9f3256de-d1a9-4f2d-a01a-afd4e74033bc · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A11.-1121-737/2021

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00089-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 12.1;

(S)

21.9.9; 21.9.10

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. liepos 13 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant I. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui J. S. (vaizdo nuotolinės konferencijos bÅ«du per ZOOM platformÄ ),

institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovėms J. C. ir J. M. (vaizdo nuotolinės konferencijos bÅ«du per ZOOM platformÄ ),

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

2020 m. lapkričio 24 d. atlikus (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Ä®monė), planinį patikrinimÄ (Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad Ä®monės generalinis direktorius R. V., bÅ«damas atsakingu už įmonės veiklÄ , nuo 2020 m. sausio 3 d. vykdė Å«kinę veiklÄ pažeisdamas aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. eksploatavo TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Ä®monei iÅ¡duotame TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime Nr. 2/7 nustatytų sÄ lygų, technologinio proceso, t. y. pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. c gamybos vadovo V. V. pateiktÄ technologinę schemÄ , kuria buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas 2020 m., Ä®monėje buvo naftos produktų atliekos buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas, nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminių rezervuarų 300 m3 (tarÅ¡os Å¡altiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), rezervuaro 100 m3 (tarÅ¡os Å¡altiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Ä®monė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilÄ H-1 (galia 1970, 2kW), krekingo katilų 4 dujinius degiklius, kurių vieno galia 550 kW, vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis, naftos produktų atliekų talpyklas po 48-49 m3 (4 vnt.). Veiklos metu nesusidarė numatyta TIPK leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Ä®monė, nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta tvarka nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl TIPK leidimo koregavimo.

Å iais veiksmais R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 punktų reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuota pagal nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su pareikÅ¡tais kaltinimais dėl administracinių nusižengimų padarymo sutinka iÅ¡ dalies. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigose dirba nuo 2020 m. sausio 3 d. Pripažino, kad gamybos procese nenaudojo visų technologinėje schemoje numatytų įrenginių ir pačiÄ technologinio proceso schemÄ naudojo ne pilna apimtimi, nes buvo netikslinga. Naftos produktų atliekos buvo perdirbamos taikant TIPK leidime numatytÄ technologijÄ , atsižvelgiant į gautų atliekų kokybę ir kiekius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas J. S. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (2 t., b. l. 29), kuriuose paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duoto TIPK leidimo II dalies „Leidimo sÄ lygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 2, 3 ir 6 dalyse yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktÄ â€“ 2002 m. vasario 27 d. Aplinkos ministro įsakymÄ Nr.

80. Atlikto patikrinimo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos TIPK leidimo atnaujinimo bei jo koregavimo procedÅ«ros. Galiojusios TIPK taisyklės detalizavo (lex specialis) LR Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAÄ®) 191 str. nuostatas, kuriose taip pat nėra numatytos TIPK leidimų atnaujinimo ir koregavimo procedÅ«ros. Bendrovė negalėjo kreiptis dėl TIPK leidimo koregavimo ir (arba) atnaujinimo, dėl ko įmonė tuo pačiu neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti TIPK leidimo 2 ir 3 dalyse nurodytas sÄ lygas.

AAÄ® 191 str. str. 12 d. nuostatomis, TIPK leidimo pakeitimas gali bÅ«ti inicijuojamas tik kai planuojamas esminis pakeitimas arba kai leidime nustatytos sÄ lygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi bÅ«ti pakeistas. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 2 d. yra nurodyta, kad numatomas reikÅ¡mingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natÅ«ralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio iÅ¡vengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius bÅ«tina numatyti atitinkamas priemones.

Tad, Bendrovė bÅ«tų privalėjusi dėl TIPK leidimo pakeitimo kreiptis tik tada, jeigu veiklos pakeitimai bÅ«tų buvę esminiai, kurie darytų neigiamÄ poveikį aplinkai, arba tokie, kurie atitiktų arba virÅ¡ytų TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas. Nei TIPK leidime, nei Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente (toliau – Techninis reglamentas) nėra nurodyta, kad yra privalomai naudojama visa nurodyta technologinė įranga. Kokie įrenginiai bus naudojami technologiniame procese tiesiogiai priklauso nuo perdirbimui priimtų naftos produktų turinčių atliekų kokybės. Antžeminių rezervuarų 300 m3 talpų skaičius Techniniame reglamente parinktas, atsižvelgiant į tai, koks bus atliekų kiekis, dirbant maksimaliu pajėgumu.

Jų laikymui numatyti du 300 m3 talpos rezervuarai. Taip pat, kad gaunamų atliekų kokybė bus tokia, kad leis pagaminti skirtingus produktus – mazutÄ , dyzelinÄ , benzinÄ (mazuto ir dyzelino laikymui numatyti du 300 m3 talpos rezervuarai, benzino laikymui – vienas 100 m3 talpos rezervuaras). Skirtingai negu nurodyta Protokole, Patikrinimo akte buvo fiksuota, jog nebuvo naudojami du iÅ¡ trijų rezervuarų. Per 2020 metus buvo perdirbta 964,708 t atliekų, t.y tik deÅ¡imtadalis atliekų nuo planuoto pajėgumo, be to vienu metu nebuvo laikoma daugiau nei 105 m3 atliekų Dėl Å¡ios priežasties nebuvo poreikio gautų atliekų sandėliavimui (laikymui) naudoti dviejų 300 m3 talpos rezervuarų, nes gautų atliekų sandėliavimui užteko tik vieno.

Dėl gautų naftos produktų turinčių atliekų kokybinių savybių jos buvo tinkamos tik mazuto iÅ¡gavimui (jose nebuvo benzino ir dyzelinio frakcijų). Todėl ir nebuvo jokios bÅ«tinybės ir / ar poreikio atliekas laikyti skirtinguose rezervuaruose (skirstant pagal kokybę). TIPK leidime nėra nurodyta, kad perdirbant naftos atliekas neiÅ¡vengiamai turi bÅ«ti gaminama elektros energija, kaip pagrindinė veiklos sÄ lyga. Kogeneracinės jėgainės poreikis buvo TIPK leidimo iÅ¡davimo metu, kai Bendrovė neturėjo galimybės elektros energijos gauti iÅ¡ elektros energijos tiekėjo.

Po TIPK leidimo iÅ¡davimo Bendrovė sudarė sutartį su elektros energijos tiekėju. Kogeneracinė jėgaine buvo neefektyvi aplinkosauginiu požiÅ«riu ir jos naudojimas sÄ lygojo ženkliai didesnę aplinko oro tarÅ¡Ä . Todėl Bendrovės elektros energijos reikmes užtikrinus iÅ¡ elektros energijos tiekėjo, o reikiamÄ Å¡ilumos kiekį paÅ¡ildymui pagal dabar naudojamus perdirbimui gaunamų atliekų kiekius užtikrina ekonomiÅ¡kesnis ir mažiau tarÅ¡us bÅ«das – atliekų paÅ¡ildymui užtenka Å¡ilumos, kuri iÅ¡gaunama krekingo katile su 2 dujų degikliais.

Dėl žaliavos kiekio ir jos kokybės nebereikia papildomai Å¡ildyti pačios žaliavos ir kelti iki aukÅ¡tesnės temperatÅ«ros, todėl krekingo katile esančių dujinių degiklių užtenka technologiniam procesui užtikrinti. Dėl Å¡ios priežasties buvo atsisakyta naudoti kogeneracinę jėgainę. Keraminiai ir adsorbciniai filtrai pagal technologijÄ turi bÅ«ti naudojami iÅ¡ tinkamos kokybės atliekų pagaminto dyzelinio valymui. Per 2020 metus nebuvo gauta naftos produktų atliekų, kurių kokybė leistų pagaminti iÅ¡ jų dyzelinÄ .

Naftos produktų atliekas buvo galima perdirbti tik į mazutÄ , t. y. tokios kokybės produktÄ , kuriam filtravimas nėra reikalingas. Bendrovė 2020 m. nenaudojo dujinio katilo H-1 rezervuarų paÅ¡ildymui, nes, kaip nurodyta aukščiau, atliekų paÅ¡ildymui užtekto krekingo katile esančių dujinių degiklių Å¡ilumos. Dujinis katilas naudojamas tik technologinio proceso metu susidariusioms dujoms sudeginti, kad iÅ¡vengti dujų iÅ¡metimo į aplinkos orÄ ir nebÅ«tų oro tarÅ¡os. Techniniame reglamente numatyta, kad dujinė fazė patenka į sudeginimo įrenginį, kuriame dujos sudega, degimo produktai Å¡alinami per kaminÄ .

Techniniame reglamente nėra nustatyta koks tai turėtų bÅ«ti įrenginys. Todėl dujinis katilas, atliekantis krekingo dujų sudeginimo įrenginį atitinka Techninio reglamento reikalavimÄ . Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovė technologinio proceso metu naudojo krekingo katilų 4 dujinius degiklius (550kW galios), tačiau nėra nustatyta kuo remiantis buvo padarytos tokios iÅ¡vados. Bendrovė naudojo tik krekingo katilÄ su 2 degikliais. Patikrinimo akte nurodyta, jog naudojamas vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginys CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis.

Ä®renginys yra gamybinėje bazėje, tačiau jis nėra naudojamas ir techniÅ¡kai parengtas naudojimui. Patikrinimo akte nėra nustatyta konkrečių aplinkybių dėl jo naudojimo faktiniame technologiniame procese. Gamybinės nuotekos (naftos produktais užterÅ¡tas vanduo), kurios susidaro gamybos metu apskaitomos atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS ir perduodamos atliekų tvarkytojui pagal sudarytÄ Atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2019-01-28/1/NAPC (duomenys neskelbtini) su UAB „Barocenas“. Naftos produktų atliekų talpyklų nuosavybė yra Bendrovės, tačiau Bendrovė jų nenaudoja gautų naftos produktų atliekų ir perdirbimo metu gautų naftos produktų sandėliavimui.

Jos yra naudojamos kito Å«kio subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė 2020 m. perdirbimui gavo tokias naftos produktų atliekas, iÅ¡ kurių jau buvo paÅ¡alintos lengvosios frakcijos (iÅ¡ kurių yra gaunamas benzinas). Todėl iÅ¡ atliekų perdirbimo proceso rezultate negalėjo susidaryti (bÅ«ti iÅ¡gauta) benzino frakcija. Koksas susidarytų kaip perdirbimo proceso atlieka ir tik tuo atveju, jeigu perdirbamų naftos produktų kokybė bÅ«tų tokia, kai bÅ«tų poreikis atskirti lengvÄ jÄ ir sunkiÄ jÄ frakcijas, t.y. jei gautose atliekose bÅ«tų lengvosios frakcijos.

Tuomet bÅ«tų poreikis vykdyti lengvųjų angliavandenilių paÅ¡alinimÄ iÅ¡ krekingo katilo ir sunkiųjų liekanų koksavimo procesÄ , kuriuo metu ir gali susidaryti kokso atliekos. Kadangi gautose naftos produktų atliekose nebuvo lengvųjų frakcijų, todėl ir nebuvo technologinių prielaidų susidaryti kokso sluoksniui ant katilo dugno ir sienų, kurį paÅ¡alinus susidarytų koksas. Pažymėtina, kad koksas nėra perdirbimo proceso pagrindinis produktas, o atlieka, jeigu perdirbamos atitinkamos kokybės atliekos.

Todėl Protokolu nepagrįstai inkriminuojamas pažeidimas nesusidarius tam tikros rÅ«Å¡ies atliekai dėl gautų atliekų kokybinių savybių. R. V. norima taikyti sankcijÄ dėl to, ko nėra jokios objektyvios / technologinės galimybės Bendrovei įvykdyti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas J. S. teismo posėdyje iš esmės savo argumentus grindė 2021 m. birželio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l.

29) nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius su elektros tiekėju sutartį, neliko poreikio naudoti kogeneracinės jėgainės, kuri gamino 30 proc. elektros energijos degindama dujas. Netikslinga buvo laikyti ir talpyklų, nes nesusidarė tiek atliekų, todėl jos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokius įrenginius gamybos procese reikalinga naudoti priklauso nuo gaunamų naftos atliekų. Naudojami tie įrenginiai, kurie pagal naftos produktų savybes yra galimi naudoti.

Jeigu iÅ¡ naftos produktų negalima iÅ¡gauti tam tikrų produktų, tai nėra tikslinga naudoti tam tikrų įrenginių. Dėl naudojamų 4 dujinių degiklių tikslina, kad faktiÅ¡kai buvo naudojamas vienas katilas ir tik du degikliai, kurių faktinis galingumas 550 W. N. procedÅ«roms taip pat nebuvo poreikio, nes žaliavoje nėra 10 proc. vandens. ParaiÅ¡ka dėl leidimo pakeitimo buvo pateikta 2019 m. birželio mėn. ir procedÅ«ra yra inicijuota. Departamentas baudžia įmonę už tai, kad nenaudojami įrenginiai numatyti reglamente ir leidime, tačiau faktiÅ¡kai naudojant visus įrenginius pagal reglamentÄ bÅ«tų sukuriamos papildomos atliekos, kurias reikėtų papildomai perdirbti ar utilizuoti, atitinkamai į gamtÄ bÅ«tų iÅ¡leidžiamas didesnis atliekų kiekis.

PraÅ¡o remtis R. V. duotais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Buvusiam bendrovės vadovui jau buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl TIPK leidimo sÄ lygų pažeidimo dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių dabar R. V. siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Vien tik vadovo pasikeitimo faktas negali sÄ lygoti administracinės atsakomybės. Be to leidimas nenumato sÄ lygų, kad bendrovė turi priimti tik atitinkamos sudėties atitinkamas naftos produktų atliekas. Koksas yra atlieka po medžiagų perdirbimo, todėl jeigu bÅ«tų taikomas toks procesas, koks nurodytas reglamente, ant krekingo katilo sienelių susidarytų kokso medžiaga, kuri Å¡alinama perduodant atliekų tvarkytojui.

Nemano, kad individualizuojant nuobaudÄ , galima sakyti, kad jeigu nesusidarė papildomas atliekų kiekis, kuris bÅ«tų realizuotas atliekų tvarkytojams, vadovas yra dėl to kaltas. Be to vadovas, kuris pradėjo eiti pareigas 2020 m. sausio mėn., negali prisiimti atsakomybės už vadovÄ , kuris 2019 m. buvo pateikęs netinkamÄ paraiÅ¡kÄ leidimui pakeisti. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į K. B. paaiÅ¡kinimus dėl separatoriaus naudojimo, nes B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir jo laiÅ¡kas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu.

Pagal patikrinimo aktÄ nėra objektyviai užfiksuota, kad tas įrenginys bÅ«tų naudojamas veikloje. Be to žalos faktas aplinkai nėra nustatytas, taip pat nesutinka, kad tam turi bÅ«ti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Departamentas, suraÅ¡ydamas patikrinimo aktÄ , turėjo ir galėjo konstatuoti žalÄ aplinkai, jei tokia žala bÅ«tų kilusi. Å iuo metu gal yra ne pilnai iÅ¡laikomas gamybos procesas, kuris apraÅ¡ytas reglamente, tačiau žala aplinkai tuo nėra padaroma, nes dabartinis procesas yra mažiau kenksmingas.

Ä®gyvendinti techninį reglamentÄ Å¡iai dienai nėra objektyviai galima dėl gaunamų naftos produktų atliekų pobÅ«džio. Mano, kad R. V. neturėtų bÅ«ti skiriama piniginė sankcija, o teismui nusprendus jÄ skirti, praÅ¡o skirti mažesnę už minimaliÄ .

Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu institucijos atstovė J. C. paaiÅ¡kino, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė eksploatuoti naftos atliekų perdirbimo cechÄ (duomenys neskelbtini). Neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologinio proceso schema ir eigos apraÅ¡ymas.

Pagal Reglamento 3.1; 3.3; 3.4 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimÄ , atliekas turi perdirbti naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir Å¡io proceso metu gauti krosninį kurÄ (dyzelinÄ ), benzinÄ , koksÄ , elektros energijÄ ir Å¡ilumos energijÄ . Atlikus patikrinimÄ , nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 25 d. Rezervuarų nuomos sutartį, kuria dalis įrenginių perduoti valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiu atveju su paraiÅ¡ka leidimui gauti ar pakeisti turi bÅ«ti teikiama deklaracija, kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų. Ä®renginys negali bÅ«ti tarp subjektų dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklÄ be leidimo. Vadovaujantis GPAIS ir Ä®monės pateiktais Gamybos aktais nustatyta, kad Ä®monė nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. perdirbo 442,432 t naftos produktų atliekų, iÅ¡ kurių pagamino 364,720 t mazuto. Proceso metu nebuvo gauti leidime numatyti produktai: benzinas, koksas, elektros energija.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad perdirbant naftos produktų atliekas UAB (duomenys neskelbtini) nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminių rezervuarų, kogeneracinės jėgainės, tarpinių, rezervuaro 100 m3, keraminių ir adsorbcinių filtrų, o naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilÄ H-1, kurio galia 1970,2 kW, krekingo katilų 4 dujinius degiklius, kurių vieno galia 550 kW, vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis, antžeminius rezervuarus, naftos produktų atliekų talpyklas po 48 - 49 m3.

Pagal registro duomenis nuo 2020 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra R. V., kuris atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ , todėl praÅ¡o R. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

Papildomai institucijos atstovė J. C. paaiÅ¡kino, kad įmonė nėra atlikusi poveikio aplinkai vertinimo, nėra galimybės nustatyti, koks poveikis daromas aplinkai pagal Å¡iuo metu naudojamÄ technologinį procesÄ . Pažymi, kad TIPK leidimo bendrosios dalies 8 punkto dalyje „Atliekų priėmimo metu tikrinamos atliekų savybės ir dokumentai“ nustatyta, kad priimamos tik tinkamos perdirbti atliekos pagal aukščiau nurodytus parametrus atliekos. Dėl leidimo patikslinimo paaiÅ¡kino, kad yra priimtas AgentÅ«ros 2020 m. birželio mėn. sprendimas Nr. 2020/23, kurio 9 punkte nurodyta paaiÅ¡kinti, kodėl kiekvienÄ kartÄ skiriasi Ä®monės pateikiama informacija, t. y. pati Ä®monė teigdama paraiÅ¡kÄ leidimui pakeisti nebuvo rÅ«pestinga ir atidi nepateikdama tikslios informacijos, kad pradėta procedÅ«ra įvyktų greičiau. Be to paraiÅ¡koje H-1 įrenginys neįtrauktas į paraiÅ¡kÄ . Buvęs vadovas jau buvo nubaustas už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d., o R. V. yra baudžiamas už vėlesnį laikotarpį. K. B. teikė informacijÄ pačios įmonės nurodymu, be to byloje yra dokumentai, patvirtinantys kad jis yra įmonės vadybininkas.

Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu institucijos atstovė J. M., atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus, paaiÅ¡kino, kad Ä®monės atstovai jai visada aiÅ¡kino, kad vandens atskyrimo įrenginys buvo naudojamas visÄ laikÄ , be to buvo pateiktas techninis pasas ir apraÅ¡ymas kaip juo naudojasi. Nenaudojant Å¡io įrenginio, nebÅ«tų galima atlikti nuvandeninimo. Dėl 4 dujinių degiklių, realiai nebuvo galimybės nustatyti kurie tiksliai iÅ¡ keturių degiklių buvo naudojami, todėl protokole jie nurodyti visi keturi, bet kuriuo atveju galingumas jų buvo 550 kW.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo grindžiama Å¡iais raÅ¡ytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-850-2021, kuriame užfiksuota nusižengimo esmė (1 t., b. l. 1-3); administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 11-17); patikrinimo aktu Nr. PA5-41.41 su priedais, kuriame nustatyta, kad Ä®monė vykdo tęstinius pažeidimus, t. y. nuo 2020 m. gegužės 18 d. perdirbdama naftos produktų atliekas nesilaikė TIPK leidimo, Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techninio reglamento reikalavimų, technologinio proceso reikalavimų, veiklos metu naudojo įrenginius, kurie nenurodyti technologiniame procese (1 t., b. l. 18-37); institucijos elektroninio susiraÅ¡inėjimo su įmonės vadovu ir kitais darbuotojais medžiaga (el. laiÅ¡kai); Naftos produktais užterÅ¡tų gamybinių nuotekų valymo įrenginio technologinis apraÅ¡ymu (1 t., b. l. 46-65), gamybos aktais (1 t., b. l. 67-82); Rezervuarų nuomos sutartimi Nr. 25/06/2018, patvirtinančia, kad dalis įmonės įrenginių buvo iÅ¡nuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 88-90); atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis (1 t., b. l. 104-111); 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. NAPC T-20/01/02-1 Dėl R. V. priėmimo į darbÄ (1 t., b. l. 113), TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. 2/7 ir Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologiniu reglamentu (1 t. b. l. 117-246).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. savo atsikirtimus dėl pareikÅ¡tų jam kaltinimų grindžia: savo 2021 m. balandžio 6 d. duotais paaiÅ¡kinimais administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusia institucija (1 t. b. l. 3); teismui pateiktais apaiÅ¡kinimais su priedais (2 t., b. l. 19-97); papildomai pateiktais įrodymais (krovinių važtaraščiai, atliekų sandėlyje gaunamų naftos produktų atliekų priėmimo aktai, 2 t., b. l. 99-155).

R. V. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant Å¡iame leidime nustatytų sÄ lygų, arba kai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį kyla ir juridinių asmenų vadovams. Juridinių asmenų registro duomenimis, taip pat Ä®monės administracijos 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113) nustatoma, kad įmonės veiklos tikrinimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. V., kuris tuo laikotarpiu veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ , todėl bÅ«tent jis minėtu laikotarpiu buvo atsakingas už įmonės Å«kinės veiklos organizavimÄ .

Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. V., veikdamas įmonės vardu ir bÅ«damas atsakingas už įmonės Å«kinės veiklos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. vykdė Å«kinę veiklÄ pažeisdamas aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. eksploatavo TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Ä®monei iÅ¡duotame TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 nustatytų sÄ lygų, technologinio proceso, t. y. pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo V. V. pateiktÄ technologinę schemÄ , kuria buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas 2020 m., Ä®monėje naftos produktų atliekos buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso, be to Ä®monė technologinio proceso metu perdirbant naftos produktų atliekas, nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių ir naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius bei veiklos metu nesusidarė numatyta TIPK leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Ä®monė, nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta tvarka nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sÄ lygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 22 d. buvo iÅ¡duotas TIPK leidimas Nr. 2/7 (1 t., b. l. 117-224). Pagal minėtÄ leidimÄ UAB „NAPC“ suteikiama teisė eksploatuoti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytÄ Ä¯renginį, t. y. naftos atliekų perdirbimo cechÄ (duomenys neskelbtini). Ä®monei iÅ¡duoto leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2 punkte nustatyta, kad planuojant esminius Å«kinės veiklos pakeitimus, Taisyklėse nustatyta tvarka reikalinga pateikti paraiÅ¡kÄ TIPK leidimo atnaujinimui.

TIPK leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad planuojant Å«kinės veiklos pasikeitimus, nepriskiriamus prie esminių, Taisyklėse nustatyta tvarka reikalinga pateikti paraiÅ¡kÄ TIPK leidimo koregavimui. Pagal TIPK leidimo sÄ lygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 6 punkte nustatyta, kad Ä®monė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „TIPK leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo reikalavimais bei su jais susijusiais dokumentais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologinio proceso schema ir eigos apraÅ¡ymas. Pagal Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninio reglamento (toliau – Reglamentas) 3.1, 3.3, 3.4 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimÄ , atliekas turi perdirbti pagal Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente nustatytÄ technologinį procesÄ , naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir Å¡io proceso metu apdorojant pavojingas naftos produktų atliekas gauti krosninį kurÄ (dyzelinÄ ), benzinÄ , koksÄ , elektros energijÄ ir Å¡ilumos energijÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninio reglamento 3.6 punkte (medžiagų balansas naudojant ar Å¡alinant 1 t atliekų: pavojingos naftos atliekos) nurodyta, kad atliekų naudojimo ar Å¡alinimo technologinio proceso metu naudojant ar Å¡alinant 1t pavojingų naftos atliekų turėtų bÅ«ti pagaminama: benzinas – 127 kg, krosninis kuras – 618 kg, koksas – 45 kg, elektros energijÄ 207 kWh; pagal 3.7 punktÄ (medžiagų balanso duomenų paaiÅ¡kinimas) matyti, kad medžiagų balansas tiesiogiai priklauso nuo perdirbamų naftos atliekų rÅ«Å¡ies, jų kokybinių ir kiekybinių rodiklių, aplinkos oro sÄ lygų, įrenginių nusidėvėjimo.

Medžiagų ir energijos balansas nuo 3.6 punkte pateiktų reikšmių gali varijuoti ± 50 % ribose.

2020 m. lapkričio 24 d. Ä®monėje buvo atliktas planinis patikrinimas, kurio tikslas – TIPK leidimo sÄ lygų laikymasis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), veiklÄ vykdo dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 25 d. sudarė Rezervuarų nuomos sutartį Nr. 25/06/2018, kurioje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, dalis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginių, kurie turi dalyvauti naftos produktų atliekų perdirbimo technologiniame procese, perduoti valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais įrenginiais: tarpinėmis talpomis, rezervuarais 300 m3, 100 m3 (tarÅ¡os Å¡altinių Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojamas tas pats tarÅ¡os Å¡altinis Nr. 001 (kaminas skirtas oro tarÅ¡alų emisijoms į aplinkÄ iÅ¡mesti). Vadovaujantis Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) duomenimis ir Ä®monės pateiktais Gamybos aktais nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad Ä®monė nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. perdirbo 442,432 t naftos produktų atliekų, iÅ¡ kurių pagamino 364,720 t mazuto, medžiaga KN 2710 kodu (Naftos alyvos ir alyvos, gautos iÅ¡ bituminių mineralų) ir susidarė 77,712 t naftos produktais užterÅ¡to vandens atliekų kodu (13 05 07*). Perdirbant naftos produktų atliekas, nesusidarė benzinas ir koksas, bei elektros energija, kaip tai numatyta TIPK leidimo technologiniame procese. Ä®monė atitinkamai nesilaikė TIPK leidime ir Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo reglamente nurodyto technologinio proceso.

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Ä®monė naftos produktų atliekas laikė požeminiame rezervuare V-04 sujungtame su koliaktoriumi, o nuo 2020 m. liepos mėnesio – Ä®monės teritorijoje pastatytose talpyklose po 48 - 49 m3 (4 vnt.). Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninio reglamento 4 skyriaus „Atliekų saugojimas“, 4.2 lentelėje nurodyta, kad visos atliekos nurodytos Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninio reglamento 3.2 punkte, saugomos žaliavos (naftos atliekų) talpykloje 1 (004-01), apsauginiu betono pylimu apsuptoje antžeminėje talpykloje, bei talpykloje 2 (005-01), apsauginiu betono pylimu apsuptoje antžeminėje talpykloje (4.1 lentelė). Konkrečiu atveju perdirbant naftos produktų atliekas įmonė nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminių rezervuarų 300 m3 (tarÅ¡os Å¡altinis Nr. 004-01 ir 005-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinių talpų (tech. schema poz. 5), rezervuaro 100 m3 (tarÅ¡os Å¡altiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Be to Ä®monė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilÄ H-1, kurio galia 1970,2 kW, krekingo katilų 4 dujinius degiklius, kurių vieno galia 550 kW, vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis, antžeminius rezervuarus, naftos produktų atliekų talpyklas po 48 - 49 m3. Ä®monė nuo 2020 m. gegužės 18 d. perdirbdama naftos produktų atliekas, nesilaikė TIPK leidime bei reglamente nurodytų sÄ lygų, technologinio proceso, pavojingas atliekas laikė nesivadovaudama atliekų naudojimo ir Å¡alinimo techninio reglamento reikalavimų. Ä®monė nustačius technologinius neatitikimus technologiniame procese ir pradėjusi naudoti naujus įrenginius neteisėtai vykdė naftos produktų atliekų perdirbimo veiklÄ , nes pakeitusi technologinį procesÄ , prieÅ¡ tai privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo sÄ lygų pakeitimo.

TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 14 punkte nustatyta, kad kai įrenginį eksploatuoja, kontroliuoja ar valdo keli Å«kio subjektai (veiklos vykdytojai), kuriems nuosavybės teise priklauso atskiros įrenginio dalys, arba kurie naudoja, valdo įrenginio dalis nuomos, panaudos, patikėjimo teise ar eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio dalių eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, įrenginiui gali bÅ«ti iÅ¡duotas vienas leidimas. Tokiu atveju su paraiÅ¡ka leidimui gauti ar pakeisti turi bÅ«ti teikiama deklaracija (laisva forma), kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų (veiklos vykdytojų). Ä®renginys negali bÅ«ti tarp subjektų (veiklos vykdytojų) dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklÄ be leidimo. Kaip minėta patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 25 d. sudarė Rezervuarų nuomos sutartį Nr. 25/06/2018, kurioje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, dalis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginių, kurie turi dalyvauti naftos produktų atliekų perdirbimo technologiniame procese, perduoti valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo laikotarpiu Å¡i sutartis buvo galiojanti. Tokiu atveju Ä®monė privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka pakoreguoti TIPK leidimÄ , pateikti deklaracijÄ , kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų. Å ie veiksmai nebuvo atlikti.

Patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir Ä®monės generalinis direktorius R. V., kuris teismo posėdyje parodė, kad leidime nustatyta technologinė schema yra nenaudinga, dalies joje numatytų įrenginių netikslinga naudoti, dėl to buvo pertvarkytas technologinis procesas, dalies įrenginių atsisakyta ir pradėti naudoti nauji įrenginiai. Jis turi tikslÄ sutvarkyti gamybÄ pagal saugias schemas, tačiau tam trukdo esamas biurokratinis mechanizmas, nes TIPK leidimo pakeitimo procesas yra ilgas ir užsitęsęs.

Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad kogeneracinės jėgainės poreikis buvo tik leidimo iÅ¡davimo momentu, tačiau Å¡iuo metu bendrovė yra sudariusi sutartį su elektros tiekėju, o reikiamÄ Å¡ilumos kiekį užtikrina krekingo katilas, todėl nėra poreikio naudoti minėtÄ jėgainę, kuri neekonomiÅ¡ka bei tarÅ¡esnė. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbdama naftos produktų atliekas kogeneracinės jėgainės nenaudoja.

PanaÅ¡iais argumentais buvo grindžiami ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo paaiÅ¡kinimai ir dėl kitų įrenginių nenaudojimo. Argumentai iÅ¡ esmės grindžiami sudėtingais technologiniais procesais jų (ne)bÅ«tinumu ar (ne)tikslingumu ir pan., tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų technologinių procesų ar jų dalių atsisakymas, pakeitimas, modernizavimas ir pan. nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes konkrečiu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl iÅ¡duoto TIPK leidimo koregavimo, jo sÄ lygų atitikimo Å¡iuolaikiniams įmonėms poreikiams ir gamybos procesams.

Tai, ar tikslinga naudoti atitinkamus įrenginius, numatytus TIPK leidime ir reglamente, bei ar bÅ«tina į technologinį procesÄ Ä¯traukti konkrečius naujus įrenginius, nenumatytus leidime ir (ar) reglamente konkrečiu atveju turi spręsti atitinkama institucija, kuri kompetetinga iÅ¡duoti ir (ar) koreguoti TIPK leidimus bei kitus reglamentuojančius dokumentus. Aplinkybės, kad esamas technologinis procesas pagal 2011 m. iÅ¡duotÄ leidimÄ yra tarÅ¡esnis už pertvarkytÄ , kad jis nenaudingas ir netikslingas turi bÅ«ti vertinamos atitinkamos srities specialistų, įvertinus techninius, ekonominius ir kt. duomenis.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, konkrečiu atveju turi nustatyti ar buvo laikomasi TIPK leidime nustatytų sÄ lygų ir nustačius bent vienÄ aplinkybę, kad Å¡ių sÄ lygų nebuvo laikomasi, spręsti dėl įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo. Tam tikrų technologinių procesų, atitinkamų įrenginių naudojimo tikslingumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, šį procesÄ reglamentuoja minėtos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. D1-528. Klausimai dėl technologinio proceso keitimo, atitinkamų įrenginių naudojimo netikslingumo, turi būti sprendžiami kreipiantis teisės aktų nustatyta tvarka dėl TIPK leidimo pakeitimo. Kol šis leidimas nepakeistas, bet koks esamų įrenginių atsisakymas, jų keitimas ir pan. laikytinas technologinio proceso pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas ginčija protokole nurodytÄ aplinkybę dėl vandens atskyrimo nuo atliekų įrenginio CPS-10B MKIII+EBM 14x2 (separatoriaus) naudojimo. Teigia, kad renginys Bendrovėje nebuvo naudojamas. Ä®renginys yra gamybinėje bazėje, tačiau jis nėra naudojamas ir techniÅ¡kai parengtas naudojimui. Institucijos atstovė J. M., posėdžio metu nurodė, kad atliekant patikrinimÄ , įmonės atstovas K. B. jai aiÅ¡kino, kad vandens atskyrimo įrenginys buvo naudojamas visÄ laikÄ , be to buvo pateiktas techninis pasas ir apraÅ¡ymas kaip juo naudojasi.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡itos nuvandeninimo stoties, naftuotas vanduo buvo pilamas į kubines talpas. Nenaudojant Å¡io įrenginio, nebÅ«tų galima atlikti nuvandeninimo procedÅ«ros. Teismas įvertinęs, Å¡iuos proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad vis tik protokole inkriminuojama aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius, tarp kurių ir vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovių paaiÅ¡kinimais, iÅ¡duotu TIPK leidimu (b.l.117-225), elektroniniu susiraÅ¡inėjimu tarp institucijos atstovės J. M. bei K. B. (1t.b.l.45, 91), PaaiÅ¡kinimais naftos produktų atliekų perdirbimo principinei technologinei schemai (1t.b.l.95) bei separatoriaus techniniu pasu ir eksploatacijos instrukcijomis (1t.b.l.51-65). TIPK leidime (8 lapas) numatyta, kad technologiniame procese yra numatyta vandens atskyrimo iÅ¡ naftos atliekų zona. Numatyta, kad žaliavoje bÅ«na iki 10 proc. vandens.

Atliekas perdirbant terminio krekingo bÅ«du, jose negali bÅ«ti daugiau nei 1-3 proc. vandens. Siekiant sumažinti vandens kiekį žaliavoje, atliekamas žaliavos „nuvandeninimas“, vandens iÅ¡ naftos atliekų paÅ¡alinimo stotyje, kuriÄ sudaro tarpinė talpa, kalkių silosas, separatorius ir Å¡ilumokaitis. Nenaudojant TIPK leidime nurodytos nuvandeninimo stoties, bendrovė žaliavoms nuvandeninti turėjo naudoti kitÄ technologinę įrangÄ . Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas neigia, kad Å¡iam procesui buvo naudojamas bÅ«tent vandens atskyrimo nuo atliekų įrenginys CPS-10B MKIII+EBM 14x2 (separatoriaus), tačiau tos aplinkybės, kad Å¡is įrenginys buvo įgytas ir laikomas bÅ«tent Bendrovės teritorijoje, kad technologinis procesas negalimas be nuvandeninimo įrangos, o atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrindžia, kokiu bÅ«du atlikinėjo Å¡iÄ technologinę procedÅ«rÄ , duoda teismui pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad Å¡i įranga bendrovėje buvo naudojama.

Kaip nurodė institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ atstovės, bendrovės atstovai buvo informuojami apie konkretų patikrinimo atlikimo laikÄ , todėl galimas sÄ moningas gamybos sustabdymas patikrinimo metu tapo kliÅ«timi užfiksuoti faktines technologines aplinkybes ir gamyboje naudojamus įrenginius proceso metu. Nepaisant to, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinamos taip pat ir K. B. elektroniniais laiÅ¡kais ir pridėtais dokumentais, o taip pat PaaiÅ¡kinimais naftos produktų atliekų perdirbimo principinei technologinei schemai (1 t. b. l. 95), kurioje iÅ¡vardinama, kokius įrenginius naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Separatorius nurodoma, kad buvo naudojamas perdirbant naftos produktų atliekas, būtent bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atmestini atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, kad K. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir negalėjo teikti duomenų apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, argumentai. K. B., kaip gamybos procesų ekspertas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2021 m. balandžio 29 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Abi bendrovės veiklÄ vykdė toje pačioje teritorijoje, dalį įrangos naudojo bendrai, todėl pagal savo pareigų pobÅ«dį jis turėjo galimybę žinoti, kuri bendrovė ir kokiems tikslams naudoja vandens atskyrimo nuo atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad dalį dokumentų, pagrindžiančių, kokie naftos produktų atliekų perdirbimui bendrovėje buvo naudojami įrenginiai, pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugos specialistas G.

S..

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas taip pat ginčija protokole nurodomas aplinkybes, dėl keturių krekingo katilų dujinių degiklių, kurių vieno galia 550 kW naudojimo. Atstovo teiginiais, faktiÅ¡kai Bendrovėje buvo naudojami tik du degikliai ir vienas katilas. Teismas Å¡iuos argumentus atmeta, sprendžia, kad visų degiklių naudojimas R. V. inkriminuotas pagrįstai. Visų pirma nustatyta, kad pagal technologinį procesÄ Ä¯monėje turėjo bÅ«ti naudojami du dujiniai katilai su 4 degikliais (vieno degiklio maksimalus galingumas galimas 300 kW). Patikrinimo metu rasti bÅ«tent 4 degikliai 550 kW galingumo.

Atmestini ir R. V. atstovo argumentai, kad 2011 m. liepos 22 d. iÅ¡duotame TIPK leidime Nr. 2/7 yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktÄ â€“ 2002 m. vasario 27 d. aplinkos ministro įsakymÄ Nr. 80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atlikto patikrinimo, tiek ir administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos nei TIPK leidimo atnaujinimo, nei jo koregavimo procedÅ«ros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimas iÅ¡duotas 2011 m. liepos 22 d. neterminuotam laikui ir galioja iki Å¡ios dienos. Minėto leidimo dalies „I. Bendroji dalis. Duomenys apie įrenginį, Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ veiklos aplinkosauginį valdymÄ ir kontrolę“ 9.2. punkte numatyta, kad Bendrovės administracija ir darbuotojai vadovaujasi ir ateityje vadovausis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosaugos reikalavimus; 9.4. punkte numatyta, kad vykdant naftos atliekų perdirbimo veiklÄ yra ir bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal TIPK leidimÄ privalo vadovautis ne tik TIPK leidimo iÅ¡davimo metu galiojusiais teisės aktais, tačiau ir ateityje galiosiančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais bei bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Kaip jau minėta, TIPK leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, negalioja nuo 2014 m. kovo 6 d., jas pakeitė TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 ir TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, kuriose yra reglamentuota TIPK leidimų bei TarÅ¡os leidimų, atnaujinimo, koregavimo procedÅ«ros.

Pažymėtina, kad pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė juridinio asmens vadovui kyla už Å¡iame straipsnyje nurodytÄ veikimÄ ar neveikimÄ , nedetalizuojant asmens kaltės formos. Taigi, ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimas savo sudėtimi yra formalus. Å io straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovas gali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn vien nustačius pažeidimo padarymo faktÄ , t. y. kad Å«kinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, yra atmestini R. V. atstovo argumentai, kad Departamentas, suraÅ¡ydamas patikrinimo aktÄ , turėjo ir galėjo konstatuoti žalÄ aplinkai, jei tokia žala bÅ«tų kilusi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai, kad buvusiam bendrovės vadovui jau buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl TIPK leidimo sÄ lygų pažeidimo dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių dabar R. V. siekiama taikyti administracinę atsakomybę, todėl vadovo pasikeitimo faktas negali sÄ lygoti administracinės atsakomybės, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes buvęs įmonės direktorius V. V. buvo nubaustas (administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-198-814/2021) už TIPK leidime nustatytų sÄ lygų nesilaikymÄ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d., o R. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už TIPK leidime nustatytų sÄ lygų nesilaikymÄ vėlesniu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. R. V., pradėjęs vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo ir pareigÄ užtikrinti, kad bendrovė vykdytų veiklÄ tinkamai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis bei TIPK leidime numatytomis sÄ lygomis ir technologiniu procesu. Akivaizdu, kad R. V. to nepadarė, o tęsė veiklÄ , pažeisdamas TIPK leidime numatytas sÄ lygas ir nesilaikydamas leidime numatyto technologinio proceso, kas jam, kaip įmonės vadovui užtraukia administracinę atsakomybę.

Juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sÄ lygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktu tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – raÅ¡ytinis dokumentas <...> kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visÄ Ä¯renginį, kurÄ deginantį įrenginį <...>. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytÄ Ä¯renginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), Å¡io asmens eksploatuojamÄ ar valdomÄ nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimÄ ir jame nustatytomis sÄ lygomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 2 d. iÅ¡duotas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, iki Å¡io laiko nepakeistas, todėl įmonė vykdydama naftos produktų atliekų perdirbimÄ privalėjo laikytis minėtame leidime nustatytų sÄ lygų.

Å iuo atveju R. V. neginčija aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų atliekas protokole nurodytu laikotarpiu perdirbo pagal pakeistÄ technologinę schemÄ , kuri neatitinka 2011 m. liepos 22 d. iÅ¡duoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. V. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas pagrįstai, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. perdirbdama naftos produktų atliekas nesilaikė 2011 m. liepos 22 d. iÅ¡duotame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliekų naudojimo Å¡alinimo techniniame reglamente nustatytų technologinio proceso reikalavimų, t. y. veiklos metu nenaudojo visų technologiniame procese numatytų įrenginių, naudojo įrenginius, kurie nenurodyti technologiniame procese, be to technologinio proceso metu nesusidarė TIPK leidime numatyta produkcija: benzinas, koksas, elektros energija. Ä®monė pakeitusi TIPK leidime numatytÄ technologinį procesÄ ir perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neparengė dokumentacijos Aplinkos apsaugos agentÅ«rai dėl TIPK leidimo koregavimo, dėl ko Å¡is leidimas nepakeistas iki Å¡io laiko.

Administracinės nuobaudos skyrimas.

Teismas R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad administracinį nusižengimÄ padarė asmuo, sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ taip pat atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, kad R. V. padarė vienÄ tyčinį administracinį nusižengimÄ , jis dirba, yra pensijinio amžiaus. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad R. V. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1t.b.l. 11-17).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltės formÄ , R. V. pastangas pakeisti TIPK leidimÄ , sprendžia, kad R. V. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 235 straipsnio 4 dalyje, skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali nuobauda – bauda.

Atsižvelgiant į R. V. turtinę padėtį, gaunamas pajamas (atlyginimas už darbÄ ir senatvės pensija), padaryto pažeidimo pobÅ«dį nėra pagrindo paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar skirti kitos rÅ«Å¡ies nuobaudÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti – 900 Eur (devynių Å¡imtų eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: Nr. : (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudÄ , unikalaus mokėjimo kodo laukelyje bÅ«tina nurodyti ROIK numerį (duomenys neskelbtini), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė