2020-04-22 Nr. AB-8091-3-61-3-01515-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2610-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01515-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. K. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 3R-66(2.13-1.) „Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo netinkamo įvykdymo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 21 d. sprendimas, Sprendimas 1), 2) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 3R-253 (2.13-1.) dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimas, Sprendimas 2), 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2019 m. sausio 15 d. gavo Inspekcijos 2019 m. sausio 2 d. raštą Nr. 2R-19 (2.13) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti pareiškėją tinkamai įvykdyti 2018 m. spalio 3 d. nurodymą Nr. 2R-5410 (2.13.) dėl asmens duomenų tvarkymo (toliau – ir Nurodymas) ir pateikti pilną informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą bei įvertinti, ar pareiškėjas nerenka perteklinių jo šeimos narių duomenų, bei prašoma iki 2019 m. sausio 16 d. pateikti Inspekcijai paaiškinimus, ar buvo rinkti duomenys apie N. K. šeimos narius ir jei taip, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu. Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. atsakyme Nr. SD-2019-01-00031 „Dėl informacijos pateikimo” pateikė prašomus paaiškinimus apie N. K. šeimos narių asmens duomenų tvarkymą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. gavo Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2R-728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ (toliau – ir Raštas dėl baudos skyrimo). Atsakydamas į šį raštą pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. SD-2019-01-00081 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ pateikė detalius paaiškinimus dėl Nurodymo vykdymo aplinkybių, pateikė 2019 m. vasario 14 d. rašto Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ N. K. kopiją, bei, atsižvelgiant į visus rašte išdėstytus argumentus bei aplinkybes, paprašė pripažinti pareiškėją nepažeidus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir neskirti sankcijų.

2.2. Pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį bauda paskirta nepagrįstai, kadangi pareiškėjas laikėsi atsakovo Nurodyme pateiktų nurodymų ir juos įvykdė taip, kaip buvo nurodyta, t. y. pateikė detalią informaciją iš pareiškėjo tvarkomo Komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – ir Registras) apie N. K. priklausantį, rinkliava apmokestintą nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Tad teigti, kad šios Nurodymo dalies nebuvo laikomasi, nėra jokio pagrindo, ir 2018 m. spalio 29 d. informavo atsakovą apie Nurodymo įvykdymą.

2.3. Pareiškėjas pagal BDAR neprivalėjo suteikti N. K. informacijos apie nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis šių duomenų netvarko kaip N. K. asmens duomenų. Pareiškėjo Registre šis objektas nėra siejamas su N. K., nors jam ir priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise su kitu bendrasavininku. Pareiškėjo vykdomos pagrindinės veiklos – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo požiūriu šie duomenys nėra tvarkomi, nors bendrąja prasme šiuos duomenis pareiškėjas turi kaip šalutinius, netiesiogiai susijusius su nurodyta pagrindine veikla. Šis nekilnojamojo turto objektas pareiškėjo Registre yra siejamas su kitu asmeniu, kuriam ir yra pateikiami mokėjimo pranešimai dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas. Pareiškėjo administruojame Registre ši šalutinė, papildoma informacija nėra tiesiogiai siejama su N. K. ir šiais tikslais pareiškėjo nėra tvarkoma. Plečiamai aiškinant BDAR 15 straipsnio nuostatą ir reikalaujant iš pareiškėjo pateikti informaciją asmenims net ir apie tuos nekilnojamo turto objektus, su kuriais jo tvarkomame Registre jie nėra siejami, būtų didinama administracinė našta pareiškėjui, sukuriamos sąlygos asmenų piktnaudžiavimui, siekiant neatlygintinai gauti informaciją iš pareiškėjo, bei galbūt kitų asmenų, siejamų su tuo pačiu nekilnojamo turto objektu, teisių ir teisėtų interesų pažeidimui.

2.4. BDAR 15 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyti būdai, kuriais duomenų valdytojai privalo pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalies c–g punktuose numatytą informaciją. BDAR 15 straipsnyje tik numatyta, kad duomenų subjektai, gavę patvirtinimą, kad duomenų valdytojas tvarko jų asmens duomenis, „turi teisę susipažinti <...> su toliau nurodyta informacija.“ Sistemiškai įvertinus BDAR nuostatas (BDAR 15 straipsnio c–g punktus ir 12 straipsnio 1 dalį), pareiškėjo vertinimu, BDAR 15 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pateikimas viešoje privatumo politikoje gali būti laikomas tinkamų ir pakankamų sąlygų sudarymu asmeniui, norinčiam susipažinti su visa šia informacija. Taip pat pareiškėjo, kaip savivaldybės įmonės, veikla yra detaliai sureglamentuota teisės aktuose. Tad daug informacijos, numatytos BDAR 15 straipsnio 1 dalyje, yra pateikiama būtent teisės aktuose.

2.5. Neatskiriamos teisinės valstybės principo sudedamosios dalys yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Pareiškėjo teisėtas lūkestis, atsiradęs dėl Inspekcijos veiksmų / neveikimo gavus iš pareiškėjo pranešimą apie Nurodymo įvykdymą ir 2018 m. gruodžio 3 d. N. K. skundą ir viešai skelbtos Inspekcijos pozicijos dėl nebaudimo, gintinas panaikinant pareiškėjui skirtą baudą.

2.6. BDAR pažeidimų tyrimas yra administracinė procedūra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalies prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektai privalo motyvuoti priimamus sprendimus ir juos grįsti objektyviais faktais ir teisės normomis; šių subjektų veiksmai bei administracinio sprendimo priėmimas taip pat turi būti aiškūs, nedviprasmiški, nešališki ir objektyvūs. Gero administravimo principas įpareigoja kompetentingą instituciją nuodugniai ir nešališkai ištirti visas su konkrečia byla susijusias aplinkybes.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Be to, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 34 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad: „Priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodyta:

1) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;

2) bylos nagrinėjimo data ir vieta;

3) duomenys apie asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas;

4) sprendimo priėmimo teisinis pagrindas;

5) pažeidimai, jei jie nustatyti, ir jų aplinkybės;

6) surinkti įrodymai ir jų vertinimas;

7) pažeidimo padarymu įtariamo asmens ir kitų asmenų paaiškinimai (jeigu jie pateikti), jų vertinimas;

8) priimtas sprendimas – skirti administracinę baudą arba jos neskirti;

9) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka.” Iš nurodytų reikalavimų kyla vienas svarbiausių administracinės teisės principų: teisės pažeidimą tirianti institucija turi būti visiškai įsitikinusi tuo, kad subjektas pažeidimą padarė. Esant bet kokioms abejonėms dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, jos privalo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinėse bylose įrodinėjimo pareiga įrodyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus tokiu mastu, kad dėl pažeidimo buvimo nekiltų jokių abejonių, tenka institucijai, nagrinėjančiai administracinį teisės pažeidimą ir skiriančiai nuobaudą.

Inspekcija, priimdama skundžiamus sprendimus, akivaizdžiai nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų: prieš priimdama Sprendimą 1, nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti ir pagrįsti Nurodymo tinkamą įgyvendinimą; neanalizavo ir nevertino įrodymų. Jei būtų tai dariusi, būtų pastebėjusi, kad už nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą sąskaitos yra pateikiamos ne N. K., o kitam asmeniui, tad pareiga pagal BDAR 15 straipsnį pateikti informaciją apie šį nekilnojamojo turto objektą N. K. pareiškėjui nekilo; neanalizavo BDAR 15 straipsnio ir kitų su šio straipsnio įgyvendinimu susijusių nuostatų, siekiant įvertinti, ką reiškia tinkamas šio straipsnio įgyvendinimas; neanalizavo BDAR 83 straipsnio 6 dalies ir pareiškėjo veiksmų, siekdama įvertinti, ar galima laikyti, kad pareiškėjas nesilaikė Nurodymo, nors Nurodymą nustatytu terminu įvykdė taip, kaip buvo nurodyta jame, ir nepagrindė tokios išvados (t. y. neanalizavo ir nevertino objektyviosios pažeidimo pusės); neanalizavo ir nenustatė kitų teisės pažeidimo sudėties elementų.

2.7. Papildomai, Inspekcijos vykdytos administracinės procedūros metu pareiškėjo atžvilgiu, turėjo būti laikomasi šių esminių ADTAĮ įtvirtintų reikalavimų: 1) pareiškėjui turėjo būti pateikta visa 2018 m. gruodžio 3 d. N. K. skundo nagrinėjimo metu surinkta ir vertinama informacija ir dokumentai, bei sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus iki priimant sprendimą pripažinti N. K. skundą pagrįstu; 2) kartu su Raštu dėl baudos skyrimo pateiktos tikslios, aiškios ir išsamios tyrimo išvados, kuriose turėjo būti nurodyta visa informacija, reikalinga atsakomybėn traukiamam pareiškėjui gintis nuo pareikštų kaltinimų; 3) Raštas dėl baudos skyrimo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, neklaidinant pareiškėjo, kad sprendimas dėl baudos skyrimo jau yra priimtas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

2.8. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi pamatinių proporcingumo ir efektyvumo principų reikalavimų. VAĮ 3 straipsnis nustato, kad proporcingumo principas reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, o efektyvumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudotų ekonomiškai, rezultatų siektų kuo mažesnėmis sąnaudomis. Sistemiškai aiškinant ūkinės veiklos priežiūros formas ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, galima teigti, kad VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas „minimalios ir proporcingos priežiūros naštos“ principas suponuoja būtinybę poveikio priemonių taikymą ūkio subjektui pasirinkti kaip paskiausią priežiūros formą, kad būtų kuo mažiau trikdoma ūkio subjektų veikla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014 yra konstatavęs: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. <...> Teisėjų kolegija laiko, kad nors teismai, priimdami sprendimus, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra teisinga.” Tariamas pažeidimas, net jei ir buvo padarytas, yra grynai formalaus pobūdžio, nedidelis, nesunkus ir pavienis, jis nesukėlė neigiamų pasekmių ar žalos N. K., kuriam buvo suteikta, Inspekcijos vertinimu, trūkstama informacija.

Vertinant, ar reikalinga skirti administracinę baudą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas yra įgyvendinęs BDAR reikalavimus (pasirengęs privatumo politiką, teikia asmenims informaciją pagal jų prašymus, yra paskyręs duomenų apsaugos pareigūną ir kt.), pareiškėjas visuomet bendradarbiavo su Inspekcija, teikė visus prašomus paaiškinimus, visus veiksmus ir Nurodymą vykdė laiku ir gera valia, atsižvelgiant į reglamentavimo naujumą, pareiškėjas neturi daug patirties įgyvendinant asmenų teises pagal BDAR, Inspekcija nėra pateikusi jokių išaiškinimų šiuo klausimu, taip pat nėra ir jokios teismų praktikos dėl tinkamo BDAR 15 straipsnio įgyvendinimo.

N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymas dėl informacijos pateikimo buvo pirmasis pareiškėjo gautas prašymas dėl teisių įgyvendinimo pagal BDAR po BDAR įsigaliojimo (gautas praėjus 1,5 mėn.). Pareiškėjui nebuvo žinoma, kaip Inspekcija vertina ir interpretuoja BDAR 15 straipsnį ir jo tinkamą įgyvendinimą. Be to, iki skundžiamų sprendimų priėmimo spaudoje viešai skelbta pozicija, kad atsakovas veiks kaip patarėjas, o ne baudėjas, sukėlė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai, jokia bauda nebus paskirta.

Paskirta administracinė bauda nėra laikytina proporcinga ir efektyvi priemonė.

3. Pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad pareiškėjas yra atsakingas už atliekų turėtojų/rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą griežtai teisės aktuose apibrėžtais tikslais ir teisės aktų nustatytose ribose, o ne už nekilnojamojo turto objektų duomenų ar kitų informacinių sistemų tvarkymą. Pabrėžė, kad atsakovas atsiliepime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodytas VAĮ atsakovui nagrinėjant skundus netaikomas. Kadangi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ, net ir nagrinėdamas ginčus pagal ADTAĮ ir priimdamas sprendimus, kurie yra administraciniai aktai VAĮ prasme.

Be to, vadovaujantis VAĮ 41 straipsnio 2 dalimi, tiek, kiek atsakovo veiklos, priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų, nenustato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai, atsakovas privalo laikytis VAĮ trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra” nuostatų. Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo dėmenų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir lūkesčius.

Iš anksto principo numatytas tikslas – laiduoti pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Be to, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovas atskiras ADTAĮ procedūrines nuostatas nepagrįstai aiškina kaip suteikiančias teisę nepaisyti konstitucinių gero administravimo ir atsakingo valdymo principų.

Nors ADTAĮ 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė skųsti priežiūros institucijos sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi pagal ADTAĮ 31 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjui nebuvo pateiktas Sprendimas 1, nustatantis Nurodymo netinkamą įvykdymą ir N. K. skundo dėl Nurodymo įvykdymo pagrįstumą, iš jo ši teisė buvo atimta. Šioje situacijoje (neįteikiant sprendimo asmeniui, kaltinamam padarius pažeidimą) taip pat užprogramuotas ir termino skųsti sprendimą praleidimas, kadangi pats sprendimas nėra įteikiamas pažeidėjui, kuriam planuojama skirti administracinę baudą.

Pagal ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalies 8 punktą, administracinė procedūra dėl baudos skyrimo užsibaigia arba sprendimu skirti baudą, arba jos neskirti, t. y. šio proceso metu yra priimamas sprendimas dėl sankcijos, o ne sprendžiamas klausimas dėl paties pažeidimo buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į šią teisės akte įtvirtintą procedūrą, teisės skųsti pirmąjį sprendimą, kurio pagrindu priimamas antrasis sprendimas paskirti baudą, atėmimas vertintinas kaip asmenų, kaltinamų pažeidimų padarymu, grubiu teisių į gynybą pažeidimu.

Aptartas teisinis reguliavimas, sukeliantis teisinį netikrumą, atimantis iš asmens, kaltinamo padarius pažeidimą, teisę gintis teisme, bei atsakovo veiksmai, nagrinėjant šią bylą (nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl Nurodymo įvykdymo prieš priimant Sprendimą 1, Sprendimo 1 nepateikimas pareiškėjui ir nesudarymas sąlygų su juo susipažinti ir jį apskųsti), grubiai pažeidžia konstitucinius ir bendruosius viešosios teisės principus bei pareiškėjo teises. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad Sprendimas 1 negali būti skundžiamas, nes jis nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių.

Sprendimas 1 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi juo: nustatoma, kad Nurodymas nėra pareiškėjo tinkamai įvykdytas; priimtas sprendimas N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Nurodymo įvykdymo pripažinti pagrįstu, ir priimtas sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą, t. y. šis atsakovo sprendimas yra Sprendimo 2, kuriuo paskirta bauda, pagrindas.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Vadovaujantis BDAR 15 straipsnio 1 dalimi, N. K. 2018 m. liepos 9 d. prašymu prašė pareiškėjo pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnių reikalavimus, Inspekcijos pateiktas nurodymas apėmė pareigą pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Nurodymas pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalyje pateiktą informaciją yra pakankamas, o Inspekcija teikdama nurodymą neturėjo pareigos vardinti visų BDAR 15 straipsnio 1 dalies papunkčių atskirai. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2019-01-00081 2.1 punkte pripažino, kad netikslius duomenis N. K. pateikė dėl techninės klaidos.

4.2. BDAR įsigaliojo dvidešimtą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, t. y. dar 2016 m. (BDAR 99 str.). Prieš pradedant taikyti BDAR (iki 2018 m. gegužės 25 d.) duomenų subjektų teisės įgyvendinamos vadovaujantis ADTAĮ (redakcijos galiojusios iki 2018 m. liepos 15 d.) penktojo skirsnio nuostatomis. Duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis reglamentavo ADTAĮ 25 straipsnis, kurio 1 dalis nustatė, kad duomenų subjektas, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus. Taigi jau daugelį metų iki pradedant taikyti BDAR, duomenų valdytojas turėjo pareigą pagal duomenų subjekto prašymą jam pateikti visą apie jį turimą informaciją, N. K. skundo atveju – visus pareiškėjo apie jį turimus duomenis, įskaitant duomenis apie visus N. K. turimus nekilnojamojo turto objektus, kuriuos tvarkė pareiškėjas. Atsižvelgiant, kad BDAR 15 straipsnio 1 dalis labai konkrečiai nurodo, kokia informacija turi būti pateikta, Inspekcijos vertinimo nežinojimas negali būti pakankamas argumentas laikyti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjas du kartus neįgyvendino duomenų subjekto teisės susipažinti pareiškėjo tvarkomais jo asmens duomenimis.

4.3. Informacija, kurią tvarko pareiškėjas, apie visą N. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą laikytina N. K. asmens duomenimis ir duomenų valdytojas privalo taip organizuoti asmens duomenų tvarkymą (imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių), kad bet kuriuo metu galėtų įgyvendinti bet kurio duomenų subjekto teises. Tokia pareiga numatyta BDAR 24 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turėjo įgyvendinti N. K. teisę raštu, t. y. tokiu būdu, kaip į ją kreipėsi duomenų subjektas. Nustačius nurodymo netinkamą vykdymą, Inspekcija turi teisę taikyti kitas poveikio priemones, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

4.4. Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, jame aiškiai išdėstytas pareiškėjo padarytas pažeidimas ir jo nustatymo aplinkybės, detaliai pateikti surinkti įrodymai ir kiekvieno iš jų vertinimas. Sprendime aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė nurodymo neįvykdymas.

4.5. 2019 m. sausio 21 d. sprendimas negali būti skundžiamas, nes jis nesukėlė teisinių pasekmių, be to, praleistas šio sprendimo apskundimo terminas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo gavo du vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus apie jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jo asmens duomenimis, todėl kreipėsi į pareiškėją pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnio reikalavimus. Iš pareiškėjo gavo atsakymą, kuris neatitinka BDAR reikalavimų. Atsakyme nurodoma, kokius duomenų subjektų duomenis pareiškėjas tvarko, bet visai nenurodoma, kokius konkrečiai jo duomenis tvarko. Pareiškėjas turėjo pateikti jam prašomą informaciją per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (prašymą įteikė asmeniškai), o informacija jam buvo pateikta po daugiau kaip šešių mėnesių ir dar su klaidomis, todėl kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėjo internetiniame puslapyje https://sivasa.lt neteikė informacijos apie asmens duomenų tvarkymą, nebuvo pateikiama duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka, ar privatumo politikos. Pareiškėjas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, netinkamai pradėjo vykdyti jam pavestas funkcijas, neįvertino kylančias rizikas ir vietoje to, kad tvarkyti tik nekilnojamojo turto savininkų asmens duomenis, pradėjo tvarkyti visų 0,5 mln. Vilniaus miesto gyventojų asmens duomenis, ir apie tai jų net neinformavo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui už Inspekcijos Nurodymo netinkamą įvykdymą skirta 2 395 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat pareiškėjas skundžia ir Inspekcijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo nutarta pripažinti N. K. skundo dalį dėl Inspekcijos Nurodymo įvykdymo pagrįstu ir pradėti administracinės baudos pareiškėjui šioje byloje skyrimo procedūrą.

8. Teismas nustatė, kad N. K. 2018 m. birželio 6 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo gavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikiama tokia informacija: nurodoma, kad už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (garažas), (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji – daugiabučiai pastatai), paskaičiuota rinkliava. PASTABA: valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto savininkas D.

K. Mokėtojas nekilnojamojo turto objekto savininkas. Mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), mokėtojo adresas (duomenys neskelbtini). N. K. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti išsamią informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13–15 straipsnių reikalavimus. Prašyme nurodoma apie gautus pareiškėjo pranešimus. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SP-2018-05-01040 dėl asmens duomenų tvarkymo informavo N. K., kad Registrą tvarko pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymu Nr. D1-920 patvirtintomis Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad Registro duomenys tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Registro duomenys, reikalingi rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Taip pat pažymėjo, kad Registro duomenys apie naujai įregistruotus nekilnojamojo turto objektus atnaujinami ir (ar) paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms arba rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją pareiškėjui.

N. K. Inspekcijai 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą prašydamas įpareigoti pareiškėją pateikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą. Prie skundo pridėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą adresuotą pareiškėjui. N. K. skunde pažymėjo, kad jis nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl mano, kad jo duomenys renkami iš Gyventojų registro be teisinio pagrindo. Todėl jis ir kreipėsi 2018 m. liepos 9 d. į pareiškėją reikalaudamas, kad jam būtų suteikta išsami informacija apie jo tvarkomus duomenis. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į pareiškėją raštu Nr. 2R-5055 (2.13) dėl informacijos pateikimo.

Inspekcija vadovaudamasi ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė iki 2018 m. rugsėjo 26 d. paaiškinti:

1) ar pareiškėjas tvarko N. K. (gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) asmens duomenis ir kokius (jei tvarko)?, 2) tuo atveju, jei N. K. asmens duomenys tvarkomi, prašo paaiškinti, kodėl nebuvo įgyvendintos duomenų subjekto teisės pagal BDAR 15 straipsnį, 3) tuo atveju jei pareiškėjas N. K. asmens duomenų netvarko, prašė paaiškinti, kodėl atsakant į pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. prašymą, tokia informacija nebuvo suteikta. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SD-2018-01-00188 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ pateikė atsakymą.

Inspekcija 2018 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-326 (2.13-1.). Sprendime Inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, kai duomenų valdytojas turi pagrįstų abejonių dėl 15–21 straipsniuose nurodytą prašymą pateikusio fizinio asmens tapatybės, duomenų valdytojas gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 6 dalimi, jei pareiškėjas abejojo dėl N. K. tapatybės, jis turėjo paprašyti N. K. pateikti papildomą informaciją, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nusprendė pateikti pareiškėjui nurodymą užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant N. K. informaciją apie pareiškėjo vykdomą asmens duomenų tvarkymą. Inspekcija pareiškėjui 2018 m. spalio 3 d. pateikė Nurodymą. Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktu, pareiškėjui nurodė iki 2018 m. spalio 29 d. užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant N. K. jo prašomą informaciją apie pareiškėjo vykdomą jo asmens duomenų tvarkymą.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. SD-2018-01-00238 informavo Inspekciją, kad Nurodymą įvykdė, t. y. pateikė visus duomenis apie pareiškėjo vykdomą N. K. asmens duomenų tvarkymą. Inspekcija 2018 m. lapkričio 28 d. raštu 2R-6180 (2.13.) „Dėl Nurodymo įvykdymo“ paprašė pareiškėjo iki 2018 m. gruodžio 7 d. pateikti Inspekcijai, vykdant Inspekcijos Nurodymą, N. K. pateiktų duomenų kopiją. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SP-2018-10-06-06183 pateikė rašto kopiją dėl asmens duomenų tvarkymo N. K.

N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti pareiškėją tinkamai įvykdyti Inspekcijos Nurodymą ir pateikti pilną informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą, įvertinti, ar pareiškėjas nerenka perteklinių jo šeimos narių duomenų. Inspekcija 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2R-19 (2.13.) informavo pareiškėją, kad yra nagrinėjamas N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundas. Vadovaujantis ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė iki 2019 m. sausio 16 d. raštu pateikti Inspekcijai paaiškinimus dėl duomenų rinkimo apie N. K.

šeimos narius. Pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. Inspekcijai pateikė atsakymą raštu Nr. SD-2019-01-00031 „Dėl informacijos pateikimo“. Inspekcija 2019 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl Inspekcijos Nurodymo įvykdymo pripažinti pagrįstu. Pradėti administracinės baudos pareiškėjui skyrimo procedūrą. Inspekcija 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2R-1728 (2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ pateikė sprendime nustatytus pareiškėjo pažeidimus ir jų aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų vertinimą.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2019-01-00081 pateikė Inspekcijai paaiškinimus, kuriuose pareiškėjas prašė pripažinti jį nepažeidus BDAR ir neskirti jam baudų. Pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. SP-2019-10-00947 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ informavo N. K., kad rašte buvo pateikta neišsami informacija apie jo valdomus nekilnojamojo turto objektus, nes nebuvo nurodyta informacija apie jam nuosavybės (bendroji jungtinė) teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų tvarkymą.

Mokėjimo pranešimas buvo išsiųstas kito bendrasavininkio turto (valdančio turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise) adresu. Dėl pareiškėjo techninės klaidos nepateikė informacijos apie nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, duomenų tvarkymą, todėl šiuo raštu pateikiama informacija. Inspekcija 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-223 (2.13-1.) nusprendė N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalį dėl galbūt perteklinių pareiškėjo šeimos narių duomenų tvarkymo atmesti.

Inspekcija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu nusprendė už Inspekcijos Nurodymo netinkamą įvykdymą SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ skirti 0,1 proc. skiriamos dotacijos, t. y. 2 395 Eur baudą.

9. Teismas pabrėžė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja tiesiogiai taikomas BDAR ir ADTAĮ. Informavimas ir teisė susipažinti su asmens duomenimis numatyta BDAR 13–15 straipsniuose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė Inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. Nurodymo, iki 2018 m. spalio 29 d. nepateikė informacijos apie tvarkomus duomenis N. K. nekilnojamojo turto adresu – (duomenys neskelbtini), to neginčija ir pareiškėjas. Pareiškėjas pilnai privalomąjį nurodymą įvykdė tik 2019 m. vasario 14 d., todėl Inspekcija pagrįstai 2019 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė pradėti administracinės baudos pareiškėjui skyrimo procedūrą, 2019 m. kovo 20 d. sprendimu už Inspekcijos Nurodymo netinkamą įvykdymą pareiškėjui skirti 0,1 proc. skiriamos dotacijos, t. y. 2 395 Eur dydžio baudą.

10. Teismas nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas buvo skirtas ne N. K., o kitam turto savininkui, kadangi jame adresato vietoje nenurodyta joks kito asmens vardas ar pavardė, jis skirtas nekilnojamojo turto objekto savininkui. Tai, kad prie pastabų įrašyta kito asmens kaip savininko vardas ar pavardė, žinant, kad šio turto bendrasavininkas yra ir N. K., davė pagrindo duomenų subjektui prašyti pateikti pareiškėjo turimus apie jį asmens duomenis. Be to, šie pareiškėjo teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovę, t. y. 2018 m. birželio 6 d. būtent N. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), gautas iš pareiškėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymėjo, kad asmens duomenys nėra skirstomi į pagrindinius ir šalutinius, kurių asmens duomenų tvarkytojas galėtų savo nuožiūra neteikti. Šioje situacijoje visus N. K. duomenis (nepaisant jų klasifikacijos pagal pareiškėją) jo paties prašymu pareiškėjas, kaip asmens duomenų tvarkytojas, pagal esamą teisinį reguliavimą privalėjo pateikti nustatytu terminu, o dalies duomenų nepateikdamas, - privalėjo nurodyti aiškias to priežastis. Be to, nesudaro pagrindo skundo tenkinti pareiškėjo argumentai dėl N. K. asmens duomenų jos tvarkomame Registre sąsajų (ar profiliavimo), kaip pateisinimas dėl nurodymo savalaikio neįvykdymo, kadangi šioje byloje nenustatyta jokių teisėtų išimčių savalaikiai N. K. pagal nurodymą nepateikti visų jo tvarkomų asmens duomenų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neteigė, jog tokių duomenų neturėjo. Teismas sutiko su pareiškėju tik tuo aspektu, kad, esant galimybei, informaciją apie asmens duomenų tvarkymą, pagrindus ir kt. informaciją duomenų subjektas gali gauti iš viešai prieinamų šaltinių ir atsakyme duomenų subjektui gali būti apsiribota, be kita ko (kalbant apie bendrą informaciją apie duomenų tvarkymą), nuorodos į viešus šaltinius pateikimu, tačiau šitoje situacijoje Inspekcija nustatė, kad viešai tokios informacijos nebuvo skelbta ir, be to, pats pareiškėjas atsakymuose N. K. tokių viešų informacijos šaltinių nenurodė.

11. Teismas pažymėjo, kad BDAR 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pažeidimo pobūdį, trukmę, be to, Inspekcija nuo 2018 m. spalio 3 d. privalomojo nurodymo iki 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo paskirta bauda, įvairiais raštais skatino pareiškėją įvykdyti privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo argumentai apie teisinio reguliavimo naujumą iš dalies pagrįsti, kadangi pasirengimo naujam teisiniam reguliavimui laikotarpis prasidėjo nuo 2016 metų. Argumentai, kad Inspekcija nepakankamai konsultavo, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjui administracinės atsakomybės, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasirengimo BDAR taikymo laikotarpiui kreipęsis dėl konsultacijos pasirengimui naujam asmens duomenų tvarkymo reguliavimui. Be to, šioje byloje nekalbama apie naują asmens duomenų subjekto teisę, kurios iki BDAR įsigaliojimo apskritai nebuvo. Šiuo atveju N. K. prašė pateikti visus jo asmens tvarkomus duomenis, kurie yra pas pareiškėją. Tokia asmens duomenų subjekto teisė, kaip teisingai pastebėjo ir Inspekcija, buvo numatyta ir iki BDAR įsigaliojimo. Kitos nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl netinkamai pritaikytos administracinės atsakomybės.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas taip pat skundžia procedūrinius baudos paskyrimo aspektus, nurodydamas, kad jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo paaiškinimų prieš priimant sprendimą, nors tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateikė Inspekcijai raštu paaiškinimus dėl nurodymo vykdymo.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat skundžia ir Inspekcijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimą pradėti baudos skyrimo procedūrą. Nors pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl šio sprendimo apskundimo pateikti, tačiau, teismo teigimu, įvertinus tai, kad sprendimas gautas tik teisminio nagrinėjimo metu, jau po tokio skundo reikalavimo teismui pareiškimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog terminas pateikti skundą dėl šio reikalavimo būtų praleistas. Teismas nurodė, kad, nors skundžiamame 2019 m. sausio 21 d. sprendime nurodyta, jog jis yra skundžiamas, tačiau suinteresuotumą jį skųsti turi skundą Inspekcijai teikęs N. K., kurio atžvilgiu šis sprendimas buvo galutinis. Sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą pareiškėjui šioje byloje yra tarpinis administracinis aktas. Teisines pasekmes ir įtaką jo teisiniam statusui sukėlė pareiškėjo skundžiamas 2019 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo nutarta skirti jam administracinę baudą. Tarpinių administracinės procedūros aktų (spendimų) skundimas neatitiktų viešojo administravimo efektyvumo reikalavimų. Dėl to teismas šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą ir dėl to, jog tarpinis aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl skundžiamų Inspekcijos sprendimų panaikinimo.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad:

15.1. Pareiškėjas nepadarė BDAR 83 straipsnio 6 dalies nurodyto pažeidimo, kadangi pareiškėjas iki 2019 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo tinkamai įvykdė Nurodymą: N. K. pateikė visą BDAR reikalaujamą informaciją apie vykdomą jo asmens duomenų tvarkymą; visi Nurodymo įvykdymo trūkumai buvo pašalinti iki Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo paskirta bauda. Sprendimo 2 priėmimo momentu buvo išnykusios visos faktinės aplinkybės, nurodytos Sprendime 1 ir Sprendime 2, kuriomis Inspekcija grindė sprendimą skirti baudą pareiškėjui. Jokio objektyvaus pagrindo paskirti pareiškėjui baudą jos paskyrimo momentu nebebuvo. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismas sprendime, konstatavęs, kad 2019 m. vasario 14 d. pareiškėjas įvykdė Nurodymą. Baudos skyrimo metu buvo išnykęs bet koks faktinis pagrindas skirti pareiškėjui baudą.

15.2. Inspekcijos veiksmai / neveikimas pažeidė aiškų, teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo lūkestį, kad Inspekcija laikysis gerosios viešojo administravimo praktikos, kilus abejonių ar priekaištų dėl Nurodymo įvykdymo, suteiks galimybę pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus ir argumentus dėl Nurodymo įvykdymo ar pasiaiškinti dėl jo netinkamai įvykdymo, ir tik tada priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo ir taisomųjų priemonių skyrimo. Visą laikotarpį iki pat Rašto dėl baudos skyrimo, kuris pateiktas pareiškėjui 2019 m. vasario 7 d., savo veiksmais Inspekcija pareiškėjui leido suprasti, kad dėl Nurodymo įvykdymo Inspekcija neturi klausimų, tad pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad jis įvykdytas tinkamai ir visiškai. Inspekcija pareiškėjui pateikė Rašto dėl baudos skyrimo kopiją jau priėmusi sprendimą dėl baudos skyrimo, nors būtent iš Rašto dėl baudos skyrimo pareiškėjas pirmą kartą sužinojo apie priimtą Sprendimą Nr. 1, kuriame konstatuotas pareiškėjo veiksmų neteisėtumas. Jeigu tokia informacija pareiškėjui būtų suteikta anksčiau, pareiškėjas būtų galėjęs paaiškinti, kodėl, jo vertinimu, Nurodymas buvo įvykdytas tinkamai ir jis neturėjo pareigos pateikti informacijos apie L. K. priskirtą nekilnojamąjį turtą arba dar anksčiau pašalinti tariamą pažeidimą, pateikiant trūkstamą, Inspekcijos vertinimu, informaciją N. K. Tokiu elgesiu Inspekcija pažeidė skaidraus, atsakingo viešojo administravimo principus, nepaisė fundamentalių teisingo, nešališko ir objektyvaus skundų nagrinėjimo reikalavimų.

15.3. Teismas sprendime nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas klasifikuoja Registre tvarkomus asmens duomenis į pagrindinius ir šalutinius, taip pat neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėjas Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas pradėjo vykdyti tik nuo 2018 m. gegužės 1 d., o atliekų turėtojų asmens duomenis pradėjo tvarkyti tik nuo 2018 m. birželio mėn., kai jai Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Registrą, t. y. kai BDAR jau buvo taikomas. Inspekcija savo rekomendacijas dėl duomenų subjektų teisės į informaciją įgyvendinimo viešai paskelbė tik 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y., jau po teismo sprendimo priėmimo (https://vdai.lrv.lt/lt/nauiienos/bendrasis-duomenu-apsaugos-reglamentas-ginama-teise-susipazinti-su-savo-asmens-duomenimis). Pareiškėjas, tvarkydamas Registre esančius asmens duomenis, neskirsto jų į šalutinius ir pagrindinius. Pareiškėjas tvarko atliekų turėtojų/rinkliavos mokėtojų registrą griežtai teisės aktuose apibrėžtais tikslais ir teisės aktų nustatytose ribose. Nekilnojamojo turto objektai adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Registre yra priskirti L. K. Būtent dėl šių priežasčių, o ne dėl to, kad pareiškėjas Registre grupuotų asmens duomenis į šalutinius ir pagrindinius, vykdant Nurodymą N. K. detali informacija apie šiuos nekilnojamojo turto objektus nebuvo suteikta. Ši informacija buvo bet kokiu atveju suteikta N. K. 2019 m. vasario 14 d. raštu, t. y. iki baudos pareiškėjui paskyrimo.

15.4. BDAR pažeidimų tyrimas yra administracinė procedūra VAĮ 19 straipsnio 1 dalies prasme. LVAT yra konstatavęs, kad „administracinė procedūra yra skirta tam, kad būtų visapusiškai, išsamiai ištirtos administraciniam aktui priimti reikšmingos aplinkybės, kad būtų tinkamai išaiškintos ir pritaikytos teisės normos <...> ir būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas administracinis aktas“. Europos Sąjungos teismai yra konstatavę, kad gero administravimo principas įpareigoja kompetentingą instituciją nuodugniai ir nešališkai ištirti visas su konkrečia byla susijusias aplinkybes.

LVAT savo praktikoje yra nustatęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis reiškia, jog akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Be to, ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo turi būti motyvuotas. Iš nurodytų reikalavimų kyla vienas svarbiausių administracinės teisės principų: teisės pažeidimą tirianti institucija turi būti visiškai įsitikinusi tuo, kad subjektas pažeidimą padarė. Esant bet kokioms abejonėms dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, jos privalo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinėse bylose įrodinėjimo pareiga įrodyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus tokiu mastu, kad dėl pažeidimo buvimo nekiltų jokių abejonių, tenka institucijai, nagrinėjančiai administracinį teisės pažeidimą ir skiriančiai nuobaudą.

Inspekcijos veiksmai, skiriant baudas ir formuojant praktiką, turėtų būti vertinami taikant tokius pat aukštus standartus ir reikalavimus, kurie administracinių teismų jurisprudencijoje yra taikomi Konkurencijos tarybai. Inspekcija, priimdama skundžiamus sprendimus, akivaizdžiai nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų, nesilaikė gero, skaidraus ir teisingo viešojo administravimo principų: prieš priimdama Sprendimą Nr. 1, nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti; neanalizavo BDAR 15 straipsnio ir kitų su šio straipsnio įgyvendinimu susijusių nuostatų, nenustatė būtinųjų šio straipsnio įgyvendinimui keliamų sąlygų; neanalizavo BDAR 83 straipsnio 6 dalies ir pareiškėjo veiksmų (t. y., neanalizavo ir nevertino objektyviosios pažeidimo pusės); neįvertino faktinės aplinkybės, kad Nurodymo įvykdymo trūkumai buvo ištaisyti 2019 m. vasario 14 d., tai yra Sprendimo 2 priėmimo metu buvo galutinai išnykusios faktinės aplinkybės, nurodytos Sprendime 1, kuriomis grindžiama Sprendimu 2 skirta bauda pareiškėjui.

Inspekcijos vykdytos administracinės procedūros metu pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti laikomasi šių reikalavimų: pareiškėjui turėjo būti pateikta visa 2018 m. gruodžio 3 d. N. K. skundo nagrinėjimo metu surinkta ir vertinama informacija ir dokumentai, bei sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus iki priimant Sprendimą 1 pripažinti 2018 m. gruodžio 3 d. N. K. skundo dalį dėl netinkamo Nurodymo įvykdymo pagrįsta; Raštas dėl baudos skyrimo turėjo būti suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, neklaidinant pareiškėjo, kad sprendimas dėl baudos skyrimo jau yra priimtas.

15.5. BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Nedideliais pažeidimais gali būti laikomi vienas arba keli BDAR nuostatų, išvardytų 83 straipsnio 4 arba 5 dalyje, pažeidimai. Priežiūros institucija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas.

Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes. BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad administracinė bauda (iki 20 000 000 EUR arba, Įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė) skiriama, jei nesilaikoma BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo. BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad „siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas.

Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius.

Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą;“. Asmeniui netinkamai įvykdžius priežiūros institucijos nurodymą, atsižvelgus į situacijos visumą bei priežastis (faktines situacijos aplinkybes, paveiktų duomenų subjektų skaičių, jiems padarytą žalą, tyčinius veiksmus, bendradarbiavimą su priežiūros institucija ir pan.), visais atvejais turėtų būti itin atidžiai įvertinamas taisomosios priemonės adekvatumas ir proporcingumas, o bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu pritaikius 83 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taisomosios priemonės tikslų negalėtų pasiekti kitos priemonės (pvz. papeikimas).

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neatsisakė vykdyti Nurodymo, jį vykdė nustatytais terminais ir taip, kaip buvo nurodyta. Inspekcijai pateikus informaciją apie konkrečius trūkumus, šie buvo operatyviai ištaisyti. Į tokį pareiškėjo elgesį, šiam bendradarbiaujant su Inspekcija ir sąžiningai stengiantis tinkamai įvykdyti Nurodymą, turėjo būti atsižvelgta, parenkant ir taikant taisomąją priemonę pagal nurodytas teisės aktų nuostatas. Akivaizdu, kad baudos skyrimas asmeniui, kuris stengiasi vykdyti priežiūros institucijos nurodymus ir kuo greičiau ištaisyti mažareikšmius pažeidimus, ypač kai bauda skiriama asmeniui net nesuteikus progos apsiginti nuo reiškiamų kaltinimų, negali pasiekti taisomosios priemonės tikslų, kadangi asmenį neproporcingai baudžia už jo pastangas patenkinti priežiūros institucijos reikalavimus.

Šiuo atveju, net jei Sprendimo 2 skirti baudą priėmimo metu nebūtų visiškai įvykdytas Nurodymas, taisomosios priemonės tikslus visiškai galėjo pasiekti švelnesnė, nepiniginė sankcija – papeikimas ir nurodymas ištaisyti Nurodymo įvykdymo trūkumus. Tačiau nei Inspekcija, nei teismas į tai neatsižvelgė – Inspekcija paskyrė baudą, o teismas nusprendė, kad ši bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir trukmę.

15.6. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, pareiškėjo veiksmus, neatsižvelgė į susiklosčiusią teismų praktiką dėl baudų skyrimo ir taikytinus teisės principus. Atsižvelgiant į tai, kad tariamą pažeidimą sudaro nepilnos informacijos N. K. suteikimas, kuri iki baudos paskyrimo buvo pareiškėjo suteikta, išnagrinėjus visas objektyviai egzistuojančias faktines aplinkybes, vertintina, kad administracinė bauda šiam administracinės teisės pažeidimui yra per griežta, neatitinka proporcingumo, adekvatumo ir efektyvumo reikalavimų: tariamas pažeidimas (netinkamas Nurodymo įvykdymas) yra grynai formalaus pobūdžio, nedidelis, nesunkus, mažareikšmis ir pavienis; pažeidimas buvo ištaisytas, gavus iš Inspekcijos konkrečią informaciją apie Nurodymo įvykdymo trūkumus; pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių ar žalos N. K., kuriam buvo suteikta Inspekcijos nurodyta trūkstama informacija; pažeidimas paveikė tik vieną duomenų subjektą; pareiškėjas savo veikloje yra įgyvendinęs ir laikosi BDAR reikalavimų (yra pasirengęs ir paskelbęs privatumo politiką, teikia asmenims informaciją pagal jų prašymus, yra paskyręs duomenų apsaugos pareigūną ir kt.); pareiškėjas skundų nagrinėjimo laikotarpiu bendradarbiavo su Inspekcija, teikė visus prašomus paaiškinimus ir informaciją, operatyviai reaguodavo į Inspekcijos raštus; pareiškėjas Nurodymą vykdė laiku ir gera valia; pareiškėjas savo veiklą, kaip komunalinių atliekų sistemos administratorius, pradėjo BDAR taikymo pradžioje, tad jam objektyviai trūko patirties ir žinių; prašymo iš N. K. gavimo metu Inspekcija nebuvo pateikusi jokių išaiškinimų dėl BDAR 15 straipsnio tinkamo įgyvendinimo, taip pat nebuvo ir jokios teismų praktikos dėl tinkamo BDAR 15 straipsnio įgyvendinimo.

16. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Inspekcija pažeidimą, susijusį su netinkamu Inspekcijos Nurodymo įvykdymu, konstatavo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu. Vėliau buvo vykdomos tik ADTAĮ nustatytos baudos skyrimo procedūros. Pažeidimo pašalinimas skundo nagrinėjimo metu nėra pagrindas neskirti baudos. Be to, Inspekcijos Nurodymą pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2018 m. spalio 29 d. Tinkamas nurodymo neįvykdymas iki nurodytos datos yra pagrindas pripažinti, kad pažeidimas padarytas, ir taikyti atitinkamas poveikio priemones.

16.2. Inspekcija, griežtai laikydamasi ADTAĮ nustatytos administracinių baudų skyrimo tvarkos, 2019 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir pagal ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjui pateikė Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2R-728(2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“, prašydama pateikti paaiškinimus. Minėtame Inspekcijos rašte detaliai pateikta visa pažeidimo esmė. Inspekcija, prieš priimdama ginčijamą 2019 m. kovo 20 d. sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo, išanalizavo ir įvertino kiekvieną pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. rašte pateiktą argumentą. Pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, atimta pareiškėjo teisė apsiginti nuo nepagristų ir neteisėtų kaltinimų, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, pareiškėjas pagal ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėjo teisę susipažinti su skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, tačiau nesikreipė į Inspekciją dėl teisės susipažinti nei su N. K. 2018 m. rugsėjo 3 d., nei su 2018 m. gruodžio 3 d. skundų medžiaga, nei su administracinės baudos skyrimo medžiaga.

16.3. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. skunde teismui pirmą kartą panaudojo galutinių duomenų sąvoką. Minėtame skunde pareiškėjas teigia, kad nurodytas nekilnojamojo turto objektas nėra siejamas su N. K., kad šiuos duomenis pareiškėjas turi kaip šalutinius, netiesiogiai susijusius su pagrindine veikla. Teismas sprendime tik pakartojo paties pareiškėjo rašte nurodytą sąvoką, pažymėdamas, kad toks asmens duomenų skirstymas nepriimtinas.

16.4. Pareiškėjo nurodytas VAĮ Inspekcijai nagrinėjant skundus netaikomas, kadangi šiuo metu galiojančio ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

16.5. Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, ir į tai, kad pareiškėjas 2 kartus (pagal duomenų subjekto prašymą ir pagal Inspekcijos nurodymą) tinkamai neįgyvendino duomenų subjekto teisės susipažinti su pareiškėjo tvarkomais jo asmens duomenimis, darytina išvada, kad 0,1 % skiriamos dotacijos administracinės baudos skyrimas buvo proporcinga taisomoji priemonė.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad, priešingai nei teigiama, prašymą priėmęs pareiškėjo darbuotojas neprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakyme Nr. SD-2018-01-00188 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad N. K. nebuvo suteikta informacija dėl to, kad jis nesudarė atsakingiems Inspekcijos darbuotojams galimybės nustatyti jo asmens tapatybę. Pažymi, kad nekilnojamojo turto objektas adresu: (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė ir nepriklauso L. K. Pareiškėjas nepažįsta jokios L. K. ir šiuo adresu niekada negyveno. Pareiškėjas eilinį kartą pripažįsta, kad tvarkomame registre duomenys tvarkomi su klaidomis, dėl ko buvo pažeisti BDAR reikalavimai. Dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo jam ir jo šeimos nariams buvo padaryta žala. Pareiškėjas, pateikdamas atsakymą praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo, pažeidė jo teisę tinkamai ir laiku gauti informaciją bei nesilaikė VAĮ ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 3R-66(2.13-1.) „Dėl N. K. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo dalies, susijusios su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo netinkamo įvykdymo“ ir 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 3R-253 (2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes.

20. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

23. Nustatyta, kad Inspekcija pareiškėjui Sprendimu 2 baudą skyrė, be kita ko, vadovaudamasi BDAR 83 straipsnio 6 dalimi, už tai, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė šios priežiūros institucijos 2018 m. spalio 3 d. Nurodymą „užtikrinti BDAR 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, pateikiant Pareiškėjui [šioje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui N. K.] jo prašomą informaciją apie SĮ „VASA“ vykdomą jo asmens duomenų tvarkymą“. Nurodymas pareiškėjui pateiktas vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį „kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų: <...> d) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį“.

24. Pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį „Jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė“. Taigi pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas skirti jame nustatyto dydžio administracinę baudą ir parenkant jos dydį, privalo būti vadovaujamasi šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

25. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo“.

26. Sistemiškai aiškinant BDAR 83 straipsnio 2, 6 dalis, nagrinėjamos administracinės bylos ir 58 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pagal jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi nustatyta tvarka surinkęs ir ištyręs įrodymus motyvuotai atsakyti, ne tik į tai, ar Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Nurodymo, bet ir į tai, ar Inspekcijos sprendimas už tai skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.

27. Iš tikrinamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pristatė su byla susijusias faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas Nurodymą įvykdė tik 2019 m. vasario 14 d., be kita ko, pacitavo BADR 83 straipsnio 2 ir 6 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančių motyvų dėl skundžiamo Inspekcijos sprendimo už tai pareiškėjui skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimo pagrįstumo BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais BDAR 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais aspektais. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu vertinimu nelaikytini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjui skirtos baudos individualizavimo (žr. tikrinamo teismo sprendimo 8 psl. 4 pastraipą). Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas savo poziciją, be kita ko, grindė argumentais, susijusiais su Nurodymo įvykdymo aplinkybėmis, pažeidimo konstatavimo pagrįstumu ir skirtos administracinės nuobaudos proporcingumu. Atsižvelgiant į tai ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais BDAR 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais aspektais, konstatuotina, kad tikrinamame teismo sprendime nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

28. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

29. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė