9f4275ee-e1cb-4004-bd4a-fd500a0a317e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1258-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01742-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10; 21.9.10 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Erikai Bernotaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S. (V., S.), suinteresuotam asmeniui Ž. Č., nukentėjusiajam R.

L. (R. L.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : V. S. 2020 m. birželio 29 d., 23 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir prieÅ¡ pradedamas važiuoti nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono bei kliudė Å¡alia stovėjusį automobilį BMW.

IÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 101, 219.1 punktus. V. S. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad buvo kiek kitaip nei nurodyta administraciniame kaltinime. Su draugu atvažiavo į degalinę. Vienam ponui nepatiko, kad pirko malkas, užstatė jam automobilį ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Jis norėjo iÅ¡važiuoti, bet kliudė to žmogaus automobilį, o tas ponas norėjo konflikto. Jis nenorėjo konflikto, todėl iÅ¡važiavo, bet bėgti nenorėjo. Ä® įvykio vietÄ nutarė grįžti, nes suvokė, kad dėl eismo įvykio padarymo reiks atsakyti. Grįžo pėsčiomis. Policijos laukė Å¡alia degalinės, o automobilį pastatė apie 50 metrų nuo degalinės. Su policija beveik vienu metu atėjo į įvykio vietÄ , nes nenorėjo konflikto su tuo asmeniu. Su BMW vairuotoju neteko bendrauti.

Vairuotojo pažymėjimÄ turėjo. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus. Nežino kodėl iÅ¡gėręs vairavo, dėl to labai gailisi. Neblaivus pirmÄ kartÄ vairavo. Automobilis Audi, kurį vairavo, priklauso jo tetai Ž. Č.. Teta jam tÄ dienÄ paskolino automobilį vienai dienai. Kai skolinosi automobilį buvo blaivus. Automobilio draudimas galiojo, techninė apžiÅ«ra buvo. Eismo įvykio metu tetos automobiliui buvo apgadintas visas Å¡onas, o kito asmens automobilio bamperis. Ž. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad V.

S. yra jos sÅ«nėnas, gyvena Å¡alia vienas kito. Žino, kad buvo avarija, kad V. S. buvo neblaivus. Automobilį V. S. paskambino, jis norėjo prie ežero. Kai skolinosi automobilį buvo blaivus. Nesitikėjo, kad vairuos neblaivus, net niekada nepagalvojo apie tai. Dabar automobilis grÄ Å¾intas, atsiėmė jį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės. Automobilis buvo apdraustas, su draudimo bendrove po įvykio nebendravo, su ja nesusisiekė. BMW vairuotojas nebuvo susisiekęs. Jos automobilis Audi taip pat apgadintas, nesuremontuotas.

Remontuosis pati, nuostolių iÅ¡ sÅ«nėno nereikalaus, kadangi jis mokosi 12 klasėje, nedirba. Nukentėjusysis R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjama situacija įvyko apie 12 val. nakties, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Emsi“. Tikslios datos neprisimena, galėjo bÅ«ti birželio 29 dienÄ . Pamatė vaikinÄ su draugu, kurie aiÅ¡kiai matėsi, kad buvo iÅ¡gėrę. Matė, kaip jie nesumokę pradėjo krauti bakelius. Jis paklausė ar jie sumokėjo, jie pasakė, kad sumokėjo, bet kasininkė pasakė, kad ne.

Tada Å¡is vaikinas (rodo į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį) pradėjo grasinti, kad tuoj atvažiuos jo draugai. Jis įlipo į savo automobilį, vaikinas į savo ir pradėjo važiuoti. Ä®jungė galinę pavarÄ ir atsitrenkė į jo automobilį BMW. Buvo apgadintas automobilio bamperis, bet turtinių pretenzijų neturi, nes sumokėjo draudimas. Vaikino automobilis buvo Audi A3. Vaikinas pabėgo prie butų, esančių toliau nuo degalinės. Automobilį paliko kažkur prie namų, akiratyje prie degalinės automobilio Audi nebuvo.

Atėjo jau be automobilio ir policijai aiÅ¡kino, kad jis atėjo pėsčiomis malkų nusipirkti. Vaikinas neprisipažino, kad jis važiavo už vairo. Jis pats su policijos pareigÅ«nais bendravo. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Nagrinėjamoje byloje V. S. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje, svarbu pažymėti, kad minėtame straipsnyje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu.

Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mÄ stas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. pripažino ir neneigė, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, tačiau nesutiko su tuo, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Parodė, kad norėdamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės kliudė kito žmogaus BMW automobilį ir nenorėdamas konflikto iÅ¡važiavo iÅ¡ degalinės teritorijos. Savo automobilį pastatė 50 metrų nuo degalinės ir pėsčiomis grįžo į įvykio vietÄ . Tačiau tokias V. S. nurodomas aplinkybes teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę pozicijÄ , kadangi jo deklaratyvaus pobÅ«džio parodymų nepatvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančiÄ administracinę atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusiuoju buvo apklaustas R. L. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įjungęs galinę pavarÄ , atsitrenkė į jo automobilį BMW ir pabėgo nuvažiuodamas prie namų, esančių toliau nuo degalinės. Grįžo į įvykio vietÄ jau be automobilio, kurio akiratyje prie degalinės nesimatė, ir atvykusiai policijai neprisipažino vairavęs, aiÅ¡kino, kad atėjo pėsčiomis malkų nusipirkti.

Nukentėjusysis R. L. nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, jo parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai A. N. (A. N.) ir K. P.. Liudytojas A. N. apklaustas teisme nurodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę į įvykio vietÄ joje rado apgadintÄ BMW automobilį ir tris jaunuolius. Kito automobilio įvykio vietoje nebuvo ir regėjimo lauke nesimatė (2020 m. rugsėjo 10 d. posėdis nuo 10 val. 08 min. 55 s. iki 10 val. 11 min. 23 s.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas K.

P. (2020 m. rugsėjo 10 d. posėdis nuo 10 val. 12 min. 19 s. iki 10 val. 14 min. 33 s.) nurodydamas, jog degalinėje buvo tik apgadintas automobilis BMW, kito automobilio regėjimo lauke nebuvo, jo vairuotojas po eismo įvykio neliko įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir liudytojai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusysis turtinių pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis ir liudytojai turi pagrindÄ apkalbėti V.

S., siekia pakenkti jam ar byloje kalba netiesÄ . Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl V. S. kaltės, teismas pažymi, kad ir paties atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl negali bÅ«ti laikomi įtikinamais ar tuo labiau patikimais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu V. S. aiÅ¡kino į degalinę atėjęs pėsčiomis ir neigė vairavęs automobilį (b. l. 10), kÄ patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis. Todėl akivaizdu, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlęs eismo įvykį, sÄ moningai iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis aptartu reglamentavimu, teismas V.

S. veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį. Dėl nuobaudos individualizavimo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobÅ«dį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už KET pažeidimus, visas paskirtas nuobaudas sumokėjęs, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, jų dydį parenkant artimÄ straipsnių sankcijose numatytiems minimumams, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų. Parenkant konkretų administracinio poveikio priemonės terminÄ teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje V. S. yra baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, kaip jau minėta paskirtas nuobaudas sumokėjęs, todėl teismo vertinimu administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti V.

S. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minimalų trijų metų laikotarpį. ANK 423 straipsnio 5 dalyje ir ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei atitinkamai ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymÄ , gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tetai Z. Č.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek Z. Č. automobilį V. S. pasiskolino bÅ«damas blaivus. Automobilio savininkė net nenumanė ir nežinojo, kad jis vairuos iÅ¡gėręs. Jos automobilis po eismo įvykio apgadintas, bet pretenzijų sÅ«nėnui dėl to neturi.

Pažymėtina, kad V. S. dėl to, kad vairavo neblaivus prisipažino, labai gailisi, neblaivus vairavo pirmÄ kartÄ , Å¡iukščių KET pažeidimų nėra padaręs, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra sistemingas ir piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas nors ir tyčinis, tačiau yra pavienis, padarytas atsitiktinai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, duoda pagrindo tikėti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumÄ ir daugiau neteisėtai nesielgs.

Todėl privalomų sankcijoje numatytų nuobaudų – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams paskyrimas Å¡iuo atveju yra pakankamos ir efektyvios siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytÄ administracinių nuobaudų paskirtį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : V. S. (V., S.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti: - už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje – 1300 eurų baudÄ , su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; - už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje – 700 eurų baudÄ , Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudÄ skirti 1300 (vieno tÅ«kstančių trijų Å¡imtų) eurų baudÄ , su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, kitos įmokos turi bÅ«ti mokamos kiekvienÄ mėnesį, į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ bei nusižengimÄ identifikuojantį numerį ROIK 20118031184.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. S. (V. S.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas