AS-438-650-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-438-650/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02114-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. (R. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. R. P. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 13 d. pateikė skundą, kuriuo prašė:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 4-01-3739 priimtą sprendimą, ir įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą Administravimo valdybos viršininkui R. Z., Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus viršininkui M. U. ir skyriaus vyresniajam specialistui R. T.;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos pareiškėjo R. P. naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) litų dydžio neturtinę žalą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti R. P. skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę su skundu dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą, o dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą - į prokurorą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 19 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu nustatyti, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų ir/ar galimai kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį Specialiųjų tyrimų tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. sausio 19 d. pareiškimą bei 2012 m. gegužės 30 d. pareiškimo patikslinimą ir 2012 m. birželio 22 d. nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą teismui teikia ir siekia inicijuoti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą iš esmės nesutikdamas su Specialiųjų tyrimų tarnybos atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-3031/2011 yra pažymėjęs, kad su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą gali kreiptis į prokurorą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimą atlyginti žalą, pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą kildina ne iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, bet sieja su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, kaip ikiteisminio tyrimo subjektų, atitinkamų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o pareiškėjo skundą priimti nagrinėti ir jo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino jo skundo ir skundo priedų teismui turinį, be to, neteisingai aiškino ir netinkamai taikė teisinį reguliavimą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri yra naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog vienas iš esminių pareiškėjo skundo reikalavimų buvo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 4-01-3739 priimtą sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, yra pavesta formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, administracinėje byloje Nr. A14–1500/2005 yra pažymėjęs, jog „tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos [...] šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, kad pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti“. Akcentuotina, jog vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo ginčyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 4-01-3739 ir, atitinkamai, šį jo reikalavimą pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti administraciniame teisme.

Kartu pažymėtina, jog kitas pareiškėjo reikalavimas – priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos pareiškėjo R. P. naudai 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos sumą – yra siejamas su atsakovo veiksmais, įvykdytais atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-003-12 (b. l. 4). Tačiau vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti [...] ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas