2019-12-11 Nr. AB-23639-3-61-3-00341-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1903-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. (E. G. – tokia pavardė nurodoma pagal Gyventojų registro duomenis) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. R. (pavardė pagal Gyventojų registrą – G.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. iki šiol laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas pažymėjo, kad naktimis neišsimiega, nes yra įjungta šviesa, kamerose bendras plotas yra nuo 7 iki 8 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka minimalių nustatytų reikalavimų, kamerose nėra galimybės mankštintis, nėra iškvietimo mygtukų, naudojantis sanitariniu mazgu nėra užtikrinamas privatumas, neįmanoma išvėdinti kamerų dėl ant langų esančių grotų, kameroje parūkius dėl nepakankamo vėdinimo išlieka dūmų tvaikas, nėra sudaroma galimybė skalbti drabužius, nėra atskirų patalpų drabužių džiovinimui, kamerose veisiasi pelėsis.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. sausio 22 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Kamerose yra 2–4 lovos, įrengti stalai, dvi pasukamos kėdės, atitinkamo dydžio stalas, 2 suolai.

Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Pagal Lietuvos higienos normą laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti, džiovinti asmeninius apatinius bei viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė, apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsižvelgiant į finansines galimybes, kalėjime nuolat vykdomi prižiūrėtojų iškvietimo sistemos remonto atnaujinimo darbai. 2016–2017 metais Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti, nepatvirtinti įrodymais, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nes nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo E. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. birželio 20 d. ir buvo laikomas iki 2018 m. sausio 22 d., todėl teismas sprendė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo iš Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodyto laikotarpio.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotą, pareiškėjui 204 paras tekęs minimalus kameros plotas buvo mažesnis nei 4 kv. m, bet didesnis nei 3 kv. m. Teismas pažymėjo, kad dėl 204 parų, kai pareiškėjui teko minimalus kameros plotas mažesnis nei 4 kv. m, bet didesnis nei 3 kv. m, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas šiuo atveju bus nustatomas, įvertinus kitus pareiškėjo nurodytus netinkamo įkalinimo sąlygų aspektus.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K į bylą nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos atskiros kabinos. Sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaidoms neužtikrina tinkamo asmens privatumo, todėl, teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas visą parą buvo stebimas pareigūnų, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas su kitais suimtaisiais ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Pareiškėjas 12 parų kamerose kalėjo vienas, todėl nebuvo pažeista jo teisė į privatumą, o 204 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

11. Teismas nustatė, jog Iš 2017 m. sausio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo akto matyti, kad Lukiškių TI-K 9-o posto dušinėje ant lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, todėl pareiškėjo teiginiai, dėl pelėsio yra pagrįsti.

12. Pasisakydamas dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerose yra įrengta minėta sistema, tačiau iš esmės pripažįsta, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema kai kuriose kamerose neveikia, nes yra sugadinta, todėl teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad iškvietimo sistema neveikė jo kalinimo laikotarpiu, tačiau teismas akcentavo, jog šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl to jam kilo neturtinė žala. Pareiškėjo teiginiai apie galimus pavojus kamerose yra tik hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui ginčo laiku kilo koks nors pavojus, dėl kurio jam buvo būtinybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir jis šia galimybe negalėjo pasinaudoti. Taip pat pareiškėjas nedetalizavo savo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. kokiu būdu dėl iškvietimo sistemos neveikimo sumažėjo jo bendravimo galimybės, sumenko reputacija ir buvo pažeistas orumas. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju neturtinės žalos kilimo fakto nenustatė.

13. Vertindamas kitus pareiškėjo nurodomus pažeidimus (naktimis degė šviesa, nebuvo galimybės natūraliu būdu išvėdinti kamerų dėl ant langų esančių grotų, parūkius kameroje išlieka dūmų tvaikas, pareiškėjas negalėjo išsiskalbti rūbų ir jų išdžiovinti, nėra galimybės mankštintis) teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir teisės aktų nuostatomis, konstatavo, kad nurodytais aspektais Lukiškių TI-K administracija jokių pareiškėjo teisių nepažeidė.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kad 204 paras plotas kamerose buvo mažesnis nei 4 kv. m, bet didesnis nei 3 kv. m (iš jų visas 204 paras nebuvo užtikrinama teisė į privatumą), pareiškėjas negalėjo naudotis pareigūnų iškvietimo mygtukais, kamerose buvo matomas pelėsis, be to, įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjui priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

III. 15. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

16. Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) bei neturtinės žalos atlyginimu, nurodo, kad negali daryti įtakos į įstaigą atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti.

17. Lukiškių TI-K pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudų, neigiamus išgyvenimus, stresų, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytų žalų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti.

19. Pareiškėjas atsiliepime į Lukiškių TI-K apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui E. R. (G.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. sausio 22 d.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos, atsižvelgė į tai, jog 204 paras plotas kamerose buvo mažesnis nei 4 kv. m, bet didesnis nei 3 kv. m (iš jų visas 204 paras nebuvo užtikrinama teisė į privatumą), pareiškėjas negalėjo naudotis pareigūnų iškvietimo mygtukais, kamerose buvo matomas pelėsis. Atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 2 000 Eur.

19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas Lukiškių TI-K. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Lukiškių TI-K taip pat pažymi, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Be to, Lukiškių TI-K nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis asmens teisių gynimo būdas, pagal EŽTT praktiką teisės pažeidimo pripažinimas taip pat gali būti pakankama satisfakcija.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Nagrinėdama Lukiškių TI-K argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. liepos 27 d. pareiškėjas 204 paras buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas buvo didesnis nei 3 kv. m, tačiau mažesnis nei 4 kv. m. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

22. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

23. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

24. Teisėjų kolegija, remdamasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 14–15), nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104 (plotas – 7,38 kv. m), Nr. 347 (plotas – 7,49 kv. m), Nr. 299A (plotas – 7,45 kv. m), Nr. 346 (plotas – 7,88 kv. m), Nr. 140 (plotas – 7,94 kv. m), Nr. 153 (plotas – 7,94 kv. m), Nr. 288 (plotas – 7,68 kv. m), Nr. 139 (plotas – 7,82 kv. m). Pareiškėjas nurodytose kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas arba kartu su kitu nuteistuoju (t. y. 2 asmenys kameroje). Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko mažiausiai 3,69 kv. m ploto, t. y. Įsakymo 1.3.1 punkte nurodyta nuostata nebuvo pažeista.

25. Pasisakydama dėl iškvietimų mygtukų įrengimo, teisėjų kolegija nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo neturtinės žalos kilimo faktas nenustatytas (Sprendimo 13 punktas), tačiau, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo naudotis pareigūnų iškvietimo mygtukais. Teisėjų kolegija nurodo, kad vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, konstatavimas savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turėjo pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo (jis neveikė). Taigi pareiškėjas neįrodė, kad dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala.

26. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo pelėsis, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo aktą (b. l. 63) nustatyta, kad Lukiškių TI-K 9-o posto dušinėje ant lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių ir nurodyta Lukiškių TI-K pašalinti šį pažeidimą iki 2017 m. vasario 1 d. Pagal byloje pateiktą Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 3 d. raštą Nr. 9-1494 „Dėl atliktų patikrinimų“ (b. l. 70) matyti, kad nurodytas pažeidimas buvo pašalintas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. birželio 20 d., t. y. jau po to, kai buvo konstatuotas pažeidimas ir jis buvo pašalintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl aptariamo aspekto (pelėsio buvimo).

27. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (216 parų, iš kurių pareiškėjas 12 parų buvo kamerose vienas, neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus pataisos namai), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui E. R. (G. - pagal Gyventojų registro duomenis) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė