Legislator Case Law & Legislation
9f3af3cd-e8f9-46a0-9c32-9a1b25330019 AI generated

9f3af3cd-e8f9-46a0-9c32-9a1b25330019 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9f3af3cd-e8f9-46a0-9c32-9a1b25330019
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Skundas Nr. 1S-226-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58822-2016-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinorytei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

9f3af3cd-e8f9-46a0-9c32-9a1b25330019 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismo vertinimu Å¡i bausmė pakankamai griežta ir ilgalaikė, varžanti V. V. laisvę, todėl asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei galimo jam nepalankaus sprendimo vykdymo. Taip pat teismas nurodė, kad V. V. teisiamas jau 29 kartÄ , nusikalstamas veikas nuo 2001 m. darė sistemingai, o ankstesni nusikaltimai susiję su siekiu neteisėtai gauti pajamų ir tai rodo, kad pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis nuteistajam yra lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamų veikų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Skundas Nr. 1S-226-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58822-2016-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinorytei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

V. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nuteistajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas trijų mėnesių taikymo terminas, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 18 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. V. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:

V. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose atliekančiais A. R. ir M. D., turėdamas vieningÄ tikslÄ savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , kartu su A. R. ir M. D. bÅ«damas Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. BiliÅ«no g.14B, Kybartai, 2016 m. gruodžio 17 d., 14.32 val., A. R. bei M. D. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, į kurį buvo įdėta UAB „Tele2“ iÅ¡ankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V.

B. ir prisistačius policijos pareigÅ«nu bei banko darbuotojais, ir melagingai praneÅ¡us, kad buvo pagrobti jos elektroninės bankininkystės duomenys bei iÅ¡ V. B. sÄ skaitos pervesta 600 eurų į kito asmens sÄ skaitÄ , ir tam, kad bÅ«tų nustatyta, iÅ¡ kokio įrenginio buvo prisijungta prie nukentėjusiosios sÄ skaitos yra bÅ«tina prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, po ko papraÅ¡ius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus praÅ¡omus duomenis, tokiu bÅ«du apgaule iÅ¡viliojo V.

B. vardu atidarytos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti – identifikavimo kodÄ , asmeninį prisijungimo slaptažodį, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, po ko papraÅ¡ius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos vadovaujamos įmonės UAB „V“ elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus praÅ¡omus duomenis, tokiu bÅ«du apgaule iÅ¡viliojo UAB „V“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kuri susieta su įmonės kreditine sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia tame pat banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti – identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, bÅ«tinus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu bÅ«du neteisėtai juos įgijo.

Po ko tÄ pačiÄ dienÄ A. R. telefonu padiktavus L. S. Å¡iuos V. B. ir UAB „V“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei nurodžius prisijungti prie nukentėjusiosios V. B. vardu atidarytos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „V“ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jose esančias pinigines lėšas pervesti į nurodytų asmenų - Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Å ., A. K. nurodytas bankų sÄ skaitas, po ko L. S., vykdydama A.

R. nurodymÄ , 2016-12-17 bÅ«dama (duomenys neskelbtini), Varėnoje, panaudodama kompiuterinį įrenginį ir AB „Telia“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryÅ¡io telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. vardu, kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama AB „Swedbank“ ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuodama kaip teisėtÄ naudotojÄ , t. y. V. B., neteisėtai panaudojo apgaule įgytus V.

B. ir UAB „V“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis – vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, identifikavimo kodų generatoriaus nurodytus kodus, leidžiančius elektroniniu bÅ«du disponuoti V. B. lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „V“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su V.

B. sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei su UAB „V“ sÄ skaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliko Å¡iÄ neteisėtÄ finansinę operacijÄ â€“ iÅ¡ V. B. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusio B. P. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“ banke, 16.17 val. pervedė 1100 eurų, iÅ¡ kurių B. P. tÄ pačiÄ dienÄ , vykdydamas jo (V. V.) nurodymus, nuo 16.27 val. iki 16.29 val. iÅ¡grynino 800 eurų bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 20 d., 7.35 val., įsigijo prekių už 190 eurų parduotuvėje IKI, esančioje adresu:

Mažeikiuose, 2016 m. gruodžio 21 d. iÅ¡grynino 108,78 eurus AB „Swedbank“ banko Mažeikių klientų aptarnavimo centre, po ko B. P. ir V. V., vykdydami jo nurodymus, bÅ«dami suklaidinti ir nesuvokdami nusikalstamos veikos padarymo, Å¡ias pinigų sumas perdavė jo nurodytiems asmenims, tokiu bÅ«du jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R., M. D., turėdamas vieningÄ sumanymÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ , V. B. priklausantį turtÄ â€“ 1100 eurų.

2. Apygardos teismas nurodė, kad skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. V. jokia kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios nepaskirta. Nuteistasis nutarties priėmimo metu atliko bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo paskirtos bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 2 d. Teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis iki V.

V. Å¡iuo metu atliekamos bausmės pabaigos neįsiteisės (paduoti apeliaciniai skundai, dėl kurių procesinis sprendimas dar nepriimtas), todėl sprendė dėl kardomosios priemonės skyrimo V. V. iki bausmės vykdymo pradžios. Apygardos teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo V. V. pagrindai. Teismas argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė realiÄ 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei prie Kauno apylinkės Kauno rÅ«mų teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėjo Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintÄ 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį).

Teismo vertinimu Å¡i bausmė pakankamai griežta ir ilgalaikė, varžanti V. V. laisvę, todėl asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei galimo jam nepalankaus sprendimo vykdymo. Taip pat teismas nurodė, kad V. V. teisiamas jau 29 kartÄ , nusikalstamas veikas nuo 2001 m. darė sistemingai, o ankstesni nusikaltimai susiję su siekiu neteisėtai gauti pajamų ir tai rodo, kad pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis nuteistajam yra lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamų veikų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje V.

V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Nuteistasis V. V. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ bei paskirti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 3.1. Skunde nurodė, kad suėmimas jam skirtas nepagrįstai ir neįsigilinant į nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios yra nuteistas. Jis buvo suimtas vadovaujantis tik jo praeities teistumais ir ankstesniu nusikalstamu elgesiu.

Skunde nuteistasis nurodė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu. Skunde nurodo aplinkybes, kurios patvirtina, kad jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo drausmės grupėje, kur yra blokuojamas telefono ryšis ir negalėjo padaryti nusikaltimo). Taip pat tvirtina, kad nei jis, nei jo motina pinigų neėmė, tiesiog padėjo kameros draugui.

Jei bÅ«tų žinojęs kokiems tikslams bus panaudota jo motinos sÄ skaita, nebÅ«tų jos davęs, nes jau buvo prieÅ¡ tai baustas už panaÅ¡ius sukčiavimus ir bÅ«tų suvokęs, kokių problemų tai padarys jo motinai. 3.2. Skunde pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2005 metų. Buvo laikomas su recidyvistais ir narkomanais, o perauklėjimo programų tuomet nebuvo ir jose nedalyvavo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tapo narkomanu ir sukčiumi ir darydavo naujas nusikalstamas veikas, kad galėtų vartoti narkotikus.

Nuo 2018 m. paskutinio kaltinamojo nuosprendžio jis pasikeitė, nes nustojo vartoti narkotikus ir sukčiauti. Susipažino su savo dabartine žmona (susituokė 2019 m. sausio 10 d.). Atsikratęs priklausomybių pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ , sukÅ«rė Å¡eimÄ , bet vis dar klaidingai yra vertinamas pagal ankstesnius teistumus. Nori sugrįžti pas savo Å¡eimÄ â€“ žmonÄ , vaikus, motinÄ , bet net ir pastarasis apkaltinamasis nuosprendis buvo paskirtas už ankstesnius teistumus. 3.3. Apylinkės teismas paskyrė už nusikaltimÄ , kurio V.

V. nėra padaręs, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir subendrino jÄ su paskutiniu 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo paskirta subendrinta 7 metų 6 mėnesių bausmė. Marijampolės apylinkės teismas suklydo nurodęs 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie kurios iÅ¡ dalies pridėjo 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir klaidingai paskyrė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors subendrinta bausmė skamba grėsmingai, tačiau didžiÄ jÄ jos dalį nuteistasis teigia jau atlikęs. Be to, skiriant suėmimÄ teismas netiesiogiai konstatavo, kad V.

V. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė 3.4. Skunde pabrėžia, kad atlikdamas bausmę per 15 metų nesusirado draugų, kurie skatintų nusikalsti, neturi sÄ sajų su užsieniu, nedarys naujų nusikaltimų, nes pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ , todėl suėmimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Å velnesnės kardomosios priemonės paskyrimo atveju pasižada atvykti į posėdžius, susirasti darbÄ ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, iÅ¡ dalies sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro iÅ¡vadÄ , jog suėmimas V. V. paskirtas pagrįstai, tačiau nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymu.

7. Kardomosios priemonės suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tinoji taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad duomenų, jog nuteistasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakanka, o Å¡ie konkretÅ«s duomenys yra iÅ¡dėstyti teismo nuosprendyje. Skunde ginčijamas Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis motyvuojant, jog V.

V. negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nagrinėjant skundÄ dėl kardomosios priemonės paskyrimo pagrįstumo bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iÅ¡ esmės nenagrinėjamos. Aplinkybės ar V. V. galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei su tuo susijusių įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dalis, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡ių argumentų neanalizuoja.

8. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už nagrinėjamu atveju inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Ä¯statymas numato laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Be Å¡ių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sÄ lygų, turi bÅ«ti ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. V. V. suėmimas buvo paskirtas apygardos teismui manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Å iuo pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei apygardos teismas, nenustatė pakankamai duomenų, pagrindžiančių galimybę, kad V.

V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skirdamas suėmimÄ apygardos teismas vertino padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir gresiančios bausmės dydį. V. V. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, veika tyčinė, galimai padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Konstatuodamas šį suėmimo pagrindÄ apygardos teismas akcentavo, kad subendrinus V.

V. paskirtas bausmes paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o tai yra pakankamai griežta bausmė galinti paskatinti V. V. slėptis nuo teismo bei nepalankaus sprendimo vykdymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apygardos teismo motyvais. Pagal teismų praktikÄ gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindÄ skirti suėmimÄ , tačiau jis negali bÅ«ti esminis ir vienintelis pagrindas. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių ir visos aplinkybės rodo, kad tikimybė, jog įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) bėgs (slėpsis), yra didelė.

Teismas nenurodė jokių papildomų pagrindų, kurie patvirtintų galimybę, jog V. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kolegija nesutinka su apygardos teismo vertinimu ir mano, kad pateikti argumentai neįtikina, kad nuteistasis bėgs ar slėpsis nuo baudžiamojo proceso. Nors galutinė subendrinta V. V. paskirta bausmė yra pakankamai didelė (10 metų 6 mėnesiai), tačiau remiantis bylos duomenimis ir tuo, kad 2020 m. liepos 2 d. V. V. turėjo bÅ«ti paleidžiamas į laisvę atlikus bausmę, akivaizdu, jog didesniÄ jÄ paskirtos bausmės dalį nuteistasis yra atlikęs. Taigi nėra pagrindo teigti, kad papildomai paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra rimta priežastis V.

V. bėgti (slėptis) nuo teismo ir priimtų sprendimų vykdymo. Be to, nuteistasis teigia palaikantis glaudžius santykius su savo motina, žmona ir vaikais, todėl tikėtina, kad V. V. Lietuvoje turi pakankamai glaudžius socialinius ryÅ¡ius, kurie mažina bėgimo (slėpimosi) galimybę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas nepakankamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.

Å i iÅ¡vada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes V. V. atžvilgiu nustatytas dar vienas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę pakanka bent vieno iÅ¡ jų.

10. Suėmimas V. V. buvo pratęstas ir apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (nuteistasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

11. Pagal įstatymÄ pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Å iuo atveju V. V. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , kurį galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis iki veikos padarymo buvo daug kartų teistas (29 kartus), daugiausiai už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (sukčiavimus).

Nuteistasis pats pripažįsta, kad nusikalstamas veikas darė siekdamas finansinės naudos. V. V. buvo teistas ir už nusikaltimus, kuriuos padarė po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Paskutinį kartÄ teistas Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį už nusikaltimÄ , kurį padarė 2019 m. rugsėjo 10 d. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ , tačiau didelis ankstesnių teistumų skaičius ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

Skunde teigiama, kad suėmimas V. V. skirtas remiantis iÅ¡imtinai vien ankstesniais teistumais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumÄ aplinkybė apie suimtojo ankstesnius teistumus negali bÅ«ti ignoruojama. Objektyviai vertinant ankstesni teistumai rodo, jog asmuo nesilaiko visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir siekdamas finansinės naudos renkasi neteisėtus bÅ«dus tam įgyvendinti. Tikimybę, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas sustiprina tai, jog V.

V. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir siekdamas gauti materialinės naudos gali vėl nusikalsti. Šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės V. V. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

12. Skunde pareiÅ¡kėjas prašė taikyti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Teisėjų kolegija mano, kad Å¡i kardomoji priemonė nėra pakankama ir ja nebus galimybės užtikrinti, kad V. V. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė net ir reali laisvės atėmimo bausmė (atliekant laisvės atėmimo bausmę darė naujas nusikalstamas veikas). Nuteistajam netaikant suėmimo ir paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nebÅ«tų užtikrinama tinkama V.

V. kontrolė. Kardomųjų priemonių paskirtis ir vieÅ¡asis interesas užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamos veikoms Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali bÅ«ti užtikrinti taikant tik pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Suėmimas neiÅ¡vengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija n u t a r i a : nuteistojo V. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti 2020 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegija: Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta