2025-09-24 Nr. AB-15067-3-61-3-02521-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-49-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02521-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) 44,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 2,19 Eur delspinigius ir 24,20 Eur atstovavimo išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. (toliau – ir Rinkliava); Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o Rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,05 kv. m); žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovui kilo prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą pagal Nuostatus. Pareiškėjas teigė, kad nustatyta tvarka atsakovui išsiuntė 9 mokėjimo pranešimus adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), o atsakovui Rinkliavos nesumokėjus, teikė jam priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Pareiškėjas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 27,20 Eur, delspinigiai – 1,47 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 12,24 Eur, delspinigiai – 0,66 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rinkliavos suma sudaro 5,40 Eur, delspinigiai – 0,06 Eur; iš viso bendra įsiskolinimo suma – 47,03 Eur (44,84 Eur nesumokėtos Rinkliavos ir 2,19 Eur delspinigių).

4. Atsakovas A. D. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo 64,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nėra skolingas, kadangi sodo sklype adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodas) komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo VASA nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 16 d. neatliko. Atsakovas nurodė, kad yra neįgalus nuo 2016 m., serga labai sunkia liga, į sodą nenuvyksta ir jame nevykdo jokios veiklos, todėl ten niekada nebuvo jokių komunalinių atliekų. Atsakovo teigimu, VASA dar 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, tačiau, teismui priėmus VASA pareiškimą ir išdavus teismo įsakymą, vėliau jis buvo panaikintas, taigi teismas patvirtino, jog atsakovas nėra skolingas. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį jam paskambino VASA operatorė ir pranešė, jog jis yra skolingas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sode, o atliekos yra surenkamos iš konteinerių, tačiau jis paaiškino, kad nuo 2016 m. yra neįgalus ir nuo to laiko į sodą nevažiuoja, nevykdo jame jokios veiklos, todėl komunalinių atliekų nebūna, jis nesudarė ir nepasirašė jokios paslaugų teikimo sutarties su VASA, be to, atsakovas nėra sodų bendrijos narys, šiuo adresu negyvena ir ten nėra jokio gyvenamojo namo, o įregistruotas tik supuvęs sandėliukas, tačiau operatorė jam paaiškino, jog jo supuvęs sandėliukas yra registruotas valstybės įmonėje Registrų centre ir jis privalo mokėti rinkliavą.

6. Atsakovas teigė, kad 2019 m. spalio 15 d. parašė raštą VASA, kuriame raštu išdėstė esamą situaciją ir pateikė daug papildomų dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas komunalinių atliekų surinkimo nevykdo, t. y.: 1) dokumentus, įrodančius, kad sode niekas negyvena, niekas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, atsakovas jokios ūkinės veiklos jame nevykdo; 2) dokumentus apie savo neįgalumą ir sunkią ligą; 3) neįgalumo pažymėjimus; 4) pažymą iš Užimtumo tarnybos, jog jis nuo 2018 m. kovo 5 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje; 5) išrašą iš banko, iš kurio matyti atsakovo gaunamos nedidelės pajamos už neįgalumą; 6) duomenis, kad jis nėra sodų bendrijos narys. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. liepos 20 d. padarė sodo sklypo nuotraukas, iš kurių matyti, jog sodo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra registruotas supuvęs sandėliukas, visame sklype auga aukštos piktžolės bei žolė, nevyksta jokia veikla, sodas yra apleistas ir jame nėra plastikinių konteinerių komunalinėms atliekoms, o 2023 m. kovo 14 d. buvo padarytos trys sodo sklypo nuotraukos, iš kurių matyti, kad tuo metu registruotas sandėliukas visai sugriuvo, stogas supuvęs ir įlūžęs, langų bei durų nėra, sienos supuvusios, visur matosi daug sniego.

7. Atsakovas pažymėjo, kad patyrė šias su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas kurui: 1) 2023 m. kovo 9 d. – 19,71 Eur; 2) 2023 m. kovo 13 d. – 24,07 Eur; 3) 2023 m. kovo 16 d. – 20,82 Eur; bendra suma – 64,60 Eur, kurias patyrė važiuodamas į sodą daryti nuotraukų ir į teismą atiduoti dokumentus.

8. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodė, kad Rinkliava nesiejama su atitinkamomis paslaugomis, o siejama su atitinkamos teisės Rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. už savivaldybėje sukurtą galimybę naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra, tai nėra atlygis už teikiamas paslaugas (šiukšlių išvežimą). Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą nekilnojamojo turto objekto (toliau – ir NTO) savininkas gali ir turi būti laikomas atliekų turėtoju, o jei atsakovas NTO nenaudojo, jis turėjo teisę kreiptis dėl Rinkliavos lengvatos taikymo, tačiau nustatyta tvarka dėl to nesikreipė, todėl nėra teisinio pagrindo neskaičiuoti Rinkliavos, o vien atsakovo teiginiai apie sunkią sveikatos būklę neleidžia daryti išvados, kad ginčo laikotarpiu jam priklausančiame NTO atliekos nesusidarė.

9. Atsakovas 2024 m. vasario 6 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į prašymą.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo A. D. 44,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 2,19 Eur delspinigius, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Teismas aptarė ginčui aktualų Atliekų tvarkymo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Nuostatų reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Rinkliavos kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai NTO savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

12. Teismas nurodė, kad ginčo byloje nekyla dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas Nuostatų prasme yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, jog būtų kreipęsis į VASA ir informavęs, jog nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ar nesinaudos.

14. Teismas nustatė, kad apie esamą prievolę mokėti rinkliavą atsakovas buvo informuotas pareiškėjo 2019–2022 m. suformuotais jam pateiktais mokėjimo pranešimais, įspėjimais ir raginimais, tačiau, nepaisant to, įsiskolinimas padengtas nebuvo.

15. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra praleistas ir mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1 d.).

16. Teismas nurodė, kad asmens pripažinimas Rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu.

17. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog sodo pastatas, esantis adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas visus metus, o aplinkybė, kad atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje, kurioje nuolat gyvena, ar nesinaudoja konteineriu, nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo sodo pastatu nebuvo galima naudotis ir komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog jis pageidavo mokėti Rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

18. Teismas, spręsdamas ar pareiškėjas teisėtai apskaičiavo sumas, kurias prašo priteisti, konstatavo, kad jis į bylą pateikė mokėjimo pranešimus, priminimus, kuriuose nurodomos mokėtinos sumos ir įvertinęs pareiškėjo prašomas priteisti sumas už vietinės rinkliavos tvarkymą, konstatavo, kad reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, o atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.38 str.).

19. Teismas, aptaręs MAĮ ir Nuostatų reglamentavimą dėl delspinigių skaičiavimo, sprendė, kad iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, jam buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį, o iš viso VASA atsakovui paskaičiavo 2,19 Eur dydžio delspinigius.

20. Teismas dėl atsakovo teiginių dėl panaikinto teismo įsakymo pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 23 d. teismo įsakymas administracinėje byloje Nr. eLI-9795-596/2022 buvo panaikintas, kadangi atsakovui pareiškus prieštaravimus pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepateikė prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau 2023 m. sausio 19 d. nutartimi minėtoje administracinėje byloje teismas pareiškėjui išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio paduoti prašymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus.

21. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti Rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjo reikalavimas iš atsakovo priteisti Rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius pagrįstas. Todėl teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 44,84 Eur nesumokėtą Rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 2,19 Eur delspinigius.

22. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, nes iš kitų teisme gaunamų analogiško pobūdžio prašymų matyti, kad juos rengia ir teikia teismui įmonės teisininkai, prašymas dėl Rinkliavos išieškojimo šioje byloje nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti Rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma, todėl šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba nebūtina, byla nėra sudėtinga, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 23. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir netenkinti pareiškėjo prašymo bei priteisti atsakovui iš pareiškėjo atsakovo patirtas faktines išlaidas, susijusias su byla ir apeliaciniu skundu – 274,77 Eur.

24. Atsakovas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo vienašališkai, nepagrįstai ir neobjektyviai, nenagrinėjo atsakovo pateiktų į bylą įrodymų, nuotraukų, iš kurių matosi, kad neįgalus atsakovas neeksploatuoja sodo, ten negyvena, nevykdo jame jokios veiklos ir nesukuria atliekų. Atsakovo teigimu, teismas rėmėsi tik pareiškėjo fiktyviai išrašytomis sąskaitomis už neatliktus darbus, VASA nepateikė jokių įrodymų, kad atliko atsakovo komunalinių atliekų surinkimą, kad atsakovas sode gyvena ir sukuria ten atliekas. Be to, teismas nevertino, kad atsakovas neįgalus, serga sunkia liga ir jo pagrindinės pajamos – 238 Eur per mėnesį už neįgalumą, jis gyvena žemiau skurdo ribos.

25. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. spalio 15 d. kartu su raštu, kuriame išdėstė situaciją ir prašė anuliuoti skolą, VASA pateikė nuotraukas ir duomenis iš kadastrinių matavimų bylos, tačiau VASA atsisakė tenkinti prašymą ir nepaaiškino neįgaliam atsakovui kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų įrodytas nesinaudojimo faktas ir nebūtų skaičiuojama rinkliava. Atsakovas teikia VASA 2019 m. spalio 28 d. atsakymą ir teigia, kad šį dokumentą VASA nuslėpė nuo teismo. Atsakovas nurodo, kad jo pateiktos nuotraukos įrodo, jog sandėliukas nenaudojamas, jame nėra jokių patogumų ir sąlygų gyventi ir teikia teismui kadastrinių matavimų bylos duomenis.

26. Atsakovas nurodo, kad 2024 m. vasario 27 d. gavo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ pažymą, jog sode nėra elektros ir nėra sudaryta elektros pirkimo-pardavimo sutartis bei teikia teismui šią pažymą. Taip pat atsakovas gavo 2024 m. vasario 29 d. pažymą iš UAB „Vilniaus vandenys“, kad sode nėra vandens ir nuotekų ir šią pažymą teikia teismui.

27. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. liepos 20 d. ir 2023 m. kovo 14 d. padarė sodo nuotraukas, iš kurių matyti, jog sodas yra apleistas, kurias pateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jas ignoravo ir nenagrinėjo, todėl teikia teismui šias nuotraukas pakartotinai.

28. Atsakovas nurodo, kad 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į antstolį, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jame užfiksavo, kas sodo sklypas nenaudojamas, buitinėms atliekoms skirto konteinerio nesimato ir kt. bei teikia teismui šį protokolą.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apgavo teismą teigdamas, kad siuntė mokėjimo pranešimus apie nesumokėtą skolą atsakovui sodo adresu, atsakovas jokių pranešimų negavo, nes sode negyvena, o kadangi sodas apleistas ir negyvenamas, pašto darbuotojai būtų pažymėję apie tai.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad sodas negyvenamas, jis jame nesukuria atliekų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, todėl turi būti atleistas nuo pareigos mokėti Rinkliavą.

31. Atsakovas pažymi, kad yra neįgalus, serga sunkia liga, jo pagrindinės pajamos už neįgalumą sudaro 273,23 Eur už mėnesį, jis gyvena žemiau skurdo ribos ir teikia banko išrašą, neįgalumo pažymėjimą.

32. Atsakovas nurodo, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: kurui: 2023 m. kovo 9 d. – 19,71 Eur, 2023 m. kovo 13 d. – 24,07 Eur, 2023 m. kovo 16 d. – 20,82 Eur, 2024 m. vasario 27 d. –30,17 Eur; antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – 180 Eur, ir teikia kuro kvitus ir apmokėjimą antstoliui pagrindžiantį dokumentą.

33. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. VASA nurodo, kad Rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą, mokėti Rinkliavą ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl atsakovo argumentai, kad jis Rinkliavos mokėti neturėjo, nes atliekos nesusidarė, nesudaro prielaidos neskaičiuoti Rinkliavos. Atsakovas nustatyta tvarka nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, o vien ta aplinkybė, jog NTO savininkas negyvena jam priklausančiame turte, nereiškia, kad turtas yra nenaudojamas. VASA teigia, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą perskaičiuoti Rinkliavą, o ne atitinkamos formos prašymą dėl lengvatos taikymo, o įrodinėjimo našta, kad NTO nenaudojamas ir jame nesusidaro atliekos tenka atsakovui. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas į VASA dėl lengvatos taikymo kreipėsi tik 2024 m. kovo 20 d. kartu pateikdamas dokumentus apie NTO nenaudojimą, kadangi buvo pateiktas atitinkamos formos prašymas ir patvirtinantys dokumentai, komisijos sprendimu prašymas dėl lengvatos taikymo nuo 2024 m. kovo iki 2025 m. vasario mėnesio buvo patvirtintas. VASA nurodo, kad atsakovui buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai taip, kaip numatyta Nuostatose pagal NTO adresą t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius, o mokėjimo pranešimai siunčiami neregistruotąja pašto siunta tol, kol Rinkliavos mokėtojai išreikš pageidavimą mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais, Rinkliavos mokėtojams atsiranda pareiga ne tik užtikrinti korespondencijos gavimą, bet ir kreiptis į pareiškėją, jeigu siekiama mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais. Atsakovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą korespondencijos gavimą, bet ir kreiptis į VASA, jeigu siekiama mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais, todėl mokėjimo pranešimų pateikimas taip, kaip numatyta Nuostatuose, laikytinas tinkamu, atsakovui buvo sukurtos tinkamos sąlygos gauti informaciją apie mokėtiną Rinkliavos sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje kilo ginčas dėl 44,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2,19 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo A. D..

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo nesumokėtą Rinkliavą ir delspinigius.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam priklausiančiame nekilnojamojo turto objekte – mėgėjų sodo žemės sklype su sugriuvusiu pastatu komunalinės atliekos nesusidarė, jos nebuvo išvežamos, todėl Rinkliavos mokėti jis neprivalėjo, be to, atsakovas yra neįgalus, gauna mažas pajamas, todėl turi būti atleistas nuo pareigos mokėti Rinkliavą.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o yra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos, išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimo pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali nagrinėti administracinę bylą tik ta apimtimi, kuria minėta byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).

40. Atsižvelgdama į aptartas ABTĮ nuostatas, teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netiria atsakovo naujai pateiktų įrodymų: 2024 m. vasario 27 d.„Ignitis“ pažymos, 2024 m. vasario 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2024 m. vasario 29 d. pažymos iš UAB „Vilniaus vandenys“, kadangi šie dokumentai surašyti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir nebuvo pateikti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).

42. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau savo naujausioje jurisprudencijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

43. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 6.6 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) punkte nustatyta, kad Rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas Rinkliavos mokėtojų – kai jis yra NTO savininkas (Nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys: pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.).

44. Pagal Nuostatų 76 punktą kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.

45. Nuostatų 77 punktas nustatė, kad Prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 75 punktą prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių. Iš esmės panašus reglamentavimas, nustatantis Rinkliavos mokėtojui pareigą pateikti Rinkliavos administratoriui pateikti nustatytos formos prašymą bei pateikti komunalinių atliekų nesusidarymą ar NTO nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus, galiojo ir ankstesnėse, ginčo laikotarpiu aktualiose Nuostatų redakcijose.

46. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš Rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Nekilnojamojo turto registre įregistruotus mėgėjų sodo žemės sklypą su sodo pastatu ir ūkiniu pastatu), o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) Nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio Rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas Rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti Rinkliavą. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog VASA atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius Rinkliavos skaičiavimus, Rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti Rinkliavos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravęs nesinaudojimą NTO, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl Rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą Rinkliavą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti Rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo Rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti Rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo Rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

49. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

50. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis