2021-10-06 Nr. AB-20616-3-61-3-01033-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3754-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01033-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. P.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. kovo 25 d. raštą Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. P..

2. Pareiškėjas paaiškino, jog skundžiamas atsisakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Jame nėra nurodyta jokių duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas, būtų kaip nors susiję su E. P. veikla Profesinėje sąjungoje ar atstovaujant jos narius, ginant jų teises. Vien E. P. buvimas Profesinės sąjungos nariu ir Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje – ketinama skirti tarnybinė nuobauda yra išimtinai susijusi su netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje.

3. Pareiškėjas nurodė, jog E. P. Departamente dirba nuo 2001 m. spalio 26 d. iki šiol ir dėl jo veiklos tarnybinio nusižengimo tyrimų nepradėta, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. E. P. buvo skatintas, tarnybinė veikla už 2019 metus įvertinta gerai, už 2020 metus neeilinio vertinimo metu – labai gerai. Todėl akivaizdu, kad skundžiamame rašte nurodyta prielaida, kad E. P. siekiama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, visiškai nepagrįsta. Profesinės sąjungos rašte nėra nurodyta jokių faktų, leidžiančių teigti, jog Departamentas persekioja ar diskriminuoja profesinės sąjungos narį.

4. Pareiškėjo teigimu, Rašte nėra konkretizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė E. P. persekiojimas ar diskriminaciniai veiksmai kaip Profesinės sąjungos nario atžvilgiu būtent dėl jo aktyvios veiklos ar narystės šioje organizacijoje. Taip pat nėra duomenų, jog E. P. praeityje būtų persekiojamas dėl savo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Vien faktas, jog dėl E. P. yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galbūt įvykdyto tarnybinio nusižengimo, nėra teisinė prielaida konstatuoti, jog tai yra valstybės tarnautojo persekiojimas dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame rašte Profesinė sąjunga detaliai vertina pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą turinį, komisijos darbo organizavimo, atsakomybės teisinių pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą, tačiau nepateikia argumentų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog E. P. siekiama patraukti drausminėn atsakomybėn dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Jeigu Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės šioje organizacijoje, siekį susidoroti su Profesinės sąjungos nariu ir pan., Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti. Šiuo atveju nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui ketinama skirti dėl jo narystės ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojai yra kaip nors susijęs su jo naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog valstybės tarnautojas dalyvauja ir aktyviai gina narių teises Profesinės sąjungos veikloje, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio tarnautojo veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje.

6. Departamento nuomone, ginčijamame rašte atsakovas išreiškė savo nuomonę dėl jo nario padarytos veikos, komisijos darbo organizavimo, veikos kvalifikavimo, tarnybinės atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo teikto paaiškinimo vertinimo, taip pat išreiškia nesutikimą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje valstybės tarnautojui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau ginčijamame rašte nepateikia jokių pagrįstų motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad E. P. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

7. Departamentas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga iš esmės vertino tarnybinio nusižengimo sudėtį, tarnybinių nuobaudų tyrimo procedūrų teisėtumą. Tačiau atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismai tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų. Profesinė sąjunga skundžiamame rašte išreikšdama nesutikimą, iš esmės pažeidžia Departamento interesus, apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes valstybės tarnautojui trikdyti tarnybinės atsakomybės taikymą ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, tarnautojų atžvilgiu.

8. Departamentas pabrėžė, kad tarnybinę nuobaudą E. P. ketinama skirti konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, t. y. tarnybinė nuobauda susijusi būtent su galimu valstybės tarnautojo netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, todėl, pareiškėjo vertinimu, Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui E. P..

9. Atsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti Profesinės sąjungos išduotą nesutikimą, kadangi pastaroji nuosekliai ir išsamiai išanalizavo aplinkybes dėl Profesinės sąjungos nario persekiojimo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo įsitikinimu, E. P. veikla Profesinėje sąjungoje sąlygojo tarnybinių nusižengimų tyrimų pradėjimą. E. P. nuo 2020 m. liepos 4 d. yra išrinktas Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju. E. P., kuris anksčiau ėjo Profesinės sąjungos pirmininko pareigas, ne kartą pasisakė kritiškai dėl aplinkos apsaugos sistemos problemų.

11. Profesinė sąjunga, įvertinusi Departamento 2021 m. kovo 16 d. raštą Nr. (4.1.1)-AD5-4237 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo“ ir 2021 m. vasario 25 d. surašytą motyvuotą išvadą Nr. BDR-1218 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas nesant pakankamų faktinių duomenų. Naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas E. P. atžvilgiu buvo pradėtas po to, kai buvo pateiktas paaiškinimas į pirmąjį, 2021 m. sausio 6 d. pranešimą ir, Profesinės sąjungos vertinimu, buvo padaryta išvada, kad dėl pirmojo tyrimo paskirti tarnybinės nuobaudos nepavyks. Atsakovas įsitikinęs, jog Departamento direktorės O. V. 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 11 d. pavedimais E. P. atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas (tyrimai sujungti) buvo skirtas iš tarnybos pašalinti išskirtinai nepatogų Profesinės sąjungos atstovą už atvirą Departamento vadovybės kritiką.

12. Atlikto tyrimo pažeidimai rodo išankstinį Departamento nusistatymą prieš E. P., kaip Profesinės sąjungos narį. 2021 m. sausio 6 d. pranešimas Nr. BDR-160 dėl tarnybinio nusižengimo ir iki jo surašymo priimti administraciniai dokumentai rodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo pažeidimo, dėl kurio E. P. galėjo būti skiriamas atleidimas iš darbo, buvo pradėtas iki atitinkamos komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, t. y. tyrimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, abejodamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros teisėtumu, pažymėjo, kad tokie Departamento veiksmai rodo siekį pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tikslingai kontroliuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, kas patvirtina, jog E. P. atveju tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros inicijavimas buvo sąlygotas kitais nei teisės aktuose nustatytais pagrindais ir interesais.

13. Nors Departamento prašyme teismui nurodoma, jog vykdomas tarnybinis patikrinimas nėra susijęs su E. P. veikla ir užimamomis pareigomis Profesinėje sąjungoje, tačiau šios aplinkybės rodo, kad pirmininkė buvo šališka tyrimo atlikimo metu, todėl jos parengta Išvada ir siūloma taikyti nuobauda (įskaitant pirminį siūlymą – atleidimą iš darbo) nėra objektyvi. Kartu tai rodo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslas yra susidoroti su Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju atleidžiant šį iš darbo. Be to, gavusi E. P. prašymą nusišalinti, tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytos komisijos pirmininkei nuo dalyvavimo Komisijoje dėl galimo jos šališkumo, minėta komisija į šį prašymą nereagavo.

14. Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad Departamento vadovės veiksmai Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje rodo išankstinį O. V. neigiamą nusistatymą E. P. atžvilgiu ir ketinimą šį atleisti iš einamų pareigų dar iki tarnybinio nusižengimo komisijos išvados priėmimo. O. V. viešai išsakė poziciją, jog E. P. veiksmais buvo padaryta finansinė žala valstybei, tikrai siekianti ir galbūt viršijanti 100 000 Eur. Tokia O. V. nuostata ir siekis E. P. atleisti iš einamų pareigų susiformavo be jokio teisinio pagrindo, kadangi nei E. P. atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nei ikiteisminis tyrimas Frakcijos posėdžio metu nebuvo baigti. Taigi Departamento direktorės neobjektyvumas E. P. atžvilgiu turėjo tiesioginę įtaką Departamente atliekamam tyrimui, o tai paneigia Departamento prašyme nurodomus teiginius dėl tyrimo objektyvumo ir išankstinio nusistatymo nebuvimą.

15. Atsakovas pažymėjo, kad Departamento siekį susidoroti su E. P. kaip Profesinės sąjungos nariu netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, jog Departamentas taip pat siekė atleisti iš darbo ir Profesinės sąjungos pirmininką, kurį teismas grąžino į pareigas. Siekis susidoroti su Profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje negalėtų būti išreikštas tiesiogiai, nes jis savaime būtų neteisėtas, todėl siekiama susidorojimo faktą „užmaskuoti“ turimomis priemonėmis, kaip pvz., be objektyvaus pagrindo pritaikant tarnybinę atsakomybę, diskriminuojant (dėl lygių su kitais pareigūnais teisių nesudarymo). Todėl priimant sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą itin išsamiai išnagrinėta aplinkybių, konstatuotų Išvadoje bei susijusių su šio bei kitų pareigūnų tarnyba, tiek su E. P. visuomenine veikla, bei jos ir kolegų keliamų problemų, visuma.

16. Atsakovo įsitikinimu, Išvadoje E. P. tarnybinis nusižengimas grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė Departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai, nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Atsakovas turi pagrįstų abejonių, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų teikimo tvarkos, E. P. diskriminavo kaip Profesinės sąjungos narį, o Išvada yra akivaizdžiai neobjektyvi ir tendencinga. Profesinė sąjunga pabrėžė, kad jos aktyviems nariams taikomi dvigubi standartai Departamentui vertinant, ar tarnautojai laikosi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų, Departamentas nesilaiko tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinto vienodo požiūrio, lygiateisiškumo profesinėje veikloje principų.

17. Profesinės sąjungos manymu, šiuo atveju, nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinei nuobaudai skirti, o juo labiau dėl neaiškių priežasčių tirti išimtinai E. P. veiksmus, juos laikant neteisėtais, o šio tarnautojo tiesioginio vadovo, ne Profesinės sąjungos nario, veiksmų netirti. Tokiuose departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl E. P. narystės Profesinėje sąjungoje.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

19. E. P. nurodė, jog nesutinka su Departamento vertinimu, kad jam atliekant tarnybines funkcijas (dalyvavimas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinime) kilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) ” nustatytą rizikos dydį suderino ir galutinai patvirtino kiti Departamento pareigūnai, todėl pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo nepagrįstai siekiama aiškinti, jog E. P. sprendimas lėmė mažo rizikos dydžio nustatymą. Inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nepagrįstumą ir nustatyto vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumą ir objektyvumą patvirtina ir tai, kad E. P. tiesioginiam vadovui L. M., kuris dalyvavo procedūroje ir vykdė jam priskirtas funkcijas bei žinojo (turėjo žinoti) E. P. pateiktos viešųjų ir privačių interesų deklaracijos duomenis, nėra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galbūt netinkamo tarnybinių funkcijų atlikimo.

20. E. P. vertinimu, Departamentas pateikė teismui klaidinančias aplinkybes dėl galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su E. P. dalyvavimu 2020 m. gruodžio 18 d. Utenos rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos (toliau – ir Savivaldybės komisija) posėdyje ir jame priimtais sprendimais, kurie laikytini tarpiniais ir nesukeliančiais jokių teisinių pasekmių. Tarnybinio nusižengimo tyrimas E. P. inicijuotas be jokio teisinio pagrindo – minėtos komisijos protokolinio sprendimo, kurio neteisėtumas nėra konstatuotas, ir kad ateityje bus padaryta didelė žala valstybei (joks kompetentingas subjektas tokios žalos padarymo fakto nėra konstatavęs). Trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neturėjo medžioklinio ginklo, nemedžiojo, be to, nepriklauso jokioms medžiotojus vienijančioms organizacijoms, todėl Departamento nepagrįstai siejamas su konkrečiais medžiotojų klubais.

21. E. P. akcentavo, kad, atsižvelgiant į tyrimų inicijavimo aplinkybes, procedūrų eigą, pažeidžiamas E. P. teises tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pranešime dėl pradėtų tyrimų selektyviai atrinktas aplinkybes, matyti, kad Departamento vadovybė jau turi išankstinį nusistatymą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas – poveikio priemonė prieš E. P., kaip Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoją. Naujas tyrimas pradėtas po to, kai buvo pateiktas paaiškinimas į pirmąjį pranešimą ir, tikėtina, buvo padaryta išvada, kad dėl pirmojo tyrimo paskirti tarnybinės nuobaudos nepavyks, todėl buvo inicijuotas naujas tyrimas. Tarnybinį nusižengimą tyrusiai komisijai vadovavo tarnautoja, kuri buvo šališka E. P. atžvilgiu, ši komisija nesprendė E. P. prašymo dėl pirmininkės nušalinimo, pirmininkė vienasmeniškai atliko beveik visus tyrimo veiksmus, todėl komisijos kaip kolegialaus organo veikla buvo suvaržyta.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkino ir panaikino Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 25 d. rašte Nr. LAA17-41(21) „Dėl 2021 m. vasario 25 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-1218“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui E. P..

23. Teismas nustatė, kad:

23.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. Departamente dirba nuo 2001 m. spalio 26 d. E. P. yra Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. E. P. taip pat yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys ir pirmininko pavaduotojas.

23.2. Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. AD1-17 (įsakymas pakeistas 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-48) buvo sudaryta komisija atlikti Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. tarnybinio nusižengimo tyrimą (toliau – ir Komisija) dėl galbūt jo neteisėtų veiksmų pagal 2020 m. gruodžio 29 d. Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko L. M. tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-9030, 2021 m. sausio 6 d. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-217 ir 2021 m. sausio 11 d. Departamento patarėjo, atliekančio Imuniteto tarnybos viršininko funkcijas, J. M. tarnybinį pranešimą Nr. BDR-334.

23.3. Komisijai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2021 m. vasario 25 d. surašyta Išvada, kurioje konstatuota, jog 2020 m. gruodžio 18 d. Savivaldybės komisijos posėdyje, E. P., kaip Departamento pareigūnas, užimantis vadovaujančias pareigas ir kuriam keliami ypač aukšti reikalavimai visuomenėje, privalėdamas atstovauti valstybės interesams ir užtikrinti įstatymo viršenybę, nors ir turėdamas ilgametę darbinę patirtį aplinkosaugos srityje, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, netiesioginės tyčios forma pažeidė šiuos principus ir pritarė teisės aktais nepagrįstiems Savivaldybės komisijos sprendimams, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų atvejų, kuomet gali būti tikslinamos sudarytų medžioklės plotų vienetų ribos, t. y. balsavo „už“ medžiotojų klubą (toliau – ir MK) „Elnias” ir MK „Ažugiris“ plotų ribų perskirstymą (buvo pritarta praplėsti šių medžioklės klubų plotų ribas), kai tuo tarpu MK „Ažugiris” narys – kolega A.

V., o MK „Elnias” narys – E. P. 2020 m. rugpjūčio 20 d. privačių interesų deklaracijoje pateiktas asmuo, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas – G. D.. E. P. puikiai suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir jis siekė neteisėto tikslo, tai yra priimti sprendimą padidinti medžioklės plotų vienetų naudotojų, kuriuose medžioja su Savivaldybės komisijos nariais susiję asmenys, plotą, o ne aukciono būdu, kaip numato teisės aktai, ir tikėjosi, kad remiantis Savivaldybės komisijos priimtu sprendimu Utenos rajono savivaldybė priims galutinį sprendimą, kuris aiškiai padarytų žalą valstybei, nes ji prarastų galimybę apie 4 170 ha plotą parduoti aukciono būdu.

Tokiais savo netiesioginės tyčios forma atliktais veiksmais E. P. padarė neturtinę žalą Departamentui – piktnaudžiavo tarnyba, nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir nesielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto nebuvimo t. y. nenusišalino nuo minėto Komisijos posėdžio nagrinėjant MK „Elnias“ ir MK „Ažugiris“ prašymus dėl medžioklės ploto vienetų ribų perskirstymo, taip pat apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą dalyvaujant Savivaldybės komisijos posėdyje neinformavo savo tiesioginio vadovo, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose, piktnaudžiavo tarnyba ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas; 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1, 2 dalių, taip pat nesilaikė Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. AD1-63 patvirtinto Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkto, 9.1, 10.1, 10.2, 10.3, 10.4 papunkčių bei nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės). Taip pat pripažinta, kad E. P., būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku, vykdydamas tarnybines pareigas ir pareigybės aprašymu pavestas funkcijas, taip pat turėdamas prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti dėl galimo interesų konflikto, savo tyčiniais veiksmais, 2020 m. gruodžio 7 d. atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinimą, t. y. bendrovės atžvilgiu priimdamas atitinkamus sprendimus, kuri yra susijusi su jo privačiaisiais interesais – artimu ryšiu su UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktoriumi G.

D., nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, t. y. aktyviais veiksmais (raštu) neinformavo savo tiesioginio vadovo apie interesų konfliktą; nenusišalino nuo bendrovės keliamos rizikos aplinkai vertinimo ir šios įmonės atžvilgiu priėmė atitinkamus sprendimus (nustatė mažą rizikos dydį), netiesioginės tyčios forma padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Aprašo 6 punktą ir 10.4 punktą, Etikos taisyklių 5.6 punktą, 5.9. punktą ir 5.18 punktą;

Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. AD1-350 „Dėl ūkio subjektų vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 14 punktą. Už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

23.4. Departamentas 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. (4.1.1)-AD5-4237 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko E. P. galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

23.5. Profesinė sąjunga skundžiamu 2021 m. kovo 25 d. raštu išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. P. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo. Rašte Profesinė sąjunga nesutiko, kad Profesinės sąjungos nariui E. P. Išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nes manė, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės joje.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas atkreipė dėmesį, jog kitų aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu.

25. Įvertinęs Profesinės sąjungos 2021 m. kovo 25 d. Rašte nurodytus atsisakymo motyvus, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame rašte atsakovas savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje; ir atsakovas, ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodo, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P. skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje.

26. Susipažinęs su Išvada, teismas pažymėjo, kad tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo 2020 m. gruodžio 18 d. balsavimo Savivaldybės komisijos posėdyje dėl medžioklės plotų vienetų ribų perskirstymo, t. y. praplečiant MK „Elnias“, MK „Ažugiris“ plotų ribas ir tokiu būdu galbūt padarant žalą valstybei, nes ji prarastų galimybę apie 4 170 ha plotą parduoti aukciono būdu. Be to, E. P. tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti ir dėl to, jog jis, turėdamas prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti dėl galimo interesų konflikto, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinimą – bendrovės atžvilgiu priimdamas atitinkamus sprendimus, kuri yra galbūt susijusi su jo privačiaisiais interesais – artimu ryšiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi – G. D., nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

27. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti E. P. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas ir narys. Byloje nebuvo įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Teismas atkreipė dėmesį, kad E. P. atžvilgiu, nors jis Profesinės sąjungos narys buvo ne vienerius metus, tačiau iki šiol dėl jo veiklos tarnybinio nusižengimo tyrimų nebuvo pradėta, jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.

28. Teismas akcentavo, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis (be kita ko, ir nušalinimo klausimo neišsprendimo; kt.), nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teismo nuomone, atsakovas, atstovaudamas savo nariams, turi teisę pareikšti nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo ir dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nebuvo teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams.

29. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad atsakovas Raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui E. P., pateiktą Rašte, teismas panaikino.

III. 30. Atsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

31. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. P.. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nors Profesinė sąjunga ir E. P. pateikti įrodymai patvirtino, kad Departamento veiksmais, pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekiama užmaskuoti E. P. persekiojimą dėl veiklos Profesinėje sąjungoje.

32. Apeliantas laikosi pozicijos, kad situacija, kai tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra (tarnybinis patikrinimas) pradedama nesant pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių įtarti darbuotoją tarnybinio nusižengimo padarymu, vertintina kaip darbuotojo persekiojimo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje požymis. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus dėl Departamento vadovybės išankstinio nusistatymo E. P. atžvilgiu, šališkumo, vykdomo aktyvių Profesinės sąjungos narių persekiojimo, Išvadoje konstatuotų pažeidimų nepagrįstumo, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo neobjektyvumo ir procedūrinių pažeidimų. Apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad anksčiau E. P. nebuvo taikoma tarnybinė atsakomybė, neturi ryšio su nagrinėjama byla.

33. Apeliantas nurodo, jog teismas skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo, neatskleidė ir nevertino Profesinės sąjungos ir E. P. pateiktų argumentų, nenurodė, kodėl juos atsisakė vertinti ar atmetė. Teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nustatytų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-68-(7.1.2) patvirtintuose Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose, kadangi teismas, motyvuodamas sprendimą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nesiejo jų su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Be to, pirmosios instancijos teismas formuoja praktiką, kai institucija gali jaustis nebaudžiama net ir tuo atveju, jei persekiojimo būdu siekia atsikratyti Profesinės sąjungos lyderio.

34. Nors siekiama parodyti, kad persekiojimo nebuvo, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrime padaryta daug klaidų ir pažeidimų, buvusios Departamento vadovės pasisakymuose buvo juntamas aiškus nusistatymas prieš E. P., iš esmės tuo pačiu metu vyko procesas, kurio metu buvo bandoma atleisti Profesinės sąjungos valdybos narį R. S.. Apelianto teigimu, Departamentas siekia neteisėtai atleisti E. P., iš ko seks teisminis ginčas, Departamentas sieks, kad nebūtų grąžintas į eitas pareigas iš tarnybos neteisėtai atkleistas asmuo (toks atvejis jau buvo kito Departamento tarnautojo atleidimo iš tarnybos byloje). Remdamasi išdėstytu, Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir Departamento vadovybės kritikos. Šiuo atveju turėjo būti įvertinta, ar tarnybinio nusižengimo tyrimu nėra užmaskuotas E. P. persekiojimas.

35. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į Profesinės sąjungos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Departamentas pažymėjo, kad teiginiai, jog E. P. yra persekiojamas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir siekiama su juo susidoroti, neįrodyti ir nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui ketinama skirti dėl jo narystės ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojui yra kaip nors susijęs su jo naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog valstybės tarnautojas dalyvauja ir aktyviai gina narių teises Profesinės sąjungos veikloje, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio tarnautojo veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Tyrimo metu nepateikta jokių pagrįstų motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad E. P. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

41. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad, šioje byloje teismas nenagrinės būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, ir atmeta su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

42. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus padarė išvadą, kad jokių duomenų, kad galbūt padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo; nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti E. P. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas ir narys. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011 ir kt.).

43. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apelianto teiginiai dėl Profesinės sąjungos nario persekiojimo neįrodyti. Iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo balsavimo pažeidžiant viešųjų ir privačių interesų derinimo teisės aktus Utenos rajono savivaldybės komisijos posėdyje dėl medžioklės plotų vienetų ribų perskirstymo, t. y. praplečiant medžiotojų klubų „Elnias“, „Ažugiris“ plotų ribas ir tokiu būdu galimai padarant žalą valstybei, nes ji prarastų galimybę apie 4 170 ha plotą parduoti aukciono būdu. Be to, E. P. tarnybinė nuobauda siūlytina ir dėl to, jog jis turėdamas prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti dėl galimo interesų konflikto, t. y. atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos rizikos vertinimą – bendrovės atžvilgiu priimdamas atitinkamus sprendimus, kuri yra galbūt susijusi su jo privačiaisiais interesais – nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Teismas pažymi, kad panašiais atvejais valstybės tarnyboje visuomet yra keliamas tarnybinės atsakomybės klausimas, nepaisant to, ar asmuo yra profesinės sąjungos narys, ar ne, valstybės tarnautojas palankus ar ne institucijos vadovybei ir kokie tarpusavio santykiai tarp darbuotojo ir administracijos. Teismo nuomone, apelianto teiginiai, kad vienintelis tarnybinio patikrinimo tikslas yra susidoroti su Profesinės sąjungos nariu, kad tarnybinis patikrinimas vykdytas tik dėl to, kad Departamento vadovė buvo šališka, nėra įrodyti.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes valstybės tarnautojams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, valstybės tarnautojų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą pažeidžia aplinkosaugos institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą.

45. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo, absoliučiai neatskleidė ir neįvertino atsakovo ir E. P. bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų, nenurodęs, kodėl jų nevertina ir kokiu pagrindu atmeta. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime motyvai yra nurodyti ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Iš teismo sprendimo yra aišku, kodėl teismas priėmė skundžiamą sprendimą, nėra abejonės, kad teismas susipažino su atsakovo pozicija ir argumentus apsvarstė.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius