2013-10-02 Nr. AB-5604-3-61-3-02092-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-597/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1068-581/2012 pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. I. (P. I.), biudžetinei įstaigai Vilniaus universitetui, Vilniaus universiteto Botanikos sodui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 4-6), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 „Dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009 m. gruodžio 3 d. akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo“;

2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-100;

3) panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (t. II, b. l. 93-100) bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 paliko nenagrinėtą. Kitoje dalyje pareiškėjos J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus universitetas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka padavė prašymą, kuriuo prašė priteisti jam iš pareiškėjos 923,23 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (t. III, b. l. 10-12) trečiojo suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos Vilniaus universiteto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė biudžetinei įstaigai Vilniaus universitetui iš pareiškėjos 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad netenkinus pareiškėjos skundo, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Vilniaus universiteto, nesutikusio su pareiškėjos reikalavimais, teisės. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą. Teismas vertino, kad BĮ Vilniaus universiteto patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių, todėl šias išlaidas priteisė iš pareiškėjos. Teismas sprendė, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti 13 Lt dydžio išlaidos už transportą ir kopijavimo paslaugas yra nepagrįstos byloje esančiais duomenimis, todėl šioje dalyje BĮ Vilniaus universiteto prašymą atmetė.

II. Pareiškėja J. S. padavė atskirąjį skundą (t. III, b. l. 18-19), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atmesti.

Atskirajame skunde nurodo, kad BĮ Vilniaus universitetas nėra nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą proceso dalyvis, todėl jo teisės išnagrinėjus bylą nebuvo patenkintos ir apgintos. Pareiškėjos manymu už atstovavimą teisme trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimaliai gali būti priteista 300 Lt suma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus universitetas su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (t. III, b. l. 24-26).

Nurodo, kad išnagrinėjus bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Patenkinus pareiškėjos skundą būtų likęs galioti 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo aktas Nr. R17-252, kuriuo pareiškėja toliau pretenduotų į Vilniaus universiteto panaudos sutarties pagrindu valdomą Botanikos sode esantį žemės sklypą ir toliau ginčytų teisme panaudos sutartį. Teigia, jog Vilniaus universitetas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą pareiškėjos iniciatyva, rengė atsiliepimą, dalyvavo teismo posėdžiuose. Pareiškėja neįvertino fakto, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rengė atsiliepimą į skundą, todėl nepagrįstai nurodė, jog maksimali priteistinų atstovavimo išlaidų suma yra 300 Lt.

Atsakovas Tarnyba su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą (t. III, b. l. 46-48).

Mano, kad netenkinus pareiškėjos skundo buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Vilniaus universiteto, nesutikusio su pareiškėjos reikalavimais, teisės. BĮ Vilniaus universiteto patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, tokie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas ir kitas ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, tokiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas, CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pažymėtina, jog nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra svarbu įvertinti ginčo santykį ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmenį (suinteresuotumą) procese, nes situacija, kai trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų, kurios būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Taigi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtina įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir nustatyti, kokiu būdu pareiškėjos kelti reikalavimai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir, ar priimtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Nustatyta, kad pareiškėja skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 „Dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009 m. gruodžio 3 d. akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo“; panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-100; panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, įtrauktas į procesą pareiškėjos iniciatyva, savo atsiliepime palaikė atsakovo poziciją dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 „Dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009 m. gruodžio 3 d. akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo“. Pažymėjo, jog kartografija 2009 m. atlikta nesilaikant procedūrų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl 2009 m. gruodžio 3 d. aktas Nr. R17-252 panaikintas pagrįstai. Kitus pareiškėjos reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. kovo 29 d. sprendimu pripažinus, kad atsakovo išvada, jog 2009 m. gruodžio 3 d. atliktos kartografijos, kuria nustatyta, kad P. I. priklausė vientisas 7,1640 ha ploto žemės sklypas, nepagrindžia faktiniai byloje surinkti duomenys, yra pagrįsta, ginčijamą 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 pripažinus teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti šį aktą, taip pat reikalavimą panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-100, o likusioje dalyje bylą nutraukus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Vilniaus universiteto teisės. Teismui priėmus pareiškėjai nepalankų sprendimą, ji toliau nebegalės pretenduoti į žemės sklypą, kurio dalį panaudos sutarties pagrindu valdo trečiasis suinteresuotas asmuo. Taigi teismo sprendimu buvo apgintos BĮ Vilniaus universiteto teisės į atitinkamą jo valdomą žemės sklypo dalį. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisę reikalauti atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, jog BĮ Vilniaus universitetas prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė advokato atlygis už pasiruošimą atstovavimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose, taip pat transporto išlaidas ir išlaidas už kopijų darymą, viso – 923,23 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ bei CPK nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis, trečiajam suinteresuotam asmeniui BĮ Vilniaus universitetui iš pareiškėjos J. S. priteisė 907,50 Lt atstovavimo išlaidų. Prašymą priteisti transporto išlaidas ir išlaidas už kopijų darymą atmetė, argumentuodamas tuo, jog jis nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistina atstovavimo išlaidų suma. Atstovavimo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo advokatė, kuri rengė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 10-11, 12), atstovavo pareiškėją pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (t. II, b. l. 27-28, 85-90). Pirmosios instancijos teismo priteista suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių. Atsižvelgusi į bylos pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, trečiojo suinteresuoto asmens atstovės atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, jog 907,50 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis yra protingas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo jame nurodytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė