolegiją nušalinti, nenustatė.

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje išdėstytais motyvais sutinka ir, atsižvelgdama į šios nutarties 45-47 punktuose nurodytą teisės aiškinimą, pripažįsta, kad teisėjų kolegijos nušalinimo tenkinimui nebuvo teisinių pagrindų.

58. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų, nagrinėjusių jo skundą, nušalinimo pagrindų egzistavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skundo nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme

59. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo dėl visų pareikštų reikalavimų, teisėjų kolegija pasisako dėl skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurios apibrėžtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi. Pažymėtina, kad šios nutarties pagrįstumas ir teisėtumas buvo tikrinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios pareiškėjo atskirąjį skundą, ir minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi.

60. Pareiškėjas A. N. 2017 m. rugsėjo 11 d. teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

60.1. dėl tėvo žemės:

1.1 konstatuoti faktus, kad: 1) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas (nepaženklintas); 2) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 86-1924 B. N. turėta žemė (duomenys neskelbtini) k. V. N. negrąžinta; 3) gretimų valstybei priklausančių sklypų kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai; 4) A. J. ir C. N. žemės sklypai (duomenys neskelbtini) k. skirti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių <...> įstatymą; 5) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą panaikinti VAP 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą (K. R.), LPGP 2014 m. birželio 2 d. nutarimą (D. N.), VAP VAP 6 skyriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą (B. P.) ir VAP VAP 6 skyriaus 2016 m. vasario 4 d. nutarimą (J. P.);

1.2 abrisą ir sklypo planą Nr. 7 pripažinti niekiniais;

1.3 panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą;

1.4 įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto žemės sklypo planavimo dokumentus, inicijuoti šio žemės sklypo teisinę registraciją bei tam trukdančių teisės aktų pakeitimus;

60.2. dėl senelio A. T. žemių grąžinimo:

2.1 pripažinti pareiškėją teisėtu pretendentu į senelio A. T. žemę (įrašant spendime į Tarnybos reikalaujamą vietą);

2.2 panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 5 d. išvadą Nr. 86-212-679;

2.3 panaikinti Tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimus Nr. 455-23 ir Nr. 455-24;

2.4 įpareigoti Tarnybą:

2.4.1 iki 2018 m. pabaigos pašalinti sklypelių Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536 ir Nr. 537-2 projektavimo klaidas ir perduoti pareiškėjo nuosavybėn tinkamus naudoti pagal paskirtį (su privažiavimo keliais ir paženklintus teisės aktų nustatyta tvarka);

2.4.2 medžiagą dėl Tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimų Nr. 455-23 ir 455-24 perduoti prokuratūrai;

2.5 pripažinti pagrįstu pareiškėjo reikalavimą skirti likusią negrąžintos senelio žemės pareiškėjui tenkančią dalį prie paženklinto sklypo (duomenys neskelbtini) k., įskaitant teisę į (duomenys neskelbtini) ežerą, ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į tas žemes, kaip ir buvo pažadėta Vilniaus apskrities viršininko administracijos ŠRŽS 2002 m. rugpjūčio 29 d. rašte teisme ir nuspręsta pareiškėjo giminaičių.

61. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundo reikalavimus, nurodytus 1.1, 1.2, 1.3, 2.1, 2.2 punktuose, ir 2.5 punkto dalį dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo; skundą dėl reikalavimo Nr. 1.4 laikė nepaduotu; priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus, nurodytus 2.3, 2.4.1 punktuose ir reikalavimo Nr. 2.5 dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

62. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti tik dėl skundo reikalavimų, nurodytų šios Nutarties 60.2 punkte – 2.3, 2.4.1 ir 2.5 reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

63. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą šios Nutarties 59 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendime nepasisakyta dėl visų byloje nagrinėtų pareiškėjo reikalavimų, kurie buvo priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi.

64. Todėl teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta šios Nutarties 59 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiami procesinės teisės pažeidimai, padaryti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu

65. Jau minėta, kad skundo nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareikštas pareiškėjo reikalavimas nagrinėti visus jo skunde nurodytus reikalavimus yra nepagrįstas.

66. Išklausius 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pareiškęs prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo sveikatos būklės, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinimams, kad teismas pažeidė pareiškėjo teises.

67. Teismo posėdžio garso įrašas nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad teisėjas B. Januška buvo nepasiruošęs bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

68. Iš teismo posėdžio garso įrašo spręstina, kad ABTĮ 81 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio tvarkos buvo laikomasi. Teismas, laikantis šalių lygybės ir nešališkumo principų, negali daryti įtakos faktiniams ir teisiniams argumentams bei vertinimams, teikiamiems šalies atstovo, todėl visa, kas apeliaciniame skunde nurodoma vertinant teismo procesinius veiksmus ir atsakovo atstovo pasisakymus šiuo aspektu, yra nepagrįsta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl NŽT atsiliepimo į pareiškėjo skundą

69. Pareiškėjas apeliacinio skundo dalyje, kuri pažymėta Nr. 5 (V bylos tomas, b. l. 8), dėsto argumentus, kuriais nesutinka su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų faktų vertinimu.

70. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepimas į skundą yra įrodymas byloje (ABTĮ 56 str. 1 d.), kuriame, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsniu, atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo reikalavimais. Savo poziciją atsakovas privalo argumentuoti.

71. Atsakovas šioje byloje pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į pareiškėjo skundą, o apeliaciniame skunde nurodomas jo vertinimas yra subjektyvi, faktais nepagrįsta pareiškėjo pozicija.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės

72. NŽT Švenčionių skyriuje 2013 m. gruodžio 20 d. organizuotas susirinkimas su V. N. paveldėtoju A. N. dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte V. N. pagal 2001 m. kovo 27 d. Išvadą Nr. 1077 suprojektuotų žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų (projektiniai Nr. 534-1, Nr. 535, Nr. 536, Nr. 537-1 ir Nr. 537-2). Įvykusio susirinkimo metu buvo derinamas žemės sklypų (projektiniai Nr. 534-1 ir Nr. 535) privažiavimo kelio klausimas ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 536, 537-1, 537-2) vertė. NŽT Švenčionių skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susirinkimo protokolo A. N. nepasirašė (II t., b. l. 30–32).

73. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė NŽT Švenčionių skyriui pastabas dėl 2013 m. gruodžio 20 d. protokolo ir nurodė savo nesutikimus bei pageidavimus (I t., b. l. 192–195).

74. Išnagrinėjęs pareiškėjo pastabas, NŽT Švenčionių skyrius nustatė, kad prie suprojektuoto sklypo Nr. 534-1 privažiuojama 4 m. pločio vietinės reikšmės keliu, kertančiu privačią valdą ir besijungiančiu su rajoninės reikšmės keliu, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad yra privažiavimas prie žemės sklypo Nr. 534-1.

75. Prie suprojektuoto žemės sklypo Nr. 535, nors jis ribojasi su suprojektuotu žemės sklypu 534-1, privažiavimas, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, realiai galimas tik sutartimi susitarus dėl servituto su gretimo žemės sklypo savininku Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.125 nustatytais pagrindais arba teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis).

76. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra teisinių pagrindų per privačios žemės sklypą nustatyti servitutą administraciniu aktu, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais. Todėl tik pareiškėjas, būdamas suprojektuoto žemės sklypo Nr. 535 savininku, turi teisinį pagrindą ir reikalavimo teisę įgyti daiktinę teisę į svetimo turto naudojimą kelio servitutui (CK 4.111 str.) šią teisę įgyvendindamas CK 4.125 arba 4.126 straipsnio pagrindu.

77. Kita vertus, būtina pažymėti, kad servitutas teismų praktikoje vertinamas kaip reikšmingas nuosavybės teisių ribojimas, todėl, jei toks ginčas būtų sprendžiamas bendrosios kompetencijos teismuose, servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tais atvejais, kai nėra kitų galimybių privažiavimui prie žemės sklypo įrengti. Šiuo atveju suprojektuotus žemės sklypus Nr. 534-1 ir 535 skiria bevardis upelis, todėl pareiškėjas turėtų savo teisėms patekti į sklypą Nr. 535 įgyvendinimui visų pirma pasinaudoti galimybe įrengti pervažą per šį upelį.

78. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti, kad susisiekimo kelio prie suprojektuoto žemės sklypo Nr. 535 įrengimo pareiga tenka atsakovui, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

79. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (toliau – ir Metodika), 94 punkte (redakcija, galiojusi 2014 m. atlikto ženklinimo metu) ir 99 punkte (redakcija, galiojusi 2017 m. atlikto ženklinimo metu) nustatyta, kad žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas). Ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus kviečiami pretendentai į šiuos žemės sklypus (Metodikos 100 p. ir atitinkamai Metodikos 105 p., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1.2 p.).

80. Dėl pareiškėjo argumentų dėl žemės sklypų paženklinimo, byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 3 d. raštais buvo informuotas apie V. N. suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 534-1, 535, 536, 537-1, 537-2 ženklinimą 2014 m. kovo 13 d., prašant jį dalyvauti ženklinime.

81. Metodikos 102 punkte (2014 m. ženklinimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad jeigu pretendentas per šios Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos.

82. Pareiškėjas NŽT Švenčionių skyriui pateikė skundą, o jį išnagrinėjus žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo grąžintos UAB „Vilniaus hidroprojektas“ nustatytiems trūkumams pašalinti.

83. 2017 m. sausio 31 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai patvirtina, kad buvo atliekamas žemės sklypų ženklinimas neatvykus pareiškėjui (atstovui).

84. UAB „Vilniaus hidroprojektas“ NŽT Švenčionių skyriui 2017 m. liepos 19 d. pateikė žemės sklypų Nr. 534-1, 535, 536, 537-1, 537-2 patikslintas kadastro duomenų bylas. Skyrius, jas patvirtinęs, priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises V. N. vardu pagal Išvadą Nr. 1077, o NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 45S-23 nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus atkurtos.

85. Byloje nenustatyta, kad nurodytas NŽT sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl jo panaikinimo atmetė.

86. NŽT 2017 rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 45S-24 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei mirusiai V. N.“ V. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią dalį buvusio savininko A. T. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, perduodant neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 700 – 2,5803 ha, Nr. 701 – 1,3972 ha, esančius (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. Sprendimo Nr. 45S-24 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 0,83 ha miško (vertė 282 Eur) bus atkurtos vėliau. Minėti žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 83–84). NŽT Švenčionių skyriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 45-VĮ-846(14.45.2.) pakeistas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 45S-24 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei mirusiai V. N.“ 1.3 punktas (III t., b. l. 82).

87. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuos sklypus buvo pasirinkęs išgąsdintas valdininkų, nurodžiusių, kad bus priimtas įstatymas, leidžiantis žemių negrąžinti, o išmokėti kompensacijas pinigais.

88. Byloje nenustatyti neteisėti, pareiškėją klaidinantys valstybės tarnautojų veiksmai, todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas dėl pareiškėjo suklydimo išreiškiant valią.

89. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad vėliau jis sklypų Nr. 700 ir Nr. 701 atsisakė nurodęs, kad jie netinkami naudoti pagal paskirtį.

90. Byloje nustatyta, kad NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. liepos 22 d. rašte Nr. 45SD-(14.45.104)-2306 pareiškėjui į 2014 m. liepos 4 d. prašymą, kuriuo jis atsisakė jam suprojektuotų sklypų, atsakė, kad žemės sklypai Nr. 700 ir 701 pareiškėjui suprojektuoti, projektavimo metu pretenzijų jis nereiškė, pasirinkimą suderino pasirašytinai, todėl perprojektuoti jų nėra pagrindo.

91. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad sklypus Nr. 534-1, 535, 536, 537-2 jis prašė skirti pagal Išvadą Nr. 679, nes taip jam būtų buvę naudingiau. Šie pareiškėjo argumentai abstraktūs ir teisėjų kolegijai nėra pateikta jokių aiškių teisinių argumentų dėl jo teisių pažeidimo, kuriuo varžomos, ribojamos nuosavybės teisės ar paneigiami nuosavybės teisių atkūrimo tikslai. Todėl teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip neturinčius teisinių pagrindų.

92. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti, kad NŽT Švenčionių skyrius turėjo pareigą nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procesą į šiuos suprojektuotus žemės sklypus pareiškėjui pakeitus savo valią dėl nurodytų aplinkybių – neva netinkamumo juos naudoti pagal paskirtį. Byloje nenustatyta, kad nurodyti miško ūkio paskirties žemės sklypai negali būti naudojami pagal jų tikslinę paskirtį. Teisinis pagrindas nutraukti nuosavybės teisių atkūrimą į suprojektuotus sklypus, kurie buvo pasirikti paties pretendento, egzistuotų tokiu atveju, jei būtų teisinis pagrindas konstatuoti pretendento teisių pažeidimą. Valios pakeitimas be aiškiai įrodytų pagrindų, kaip šiuo atveju, nėra teisinis pagrindas procedūroms nutraukti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

93. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo atkurti nuosavybės teises visa apimtimi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovas savo veiksmais siekia atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą nuosavybės dalį pagal Išvadą Nr. 1077 ir Išvadą Nr. 86-212-679, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas su pasiūlytais sklypais (Nr. 85-3,90 ha, Nr. 84-1-8,26 ha, Nr. 83-1,54 ha) nesutiko ir atsisakė, kad jie būtų jam projektuojami (III t. b. l. 190–193). Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procedūra susijusi ne tik su institucijos veiksmais, atkuriant nuosavybės teises piliečiams, bet ir su asmenų, siekiančių atkurti nuosavybes teises, veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas A. N. nepasirenka iš laisvos valstybinės žemės fondo plotų V. N. projektuojamų žemės sklypų, neįvardija konkrečių atsisakymo priežasčių, nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą nuosavybės dalį pagal Išvadą Nr. 1077 ir Išvadą Nr. 86-212-679, todėl šioje dalyje skundas pagrįstai atmestas.

94. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo medžiagą dėl priimtų NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimų Nr. 45S-23 ir Nr. 45S-24 perduoti prokuratūrai.

95. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir / ar apeliacinės instancijų teismuose metu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, todėl nėra pagrindo apie neteisėtus veiksmus / neveikimą, turinčius nusikalstamų veiksmų požymių, pranešti prokuratūrai (ABTĮ 111 str.).

96. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė asmenų paliudijimus ir žemės plotų nuotraukas.

97. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

98. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas neturėjo galimybių teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad asmenų paliudijimai nėra leistinas įrodymas. Leistinu įrodymu yra liudytojų parodymai (ABTĮ 59 str.). Pareiškėjas turėjo galimybę prašyti pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojus, taip pat teikti žemės plotų nuotraukas, kurias būtų galima identifikuoti pagal žemės sklypus, į kuriuos jam atkurtos nuosavybės teisės. Šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kokie žemės plotai fotografuoti, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pateiktos nuotraukos reikšmingos sprendžiant ginčą. Dėl nurodytų priežasčių asmenų paliudijimus ir žemės plotų nuotraukas atsisakoma priimti kaip įrodymus byloje (ABTĮ 56 str., 142 str. 3 d.).

99. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

100. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius