9f2a180a-e723-45bc-9586-e84950ebad61 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Valdas Petraitis                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00691-2013-5                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Nomedai Vilimavičienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Arvydui Bernotavičiui, Ramučiui Mickui, Audriui Ažukui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam R.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 278 straipsnio 1 dalį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir už tai jam paskirta vienerių metų ir Å¡eÅ¡erių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R.

D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ V. V. ir R. D. solidariai priteista T. D. naudai 434,43 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. D. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: V. V. ir R. D. 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 0.30 val. prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., t. y. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, bendrininkaudami dėl vieÅ¡os tvarkos pažeidimo, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, o individualiai V.

V. sudavus E. V. vienÄ kartÄ ranka į veido sritį bei įspyrus koja vienÄ kartÄ Ä¯ nugaros sritį, sudavus T. D. vienÄ kartÄ ranka į veido sritį, o R. D. įspyrus T. D. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas, t. y. Å¡iais bendrais veiksmais T. D. sutrikdę nežymiai sveikatÄ , V. V. sukėlus E. V. fizinį skausmÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendį, jo atžvilgiu priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų ir be jokio motyvo atmetė jo bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus dėl jo veiksmų įvykio metu. Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir jį nepagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl skundo autoriaus veiksmų nukentėjusiojo T. D. atžvilgiu visiÅ¡kai neatitinka bylos aplinkybių.Nuteistasis tvirtina, kad nei vienas iÅ¡ liudytojų, iÅ¡skyrus D.

M., nenurodė, jog jis kam nors sudavė. PrieÅ¡ingai, E. S., T. V. ir kt. patvirtino kad jis skyrė V. V. su T. D. bei E. V. ir jokių smÅ«gių niekam nesudavė, o D. K., E. M., R. V. nurodė, jog nematė, ar smÅ«giavo T. D.. TÄ patį teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino ir nukentėjusysis (t.

2. b. l. 23, 24). Tai, jog jis jokių smÅ«gių T. D. nesudavė įrodo ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 62), iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio (2013-09-23) specialistui nurodė, jog jam vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį sudavė vienas iÅ¡ trijų konfliktavusių iÅ¡ matymo pažįstamų asmenų. Teismo posėdžio metu V. V. neneigė, jog galėjo suduoti T. D. smÅ«gį į veidÄ , kas pilnai atitinka Å¡io specialistui nurodytas įvykio aplinkybes.Apelianto teigimu, liudytojos D.

M. parodymai yra melagingi ir neatitinka kitų byloje surinktų parodymų. Jos ir nuteistojo tarpusavio santykiai buvo konfliktiÅ¡ki. Å i liudytoja, bÅ«dama ant jo supykusi dėl nesusiklosčiusių tarpusavio santykių, turėjo pagrindÄ iÅ¡ kerÅ¡to ir pykčio jį apkalbėti. IÅ¡ esmės visų byloje apklaustų liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir D. M. nurodytoms aplinkybėms, todėl jie turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pvz., nukentėjusieji E. V. ir T. D. teigė, jog įvykio metu jie buvo blaivÅ«s, nors liudytoja E. M. paaiÅ¡kino, kad jie buvo iÅ¡gėrę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo R.

D. apeliacinis skundas atmestinas. R. D. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Nuteistojo manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – jo paties, V. V., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .  Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, kad teismas Å¡aliÅ¡kas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi R. D. apeliacinį skundÄ , konstatuoja jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertino surinktų duomenų visumÄ , motyvavo ir nuosekliai argumentavo iÅ¡vadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai nustatė R.

D. veikoje BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas įrodymų patikimumÄ , jų įrodomÄ jÄ vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Teismas argumentuotai paneigė nuteistojo teiginius, kad jis nukentėjusiojo T. D. nemušė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuoti nukentėjusiųjų E. V., T. D., liudytojų D. M., D. K., E. M., R. V., T. V. parodymai ir pagrįstai, juos lyginant ir gretinant tiek tarpusavyje, tiek su kitų liudytojų parodymais, kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, vertinant juos visų byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, konstatuota, jog jie yra patikimi, esminėse detalėse sutampa ir yra pakankami R. D. kaltei padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįsti.Neginčytinai nustatyta, kad 2013-09-21 apie 0.30 val. vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), ten buvusių asmenų akivaizdoje tarp nuteistojo V.

V. ir nukentėjusiojo E. V. kilo konfliktas, peraugęs į muštynes. Šios aplinkybės neneigia ir apeliantas, tačiau jis nesutinka su tuo, kad pats tyčia atliko smurtinius veiksmus kartu su E. V. buvusio T. D. atžvilgiu. Jis tikina, kad tik skyrė besimušančius asmenis, o pats niekam smūgių nesudavė. Tačiau tokie nuteistojo R. D. teiginiai paneigti nuosekliais D. M. parodymais. Liudytoja paaiškino, kad matė, jog visų pirma konfliktas kilo tarp V. V. ir E. V., o po to V. V. ir R. D. kartu mušė T.

D.. Apklausta apeliacinės instancijos teisme, liudytoja D. M. kategoriškai paneigė apelianto teiginius, kad jis tik skyrė besimušančius asmenis. Liudytoja paaiškino, kad kiek atokiau nuo Kultūros namų V. V. su R. D. mušė T. D.. Šis buvo parkritęs ant žemės, R. D. jį spardė. Buvo suduoti ir smūgiai kumščiu. Liudytojos D. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y., dėl to, kad apeliantas spardė nukentėjusįjį, o ne kad kaip pats teigia, skyrė besimušančius asmenis, buvo nuoseklūs viso proceso metu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymų teisingumu, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis T. D. paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis ruošėsi bėgti per gatvę į automobilį, pamatė link jo artėjančius abu nuteistuosius. V. V. trenkė jam per veidÄ , dėl ko jis parkrito ant žemės. Po to jam dar buvo suduoti keli smÅ«giai, tačiau, kas tai padarė jis nematė, kadangi buvo veidu į žemę ir rankomis dengėsi nuo smÅ«gių.

Tačiau nukentėjusysis įsitikinęs, kad jį mušė ne tik V. V.. Liudytoja E. M. paaiškino, kad matė, kaip ant žemės gulintį T. D. mušė ir spardė trys asmenys, iš kurių vienas buvo panašus į R. D.. E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad matė ant žemės parkritusį T. D.. Šalia jo buvo E. B., R. D., V. V., bet ar jie mušė nukentėjusįjį nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. paaiškino, kad V. V. sudavė T. D., dėl ko šis parkrito ant žemės. Tada prie nukentėjusiojo pripuolė grupelė žmonių, tarp kurių buvo ir R.

D., tačiau, kas vyko toliau, liudytojas nematė, kadangi buvo tamsu, o jis viskÄ stebėjo iÅ¡ toliau. Pažymėtina, kad nors tiesiogiai teismas, priimdamas nuosprendį, negali vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, todėl jie gali ir turi bÅ«ti vertinami. Nors nukentėjusieji, liudytojas R. V. nematė, ar R. D. smurtavo T.

D. atžvilgiu, tačiau jie patvirtino, kad R. D. buvo prie jo, taip paneigdami paties nuteistojo parodymus ir tuo pačiu patvirtindami liudytojų D. M. ir E. M. parodymus. Vertinant paties apelianto parodymus, pastebėtina, kad jie yra prieštaringi, todėl teisėjų kolegija juos vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apklausiamas teisme, R. D. paaiškino, kad jis išskyrė prie Kultūros namų besimušusius V. V. bei E. V. ir išvažiavo namo. Tikino, kad T. D. išvis nematė. 2014-03-19 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pasibaigus Kultūros namuose vykusiems šokiams apie 0.30 val. su D.

M. ir V. V. išvyko namo. Jokių konfliktinių situacijų nebuvo (t. 1, b. l. 45). Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad gindamas V. V. pastūmė T. D. (t. 1, b. l. 89-90). Liudytojų E. S. ir T. V. parodymai prieštarauja tiek paties nuteistojo R. D. teisme duotiems parodymams, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų D. M., E. M., R. V. parodymams, todėl negali būti laikomi patikimais. Apeliantas tvirtina, kad D. M. jį apkalba dėl nesusiklosčiusių jų tarpusavio santykių, tačiau liudytoja tokius jo teiginius paneigė.

Ji patvirtino, kad santykiai su R. D. Å¡iuo metu yra konfliktiÅ¡ki, tačiau teigė neturinti tikslo jo apkalbėti. D. M. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu, kol dar bendraudavo su nuteistuoju, Å¡is prašė jos meluoti ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, sakyti, kad nieko nematė, tačiau ji su tuo nesutiko. Kad D. M. parodymai yra nuoÅ¡irdÅ«s, galima spręsti ir iÅ¡ to, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. apklausinėjusi E. K. teisme patvirtino, jog mergina teigė nenorinti duoti parodymų, kadangi bijo grasinimų.

Tačiau patikinus, kad tuo atveju, jei bus daromas poveikis, ji galės kreiptis į pareigÅ«nus, viskÄ papasakojo. Pažymėtina, kad liudytojos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taravo, visų pirma, liudytojos E. M., kuri taip pat matė, kad į R. D. panaÅ¡us asmuo spardė ant žemės gulintį T. D., liudytojo R. V., nukentėjusiųjų T. D., E. V. parodymams, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas nuteistojo kaltės klausimÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, specialisto iÅ¡vada Nr. G 865/13(09) nepatvirtina, kad R. D. jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė. Specialistams T. D. nurodė, kad 2013-09-21 apie 0.30 val. Kybartų m., J. Basanavičiaus g., Å¡alia kultÅ«ros namų jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ sudavė vienas iÅ¡ trijų konfliktavusių iÅ¡ matymo pažįstamų asmenų. Nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis parkrito ant žemės, buvo praradęs sÄ monę. T. D. konstatuoti galvos ir krÅ«tinės deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai deÅ¡inio antakio, kaktos, deÅ¡inio skruosto srityse, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, nosies nugarėlėje, deÅ¡inės pažasties, nugaros ir deÅ¡inės plaÅ¡takos srityse galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais ne mažiau kaip aÅ¡tuoniais poveikiais (t. 1, b. l. 62).

Specialistams nurodytos sumuÅ¡imo aplinkybės ir padarytų sužalojimų lokalizacija ir pobÅ«dis iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams, t. y., kad prie jo pribėgo abu nuteistieji, kad V. V. sudavė į veidÄ , dėl ko jis parkrito ant žemės, kur buvo toliau muÅ¡amas. Atsižvelgiant į tai, kad visi aukščiau aptartų asmenų parodymai dėl to, kad R. D. buvo prie nukentėjusiojo T. D., jam sudavė smÅ«gius, yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildo, pagrindžiami raÅ¡ytiniais įrodymais, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl T.

D. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmo, vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo, todėl teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas tiek dėl R. D. padarytos veikos faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jo kaltės. Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nesutapimai dėl nukentėjusiųjų neblaivumo nedaro Å¡ių parodymų niekiniais, kadangi kaip minėta esminėse detalėse jie sutapo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl R.

D. pripažinimo kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Kaltinimas R. D. buvo suraÅ¡ytas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistasis pripažįstamas kaltu sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y., padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis padarė BK 278 straipsnio 1 dalyje nusikaltimÄ , kas laikytina aiÅ¡kia raÅ¡ybos klaida.

Todėl Å¡is netikslumas iÅ¡taisomas nurodant, kad R. D. yra nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. D., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 65,66 Eur (t. 2, b. l. 83). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. D. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ aiÅ¡kiÄ raÅ¡ybos klaidÄ , nurodant, kad R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Jurgis KiÅ¡kis              Dmitrijus Korsakovas