9f336037-4efc-413b-8a2e-0e5b9838e321 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1004-892/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02126-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.1.10.4; 3.1.2.2.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos Vardu 2021 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Justinai Baumilienei atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovei Aurimai Račkytei atsakovui P. D. trečiajam asmeniui V.

R. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. R. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® „Registrų centras“, P. D. dėl administracinių aktų bei žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo, tretysis asmuo V. R.. Teismas n u s t a t ė :

1. Ieškovė patikslinusi reikalavimus (DOK-434-892, V t., b. l. 5 - 15) prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir – NŽT) Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. 51FPÄ®-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas);

2) panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. 51SK-289- (14.51.98.) (toliau – ir Sprendimas);

3) panaikinti žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registracijÄ nekilnojamojo turto registre;

4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu V. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš P. D. nusipirko 30/165 dalį 1,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei su sutuoktiniu V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3638/20008 dalys paminėto Žemės sklypo, o P. D. nuosavybės teise priklauso 16370/20008 dalys Žemės sklypo.

Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovės su sutuoktiniu nupirktos 30/165 dalys naudojimosi tvarkoje pažymėta indeksu „A“, o P. D. priklausančios 135/165 dalys pažymėtos indeksu „B“. Atlikus paminėto žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo iki 2,0008 ha. IeÅ¡kovė su sutuoktiniu siekdami atidalinti savo Žemės sklypo dalį savo lėšomis parengė paminėto žemės sklypo ir greta esančių žemės sklypų: 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis 2013 m. rugpjūčio 18 d. pareiÅ¡kimu per Vilniaus miesto 19-Ä jį notarų biurÄ kreipėsi į bendraturtį P. D. praÅ¡ydami pastarojo pritarimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, tačiau toks pritarimas nebuvo gautas. IeÅ¡kovė su sutuoktiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovų teisę be P. D. sutikimo pagal UAB „Geovisata“ parengtÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ atidalinti Žemės sklypÄ , tačiau reikalavimai buvo atmesti.

Praėjus kuriam laikui ir patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Žemės sklypÄ ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atsitiktinai pastebėjo, kad bendras žemės sklypas yra padalintas į atskirus keturis sklypus. IeÅ¡kovė teigė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis V. R. nieko nežinojo ir nebuvo informuoti apie jokius bendro žemės sklypo pertvarkymo projektus, nesutiko su bendro sklypo padalijimu ir nesudarė dėl to jokios sutarties. IeÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu į NŽT Elektrėnų skyrių, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ ir aktus dėl Žemės sklypo padalijimo.

Paaiškėjo, kad Žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo patvirtintas NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. Įsakymu, o minėtu projektu suformuotų naujų 3 žemės sklypų - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos buvo patvirtintos NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo Sprendimu Nr. 51SK-289-(14.51.98.). Ieškovė kreipėsi su skundu į NŽT, prašydama įvertinti tokius savo teritorinio skyriaus vedėjo veiksmus.

NŽT 2019 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-877-(8.5) informavo, kad buvęs parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas) buvo pateiktas tikrinti NŽT struktÅ«riniam padaliniui, kuris 2015 m. gegužės 15 d. parengė teigiamÄ Å¾emėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TPA-2424-(8.18), tačiau nurodė pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas Žemės sklypo bendraturčio V. R. raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas arba atitinkamas teismo sprendimas.

NŽT raÅ¡te taip pat nurodė, kad ,,atsižvelgiant į bendraturčio V. R. 2007 m. spalio 25 d. PareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, jog jis sutinka, kad P. D. atidalintų jam priklausančias dalis Žemės sklypo [...] bet kokiomis sÄ lygomis į atskirus žemės sklypus, Skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu buvo patvirtintas parengtas Projektas.“ Atsakovo raÅ¡te konstatuota, kad „parengtas Projektas buvo patvirtintas nesant raÅ¡tiÅ¡kam bendraturčio pritarimui 2015 m. parengtam Projektui arba teismo sprendimo, leidžiančio pagal parengtÄ projektÄ vykdyti žemės sklypo pertvarkymÄ , kaip tai reglamentuota Taisyklių nuostatose“.

NŽT savo raÅ¡te taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Projektas jau yra įgyvendintas atliekant kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bei į tai, kad NŽT negali kreiptis į teismÄ dėl savo sprendimo panaikinimo, ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti skundÄ dėl Projekto ir kadastrinių matavimų tiesiogiai teismui. IeÅ¡kovė nurodė, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariÅ¡kai tvirtinamÄ sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypÄ , atidalijant žemės sklypo dalį natÅ«ra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimÄ , prie sutarties turi bÅ«ti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai lemia, kad Žemės sklypas galėjo bÅ«ti padalintas tik po to, kai jo bendraturčiai sudarys atitinkamÄ notariÅ¡kai tvirtinamÄ sutartį. Tokios sutarties sudaryta nebuvo, dėl to atsakovas NŽT ginčijamais sprendimais suformuodamas atskirus žemės sklypus bei nustatydamas jų kadastro duomenis, o atsakovas VÄ® ,,Registrų centras“ įregistruodamas atskirus žemės sklypus, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl ko jų priimti sprendimai pripažintini neteisėtais.

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Ä®statymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygos, kurių laikomasi, svarstant ir tvirtinant žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektus.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - ir Taisyklės), 66 punktas nustato, kad parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto iniciatorius(-iai), žemės sklypo(-ų) savininkas(-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis(-iai). Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti NŽT struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , ieÅ¡kovės (ginčo žemės sklypo bendrasavininkės) pritarimas buvo bÅ«tinas, rengiant minėtÄ sklypo atidalinimo projektÄ . Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad bendrasavininkams nesusitariant dėl turto atidalinimo (kÄ patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla), žemės sklypo bendraturtis P. D. dėl turto atidalinimo, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio nuostatomis, bÅ«tų kreipęsis į teismÄ . IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 81 punkte, kuris reglamentuoja projektų įgyvendinimo tvarkÄ , nustatyta, kad pagal ProjektÄ atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taisyklių 82 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: 82.1. sudaro notariÅ¡kai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 82.2. teikia duomenis NTR dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, Å¡ių teisių suvaržymo ir juridinių faktų iÅ¡registravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ProjektÄ , teisių į juos, Å¡ių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.

Pagal Taisyklių 83 punktÄ , ginčai dėl suformuotų ar pertvarkytų valstybinės žemės sklypų ribų nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, kitais atvejais - teismine tvarka. Teisminėje praktikoje aiÅ¡kinama, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies ir paminėtų Taisyklių reikalavimų pažeidimas paprastai suponuoja ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų, parengtų tikslu atlikti minėtus veiksmus su žemės sklypais, tvirtinimo neteisėtumÄ (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438- 1071/2013). Kartu su praÅ¡ymu įregistruoti daiktines teises turi bÅ«ti pateikiami dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 2 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi bÅ«ti įregistravimui nekilnojamojo turto registre bÅ«tini duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , forma neatitinka įstatymų ar sandorio Å¡alių nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Atsižvelgdama į nurodytÄ , naujai suformuotų žemės sklypų ir nuosavybės teisių į juos teisinė registracija NTR negalėjo bÅ«ti atliekama, kadangi P. D. kreipdamasis į atsakovÄ VÄ® „Registrų centras“ nepateikė notarinės bendro žemės sklypo bendraturčių sutarties dėl bendro žemės sklypo padalijimo.

Dėl to VÄ® „Registrų centro“ veiksmai, kuriais bendro Žemės sklypo įraÅ¡e įregistruoti duomenys apie Å¡io žemės sklypo performavimÄ , taip pat Nekilnojamo turto registre įregistruoti trys nauji sklypai, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir teisėtais. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad ginčijami NŽT aktai yra priimti ne žemės reformos metu, jie nėra susiję su žemės perdavimu privačion nuosavybėn, o yra priimti ne žemės reformos metu, todėl aktai nėra ir negali bÅ«ti laikomi nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, nes pasibaigus žemės reformai, NŽT nepriima jokių sprendimų, kuriais bÅ«tų suteikiama ar keičiama žemės nuosavybės teisės turinys.

Tokius sprendimus priima tik žemės sklypo savininkai sudarydami atitinkamus sandorius (pardavimo, dovanojimo, atidalijimo ir kt.) arba teismai.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Elektrėnų skyriaus, atsiliepime (V t. b.l. 27-33) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2007 m. spalio 25 d. tarp bendrasavininkų buvo pasiraÅ¡yta notarinė sutartis, kuria nustatytos bendrasavininkams priklausančios žemės sklypo dalys, taip pat patvirtinta naudojimosi tvarka, tokiomis dalimis žemės sklypas ir buvo atidalintas. P. D. daugiau nuosavybės teisių į žemės sklypÄ negu jam priklausė neįgijo, taip pat atsidalino tÄ dalį, kuri jam ir priklausė pagal naudojimosi tvarkÄ , todėl priimant ginčijamÄ 2018 m. kovo 1 d.

įsakymÄ â€žDėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ nebuvo pažeistos Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atlikus Taisyklėse numatytas derinimo ir vieÅ¡inimo procedÅ«ras buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, vadovaujantis Taisyklių 65 punktu buvo pateiktas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už žemėtvarkos dokumentų planavimo priežiÅ«rÄ . Minėtas padalinys 2015 m. gegužės 15 d. parengė teigiamÄ Å¾emėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ , kuriame nurodė, kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendraturčio raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas arba, kai sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

Atsižvelgiant į bendraturčio V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, kad V. R. sutinka, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis žemės sklypo bet kokiomis sÄ lygomis į atskirus žemės sklypus. 2018 m. kovo 1 d. įsakymu buvo patvirtintas parengtas projektas. Atsakovas pažymėjo, kad pagal registro duomenis nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. žemės sklypo savininkai buvo P. D. ir V. R., tik nuo 2018 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymu ji tapo žemės sklypo bendrasavininke.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė projekto tvirtinimo metu nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė ir nuosavybės teises į žemės sklypÄ Ä¯gijo tik nuo 2018 m. balandžio 6 d., projektas patvirtintas nepažeidžiant Taisyklių 66 punkto nuostatų, naikinti 2018 m. kovo 1 d. įsakymo nėra teisinio pagrindo. UAB „Geodeziniai matavimai“ pateikė 2018 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymÄ patikrinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Skyrius nustatė aplinkybes, trukdančias juos suderinti, bei 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktus bei grÄ Å¾ino bylas vykdytojui taisyti. 2018 m. rugpjūčio 24 d.

UAB „Geodeziniai matavimai“ pakartotinai kreipėsi dėl kadastrinių matavimo bylų patikrinimo ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, Elektrėnų skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. aktais juos suderino. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis registruotais laiÅ¡kais buvo informuoti apie kadastrinius matavimus, nurodytu laiku į vietÄ neatvyko, raÅ¡tu iki nurodytos datos pastabų ir pretenzijų nepateikė, į 2018 m. birželio 7 d. vykusį ribų ženklinimÄ neatvyko, todėl vadovaujantis 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktu, darbai buvo tęsiami be kviestinių asmenų.

Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko, registruotu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, praneÅ¡ta, kad jie gali pateikti pastabas raÅ¡tu. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmentas (iÅ¡trauka) buvo įteikta 2018 m. birželio 16 d. V. R. ir 2018 m. birželio 29 d. O. R.. Per nustatytÄ terminÄ pastabų nebuvo pareikÅ¡ta, todėl darbai buvo tęsiami. Suderinus kadastrinių matavimų bylas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo pagrindu buvo pertvarkytas žemės sklypas padalinant jį į keturis žemės sklypus ir patvirtinti naujai suformuotų trijų žemės sklypų kadastro duomenys.

Ketvirto žemės sklypo (projektinis Nr. 412-3-1) kadastro duomenys nebuvo tvirtinami, nes tos dalies planų nesuderino žemės sklypo savininkai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, tai yra projektu ir minėtÄ projektÄ suderino žemės sklypo savininkai, naikinti kadastrinių matavimų nėra teisinio pagrindo. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, teikdama skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui neprašė naikinti 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, nors apie tokį sprendimÄ jai buvo žinoma nuo 2019 m. gegužės 8 d., reikalavimas panaikinti minėtÄ sprendimÄ pirmÄ kartÄ reiÅ¡kiamas tik 2020 m. kovo 20 d., tai yra praėjus daugiau nei 10 mėnesių, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja praleido minėto sprendimo apskundimo terminÄ ir Å¡iuo pagrindu reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo netenkintinas.

4. Atsakovė VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime (V 5 t. b.l. 19 – 21) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ir be jokio ryÅ¡io su byloje nagrinėjama situacija remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu netikslių ir klaidingų duomenų taisymÄ , nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , klaidos gali bÅ«ti iÅ¡taisytos, tik kai jie neatitinka duomenų, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti arba įraÅ¡ant duomenis padarytos techninės klaidos.

Be to, vadovaujantis Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teritorinio skyriaus atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ patikslinti ir iÅ¡taisyti nekilnojamo turto netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neiÅ¡samius duomenis skundžiamas centriniam registratoriui Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė neginčija jokio registro tvarkytojo sprendimo, susijusio su Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota procedÅ«ra, todėl net nėra aiÅ¡ku, kÄ Å¡ia patikslinto ieÅ¡kinio dalimi bando įrodinėti ieÅ¡kovė abstrakčiai darydama nuorodÄ Ä¯ minėtÄ Nekilnojamo turto įstatymo nuostatÄ , kaip neva patvirtinančiÄ registrų centro veiksmų neteisėtumÄ .

VÄ® „Registrų centras“ pažymėjo, kad ji neturi pagrindo vertinti jam pateiktų duomenų apie nekilnojamÄ turtÄ teisėtumo. Todėl ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio teiginiai dėl klaidų taisymo procedÅ«ros neturi jokio teisinio pagrindo, nes, pirma, turi bÅ«ti kreipiamasi į registro tvarkytojÄ , kuris turėtų priimti atitinkamÄ sprendimÄ , skundžiamÄ teisės aktų nustatyta tvarka, antra, nagrinėjama situacija neatitinka teisiniu reguliavimu ir teismų praktika nustatytų klaidų taisymo procedÅ«ros pagrindų ir ribų, trečia, nagrinėjamu atveju Nekilnojamo turto registrų duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti.

Atsakovė prašė bylÄ dalyje dėl reikalavimo panaikinti žemės sklypų registracijÄ nekilnojamo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registracijÄ nekilnojamo turto registre nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Tuo atveju, jei nebÅ«tų tenkintas praÅ¡ymas nutraukti bylÄ dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo, minėtÄ reikalavimÄ laikyti iÅ¡vestiniu iÅ¡ reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ ir jį atmesti, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra jokios Registrų centro kaltės ir neteisėtų veiksmų, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsakovas P. D. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ pradinį ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (IV t. b.l. 121).

6. Tretysis asmuo V. R. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

7. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 25 d. vienaÅ¡alis sandoris duotas, nes tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės rengti projektÄ be bendraturčio sutikimo, tačiau jis buvo duotas su sÄ lyga, kad bus iÅ¡laikyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tuo tarpu pagal patvirtintÄ projektÄ minėta tvarka keičiama neiÅ¡laikant proporcijų. Pagal atsakovo P. D. parengtÄ projektÄ nelieka bendros ribos su kitu ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu, todėl negalima tų sklypų apjungti.

IeÅ¡kovės atstovas taip pat pažymėjo, kad tvirtinant projektÄ buvo padarytas procedÅ«rinis pažeidimas, nes jis patvirtintas neiÅ¡nagrinėjus V. R. pretenzijos. Pažymėjo, kad O. R. 2017 m. spalio 25 d. sutikimo dėl žemės sklypo atidalijimo nedavė, be to, minėtas sutikimas nepakeičia Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų dėl nuosavybės įgijimo pagrindų.

8. Teismo posėdyje atsakovas P. D. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad yra praleisti terminai teisėms ginti. PaaiÅ¡kino, kad tretysis asmuo V. R. niekada neprieÅ¡taravo dėl žemės sklypo atidalijimo į 4 sklypus, (duomenys neskelbtini) jis su sutuoktine aptvėrė tvorÄ . Kai plotas padidėjo, jis savo gabaliukÄ pažymėjo. Vėliau norėjo pakeisti formÄ , kad jo turimi žemės sklypai turėtų bendrÄ ribÄ , tačiau patraukus taÅ¡kÄ trečiojo asmens norimu bÅ«du atsakovas negalėtų prieiti prie savo sklypų. Vilniaus apygardos teismas ankstesnėje byloje konstatavo, kad atsakovas turi teisę prieiti prie savo žemės sklypų. Patvirtino, kad skundžiamais aktais patvirtintas projektas yra tas pats, kuris buvo teiktas Trakų rajono teisme nagrinėtoje byloje.

9. Teismo posėdyje atsakovės NŽT atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad Å¡i byla iÅ¡kelta tuo pagrindu, jog priimant administracinius aktus nebuvo ieÅ¡kovės sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal registro duomenis ieÅ¡kovė nebuvo Žemės sklypo bendrasavininkė, jos pritarimo nereikėjo. Vilniaus apygardos teismas anksčiau nagrinėtoje byloje pagal ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens ieÅ¡kinį dėl atidalijimo atmetė Å¡iame teismo posėdyje trečiojo asmens iÅ¡sakytus argumentus dėl taÅ¡ko patraukimo nurodydamas, kad tokiu bÅ«du suformuojant sklypÄ P. D. neturės priėjimo prie suformuotų sklypų.

10. Teismo posėdyje atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovė palaikė atsiliepime išsakytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

11. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. R. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartį P. D. turėjo teisę rengti projektÄ . Notarinis sutikimas buvo duotas, kad projektas bÅ«tų parengtas pagal naudojimosi tvarkÄ . PaaiÅ¡kino, kad jis turi daugiau žinių ir galimybių parengti projektÄ , nes 16 metų vadovauja įmonei, kuri užsiima geodezinių matavimų ir žemėtvarkos darbais. Tretysis asmuo nurodė, kad nesutinka su patvirtintu Žemės sklypo pertvarkymu, nes pagal naudojimosi tvarkÄ buvo nustatyta, kad ties trečiajam asmeniui priklausančiais žemės sklypais bendra riba su ginčo sklypo buvo 32,39 m, o kitame gale sklypo plotis buvo 27,39 m.

Po pertvarkymo projekto patvirtinimo ta dalis, kuri ribojosi su trečiajam asmeniui priklausiusiais žemės sklypais taip ir liko 32,39 m, o kita dalis praplatėjo iki 40 metrų. Tokiu bÅ«du buvo neiÅ¡laikyta proporcija, patrauktas tik vienas taÅ¡kas, o vadovaujantis naudojimosi tvarka, abi kraÅ¡tinės turėjo pasitraukti. Tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu Å¡alia ginčo sklypo turi tik vienÄ sklypÄ ir pagal padalijimÄ naujai suformuotas sklypas nesiriboja su trečiajam asmeniui priklausančiu kitu sklypu, trÅ«ksta apie 1 metro.

MinėtÄ sklypÄ tretysis asmuo nori sujungti ginčo Žemės sklypo dalimi dėl Å«kininko. Jei kita kraÅ¡tinė bÅ«tų 37 ar 38 metrų ilgio, jie ribotųsi apie 6 metrus. Teismas konstatuoja: I. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 12. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad tretysis asmuo V. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iÅ¡ P. D. 30/165 dalis Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (IV t. b.l. 118 – 120).

Sandorio sudarymo metu Å¡io Žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 1,65 ha. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal preliminarų žemės sklypo matavimo planÄ , V. R. naudojimui paskiriant 30/165 dalių (3 000 m2) naudojimosi tvarkoje pažymėtų indeksu „A“, o P. D. priklausančios 135/165 dalys pažymėtos indeksu „B“. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis V. R. 2007 m. spalio 15 d. pasirašė pareiÅ¡kimÄ , patvirtintÄ notarės, kuriame nurodė sutinkantis, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis 1,65 ha ginčo Žemės sklypo bet kokiomis sÄ lygomis į atskirus žemės sklypus bei nurodė, kad jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D.

žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sÄ lygomis neturi ir ateityje nereikÅ¡ (IV t. b.l. 44).

13. Atlikus Žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo iki 2,0008 ha, todėl žemės sklypo bendrasavininkai buvo įpareigoti kompensuoti pinigais valstybei atitinkamų žemės sklypo dalių vertes (NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 31 d. bei 2013 m. sausio 30 d. sprendimai)-(I t. b.l. 74).

14. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 51FPÄ®-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7914/0006:116 formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko R. P. (IV t. b.l. 29 - 30). Minėto įsakymo pagrindu, atlikus kadastrinius matavimus NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 51SK-289-(14.51.98.) buvo nuspręsta pertvarkyti Žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo bÅ«du į keturis žemės sklypus: V. R. Nr. 412-3-1, plotas 0,3638 ha; P. D. Nr. 412-3-2, plotas 0,5400 ha, P. D. Nr. 412-3-3, plotas 0,5270 ha, P. D. Nr. 412-3-4, plotas 0,5700 ha ir patvirtinti žemės sklypų Nr. 412-3-25, 412-3-3, 412-3-4, kadastro duomenis pagal R. P. 2018 m. kovo 27 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (IV t. b.l. 39-4029).

15. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad iki 2018 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo dalis buvo registruota tik ieškovės sutuoktino V. R. vardu. Nuo 2018 m. balandžio 16 d. ieškovės ir trečiojo asmens V. R. vardu 2007 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu registruotos nuosavybės teisės į 3638/20008 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (IV t. b.l. 47-49, II t. b.l. 21-25).

IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡rašų matyti, kad atsakovo P. D. vardu 1999 m. spalio 5 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimo, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. NŽT sprendimo, 2019 m. rugsėjo 21 d. NŽT sprendimo pagrindu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai gauti padalijus daiktÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Å¡ioje byloje) bei suformuoti atlikus kadastrinius matavimus.

Ä®raÅ¡ai galioja nuo 2019 m. sausio 31 d. (III t. b.l. 21-34). Dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ dėl „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ 16. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2007 m. sausio 3 d. atsakovui P. D. buvo iÅ¡duotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Atsakovas P. D. nurodė, kad projektavimo sÄ lygas gavo 2013 m. kovo 28 d. (I t. b.l. 42). Ginčijamu įsakymu parengto projekto data – 2013 m. gegužės 28 d. (IV t. b.l. 116).

Įsakymas dėl projekto tvirtinimo priimtas 2018 m. kovo 1 d.

17. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis numatė, kad Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:

1) parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto rengimÄ inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai;

2) apie projekto rengimÄ visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;

3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;Skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojusių Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 66 punkte buvo numatyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai).

Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

18. Taigi, skundžiamo įsakymo priėmimo metu teisės aktai numatė, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas gali bÅ«ti tvirtinamas, kai jam raÅ¡tiÅ¡kai pritaria žemės sklypo bendrasavininkai. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė įrodymų, kad iki priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl projekto patvirtinimo buvo gautas ieÅ¡kovės pritarimas 2013 m. gegužės 28 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtam projektui. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebuvo žemės sklypo savininkė.

19. Byloje nekilo ginčas dėl tos aplinkybės, kad 2007 m. spalio 25 d. V. R. įgyjant žemės sklypÄ jis buvo sudaręs santuokÄ su ieÅ¡kove, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad Žemės sklypo dalį ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo V. R. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ iki ginčijamo įsakymo priėmimo buvo registruotos tik trečiojo asmens V.

R. vardu. CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nekilnojami daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre. CK 6.393 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieÅ¡ trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre.

CK 3.88 straipsnis 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

20. Taigi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo Žemės sklypo dalies savininkė, Å¡ios teisės jai neiÅ¡vieÅ¡inus įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, jog 2018 m. kovo 1 d. priimant įsakymÄ dėl projekto patvirtinimo be ieÅ¡kovės pritarimo buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir dėl to yra pagrįsta naikinti administracinį aktÄ . Sutiktina su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teismo posėdyje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog institucija nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos domėtis, ar tretysis asmuo V.

R. žemės sklypÄ yra įgijęs ir valdo bendrosios jungtinės nuosavybės, ar asmenine teise. Å ioje byloje neturi reikÅ¡mės aplinkybė, jog NŽT atstovė dalyvavo Trakų rajono byloje, kurioje ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo buvo pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo atidalijimo, nes ginčijamo įsakymo priėmimo metu duomenys apie nuosavybės teisės pobÅ«dį (jungtinė ar asmeninė) galėjo bÅ«ti pasikeitę (pvz. nutraukus santuokÄ ar kitu pagrindu). Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (ieÅ¡kinio 1.10 punktas) teigė, kad ji ir sutuoktinis nebuvo informuoti apie jokius bendro žemės sklypo pertvarkymo projektus.

Tačiau teismo posėdyje tiek ieÅ¡kovės atstovas, tiek tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad buvo pateikę pretenzijÄ dėl P. D. iniciatyva parengto projekto, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad apie projekto rengimÄ jie žinojo. Aplinkybė, kad P. D. inicijavo žemės sklypo pertvarkymo procedÅ«ras, ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui buvo žinoma ir iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo bylos. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. R. paaiÅ¡kino, kad jis jau beveik 15 metų vadovauja įmonei, užsiimančiai žemės sklypų formavimo, geodezinių matavimų darbų atlikimu, taigi, tiek ieÅ¡kovei, tiek jos sutuoktiniui buvo gerai žinomos žemės sklypo pertvarkymo procedÅ«ros bei galimos nuosavybės fakto neiÅ¡vieÅ¡inimo pasekmės. Tačiau faktas dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių buvo iÅ¡vieÅ¡intas tik 2018 m. balandžio 16 d.

21. Aukščiau paminėti argumentai dėl aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio žinojimu apie atsakovo P. D. iniciatyva rengiamÄ projektÄ nepaneigia, jog remiantis minėtu taisyklių 66 punktu Projekto tvirtinimui buvo bÅ«tinas V. R. pritarimas. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba bei P. D. nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. tretysis asmuo buvo davęs sutikimÄ dėl žemės sklypo pertvarkymo, todėl papildomas jo pritarimas tvirtinant projektÄ nebuvo bÅ«tinas.

22. Vertinant minėtÄ argumentÄ pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas)-(Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-11-413/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius.

Pagal įstatymÄ bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Paminėti iÅ¡aiÅ¡kinimai teismų praktikoje, o taip pat Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 66 punkto nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog turi bÅ«ti gautas bendrasavininko pritarimas konkrečiam projektui, dėl kurio tvirtinimo sprendžiama.

Nesant tokio pritarimo, tikrinimo metu nustačius, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi bÅ«ti priimta iÅ¡vada dėl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodant pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tačiau paminėtos nuostatos neapriboja asmens teisės iÅ¡ anksto duoti sutikimÄ Å¾emės sklypo bendrasavininkui dėl žemės sklypo pertvarkymo jo pasirinktu bÅ«du.

23. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pateikė skundÄ dėl administracinių aktų panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui jį grįsdama administracinių aktų priėmimo procedÅ«rų pažeidimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad nei ji, nei jos sutuoktinis nebuvo informuotas apie Projekto tvirtinimÄ ir svarstymÄ , taigi, reikalavimÄ dėl administracinio akto panaikinimo grindė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai).

24. Kaip jau pasisakyta, ieÅ¡kovei neiÅ¡vieÅ¡inus aplinkybės dėl turto turėjimo jungtinės nuosavybės teise, nepagrįsta teigti, kad skundžiamo akto priėmimas be jos pritarimo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje bÅ«tų įgaliota teikti reikalavimÄ savo sutuoktinio vardu, nepateikta. Be to, aiÅ¡kindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punkto nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas yra pažymėjęs, jog ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmių; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-502-706/2013; 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-507-552/2018 58 punktÄ ).

25. Specialioji teismingumo kolegija 2020 m. vasario 13 d. perdavė Å¡iÄ bylÄ nagrinėti bendros kompetencijos teismui konstatuodama, kad esminis byloje keliamas ginčas yra dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo ribų nustatymo. Taigi, Å¡ios bylos esmė yra nustatyti, ar žemės sklypo atidalijimas pagal atsakovo P. D. užsakymu parengtÄ 2013 m. gegužės 28 d. UAB „UAB „Geodeziniai matavimai“ pažeidė bendraturčių O. R. ir V. R. interesus. Atsakovams ginantis nuo pareikÅ¡to reikalavimo remiantis 2007 m. spalio 25 d. V. R. pareiÅ¡kimu, esminę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju minėto sandorio teisinė reikÅ¡mė.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ vienaÅ¡alio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iÅ¡ vienaÅ¡alio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemiantys sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ).

Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). AiÅ¡kinantis sudaryto vienaÅ¡alio sutikimo esmę ir turinį bei juo siekiamus tikslus, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai.

Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

VienaÅ¡alis sandoris, kai jį sudaręs asmuo įsipareigoja kitam asmeniui, gali bÅ«ti prievolinio teisinio santykio atsiradimo teisinis pagrindas. Europos sutarčių teisės principų PECL 2:107 straipsnyje yra nurodoma, kad pažadas, kuriuo siekiama įsipareigoti be akceptavimo, yra privalomas. Lietuvos teisėje vienaÅ¡alis įsipareigojimas laikomas vienaÅ¡aliu sandoriu, sukuriančiu prievolės tarp jį sudariusio ir kito (trečiojo) asmens atsiradimÄ , jeigu Å¡is pažadas yra pakankamai apibrėžtas ir iÅ¡reiÅ¡kia jį davusio asmens ketinimÄ Ä¯sipareigoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

27. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 25 d. žemės sklypo dalies įgijimo sutartį tretysis asmuo sudarė, nes siekė prie Å¡alia turėtų sklypų prijungti įgyjamo sklypo dalį tikslu vėliau suformuoti vienÄ didesnį sklypÄ , todėl žemės sklypo pertvarkymas pagal atsakovo P. D. projektÄ iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teises. Tačiau tiek trečiojo asmens V. R. paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia tokį ieÅ¡kovės atstovo argumentÄ , nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alia ginčo sklypo kitus sklypus tretysis asmuo įgijo gerokai vėliau (2011, 2012 metais)-(I t. b.l. 63-66).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas taip pat nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimas buvo pasiraÅ¡ytas, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo reikalingas bendrasavininko leidimas pradėti žemės sklypo pertvarkymo procesÄ , tačiau tokie argumentai prieÅ¡tarauja kietiems byloje esantiems įrodymams, nes Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. sausio 3 d., tai yra prieÅ¡ pasiraÅ¡ant žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas P. D. buvo gavęs Vilniaus apskrities virÅ¡ininko leidimÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

IeÅ¡kovė ir V. R. ankstesnėje byloje teiktame kasaciniame skunde buvo nurodę, kad V. R. P. D. davė leidimÄ rengti žemės sklypo projektÄ , nors bendrasavininko leidimo tokio projekto rengimui ir nereikia (I t. b.l. 21-32).

28. Teismo posėdyje atsakovas P. D. paaiÅ¡kino, kad jis ketino žemės sklypÄ atidalinti į keturis sklypus, nes sklypas buvo įgytas nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«du ir atsakovas turi įsipareigojimÄ kitiems asmenims, susijusių su Žemės sklypu. Apie atsakovo ketinimÄ atidalinti Žemės sklypÄ trečiajam asmeniui V. R. buvo žinoma, todėl jis davė 2007 m. spalio 25 d. sutikimÄ , kad bÅ«tų vykdomas atidalijimas atsakovo pageidaujamu bÅ«du. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Trakų rajono apylinkės teismo byloje P. D. nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimas suteikė jam prioritetinę teisę spręsti dėl konkrečių sprendinių padalijant sklypÄ . Susitarimo sudarymas buvo sÄ lyga, su kuria atsakovas sutiko parduoti žemės sklypÄ , nes jis turėjo įsipareigojimus kitiems asmenims dėl minėto sklypo pasidalijimo (I t. b.l. 43).

29. Vertinant 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimo turinį pažymėtina, kad jame V. R. nurodė sutinkantis, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis 1,65 ha ginčo Žemės sklypo bet kokiomis sÄ lygomis į atskirus žemės sklypus bei nurodė, kad jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sÄ lygomis neturi ir ateityje nereikÅ¡ (IV t. b.l. 44). Taigi, pareiÅ¡kime nėra nurodyta, jog žemės sklypas turi bÅ«ti atidalijamas tik pagal naudojimosi juo tvarkÄ .

Teismo posėdyje tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 15 d. davė sutikimÄ atsakovui P. D. atidalinti jam priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau nesutiko dėl trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausančios dalies atidalijimo bet kokiu bÅ«du. Vertinant 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimÄ lingvistiÅ¡kai matyti, jog jame nurodyta, kad duodamas sutikimas dėl P. D. priklausančių dalių atidalijimo, tačiau, sutikime nurodyta, jog jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sÄ lygomis neturi ir ateityje nereikÅ¡.

Teismo vertinimu, tretysis asmuo V. R., pasiraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ turėjo ir galėjo suprasti, jog sklypo pardavėjui duodamas besÄ lyginis sutikimas atidalinti jam priklausančias dalis reiÅ¡kia ir trečiajam asmeniui, ir jo sutuoktinei priklausančių dalių atidalijimÄ . Kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje atsakovas P. D. bei nepaneigė ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo, 2007 m. spalio 25 d. sandorio sudarymo metu atsakovas P. D. turėjo ketinimÄ atidalinti žemės sklypÄ Ä¯ keturias dalis bei trečiojo asmens (žemės sklypo dalies pirkėjo) sutikimas buvo bÅ«tinas, kad nebÅ«tų užkirstas kelias tokius ketinimus įgyvendinti.

30. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl sandorio sudarymo aplinkybių, jo tikslo, darytina iÅ¡vada, kad pirkdamas žemės sklypo dalį tretysis asmuo V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimu sutiko su žemės sklypo dalių atidalijimu į atskirus sklypus P. D. nuožiÅ«ra (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). PareiÅ¡kime nėra nurodyta, jog žemės sklypo atidalijimas sietinas tik su nustatyta naudojimosi tvarka, kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovas. Kita vertus, nei ieÅ¡kovė, nei tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad Žemės sklypo padalijimas pagal atsakovo P. D. projektÄ iÅ¡ esmės neatitinka žemės sklypo naudojimosi tvarkos (CPK 178 straipsnis).

Be to, kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog jei prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebÅ«tinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 39 punktas). Taip pat pažymėtina, jog vertindamas panaÅ¡aus pobÅ«džio (besÄ lyginį) sutikimÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 kasacinis teismas nedarė iÅ¡vados, kad negalimas atsisakymo į bendrosios nuosavybės teisės dalį sandoris bei nekonstatavo tokio sandorio nesukuriančiu pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad sutikimas nėra apribotas laiko atžvilgiu, neapibrėžtam laikui išduoto sutikimo galiojimo pabaigos klausimas sietinas tik su galimybe jį nuginčyti teisme.

31. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį, sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.

CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali bÅ«ti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieÅ¡kinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų davusi sutikimÄ trečiajam asmeniui pasiraÅ¡yti 2017 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimÄ , tačiau ji minėto sandorio neginčijo. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimas buvo duotas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, todėl jis laikytinas susijusiu su pirkimo – pardavimo sutartimi, o tai reiÅ¡kia sukuriančiu vienodas teisines pasekmes tiek pirkimo sutartį pasiraÅ¡iusiam V.

R., įgijusiam žemės sklypÄ abiejų sutuoktinių vardu, tiek jo sutuoktinei ieÅ¡kovei O. R. (CK 1.5 straipsnis, CK 6.193 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinę reikÅ¡mę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė bÅ«tų pripažinta prejudiciniu faktu, bÅ«tinas nurodytų sÄ lygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

33. Tretysis asmuo V. R. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nesutinka su patvirtintu Žemės sklypo pertvarkymu, nes pagal naudojimosi tvarkÄ ties trečiajam asmeniui priklausančiais žemės sklypais bendra riba su ginčo sklypo buvo 32,39 m, o kitame gale sklypo plotis buvo 27,39 m, po pertvarkymo projekto patvirtinimo ta dalis, kuri ribojosi su trečiajam asmeniui priklausiusiais žemės sklypais taip ir liko 32,39 m, o kita dalis praplatėjo 40 metrų. Tokiu bÅ«du buvo neiÅ¡laikyta proporcija, patrauktas tik vienas taÅ¡kas, o vadovaujantis naudojimosi tvarka abi kraÅ¡tinės turėjo pasitraukti. Tretysis asmuo V. R. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu Å¡alia ginčo sklypo turi tik vienÄ sklypÄ ir pagal padalijimÄ naujai suformuotas sklypas nesiriboja su trečiajam asmeniui priklausančiu kitu sklypu. MinėtÄ sklypÄ tretysis asmuo nori sujungti ginčo Žemės sklypo dalimi dėl Å«kininko Å«kio Å¡iuo metu.

34. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė O. R. ir V. R. Trakų apylinkės teismui buvo pateikę reikalavimÄ atsakovui P. D. dėl žemės sklypo atidalijimo pagal jų paruoÅ¡tÄ projektÄ . Minėtoje byloje teismas vertino ieÅ¡kovų pateiktÄ pertvarkymo projektÄ , pagal kurį buvo siekiama atitraukti sklypo ribÄ vienodu atstumu nuo anksčiau naudoto žemės sklypo dalies ribos, taigi, tapačius argumentus, kuriuos kaip esminį nesutikimo pagrindÄ teismo posėdyje Å¡ioje byloje nurodė tretysis asmuo V.

R.. Atsakovas gi gynėsi nuo pareikÅ¡to reikalavimo remdamasis 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimu bei aplinkybe, kad yra inicijavęs Žemės sklypo pertvarkymo procedÅ«ras, jo užsakymu yra parengtas Žemės sklypo pertvarkymo projektas. Å ioje byloje teismo posėdyje atsakydamas į ieÅ¡kovės atstovo klausimÄ atsakovas P. D. nurodė, kad ankstesnėje byloje buvo pateiktas tapatus projektas, kuris patvirtintas Å¡ioje byloje ginčijamu įsakymu. TokiÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai.

Nors minėtoje byloje atsakovas P. D. nereiÅ¡kė reikalavimo dėl atidalijimo jo praÅ¡omu bÅ«du, tačiau atsiliepime jis nurodė, kad yra iniciavęs žemės sklypo atidalijimo procesÄ , pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovui P. D. Trakų rajono apylinkės teismo byloje pateikus savo argumentus dėl žemės sklypo atidalijimo pagal 2013 m. gegužės 28 d. UAB „UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ sprendinių projektÄ aplinkybė dėl atsidalijimo pagal minėtÄ projektÄ sudarė bylos nagrinėjimo dalykÄ (CPK 178 straipsnis), todėl ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

TokiÄ pozicijÄ iÅ¡sakė ir ieÅ¡kovės atstovas Å¡ioje byloje teismo posėdžio metu.

35. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d nutartyje, vertindamas atsakovo argumentus visų įrodymų, tame tarpe atsižvelgiant į V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kimÄ , kontekste konstatavo, jog dėl bendro sklypo konfigÅ«racijos, visiÅ¡ko stačiakampio ieÅ¡kovams atidalijamam sklypui suformuoti nėra galimybės, tačiau ilgųjų sklypo ribų lygiagrečios linijos labiausiai atitinka sklypų formavimo taisykles, leidžia atsakovui tokiu pat bÅ«du formuoti jam likusiÄ sklypo dalį ir palieka galimybę formuoti nevaržomÄ privažiavimÄ prie formuojamo žemės sklypo Nr. 412-3-4;

Å¡ios aplinkybės nusveria ieÅ¡kovo siekį atitraukti sklypo ribÄ vienodu atstumu nuo anksčiau naudoto žemės sklypo dalies ribos; tai, kad ieÅ¡kovai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį užsitvėrė tvora, negali turėti įtakos atsakovo teisių atsidalinti žemės sklypo dalį pagal jo parengtÄ projektÄ , kuris labiau atitinka ir sklypų projektavimo taisykles ir nepažeidžia ieÅ¡kovų teisės atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį natÅ«ra. Teismo iÅ¡vados dėl žemės sklypo atidalijimo pagal ieÅ¡kovų projektÄ , kuriuo abiejų kraÅ¡tinių taÅ¡kai atitraukiami vienodu atstumu bei pagal atsakovo iniciatyva parengtÄ 2013 m. gegužės 28 d. projektÄ Å¡ioje byloje turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje vertindamas šalių argumentus, tame tarpe atsakovo toje byloje P. D. argumentus dėl 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo teisinės reikšmės, konstatavo, jog 2007 m. spalio 25 d. pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka, patvirtina, kad pirkdamas žemės sklypo dalį ieškovas V. R. sutiko, kad sutinka su bet kokiu žemės sklypo dalių atidalijimu į atskirus sklypus.

36. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad apie Žemės sklypo pertvarkymÄ ji ir sutuoktinis nebuvo informuoti bei nebuvo gauti jų sutikimai dėl Žemės sklypo pertvarkymo atsakovo pageidautu bÅ«du, dėl ko buvo pažeistos Žemės įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatos, byloje esančių įrodymų visuma, o bÅ«tent 2007 m. spalio 25 d. V. R. pareiÅ¡kimas, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados dėl Žemės sklypo atidalijimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tvirtinant ginčijamÄ Ä®sakymÄ buvo pažeistos ieÅ¡kovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės, nes bylos duomenys nesuponuoja iÅ¡vados, jog Žemės sklypo atidalijimas pagal ginčijamu Ä®sakymu patvirtintÄ projektÄ pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principus.

37. Baigiamosiose kalbose tretysis asmuo V. R. nurodė, kad po 2013 m. sausio 30 d. sprendimo dėl ploto padidėjimo 2007 m. spalio 5 d. sutikimas neteko esmės, dėl ko jis buvo duotas, todėl jis nebuvo ginčytas. Su tokia pozicija nesutiktina. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ neterminuotas vienaÅ¡alis sandoris galioja iki jis bus nuginčytas. 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymu buvo konstatuota, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, jog žemės plotų skirtumas virÅ¡ija leistinÄ paklaidÄ , todėl bendraturčiai buvo įpareigoti kompensuoti pinigais valstybei žemės sklypo dalies vertę (I t. b.l. 75).

Tačiau minėtas įsakymas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės ir jo sutuoktinis įgijo papildomÄ Å¾emės plotÄ iÅ¡ valstybės, nes pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, Å¡ios ribos turi iÅ¡likti nepakitusios, o gali bÅ«ti tikslinamas, leistinose ribose, tik Å¡iuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas, žemės sklypo ploto pasikeitimai, atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus yra leistini tik su sÄ lyga, jei dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) - (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-904/2010, 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010).).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡ aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigÅ«racijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypÄ asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (Å¡iuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-222/2014).

Taigi, vien aplinkybė, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė žemės sklypo plotas, nepanaikina 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams, juolab, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje tretysis asmuo V. R. patvirtino, kad jam žinoma, jog atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas gali keistis.

38. Atsižvelgiant iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog skundžiamas 2018 m. kovo 1 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo atidalijimo projektas, esminiai pažeidė Žemės sklypo bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrÄ , todėl reikalavimas dėl jo panaikino netenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 4.80 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ bei daiktinių teisių įregistravimo 39.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikino iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo atsidalijimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IeÅ¡kovė nurodė, kad žemės sklypas galėjo bÅ«ti padalintas tik vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, CK 4.75, 4.80 straipsniu sudarius notarinę sutartį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Su tokiu argumentu nesutiktina.

Minėtos teisės normos reglamentuoja situacijÄ , kai bendrasavininkai sutaria dėl atidalijimo bÅ«do. Tačiau nesant sutarimo, sutartis dėl atsidalijimo nepasiraÅ¡oma ir ginÄÄ dėl atidalijimo bÅ«do sprendžia teismas (CK 4.80 straipsnis), tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina gausi teismų praktika nagrinėjant bylas dėl leidimo tvirtinti Žemės sklypo pertvarkymo projektus, kadastrinius matavimus ir įregistruoti suformuotus žemės sklypus be kito savininko sutikimo. BÅ«tent remiantis CK 4.80 straipsniu specialioji teismingumo kolegija 2020 m. vasario 13 d. perdavė Å¡iÄ bylÄ bendrosios kompetencijos teismui.

Todėl nėra aktualūs nagrinėjamu atveju ir ieškovės argumentai dėl Taisyklių 82 punkto pažeidimų.

40. Žemės sklypo atidalijimas yra ne nuosavybės teisės įgijimo, bet vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, atidalinant asmens dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę. Nuosavybės teisės į konkrečius žemės sklypus savininkams tokiu atveju gali būti, be kitų juridinių faktų, registruojamos administracinių aktų pagrindu.

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašų, atsakovo P. D. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus yra registruotos ne tik ginčijamo Sprendimo, bet ir 1999 m. spalio 5 d. Apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. NŽT sprendimo pagrindu. Todėl nepagrįsti ir neaktualūs ieškovės argumentai, kad pasibaigus nuosavybės teisės atkūrimui nuosavybės teisės negali būti įgyjamos administracinio akto pagrindu.

41. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad patvirtinus žemės sklypo pertvarkymo projektÄ buvo atlikti naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Byloje yra įrodymai, jog UAB „Geodeziniai matavimai“ 2018 m. gegužės 29 d. registruotu paÅ¡tu ieÅ¡kovei O. R. bei trečiajam asmeniui V. R. siuntė kvietimÄ atvykti dalyvauti žemės sklypo (kadastro Nr. 7914/0006:0116/projektinis Nr. 412-3) ribų ženklinime. 2018 m. birželio 13 d. ieÅ¡kovei O. R. ir trečiajam asmeniui V.

R. siuntė bei įteikė ribų paženklinimo akto kopijÄ bei žemės plano fragmentÄ , iÅ¡aiÅ¡kino teisę pateikti pastabas (IV t. b.l. 82-88). Todėl ieÅ¡kovės atstovo ir trečiojo asmens teismo posėdyje iÅ¡sakyti argumentai, kad ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo nebuvo informuoti apie matavimus, yra nepagrįsti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas ir tretysis asmuo nurodė, kad praneÅ¡imai turėjo bÅ«ti siųsti per notarÄ tokiu bÅ«du patvirtinant, kas yra siunčiama. Su tokia pozicija nesutiktina, nes ieÅ¡kovės atstovo ir trečiojo asmens nurodytų reikalavimų informavimui apie kadastrinius matavimus teisės aktai nenumato.

IeÅ¡kovė ir tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad gavo ne siųstus dokumentus, o kitus (CPK 178 straipsnis). Å iame kontekste pažymėtina, kad aplinkybę, jog nebuvo informuota apie matavimus, turėjo įrodyti ieÅ¡kovė (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-944-340/2017). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo - parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo - parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-465-450/2017). Kiekvienas pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal esamÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ .

Jeigu byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymÄ (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) galima pripažinti teisėtu, tokiu atveju, kaip taisyklė, tuo pačiu pripažįstama, kad materialinis teisinis santykis nepasikeistų, jeigu ir nebÅ«tų procedÅ«rinio pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-158-415/2018). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje jokių argumentų dėl pagal patvirtintÄ projektÄ suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų neteisėtumo nenurodė bei neįrodė, todėl nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 29 d.

NŽT sprendimÄ (CPK 178, 185 straipsnis).

42. Atsakovai prašė reikalavimÄ dėl Sprendimo panaikinimo atmesti ir tuo pagrindu, kad praleistas terminas jiems pateikti. ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

43. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl Sprendimo panaikino pateikė 2020 m. sausio 9 d. (II t. b.l. 123). Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas neatsakė į klausimÄ , kada sužinojo apie skundžiamÄ SprendimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. raÅ¡te NŽT ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovei atsitiktinai patikrinus registro duomenis tapo žinoma, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo pagrindu žemės sklypas padalintas į keturis sklypus (I t. b.l. 12-13). 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi į NŽT dėl dokumentų kopijų iÅ¡davimo, tame tarpe 2018 m. rugsėjo 21 d.

Sprendimo gavimo, tačiau praÅ¡ymas nebuvo tenkintintas dėl to, kad nebuvo pateikti tinkami atstovavimo teisę patvirtinantys įrodymai (I t. b.l. 15-17). Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovės atstovas NŽT teiktų pakartotinį praÅ¡ymÄ bei tinkamus atstovavimo faktÄ patvirtinančius dokumentus, į bylÄ nepateikta. Taigi, jau 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovei buvo žinoma apie skundžiamo Sprendimo priėmimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo profesionalų atstovÄ , jos sutuoktinis, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje, ilgÄ laikÄ vadovauja įmonei, kuri užsiima geodezinių matavimų ir žemėtvarkos darbais, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieÅ¡kovė galėjo savo teisės įgyvendinti operatyviai bei per įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikti skundÄ dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau to nepadarė vien dėl nuo ieÅ¡kovės priklausančių aplinkybių.

Tokia iÅ¡vada sudaro papildomÄ pagrindÄ atmesti reikalavimÄ dėl Sprendimo panaikinimo, nes reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo pateiktas praleidus įstatymo nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ .

44. Pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ , atmestinas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo. Aukščiau pasisakyta, kad Žemės sklypas gali bÅ«ti atidalijimas ir nesudarius Žemės sklypo atidalijimo sutarties, tokiu atveju kiekvienam bendraturčiui tenkanti Žemės sklypo dalis nustatoma pagal patvirtintÄ atidalijimo projektÄ . Nagrinėjamu atveju bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys (naujai suformuotų žemės sklypų plotai) buvo nurodytos tiek Projekte, tiek 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendime, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad nuosavybės teisės į naujai suformuotus sklypus atsakovui negalėjo bÅ«ti įregistruotos Sprendimo pagrindu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 45. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudarė 35,41 Eur. Atmetus ieÅ¡kinį jos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 35,41 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus 41 ct) dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Ieva Pluirienė