Legislator Case Law & Legislation
9f254aa2-3c8f-4fe5-9a0a-a685fb1ee35f AI generated

9f254aa2-3c8f-4fe5-9a0a-a685fb1ee35f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9f254aa2-3c8f-4fe5-9a0a-a685fb1ee35f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad riboto konkurso, kuriuo siekiama įsigyti VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato, esančio Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto – modernizavimo projekto dalies remonto darbus (toliau – pirkimas, konkursas), 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurencijÄ ; nutraukti pirkimo procedÅ«ras ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė teigė: pirkimÄ vykdė perkančiosios organizacijos – VšĮ Centro poliklinikos, įgaliotoji organizacija – atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. 2016 m. rugpjūčio 11 d. apie pirkimÄ paskelbta centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS).

Legislator headnote

AI generated

9f254aa2-3c8f-4fe5-9a0a-a685fb1ee35f · Lietuvos apeliacinis teismas: Pagal VPÄ® 85 straipsnio 1 dalį supaprastintiems pirkimams VPÄ® II skyriaus nuostatos netaikomos.IeÅ¡kinys paremtas vien deklaratyviais argumentais, ieÅ¡kovė neįrodė nei teisinio, nei faktinio ieÅ¡kinio pagrindų. IeÅ¡kovė nenurodė, kokias teisės aktų normas tariamai pažeidė pirkimo sÄ lygų 49 punktas. Teismas nepagrįstai už ieÅ¡kovę nustatinėjo teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pažeisdamas CPK 12 straipsnyje nustatytÄ rungimosi principÄ , atleisdamas ieÅ¡kovę nuo įrodinėjimo pareigos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-295-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00790-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.19.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5718-590/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad riboto konkurso, kuriuo siekiama įsigyti VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato, esančio Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto – modernizavimo projekto dalies remonto darbus (toliau – pirkimas, konkursas), 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurencijÄ ; nutraukti pirkimo procedÅ«ras ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė teigė: pirkimÄ vykdė perkančiosios organizacijos – VšĮ Centro poliklinikos, įgaliotoji organizacija – atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. 2016 m. rugpjūčio 11 d. apie pirkimÄ paskelbta centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS).

Siekdama tinkamai parengti pasiÅ«lymÄ ir, manydama, kad pirkimo sÄ lygų 49 punkte nustatyti netikslÅ«s kvalifikacinės atrankos kriterijai, ji (ieÅ¡kovė) 2016 m. rugpjūčio 19 d. paprašė atsakovę paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygas, o 2016 m. rugpjūčio 23 d. pretenzija pareikalavo patikslinti pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, kurias virÅ¡iję, tiekėjai negautų didesnio balo nei kiti tokias pat reikÅ¡mes turintys tiekėjai. 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakovė pretenzijÄ atmetė.Jeigu atsakovė siektų racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas ir operatyviai atlikti darbus, ji kvalifikacinės atrankos kriterijais bÅ«tų pasirinkusi ne tiekėjo sudarytų sutarčių kiekį ir atliktų darbų vertes, o turimų kvalifikuotų darbuotojų skaičių, siÅ«lomų įrenginių kiekį, arba vykdyti pirkimÄ ne riboto konkurso bÅ«du, o taikant ekonominio naudingumo kriterijų.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovės pozicija, kad dėl pirkimo objekto specifikos neįmanoma nustatyti parinktų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikÅ¡mių, kurias virÅ¡ijus tiekėjams bÅ«tų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebÅ«tų skiriama, neteisinga. Pirkimo sÄ lygų P1 kriterijaus maksimaliÄ vertinimo reikÅ¡mę galima nustatyti nurodant maksimaliÄ darbų apimties sumÄ (pvz. 3 mln. Eur) ir nurodant, kad tiekėjas, kurio svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos virÅ¡ys 3 mln.

Eur, gaus maksimaliÄ balų sumÄ ir papildomi balai už Å¡iÄ sumÄ virÅ¡ijančius darbus nebus skiriami. Pirkimo sÄ lygų P2 kriterijaus maksimaliÄ vertinimo reikÅ¡mę galima nustatyti nurodant maksimalų atliktų (įvykdytų) panaÅ¡ių sutarčių skaičių bei nurodant, kad tiekėjui, kuris yra atlikęs daugiau nei nurodytas maksimalus sutarčių dėl panaÅ¡ių į pirkimo objektÄ darbų atlikimo skaičius, bus suteikiamas maksimalus balų skaičius ir papildomi balai neskiriami. Vykdydama pirkimÄ riboto konkurso bÅ«du ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo maksimalių reikÅ¡mių, atsakovė pažeidė kitų pirkimu suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus.

Dėl riboto konkurso tiekėjai priversti veikti jungtinės veiklos pagrindu, nors pirkimo objektÄ sudarančius darbus sugebėtų atlikti iÅ¡ esmės bet kuris pavienis rinkos dalyvis. Pirkimo sÄ lygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra ydingi dėl to, kad nėra nustatytos Å¡ių kriterijų vertinimo maksimalios reikÅ¡mės. Tik nustačius Å¡ias reikÅ¡mes ir leidus pirkime dalyvauti didesniam kiekiui potencialių rinkos dalyvių, bÅ«tų pasiekti pirkimo tikslai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: pripažino pirkimo sÄ lygų 49 punktÄ prieÅ¡taraujančiu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 47 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimams; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 217 Eur žyminio mokesčio.Perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarkÄ , turi užtikrinti realiÄ tiekėjų konkurencijÄ , o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir nediskriminuojantys (VPÄ® 47 str. 2 d. 1, 2 p.).VPT, siekdama paminėtų nuostatų įgyvendinimo riboto konkurso bÅ«du atliekamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose, savo konsultacijoje „Dėl riboto konkurso bÅ«do pasirinkimo tikslingumo ir tiekėjų kvalifikacinės atrankos“ yra nurodžiusi, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarkÄ , turi įsivertinti realiÄ jų įtakÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti Å¡ių kriterijų reikÅ¡mių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodydama, kad Å¡ias ribas virÅ¡ijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami. Kadangi ginčijamų kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalios ribos nėra nustatytos, tokiu bÅ«du sukuriamos sÄ lygos konkursÄ laimėti teikėjui, kuris per penkerius metus yra daugiausiai atlikęs statybos ir montavimo darbų už ne mažesnę kaip 100 000 Eur be PVM.

Ä®vertinęs tai, teismas sprendė, kad pirkimo sÄ lygų 49 punktas neatitinka aukščiau nurodytų VPT rekomendacijų, nepagrįstai riboja konkurencijÄ â€“ sukuria iÅ¡skirtinį konkurencinį pranaÅ¡umÄ didžiausiÄ patirtį statybos ir montavimo darbų srityje turinčiam tiekėjui ir tokiu bÅ«du nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus bei užkerta keliÄ Å«kio subjektų varžymuisi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ginčijama pirkimo sÄ lyga neatitinka VPÄ® 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, dėl to yra neteisėta.

Atsakovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų ginčijamos pirkimo sÄ lygos diskriminacinį pobÅ«dį. Nesant byloje duomenų apie nustatytÄ pirkimo laimėtojÄ ar sudarytÄ pirkimo sutartį, teismas nepasisakė dėl pirkimo nutraukimo. Pirkimas negali bÅ«ti vykdomas pagal VPÄ® prieÅ¡taraujančias pirkimo sÄ lygas, todėl perkančioji organizacija pati privalės nutraukti pirkimÄ ir skelbti naujÄ pirkimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; pripažinti kartu su skundu pateiktÄ vieÅ¡ojo pirkimo komisijos posėdžio protokolÄ nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti Å¡io dokumento susipažinti ieÅ¡kovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neteisėtai pripažino, kad pirkimo sÄ lygų 49 punktas prieÅ¡tarauja VPÄ® 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, apie tai nurodydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes Å¡ios įstatymo nuostatos supaprastintiems pirkimams netaikomos. VPÄ® 47 straipsnio normos nurodytos VPÄ® II skyriuje, reguliuojančiame tarptautinių pirkimų vykdymÄ . Ginčo pirkimas yra supaprastintas, o tokį pirkimo vykdymÄ reglamentuoja VPÄ® IV skyriaus nuostatos.

Pagal VPÄ® 85 straipsnio 1 dalį supaprastintiems pirkimams VPÄ® II skyriaus nuostatos netaikomos.IeÅ¡kinys paremtas vien deklaratyviais argumentais, ieÅ¡kovė neįrodė nei teisinio, nei faktinio ieÅ¡kinio pagrindų. IeÅ¡kovė nenurodė, kokias teisės aktų normas tariamai pažeidė pirkimo sÄ lygų 49 punktas. Teismas nepagrįstai už ieÅ¡kovę nustatinėjo teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pažeisdamas CPK 12 straipsnyje nustatytÄ rungimosi principÄ , atleisdamas ieÅ¡kovę nuo įrodinėjimo pareigos.

IeÅ¡kovė byloje neįrodinėjo, kad ginčo pirkimo sÄ lygos suvaržė jos galimybes dalyvauti pirkime, kokios maksimalios atrankos kriterijų ribos, jos nuomone, turėjo bÅ«ti nustatytos pirkimo sÄ lygose. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė jas ginčijo tik teoriÅ¡kai, remdamasi VPT rekomendacija, ieÅ¡kovės tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis nutraukti pirkimÄ .Pirkimo sÄ lygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka viešųjų pirkimų teisinį reguliavimÄ .

Riboto konkurso procedÅ«ra, kai pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus yra ribojamas potencialių tiekėjų ratas, atrenkant aukščiausiÄ kvalifikacijÄ turinčius tiekėjus, yra legalus, teisėtas ir visais atvejais VPÄ® leidžiamas pirkimo bÅ«das. Å io pirkimo atveju buvo pasirinkta atrinkti 5 aukščiausiÄ kvalifikacijÄ turinčius tiekėjus, siekiant didesnės tiekėjų konkurencijos, nors savo patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse atsakovė nustatė, kad supaprastintame ribotame konkurse pateikti pasiÅ«lymus gali kviesti bent 3 atrinktus tiekėjus.IeÅ¡kovė neskundė pirkimo sÄ lygų 51 punkto, nustatančio, kad pateikti pasiÅ«lymus bus kviečiami 5 aukščiausiÄ kvalifikacijÄ turintys tiekėjais.

Atitinkamai teismas pirkimo sÄ lygų 51 punkto taip pat nepanaikinimo, todėl teismo motyvacija dėl tariamai suvaržytos tiekėjų konkurencijos yra iÅ¡ esmės ydinga, nes nepaisant to, ar pirkimo sÄ lygų 49 punkte bÅ«tų nustatytos maksimalios atrankos kriterijų ribos, pagal pirkimo sÄ lygų 51 punktÄ pasiÅ«lymus pateikti bÅ«tų kviečiami tik 5 aukščiausiÄ kvalifikacijÄ turintys tiekėjai.IeÅ¡kovės nurodyta teorinė grėsmė, kad pirkimo dalyviai aktyviai, dirbtinai jungsis į Å«kio subjektų grupes, nepagrįsta.

Atsakovė nuolat vykdo statybos darbų vieÅ¡uosius pirkimus ir su tokiu tiekėjų piktnaudžiavimu nesusiduria. PirkimÄ laimėjo UAB „Baltijos paÅ¡vaistė“, kuri net nebuvo sudariusi jungtinės veiklos, todėl ieÅ¡kovės nuogÄ stavimai, kad nenurodžius maksimalių atrankos kriterijaus ribų, tiekėjų konkurencija bus reikÅ¡mingai iÅ¡kreipta, nes dalyviai jungsis į Å«kio subjektų grupes ir tokiu atveju pavieniai dalyviai negalės laimėti pirkimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirkimo objekto ypatumus, kad VšĮ Centro poliklinika yra viena didžiausių ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų Lietuvoje, todėl yra objektyvus poreikis atsakovei naudoti VPÄ® visais atvejais leidžiamÄ riboto konkurso vykdymo procedÅ«rÄ ir atrinkti aukščiausiÄ kvalifikacijÄ turinčius tiekėjus.VPT tinklapyje skelbiama informacija neturi privalomo teisės Å¡altinio statuso, ji negali pakeisti teisės aktų nuostatų, be to, yra bendro pobÅ«džio, pateikiama neatsižvelgiant į konkretaus pirkimo aplinkybes.

Nei VPÄ®, nei oficialiai teisės aktų duomenų bazėje paskelbtos VPÄ® tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos nustatyti pirkimo sÄ lygose maksimalias atrankos kriterijų ribas. Teismas neatsižvelgė, kad VPT patarimai dėl riboto konkurso vykdymo tvarkos buvo paskelbti VPT tinklapyje tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir keitėsi 2016 m. rugsėjo 22 d., t. y. atsakovė neturėjo veiksmingos galimybės operatyviai keisti savo įprastos konkursų vykdymo tvarkos pagal besikeičiančius VPT patarimus.

Atsakovė neturi pareigos kiekvienÄ dienÄ stebėti VPT tinklapyje atsinaujinančiÄ informacijÄ , tai nėra oficialus teisės aktų paskelbimo Å¡altinis. Teismas nepagrįstai į bylÄ neįtraukė perkančiosios organizacijos, nesilaikydamas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, pateiktų 2016 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016. Kartu su skundu teismui pateiktas pirkimo komisijos posėdžio protokolas apie pirkimo rezultatus. Å is dokumentas VPÄ® 41 straipsnio 5 dalies pagrindu pripažintinas nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteiktinas susipažinti ieÅ¡kovei.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė – UAB „Gensera“, praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:VPÄ® 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos kyla iÅ¡ viešųjų pirkimų principų, kurie įtvirtinti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje. VPÄ® 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis Å¡io įstatymo I skyriaus reikalavimais. Ginčo atveju atsakovė privalėjo pirkimo sÄ lygose nustatyti tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie bÅ«ti proporcingi pirkimo objektui, tačiau to nepadarė.Atsakovė niekaip negali pagrįsti, kuo pranaÅ¡esnis tiekėjas, kurio vidutinė metinė svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 5 metus bus 40 mln.

Eur, už tiekėjÄ , kurio tokia vidutinė metinė darbų apyvarta bus 10 mln. Eur., jeigu abu tiekėjai iÅ¡ esmės atlieka tokius pačius darbus ir turi patirtį juos vykdant. Ginčo atveju perkami pastato statybos – remonto darbai, pastatas nėra iÅ¡skirtinis ar kažkuo ypatingai sudėtingas. Atsakovės pareiga yra nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijus, kad jie bÅ«tų proporcingi pirkimo objektui. Pirkimo sÄ lygų 49 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai neturi maksimalios ribos, o tai reiÅ¡kia, kad jie iÅ¡ esmės virÅ¡ija pirkimo objektÄ .Atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl įprastam pastato remontui yra bÅ«tina parinkti 5 tiekėjus, turinčius didžiausias apyvartas Lietuvoje ir kodėl bÅ«tent Å¡ie tikėjai užtikrins vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Viešųjų pirkimų principai yra esminės nuostatos, kuriomis reikia vadovautis vykdant pirkimÄ . Proporcingumo principas suponuoja, kad pirkimo sÄ lygose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai turi bÅ«ti proporcingi pirkimo objektui. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 4238 str. 2 d.) ir ex officio patikrina, ar nėra Å¡io kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Vienas iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡io konkretaus sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo taikymo galimybę, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.

Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bÅ«tina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylÄ asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2013).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo.

IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ reikalavimus dėl pirkimo sÄ lygų 49 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų pripažinimo neteisėtais ir ribojančiai konkurencijÄ bei dėl pirkimo nutraukimo, pareiÅ¡kė perkančiosios organizacijos – VšĮ Centro poliklinikos, įgaliotajai organizacijai – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.VPÄ® 14 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedÅ«roms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ (įgaliotÄ jÄ organizacijÄ ); tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti;

įgaliojimai įforminami CK nustatyta tvarka (1 d.); už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už Å¡ių užduočių įvykdymÄ â€“ įgaliotoji organizacija; už pirkimo sutarties sudarymÄ , jos sÄ lygų vykdymÄ yra atsakinga perkančioji organizacija (2 d.).AiÅ¡kindamas paminėtÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i VPÄ® nuostata – materialioji atstovavimo teisinių santykių viešųjų pirkimų srityje norma, aiÅ¡kintina su atitinkamomis CK nuostatomis, a fortiori CK 2.133 straipsniu, tačiau joje neįtvirtintas Å¡alių procesinis teisinis subjektiÅ¡kumas, t. y. prieÅ¡ kuriÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ â€“ atstovę ar atstovaujamÄ jÄ â€“ tiekėjas turėtų inicijuoti peržiÅ«ros procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016).CK 2.133 straipsnio ir kitose nuostatose apibrėžta per atstovÄ sudaryto sandorio situacija ir su ja susiję aspektai, o viešųjų pirkimų teisinių santykių atveju ieÅ¡kovai, ypač atsižvelgiant į peržiÅ«ros procedÅ«ros ikiteisminio ginčo reglamentavimÄ , paprastai kvestionuoja ikisutartinėje stadijoje priimtus sprendimus.

Nors Å¡ių sprendimų ginčijimas daro įtakÄ Ä¯galiotojai perkančiajai organizacijai (atstovaujamajai), pirmiausia dėl atidedamo sandorio sudarymo, tačiau ieÅ¡kovo (tiekėjo) inicijuota peržiÅ«ros procedÅ«ra labiausiai susijusi su įgaliotosios organizacijos (atstovės) teisėmis ir pareigomis (pvz., jei prireiktų pakartotinai atlikti tam tikrus veiksmus). Kita vertus, ginče dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo, atsižvelgiant į VPÄ® 14 straipsnio nuostatas, gali bÅ«ti sunku atskirti įgaliotojos ir įgaliotinės perkančiųjų organizacijų atsakomybę (užduoties ir jos vykdymo atskirties problema) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016).Nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę: viešųjų pirkimų procedÅ«ras vykdant pagal pavedimÄ (įgaliojimÄ ) tiekėjas peržiÅ«ros procedÅ«rÄ inicijuoja (paduoda pretenzijÄ ) prieÅ¡ įgaliotÄ jÄ (įgaliotinę) perkančiÄ jÄ organizacijÄ ; pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, tiek įgaliotoja, tiek įgaliotoji perkančiosios organizacijos į procesÄ Ä¯trauktinos atsakovėmis (bendraatsakovėmis).

Ginčo atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik įgaliotinei – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o įgaliotoja VšĮ Centro poliklinika į šį teisminį procesÄ nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgdama į tai, kad ginčas Å¡ioje byloje inicijuotas dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo, kad byloje nėra duomenų apie įgaliotojos ir įgaliotinės atsakomybės ribas dėl pirkimo sÄ lygų nustatymo, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo kilsiančių teisinių padarinių (pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo paskelbimas) įgyvendinimui neabejotinai yra bÅ«tini ir perkančiosios organizacijos atitinkami valiniai veiksmai (sprendimai), prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad pirkimo sÄ lygų 49 punktas prieÅ¡tarauja VPÄ® 47 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimams, faktiÅ¡kai nusprendė dėl neįtrauktos į bylÄ VšĮ Centro poliklinikos teisių bei pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų.Nors nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieÅ¡kovo, paduodančio ieÅ¡kinį, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.), teismas, nustatęs, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylÄ dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47, 45 str.).Ä®vertinusi visas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nusprendus dėl į bylÄ neįtraukto asmens teisių ir pareigų, konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimas naikinamas, perduodant bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atkreiptinas dėmesys, kad inicijuotu ginčo teisminiu procesu UAB „Gensera“ siekė nutraukti pirkimÄ (reikalavimas ieÅ¡kinyje).

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieÅ¡kovės ginčijamÄ pirkimo sÄ lygų 49 punktÄ neteisėtu, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kinį patenkina visiÅ¡kai, tačiau sprendime (motyvuose) nurodė, kad dėl pirkimo nutraukimo nepasisako, nes konkurso procedÅ«ra negali bÅ«ti vykdoma pagal VPÄ® prieÅ¡taraujančias konkurso sÄ lygas, ir perkančioji organizacija pati privalės nutraukti Å¡i pirkimÄ ir paskelbti naujÄ . Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Tuo atveju, kai pagal neteisėtas pirkimo sÄ lygas sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPÄ® 7 str. 4 d. 1 p.). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sÄ lygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedÅ«ros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Žinodamas, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedÅ«rų stabdymas, teismas nesiaiÅ¡kino dėl tolesnės pirkimo procedÅ«rų eigos, pirkimo rezultato, nors tai padaryti privalėjo (CPK 179 str. 2 d., 4238 str.).

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡aAtsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 4 d. posėdžio protokolÄ Nr. 16S-8 (skundo 2-as priedas) apie pirkimo rezultatus, kurį praÅ¡o pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti jo susipažinti ieÅ¡kovei.VPÄ® 41 straipsnio 5 dalis nustato, kad susipažinti su informacija, susijusia su pasiÅ«lymų nagrinėjimu, aiÅ¡kinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokiÄ teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos SÄ jungos ar atskirų valstybių finansinę paramÄ administruojantys vieÅ¡ieji juridiniai asmenys.

Ä®vertinus nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ bei tai, kad ieÅ¡kovė nepatenka į paminėtų subjektų ratÄ , pirkimo komisijos 2016 m. spalio 4 d. posėdžio protokolas Nr. 16S-8 pripažintinas nevieÅ¡a bylos medžiaga. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 10 straipsniu n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Pripažinti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktÄ viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. spalio 4 d. posėdžio protokolÄ Nr. 16S-8 nevieÅ¡a bylos medžiaga.

Teisėjai                                                                                                                     Nijolė Piškinaitė                                                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė                                                                                                                                   Egidijus Žironas