2017-10-25 Nr. AB-19341-3-61-3-02435-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-899-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02435-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. 2017 m. liepos 17 d. su skundu (I t., b. l. 1–37) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, nes paskutinis dokumentas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus buvo gautas tik 2017 m. birželio 20 d.;

2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl turtinės padėties;

3) perduoti bylą pagal teismingumą;

4) teismo iniciatyva įtraukti visas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas;

5) spręsti klausimą, ar įtraukti į šios bylos nagrinėjimą šias institucijas: Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą;

6) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsireikalauti visą su šio skundo nagrinėjimu susijusią ir reikalingą medžiagą ir ją prijungti prie šios administracinės bylos nagrinėjimo;

7) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje;

8) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsniams;

9) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828. 10 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355;

11) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. 62-5-1397;

12) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 2702 dėl socialinės pašalpos pareiškėjui mokėjimo nutraukimo nuo 2017 m. birželio 1 d.;

13) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. (7.5) D2-10678; 14) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nedelsiant perskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. bei apskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. ir šias sumas pervesti pareiškėjui. Taip pat priteisti 6 proc. metines palūkanas už pareiškėjui laiku nepervestas lėšų sumas, palūkanas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 15) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nedelsiant apskaičiuoti D.

S. socialinės išmokos dydį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir šias sumas nedelsiant pervesti pareiškėjui. Taip pat priteisti 6 proc. metines palūkanas už D. S. laiku nepervestas lėšų sumas, palūkanas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

16) teismo sprendimu nustatyti ir pripažinti, kad Lietuvos valstybės remiamos pajamos nepasiturintiems asmenims 2017 metams yra 400 Eur vienam asmeniui tiek pilnamečiams asmenims, tiek ir nepilnamečiams vaikams, neįskaitant būsto ir būsto nuomos ar paskolos bankui už vieną būstą išlaidų vienai šeimai ar atskirai gyvenančiam asmeniui;

17) pareiškėjo nepilnametei dukrai G. S. kiekvieną kalendorinį mėnesį iš atsakovų priteisti pusę iš teismo pripažintos sumos, kuri būtų lygi 200 Eur kiekvieną kalendorinį mėnesį; 18) įpareigoti atsakovus perskaičiuoti D. S. socialinės išmokos dydį už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. bei už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. ir įpareigoti atsakovus šį apskaičiuotą skirtumą pervesti pareiškėjui, skaičiuojant jį nuo 2017 m. balandžio 1 d.;

19) priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur patirtą neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo, patyčių ir neteisėto kankinimo, laiku už 2017 m. balandžio–gegužės mėn. nepervedant pagal teisės aktus priklausančių lėšų, kurios yra gyvybiškai svarbios pačiam pareiškėjui ir jo dukrai; 20) įpareigoti atsakovus Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos solidariai atlyginti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą ikiteisminėje stadijoje: procesinių dokumentų surašymui patirtas 132 Eur išlaidas, 1,80 Eur dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidų, 5 Eur pašto išlaidų; 21) įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti D.

S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesinio dokumento – 2017 m. liepos 14 d. skundo – surašymui patirtas 880 Eur, taip pat 14 Eur išlaidas, patirtas kelionėms į teismo posėdį, transporto išlaidas miesto transportu 2,44 Eur, papildomai 66 Eur (po 11 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą Vilniaus mieste ir sugrįžti iš teismo į Kauną), po 11 Eur už kiekvieną valandą dalyvaujant teismo posėdyje;

22) visas šias sumas pervesti į AB Lietuvos pašto skyrių, arba į D. S. banko sąskaitą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi perdavė pagal teismingumą D. S. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuris neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl pareiškėjui 2017 m rugsėjo 4 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 18 d.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugsėjo 18 d. gautas patikslintas pareiškėjo D. S. skundas (II t., b. l. 26–60) atsakovams Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828;

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355;

3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui yra/buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas;

4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 2702 Dėl socialinės pašalpos D. S. mokėjimo nutraukimo nuo 2017 m. birželio 1 d.;

5) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą sumoje 68,74 Eur už 2017 m. balandžio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d., negautos socialinės išmokos skirtumą sumoje 68,74 Eur už 2017 m. gegužės mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d.;

6) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą: už 2017 m. birželio mėn. sumoje 72,54 Eur ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 10 d. už 2017 m. liepos mėn. sumoje 18,19 Eur ir palūkanas skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už 2017 m. rugpjūčio mėn. (18,19 Eur) bei 6 proc. metines palūkanas;

7) teismo sprendimu pareiškėjui nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms, kuris būtų lygus 400 Eur;

8) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur), šią sumą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d.;

9) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti pareiškėjo dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui po 120 Eur kiekvieną mėnesį, t. y. bent tiek, kiek yra nustatyta įsiteisėjusiame 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-107-577-2010, šią sumą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir pervedant šią sumą į dukros motinos J. B. banko sąskaitą;

10) priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur patirtą neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo, patyčių ir neteisėto kankinimo, laiku nepervedant minimalių jam ir jo dukrai priklausančių lėšų už 2017 m. balandžio–liepos mėn.; 11) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją solidariai atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą ikiteisminėje stadijoje: procesinių dokumentų parengimui ir surašymui patirtas 96 Eur išlaidas, 1,80 Eur dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidų, 5 Eur pašto išlaidų; 12) įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesinio dokumento – 2017 m. liepos 14 d. skundo, 2017 m. rugpjūčio 23 d. patikslinto skundo ir 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslinto skundo administraciniam teismui – parengimui ir surašymui patirtas 880 Eur išlaidas. Pareiškėjas patikslintu skundu atsisakė skundo 1, 4, 7,8 ir 9 reikalavimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi dalį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų atsisakė priimti: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 2702 Dėl socialinės pašalpos pareiškėjui mokėjimo nutraukimo nuo 2017 m. birželio 1 d.; 3) teismo sprendimu pareiškėjui nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms, lygų 400 Eur; 4) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d.; 5) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjo dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį, šią sumą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. Kitą pareiškėjo reikalavimų dalį teismas priėmė.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-858, Kauno apygardos administracinis teismas remdamasis www.post.lt duomenimis, nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštas Nr. 62-5-828 pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 21 d. Tačiau skundas dėl šio akto panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas tik 2017 m. liepos 17 d., t. y. žymiai praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas, nagrinėdamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintinos svarbiomis. Teismas konstatavo, pareiškėjas skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828, uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežastys, todėl neatnaujinęs termino šį skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 2702 dėl socialinės pašalpos pareiškėjui mokėjimo nutraukimo nuo 2017 m. birželio 1 d. teismas pažymėjo, jog šiuo pranešimu pareiškėjas tik informuojamas, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 29031 nuo 2017 m. birželio 1 d. nutraukiamas socialinės pašalpos mokėjimas, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjo reikalavimą dėl pajamų dydžio būtiniausios pareiškėjo išlaidoms (400 Eur) nustatymo bei dėl reikalavimą iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio mėn. pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodydamas, kad administraciniai teismai faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatyti neįgalinti.

Dėl reikalavimo iš Lietuvos valstybės pareiškėjo dukros G. S. naudai priteisti 120 Eur kiekvieną mėnesį pragyvenimui ir išlaikymui, šią sumą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio mėn., teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartyje trūkumams šalinti pareiškėjui išaiškino, kad iš pareiškėjo skundo aplinkybių nėra galimybių nustatyti kokiu pagrindu pareiškėjas prašo priteisti 120 Eur sumą kiekvieną mėnesį mažametės dukros pragyvenimui bei išlaikymui iš Lietuvos valstybės, todėl šis reikalavimas tikslintinas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Tačiau pareiškėjas savo reikalavimo nepatikslino, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, t. y. jam keliamos pareigos neįvykdė. Atsižvelgęs į tai, šią reikalavimo dalį teismas laikė nepaduota ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde (II t., b. l. 82–95) prašo: 1) atnaujinti terminą 2017 m. spalio 4 d. atskirajam skundui paduoti; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą; 3) atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, ribojančio fizinio asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; 6) panaikinti 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dalį ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo priimti pareiškėjo D. S. 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828 (patikslinto skundo 9 reikalavimas); teismo sprendimu pareiškėjui nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms lygų 400 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. (patikslinto skundo 16 reikalavimas); iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d., (patikslinto skundo 17 reikalavimas); iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjo dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. (patikslinto skundo 18 reikalavimas ta apimtimi, kuri apima pareiškėjo nurodytą antrąjį solidarų atsakovą Lietuvos valstybę); 7) priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą reikalavimui panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828 (patikslinto skundo 9 reikalavimas), bei perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; 8) priimti naują sprendimą – perduoti apygardos administraciniam teismui pirmąja instanciją nagrinėti likusių nepriimtų atskirojo skundo 6 punkte nurodytų reikalavimų priėmimo klausimą ir patį patikslintą skundą dėl likusių nepriimtų reikalavimų nagrinėti iš esmės administraciniame teisme.

Pareiškėjas sutinka su dalimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalimi – atsisakymu nagrinėti reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 2702 Dėl socialinės pašalpos D. S. mokėjimo nutraukimo nuo 2017 m. birželio 1 d.

Pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl 120 Eur priteisimo pareiškėjo mažametės dukros pragyvenimui ir išlaikymui iš atsakovo Lietuvos valstybės. Jis teigia, jog pagrindė, kodėl šią sumą turėtų atlyginti Lietuvos valstybė. Pareiškėjo vertinimu, Kauno apygardos administracinis teismas be jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva nepagrįstai dar procesinio dokumento priėmimo stadijoje pašalino iš proceso šalių Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo D. S. 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828 (patikslinto skundo 9 reikalavimas) ir atsisakydamas atnaujinti galimai praleistą terminą, pareiškėjo nuomone, visiškai formaliais pagrindais atsisakė atnaujinti galimai praleistą terminą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą šiam reikalavimui pateikti bei perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog administraciniai teismai faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatyti neįgalinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismai tokias aplinkybes, kaip būtinas pragyvenimo išlaidų asmeniui minimumas, vaiko išlaikymo sumos, nustatinėja. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu ši skundo dalis būtų teisminga bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas šį klausimą gali spręsti ex officio, šią administracinės bylos dalį išskirdamas bei sustabdydamas administracinės bylos dalį iki tol, kol bendrosios kompetencijos teismas išspręs šį klausimą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atskiruoju skundu nepagrįstai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes atskiruoju skundu pareiškėjui suteikiama teisė prašyti panaikinti tik tą nutarties dalį, kuria patikslintą skundą atsisakyta priimti ir tą, kuria patikslintas skundas laikomas nepaduotu.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas uždelsė paduoti skundą ir pagrįstai neatnaujino termino patikslintai pareiškėjo skundo daliai dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828. Atsakovas taip pat sutinka su teismo išvada, jog administraciniai teismai faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatyti neįgalinti. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde, nesutinkamas su teismo nutartimi ir laikydamas ją nepagrįsta, lakoniškai formuluoja abstrakčius teiginius, nenurodo jokių teisinių motyvų bei argumentų, taip pat nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galėtų jo atskirąjį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828;

2) teismo sprendimu pareiškėjui nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms, lygų 400 Eur;

3) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d.;

4) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjo dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį, šią sumą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. Kitą pareiškėjo reikalavimų dalį teismas priėmė.

Minėta, kad pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo:

1) atnaujinti terminą 2017 m. spalio 4 d. atskirajam skundui paduoti;

2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą;

3) atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka;

4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, ribojančio fizinio asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje;

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas yra priimtas, konstatuota jos jis paduotas nepraleidus atskirojo skundo padavimo termino, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nenagrinėtinas.

ABTĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Už pareiškėjo pateiktą bei šia nutartimi nagrinėjamą atskirąjį skundą žyminis mokestis nėra reikalaujamas, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą nenagrinėtinas.

Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas pagal Lietuvos vyriausiajame teisme gautų atskirųjų skundų eilę, pagrindo jį nagrinėti skubos tvarka nėra, tuo labiau jog atskirasis skundas nagrinėjamas praėjus tik 19 dienų nuo jo padavimo dienos.

Nagrinėjant atskiruosius skundus administracinė byla nėra sprendžiama iš esmės, nėra nagrinėjami pareiškėjų pareikšti materialūs reikalavimai, netikrinamas jų pagrįstumas, nepriimami sprendimai dėl bylos esmės. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų susijusių su prašymais kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Šių pareiškėjo prašymų pagristumas gali būti įvertintas tik bylą nagrinėjant iš esmės.

Nagrinėjamame atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dalį ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų:

- panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828 (patikslinto skundo 9 reikalavimas);

- teismo sprendimu pareiškėjui nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms lygų 400 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. (patikslinto skundo 16 reikalavimas);

- iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d., (patikslinto skundo 17 reikalavimas);

- iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjo dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. (patikslinto skundo 18 reikalavimas ta apimtimi, kuri apima pareiškėjo nurodytą antrąjį solidarų atsakovą Lietuvos valstybę);

- priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą reikalavimui panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828 (patikslinto skundo 9 reikalavimas), bei perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės;

- priimti naują sprendimą – perduoti apygardos administraciniam teismui pirmąja instanciją nagrinėti likusių nepriimtų atskirojo skundo 6 punkte nurodytų reikalavimų priėmimo klausimą ir patį patikslintą skundą dėl likusių nepriimtų reikalavimų nagrinėti iš esmės administraciniame teisme.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 62-5-828.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštas Nr. 62-5-828 pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 21 d. Skundas dėl minėto akto panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas tik 2017 m. liepos 17 d., t. y. žymiai praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. rašto Nr. 62-5-828 panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad praleistas terminas turi būti atnaujintas, nes jis praleistas ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, kadangi paskutinis dokumentas iš valstybinės institucijos buvo gautas tik 2017 m. birželio 20 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad terminas praleistas dėl jo vykdyto susirašinėjimo su Kauno miesto savivaldybės institucijomis, patvirtina, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, todėl negali būti vertinamos kaip objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios skundo padavimo termino praleidimo priežastys ir jos nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 31 d. rašto Nr. 62-5-828 panaikinimo, taip pat teisėtai ir pagrįstai atsisakė šią skundo dalį priimti nagrinėti.

Dėl pareiškėjo reikalavimo teismo sprendimu pareiškėjui nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms lygų 400 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d., bei reikalavimo iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d., (patikslinto skundo 17 reikalavimas).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015).

Savo skunde pareikštu reikalavimu nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms lygų 400 Eur pareiškėjas siekia nustatyti tam tikrą juridinį faktą, kurio nustatymas nėra priskiriamas teismų kompetencijai, todėl toks pareiškėjo reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti. Kadangi pareiškėjo reikalavimas iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjui solidariai priteisti negautą piniginių lėšų skirtumą yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu (dėl remiamų pajamų dydžio), konstatuotina, jog ir ankstasis reikalavimas nepriskirtinas teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti šiuos pareiškėjo reikalavimus.

Dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės priteisti pareiškėjo D. S. mažametės dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį.

Vertinant šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pirminio pareiškėjo skundo priėmimo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartyje trūkumams šalinti pareiškėjui buvo išaiškinęs, kad iš pareiškėjo skundo aplinkybių nėra galimybių nustatyti kokiu pagrindu pareiškėjas prašo priteisti 120 Eur sumą kiekvieną mėnesį mažametės dukros pragyvenimui bei išlaikymui iš Lietuvos Respublikos valstybės, todėl tikslintinas šis reikalavimas (ABTĮ 24str. 2 d. 8 p.).

Į bylą pateiktas pareiškėjo patikslinto skundo turinys tvirtina, jog pareiškėjas teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodyto trūkumo nepašalino ir nenurodė aplinkybių kokiu pagrindu prašo priteisti minėtą sumą iš Lietuvos Respublikos valstybės bei nepatikslino savo reikalavimo.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai nustato, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, pareiškėjo reikalavimas.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo keliamus reikalavimus skundo turiniui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nurodė pašalinti skundo trūkumus. O kadangi šio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi atsisakė priimti nagrinėti šią pareiškėjo skundo dalį.

Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas