9f3a42ff-ff82-4fa0-a49a-dbe2aed80a26 · Trakų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-29-213/2012                                                                                                       Proceso numeris 1-87-1-00322-2010-7                                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu                                                             2012 m. sausio 17 d.                                                                    Trakai                          Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei, Nijolei Blaževič, Ingai Bakšaitei, Jolitai Janušauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G.

T., jos atstovui adv. Kęstučiui Albertui MikÅ¡iui,ekspertui Miroslavui Račkovkiui (Miroslav Račkovski)kaltinamajam I. P. L.,kaltinamojo gynėjui adv. Rostislavui Polubenko,vertėjai Olgai BoguÅ¡evičienei,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              I. P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lenkas, 4 klasių iÅ¡silavinimo, vedęs pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

I. P. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:Kaltinamasis 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. 08 min. Trakų mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA, vairuodamas jam priklausantį automobilį VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, kai skersai kelio važiuojamÄ ja dalimi, jam iÅ¡ kairės į deÅ¡inę judėjo dvi pėsčiosios, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 133 punkto ir 134 punkto reikalavimus, dėl ko padarė eismo įvykį, kurio metu partrenkė per važiuojamÄ jÄ kelio dalį judančiÄ pėsčiÄ jÄ G.

T., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata Tokiais savo veiksmais I. P. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.Kaltinamasis I. P. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad savo automobiliu važiavo Vytauto gatve nuo stoties link miesto centro, prie parduotuvės MAXIMA buvo intensyvus eismas, todėl per gatvę einančios moters nematė. Kai pamatė moterį, bandė stabdyti, tačiau partrenkė. Parodė, kad netrukus įvykio vietoje atsirado policijos pareigÅ«nas, kuris jam pasakė, kad galės paliudyti.

Policijos pareigÅ«nas iÅ¡kvietė medikus, policijos pareigÅ«nus, reguliavo eismÄ . Parodė, kad priėjo prie nukentėjusiosios ir jos paklausė, kodėl ji nėjo per pėsčiųjų perėjÄ , pastaroji jam pasakė, kad nieko nemato. Atvyko greitoji pagalba ir nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Parodė, kad nukentėjusioji staiga išėjo į gatvę, jis gi važiavo 30 kilometrų per valandÄ greičiu, tuo metu toje vietoje buvo intensyvus eismas, prieÅ¡inga kelio kryptimi važiavo transporteris, jis pravažiavo ir moterys išėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Parodė, kad dalį kelio jam užstojo transporteris, todėl moteriÅ¡kių nepastebėjo, stabdė pamatęs, smÅ«gis nebuvo stiprus, tačiau moteriÅ¡kė nugriuvo. Parodė, kad atvykusi greitoji iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, jis jÄ lankė ligoninėje, nukentėjusiajai buvo lūžusi koja. Nežino, kas kaltas dėl įvykio, palieka tai spręsti teismo nuožiÅ«ra. Laiko, kad nukentėjusioji yra pati kalta, kad taip atsitiko. Parodė, kad moteris pamatė tik tuomet, kai pravažiavo transporteris iÅ¡ kairės pusės prieÅ¡inga kelio kryptimi.

Parodė, kad moteriÅ¡kių, stovinčių kitoje gatvės pusėje nematė, jeigu jos bÅ«tų ėjusios per pėsčiųjų perėjÄ , tai jis bÅ«tų spėjęs sustabdyti savo automobilį, o įvykis įvyko iki pėsčiųjų perėjos. Parodė, kad jis buvo pasirinkęs saugų greitį, kad galėtų bet kada sustabdyti automobilį, tÄ dienÄ matomumas buvo geras, vairuoja automobilį jis be akinių. Parodė, kad tuomet, kai jis partrenkė nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo 70 centimetrų atstumu nuo Å¡aligatvio, ji buvo ant važiuojamosios kelio dalies.

Parodė, kad kai pastebėjo nukentėjusiÄ jÄ , jo automobilis buvo nuo jos 2-3 metrų atstumu, pradėjo stabdyti, pasuko į kairę automobilį, tačiau galimybės jÄ apvažiuoti neturėjo, nes prieÅ¡inga kryptimi važiavo automobiliai. Parodė, kad bÅ«tų pastebėjęs nukentėjusiÄ jÄ , jeigu jam nebÅ«tų jos užstojęs prieÅ¡inga kelio puse važiavęs transporteris. Papildomai apklaustas parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ pamatė ties savo automobilio numeriu, jÄ pamatė netikėtai.

Laiko, kad jis yra dėl autoįvykio nekaltas, nukentėjusioji staigiai išėjo į keliÄ , ji turėjo sustoti ir praleisti maÅ¡inÄ , po ko galėjo eiti. Yra neturėjęs autoįvykių, Å¡iuo metu yra pensininkas, daug pinigų iÅ¡leidžia vaistams.IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010 m. gegužės 4d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad I.P. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 70).Nors kaltinamasis I.

P. L. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:Iš byloje esančio Trakų rajono policijos komisariato policijos pareigūno 2010 m. balandžio 30d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. balandžio 30d. 9 val. 08 min. Trakų rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad Trakų mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I.

P. L. važiuodamas nuo Trakų autobusų stoties pusės, partrenkė staigiai į važiuojamÄ jÄ kelio dalį išėjusiÄ pėsčiÄ jÄ G. T., kuri dėl deÅ¡inės kojos traumos (įtariamo lūžio), buvo paguldyta į VÅ¡Ä® Trakų ligoninę (b.l. 11).Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ kartu su seserimi ėjo iÅ¡ kapinių, ežere pasisėmė vandens, ir abi ėjo į kitÄ pusę gatvės. Parodė, kad jokių automobilių nei priekyje, nei gale nebuvo, jos sesuo spėjo pereiti keliÄ , ji taip pat buvo prie Å¡aligatvio, tačiau buvo partrenkta.

Parodė, kad dažnai iÅ¡ ežero ima vandenį ir neÅ¡asi namo, nes augina daug gėlių, per gatvę ėjo netoli pėsčiųjų perėjos, yra mažamokslė, todėl nežino, kur reikia pereiti gatvę. Parodė, kad ji buvo partrenkta netoli parduotuvės MAXIMA, kai ėjo per gatvę, tikrai automobilių nebuvo, todėl nežino iÅ¡ kur atsirado tas automobilis. Parodė, kad per gatvę ėjo lėtai, nes nešėsi du kibirus vandens. Parodė, kad viskÄ gerai prisimena, nes jai buvo likę tik kitÄ kojÄ užkelti ant Å¡aligatvio, kai jÄ partrenkė automobilis.

Prašė priteisti jos patirtÄ Å¾alÄ , nes ilgai gydėsi, dar ir dabar yra pastoviai gydoma.IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. gegužės 4d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad G. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l.40).IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 21d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad G. T. padarytas deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžis, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, autoįvykio metu (2010-04-30).

Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes Å¡launikaulio lūžis gyja ilgiau kaip 10 dienų (b.l. 51-52).Liudytoja M. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su seserimi tÄ dienÄ buvo kapuose, grįždamos nuėjo prie ežero pasisemti vandens, pasisėmusios vandenį, ėjo per gatvę ties parduotuve MAXIMA, sesuo nešė du kibirus vandens, o ji su lazdele ir viena ranka įsikabinusi į kibirÄ , ėjo kartu per gatvę. Parodė, kad sesuo jai pasakė, jog jokių automobilių nėra, jos perėjo gatvę, atėjo iki bortelio, ji buvo pati Å¡iek tiek priekyje, o sesuo buvo per sprindį nuo jos ir buvo tuomet partrenkta, kai padavinėjo jai kibirÄ su vandeniu.

Parodė, kad sesuo daug mėnesių turėjo gydytis, jai darė dvi operacijas, dabar ruoÅ¡iasi jÄ operuoti trečiÄ kartÄ . Parodė, kad su vairuotoju norėjo susitarti geruoju, tačiau nepavyko. Parodė, kad ne per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo todėl, kad taip buvo arčiau, apsižvalgė, automobilių nebuvo, tuo metu jokio automobilio nebuvo, kaltinamasis važiavo dideliu greičiu. Parodė, kad ji spėjo pereiti gatvę, o seseriai buvo likęs vienas žingsnis iki Å¡aligatvio, per keliÄ jos ėjo greitai, nors ir su lazdele, ji mato blogiau, tačiau sesuo mato gerai.Liudytojas M.

B. (M. B.) apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Trakų rajono policijos komisariate tyrėju. TÄ dienÄ 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. važiavo per Trakus link Trakų rajono policijos komisariato tarnybiniu automobiliu. Ä®važiavęs į Trakus ties parduotuve MAXIMA pastebėjo abiejose kelio eismo juostose stovinčius automobilius. Sustojo, iki įvykio vietos dar stovėjo trys automobiliai, priėjo arčiau. Ties pėsčiųjų perėja stovėjo Žiguli automobilis, ant gatvės gulėjo senyva moteris.

Tuomet jis paskambino telefonu ir iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ , paskambino ir policijos pareigÅ«nams, sulaukė, kol jie atvyko. Parodė, kad automobiliai per abi eismo juostas buvo sustoję dėl autoįvykio, toje vietoje matomumas yra geras, per abi kelio puses galima pastebėti, nes gatvės Trakuose yra siauros. Parodė, kad eismo įvykiu nesidomėjo, padėjo sureguliuoti eismÄ , pačio įvykio jis nematė.Liudytojas A. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ važiavo iÅ¡ Trakų miesto, sustojo prie vaistinės, nes buvo įvykęs eismo įvykis.

Pačio įvykio nematė, nes priekyje stovėjo nedidelis sunkvežimėlis su bortais. Matė, kad kitoje gatvės pusėje prie automobilio Žiguli stovėjo kaltinamasis, buvo dar vienas automobilis. Kai atvažiavo greitoji, tai iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ , po ko visi automobiliai galėjo važiuoti. Girdėjo, kaip žmonės pasakojo, kad moteriÅ¡kė nuo perėjos 15-20 metrų eidama su kibirais lindo tiesiai po automobiliu, sudarydama avarinę situacijÄ . Liudytoja D. Ž. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau nukentėjusioji yra jos teta ir ji jai padeda.

Apie įvykį jai papasakojo jos mama, nes ėjo kartu su nukentėjusiÄ ja. Mama jai papasakojo, kad ji kartu su teta ėjo per gatvę, jokių automobilių nebuvo, jos mama jau buvo ant Å¡aligatvio, o teta nespėjo ir jÄ partrenkė automobilis. Parodė, kad jos tetai reikėjo ilgai gydytis ligoninėje, jÄ operavo, reikėjo pirkti vaistus, buvo siunčiam į reabilitacijÄ .Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mečislov Račkovkij (Mečislovas Račkovskis) patvirtino savo duotas iÅ¡vadÄ (b.l. 32-34).E. M.

Račkovskis apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ekspertizės atlikimui medžiagos pakako, eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo ir vieno ir kito veiksmai, Parodė, kad negalėjo nustatyti automobilio greičio, nes eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti automobilio judėjimo veiksmai, pagal kuriuos buvo galima apskaičiuoti automobilio greitį. Atlikus skaičiavimus, buvo nustatyta, kad vairuotojas turėjo galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimÄ . Konkrečiu atveju buvo atsižvelgta į laikÄ , kai tik nukentėjusioji įeina į kaltinamojo važiavimo krypties eismo juostÄ ir tai sudaro kliÅ«tį, ji buvo partrenkta automobilio važiavimo pusėje.

Parodė, kad negali atsakyti į klausimÄ , kieno veiksmai ar vairuotojo ar nukentėjusiosios sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Abiejų veiksmai prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklėms. Atliekant tyrimÄ buvo vadovautasi nustatyta metodika, todėl nėra galimybės pasakyti atstumo, nuo kada vairuotojas mato kliÅ«tį. Negali taip pat pasakyti, ar matė ar nematė vairuotojas pėsčiosios. Kadangi Å¡ioje situacijoje nebuvo užfiksuota automobilio stabdymo pėdsakų, negali atsakyti, kurioje vietoje vairuotojas reagavo stabdymui ir pradėjo stabdyti, tai buvo nustatoma, kurioje vietoje buvo transporto priemonė susidÅ«rus su kliÅ«timi.

Kokia buvo eismo situacija, ekspertas nurodė, kad negali spręsti. Jis vertino tai, kad nukentėjusiosios nesimatė, kol nukentėjusioji neįžengė į vairuotojo krypties eismo juostÄ , o iÅ¡nagrinėjęs duomenis, priėjo iÅ¡vados, kad kaltinamasis galėjo sustabdyti automobilį. Parodė, kad sudarydama kliÅ«ti pėsčioji ėjo ne mažiau kaip dvi sekundes ir automobilis važiavo ne mažiau kaip dvi sekundes. Kelių eismo taisyklėse paraÅ¡yta, kad vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų suvaldyti automobilį ir atsiradus kliūčiai ar sustabdyti jį ar apvažiuoti kliÅ«ti.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad 2010 m. balandžio 30d. 9 val. 15 min. – 9 val. 35 min. suraÅ¡ytame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, fotolentelėje ir schemoje užfiksuota: automobilis VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos stovi deÅ¡inėje eismo juostoje, žiÅ«rint į centrÄ , priekiu į centro pusę. Nuo automobilio deÅ¡inės pusės galinio rato iki kelio ženklo Nr. 332 yra 10,80 metrų. Nuo automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės galinio rato iki važiuojamosios dalies kelio kraÅ¡to yra 1,30 m. (b.l. 12-16).2010 m. balandžio 30d. 9 val. 15 min.

– 9 val. 30 min. transporto priemonių apžiÅ«ros protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų nėra, silpnai įlenktas priekinis valstybinis numeris (b.l. 17-18).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 18d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio eiga buvo tokia: Vytauto gatve link miesto centro važiavęs automobilis VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies viduriu (valstybinio numerio ženklu) apie 2.15 metrų atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies vidurio, partrenkė iÅ¡ kairės pusės, žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ .

Po partrenkimo pėsčioji buvo bloškiama į priekį ant gatvės važiuojamosios dalies, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo I.P. L. veiksmai – pėsčiajai sudarius kliūtį, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio tikslu išvengti pėsčiosios partrenkimo, nors turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo ir nukentėjusiosios G.

T. veiksmai – ėjo Vytauto gatvės važiuojamÄ ja dalimi ne per pėsčiųjų perėjÄ , kuri buvo netoliese, sudarė kliÅ«tį automobilio vairuotojui, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Apskaičiuoti automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitį prie eismo įvykį negalima. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I.P. L. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu ir važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, nes pėsčiosios įžengimo į jo važiavimo krypties eismo juostÄ buvo didesniu kaip stabdymo kelio atstumu.

Pėsčioji buvo partrenkta Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje apie 6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡ automobilio padėtį užfiksuotÄ eismo įvykio schemoje, žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi (b.l. 32-35)..Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sÄ lyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti.

             Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡vardytus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis I. P. L. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ - vairuodamas kelių eismo transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å ios veikos padarymas atitinka LR BK 281 str. 1d. Ir nors kaltinamasis I. P. L. dėl padaryto nusikaltimo visiÅ¡kai neprisipažino, nurodydamas, kad jis yra nekaltas dėl eismo įvykio, o kalta pati nukentėjusioji, nes ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ , be to, jis jÄ pamatė staigiai, nes tuo metu, kuomet jis važiavo automobiliu, toje vietoje buvo intensyvus eismas ir prieÅ¡inga eismo juosta važiavęs automobilis jam užstojo pėsčiÄ jÄ , kuri prieÅ¡ jo automobilį atsirado labai staigiai, jis bandė stabdyti savo automobilį, tačiau susidÅ«rimo neiÅ¡vengė, jo pateikta versija yra paneigiama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, įrodymų tyrimo teisme iÅ¡tirtomis aplinkybėmis.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. kaltinamasis I. P. L. savo automobiliu VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo T. V. gatve link miesto centro, pats kaltinamasis nurodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 30 km/h, tuo metu, kuomet jis važiavo automobiliu, gatvės atkarpoje ties parduotuve MAXIMA buvo intensyvus eismas, todėl pėsčiÄ jÄ , kuri ėjo per gatvę jis pamatė labai arti savo vairuojamojo automobilio dėl ko negalėjo laiku sustabdyti savo automobilio.

Tačiau Å¡i aplinkybė nepasitvirtino jokiais kitais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, pagrindiniai Å¡io įvykio liudytojai yra pats kaltinamasis, nukentėjusioji G. T. ir jos sesuo M. B.. Byloje visu pirma, nėra jokių duomenų, patvirtinančių tÄ aplinkybę kad iki autoįvykio Å¡ioje kelio atkarpoje buvo intensyvus eismas – Å¡ios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų – nei M. B. nei A. V.. IÅ¡ jų parodymų matyti, kad spÅ«stis toje vietoje susidarė po autoįvykio ir tuomet, kai atvyko greitoji medicininė pagalba ir iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, įvykio vietoje buvęs policijos pareigÅ«nas M.

B., apie kÄ jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, ėmė reguliuoti eismÄ . BÅ«tent minėtas policijos pareigÅ«nas patvirtino ir tÄ aplinkybę, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis matomumas yra geras, o Trakuose gatvės yra siauros, todėl galima viskÄ gerai matyti. Taip pat ir nukentėjusioji G. T. bei liudytoja M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jos ėjo per gatvę tik tuomet, kai įsitikino, kad nei iÅ¡ vienos pusės nei iÅ¡ kitos pusės nėra atvažiuojančių automobilių.

Netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji G. T. ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėjÄ , nėra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Byloje esanti ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga , iÅ¡tirta įrodymų tyrimo teisme metu, įrodo, kad I. P. L. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, ko pasėkoje nukentėjo žmogus.

Kelių eismo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2010 m. spalio mėnesio) reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas).

Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktÄ Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras, meteorologinės sÄ lygos taip pat buvo geros (duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu lijo, asfaltas buvo Å¡lapia, byloje nėra), nurodytu laiku eismas toje gatvės atkarpoje nebuvo intensyvus, nes tai nepasitvirtino jokiais kitais įrodymais, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis vairuodamas jam priklausantį automobilį buvo neatidus, kas įtakojo eismo įvykio kilimÄ . Kelių eismo taisyklių 134 punkte reglamentuota, kad vairuotojas, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui (jeigu jis tai gali pastebėti), privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos kaltinamasis nesilaikė visų Å¡ių reikalavimų, apie kÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad Vytauto gatve link miesto centro važiavęs automobilis VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies viduriu (valstybinio numerio ženklu) apie 2.15 metrų atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies vidurio, partrenkė iÅ¡ kairės pusės, žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ . Po partrenkimo pėsčioji buvo bloÅ¡kiama į priekį ant gatvės važiuojamosios dalies, žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje.

Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo I.P. L. veiksmai – pėsčiajai sudarius kliÅ«tį, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio tikslu iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, nors turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo ir nukentėjusiosios G. T. veiksmai – ėjo Vytauto gatvės važiuojamÄ ja dalimi ne per pėsčiųjų perėjÄ , kuri buvo netoliese, sudarė kliÅ«tį automobilio vairuotojui, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Apskaičiuoti automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitį prie eismo įvykį negalima. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I.P. L. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu ir važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, nes pėsčiosios įžengimo į jo važiavimo krypties eismo juostÄ buvo didesniu kaip stabdymo kelio atstumu. Pėsčioji buvo partrenkta Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje apie 6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡ automobilio padėtį užfiksuotÄ eismo įvykio schemoje, žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi (b.l. 32-35).

Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis I. P. L. yra kaltas dėl eismo įvykio, t.y., kad jis 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. 08 min. Trakų mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA, vairuodamas jam priklausantį automobilį VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, kai skersai kelio važiuojamÄ ja dalimi, jam iÅ¡ kairės į deÅ¡inę judėjo dvi pėsčiosios, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 133 punkto ir 134 punkto reikalavimus, dėl ko padarė eismo įvykį, kurio metu partrenkė per važiuojamÄ jÄ kelio dalį judančiÄ pėsčiÄ jÄ G.

T., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata Todėl teismas, įvertinęs visumÄ iÅ¡tirtų įrodymų, atmesdamas kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus kaip neįrodytus ir nepagrįstus, daro iÅ¡vadÄ , kad I. P. L. yra atsakingas už eismo įvykį, todėl yra baustinas už tai, nes jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1d., nes ji bÅ«damas padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, keliamų vairuotojams.Kaltinamojo I.

P. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad I. P. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, yra pensininkas, praeityje neteistas, padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau Å¡iÄ veikÄ padarė  pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – nesilaikė kelių eismo saugomo užtikrinimui keliamų reikalavimų, buvo neatidus, ko pasėkoje, sukėlė eismo įvykį ir partrenkė pėsčiÄ jÄ , ėjusiÄ per važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Teismas, įvertinęs visumÄ aplinkybių, skiria I. P. L. sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirus baudÄ .Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji savo reikalavimus padidino ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ ir I. P. L. 1052 litų turtinės žalos ir 17264,00 Lt neturtinės žalos.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusioji prašo priteisti 1052,00 Lt turtinės žalos, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirto turtinės žalos dydį, ji pati nurodo, kad jokių pirkimo kvitų neišsaugojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nukentėjusiosios reikalavimas dėl 1052,00 Lt turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad autoįvykio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios G. T. sveikata, dėl ko ji buvo du kartus operuota, turėjo ilgÄ laikÄ gydytis, akivaizdu, kad ji patyrė fizinį skausmÄ , didelius nepatogumus, kadangi daugiau negu metus negalėjo vaikščioti ir jai buvo reikalinga priežiÅ«ra, ji iÅ¡gyveno, todėl jai priteistina neturinė žala.

Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai G. T. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pačios nukentėjusiosios neatsargumas, t.y. tai, kad ji pereidinėjo gatvę neleistinoje vietoje, iÅ¡ dalies padėjo žalai atsirasti, todėl vadovaudamasis CK 6.282 str. 1 d., sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina dalinai, t.y. priteisia nukentėjusiajai 3000 litų neturtinę žalÄ . Byloje nustatyta, kad kaltinamojo P. L. transporto priemonė VAZ 2106, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta civiline atsakomybe (b.l. 21). Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui. IÅ¡ byloje esančio draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo paaiÅ¡kinimo matyti, kad draudikas nėra atlyginęs nukentėjusiajai G. T. padarytos žalos (b.l. 168-169). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) (Žin., 2007, Nr. 61-2340) 11 str. 1 d. 2 p. neturtinės žalos atlyginimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 eurų (atitinkamai 8632 litų).

Kadangi nukentėjusiajai priteistina 3000,00 Lt neturtinės žalos, o likusioje dalyje jos civilinis ieÅ¡kinys atmestinas ir Å¡i suma nevirÅ¡ija įstatyme numatytos 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos dėl vieno eismo įvykio, 3000,00 lt neturtinė žala nukentėjusiajai priteistina iÅ¡ draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Vadovaudamasis LR BPK 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : I. P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1d. ir  nubausti jį 15 MGL (1950 Lt ) bauda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki įsiteisės nuosprendis, I.

P. L. palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Priteisti iÅ¡ AAS GJensidige Baltic“ Lietuvos filialo 3000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios G. T. naudai.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                        Vita Lučkauskaitė