9f2c5694-5bcc-4b5e-bc6b-15730f8e893c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-2513/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02576-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Vidučiui Skirmantui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Labores“ skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui T.

M. dėl reikalavimo dalies ir sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. 2010 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė L. K. surašė VÅ¡Ä® „Labores“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1-0382-0767 (toliau – ir Reikalavimas). Reikalavime vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu VDI Vilniaus skyrius nustatė ir įpareigojo paÅ¡alinti Å¡iuos pažeidimus:

„T. M. už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nepaskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Pažeista DK 141 str. 3 d.“ (1 punktas); „T. M. nebuvo suteiktas darbas sulygtas darbo sutartimi. Pažeista DK 93 str.“ (2 punktas); „T. M. nesuteikus darbo nebuvo paskelbta prastova ir už jÄ apmokėta. Pažeista DK 195 str.“ (3 punktas); „Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje poilsio dienos nežymimos sutartiniu žymėjimu. Pažeista LRV 2004-01-27 nutarimo Nr. 78 2 p.“ (4 punktas) (b. l. 5-6).

PareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® „Labores“ nesutikdamas su Reikalavimu padavė skundÄ VDI inspektoriui praÅ¡ydamas panaikinti VDI Vilniaus skyriaus priimto Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktus (b. l. 7-8). VDI inspektorius 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (25)SD-14963 (toliau – ir Sprendimas) paliko galioti VDI Vilniaus skyriaus ReikalavimÄ (b. l. 10).Nesutikdamas tiek Reikalavimu, tiek su VDI Sprendimu pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti VDI Vilniaus skyriaus Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktus ir VDI SprendimÄ .

Skunde nurodė, kad skundžiami aktai priimti pažeidus materialines teisės normas, pareiÅ¡kėjo teises, bei prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, todėl yra nepagrįsti ir neteisėti ir turi bÅ«ti panaikinti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarp jo ir buvusio darbuotojo T. M. yra kilęs individualaus pobÅ«džio darbo ginčas dėl paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo darbo užmokesčio, nes jis nesutiko minėtam darbuotojui sumokėti jo reikalaujamÄ tam tikrÄ papildomÄ dalį darbo užmokesčio už darbÄ , kurio pastarasis neatliko.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normoms (toliau – ir LR DK), reglamentuojančioms darbo ginčų sprendimo tvarkÄ (DK 285-303 str.), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymui, nesuteikiančiam VDI teisės nagrinėti ir spręsti darbo ginčus, susijusius su neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priskaičiavimu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, nustatančiam, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, bei teisinės valstybės principams.

VDI suraÅ¡ydama aukščiau nurodytus reikalavimus pareiÅ¡kėjui peržengė savo kompetencijos ribas ir taip pažeidė imperatyvias LR DK nuostatas bei Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Å¡ios institucijos teises ir pareigas.Atsakovas VDI Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 32-33) paaiÅ¡kino, kad nutraukus darbo sutartį turi bÅ«ti taikomos LR DK 141 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reikalaujančios visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ .

T. M. darbo sutartis nutraukta 2010 m. gegužės 31 d., o darbdavys darbo užmokestį už 2010 m. gegužės mėn. iÅ¡mokėjo 2010 m. birželio 3 d. pervesdamas į darbuotojo asmeninę sÄ skaitÄ 50,49 litų. LR DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ne dėl darbuotojo kaltės sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Atsakovas nurodo, kad 2010 m. kovo – gegužės mėnesiais VÅ¡Ä® „Labores“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo grafikuose T.

M. buvo žymimas ne visas darbo laikas (po vienÄ ? Å¡eÅ¡ias darbo valandas per darbo dienÄ ). Tuo tarpu 2010 m. kovo 22 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos tarp T. M. ir VÅ¡Ä® „Labores“, 6 punkte nurodoma, kad darbuotojo atžvilgiu nenustatomas ne visas darbo laikas. Taigi, 2010 m. kovo 22 d. darbo sutartyje Nr. 01 nebuvo sulygta dėl ne viso darbo laiko, todėl darbdavys vykdydamas darbo sutarties sÄ lygas privalėjo darbuotojui suteikti pilnÄ darbo dienÄ . Negalėdamas įvykdyti Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® „Labores“ turėjo skelbti prastovÄ ne dėl darbuotojo kaltės ir už jÄ apmokėti LR DK 195 straipsnio nustatyta tvarka.VDI Vilniaus skyrius teigė, kad pareiÅ¡kėjo patikrinimo metu buvo nustatyti imperatyvÅ«s LR DK 141 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio,122 straipsnio, 195 straipsnio pažeidimai, todėl VDI Vilniaus skyriaus Reikalavimo 1-3 punktai teisėti ir VDI pareigÅ«nai nesiėmė spręsti darbo ginčo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas konstatavo, kad VDI nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobÅ«džio darbo ginčų ir priimti dėl jų sprendimus. Teismas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-727/2003, 2005 m. birželio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-717-05, 2006 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-909-06, 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-145/2007).

Teisė nagrinėti darbo ginčus pagal LR DK 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktų matyti, kad tarp pareiÅ¡kėjo (darbdavio) ir jo buvusio darbuotojo T. M. yra kilęs individualaus pobÅ«džio darbo ginčas dėl paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo darbo užmokesčio, dėl ko darbuotojas T. M. kreipėsi į VDI, nes pareiÅ¡kėjas nesutiko minėtam darbuotojui sumokėti jo reikalaujamÄ tam tikrÄ papildomÄ dalį darbo užmokesčio už darbÄ , kurio pastarasis neatliko.

Kadangi darbo ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas VDI kompetencijai, minėtas atsakovo reikalavimas, kiek jis apima darbo ginčo, kilusio tarp pareiÅ¡kėjo ir darbuotojų iÅ¡sprendimÄ , yra neteisėtas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VDI Vilniaus skyriaus Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pripažinus, kad Reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas kartu naikintinas ir Sprendimas. III. VDI (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 92-95) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti VDI Vilniaus skyriaus ReikalavimÄ ir VDI SprendimÄ .

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad VDI nesiėmė spręsti darbo ginčo, bet identifikavo konkrečių materialinių darbo teisės normų, kurios iÅ¡ esmės nukreiptos į darbuotojo teisę į darbo sÄ lygas, dėl kurių sulygta darbo sutartyje, pažeidimÄ ir pagal teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ Ä¯pareigojo atsakovÄ juos paÅ¡alinti. VDI nurodo, kad darbo ginčas nebuvo kilęs, o teisinis santykis kilo dėl konkrečių materialinių darbo teisės normų taikymo. Nurodoma, kad teismui nustačius VDI veikimÄ ultra vires bÅ«tų pažeistas konstitucinis teisingumo principas, asmens teisės nebÅ«tų apgintos, tokiu sprendimu bÅ«tų paneigtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuoto precedento ratio decidendi – „Valstybinei darbo inspekcijai minėtu įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sÄ lygas, t.y. iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus.

Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiÅ¡kiai suformuotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma“. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl VDI kompetencijos ir vykdomų funkcijų ribų.Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad VDI Vilniaus skyrius, nagrinėdamas trečiojo suinteresuotojo asmens skundÄ , sprendė ne individualų darbo ginÄÄ , o nustatė akivaizdžius darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl jo suraÅ¡ytas reikalavimas paÅ¡alinti darbo įstatymų pažeidimus suraÅ¡ytas teisėtai ir pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino byloje taikytinų teisės aktų nuostatas ir jas netinkamai pritaikė.Teisėjų kolegija pažymi, kad VDI funkcijas, kiek tai susiję su Å¡ia byla, reglamentuoja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis.

Šiuo atveju pažymėtina, kad minėto įstatymo 6 straipsnis kompetencijos VDI spręsti individualius darbo ginčus expressis verbis nesuteikia. Be to, LR DK 286 straipsnyje yra numatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčus nagrinėjantys organai – darbo ginčų komisija ir teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad klausimu, kokios institucijos turi teisę spręsti individualius darbo ginčus, yra suformuota teismų praktika.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡is klausimas buvo analizuotas 2003 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-727/2003 (skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, 2004 m., Nr. 5), kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog VDI įstatymais nėra priskirta individualių darbo ginčų nagrinėjimo funkcija. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija aiÅ¡kiai apibrėžė atsakovo vykdomų funkcijų ribas ir konstatavo, jog VDI Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sÄ lygas, t. y. iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus.

Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiÅ¡kiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 727/2003). Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ byloje Nr. A14–498/2007; 2007 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N16-1081/2007).Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino byloje taikytinų teisės normų turinį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui nėra suteikta kompetencija nagrinėti individualius darbo ginčus.Dėl apelianto teiginio, kad Å¡iuo atveju individualaus darbo ginčo nebuvo, teisėjų kolegija pažymi, jog individualaus darbo ginčo sÄ vokÄ apibrėžia LR DK 285 straipsnis.

Jame individualus darbo ginčas apibrėžiamas kaip „nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka“. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, individualus darbo ginčas tarp konkretaus darbuotojo ir darbdavio gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvo (jų vertinimo), ir dėl darbo santykiams taikytinos teisės turinio (jo aiškinimo ir taikymo).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp VÅ¡Ä® „Labores“ ir jos buvusio darbuotojo T. M. yra kilęs darbo ginčas. Teisėjų kolegija nurodo, kad kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių nesutarimas tarp VÅ¡Ä® „Labores“ ir jos buvusio darbuotojo T. M. kyla dėl faktinių aplinkybių (t.y. darbo užmokesčio apskaičiavimo, apmokėjimo už papildomai dirbtÄ darbo laikÄ (b. l. 35-36, 52-53. 81). Atsižvelgiant į tai, kad VDI nesuteikta teisė spręsti individualaus pobÅ«džio darbo ginčų, teigtina, kad VDI Vilniaus skyriaus Reikalavimo Nr. R1-0382-0767 1, 2 ir 3 punktai (b. l. 7-8) ir Sprendimas, kuriuo palikti galioti VDI Vilniaus skyriaus Reikalavimo 1, 2 ir 3 punktai (b. l. 10), negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad tarp VÅ¡Ä® „Labores“ ir jos buvusio darbuotojo T. M. buvo kilęs darbo ginčas, o VDI Vilniaus skyriaus, priimdamas skundžiamus Reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus 1, 2 ir 3 punktus, veikė ultra vires, todėl pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.          Teisėjai                                                                                  Stasys Gagys         Dainius Raižys         Skirgailė Žalimienė