Legislator Case Law & Legislation
9f252025-400e-4e46-84ed-d4f66b4ee2e6 AI generated

9f252025-400e-4e46-84ed-d4f66b4ee2e6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9f252025-400e-4e46-84ed-d4f66b4ee2e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje prioritetas taikomas pėstiesiems, 2) T. M. pasirinko tokį greitį, kuris susiklosčiusioje situacijoje buvo nesaugus (dėl kelio būklės (slidi, šlapia, duobėta danga) ir priekyje einančių pėsčiųjų), 3) T. M. važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iš šono. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti kaltinime nurodytų KET nuostatų teisingumo, kadangi šiuo aspektu nėra skundžiamasi, tačiau yra tikrinama, ar minėtų reikalavimų T. M. laikėsi prieš įvykstant eismo įvykiui.

Legislator headnote

AI generated

9f252025-400e-4e46-84ed-d4f66b4ee2e6 · Vilniaus apygardos teismas: Toliau teigiama, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas apie važiavimo greitį, jas grindė prielaidomis, kadangi ekspertas negalėjo nustatyti nei motociklo judėjimo trajektorijos iki įvykio, nei pėsčiosios judėjimo trajektorijos, nei motociklo judėjimo greičio, nei partrenkimo vietos, tačiau byloje yra pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matosi kelio danga bei pėsčiosios vieta po įvykio. 3.4. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji savo vaidmenį įvykio metu sÄ moningai menkina, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji parodymus keitė, pateikus eismo įvykio nuotraukas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-576/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27791-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.1.15.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), nuteistojo T.

M. gynėjui advokatui Sigitui MikliuÅ¡ui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), specialistui L. A. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda.

Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios naudai priteista 1560,15 EUR turtinei žalai ir 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. M. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. birželio 27 d., apie 17.09 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas SluÅ¡kų gatvės važiuojamÄ ja dalimi P. VileiÅ¡io gatvės kryptimi, tai yra teritorija, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus kelio ženklÄ Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galioja Kelių eismo taisyklių XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai, nustatantys eismo tvarkÄ gyvenamosiose zonose, pažeidė Kelių eismo taisyklių 175, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra, ties T.

KosciuÅ¡kos gatvės pastatu Nr. 12 artėdamas prie iÅ¡ anksto pastebėtÄ kliÅ«tį jo kelyje sudariusių, ta pačia kryptimi lėčiau SluÅ¡kų gatvės važiuojamÄ ja dalimi judėjusių dviejų pėsčiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę esant bÅ«tinybei nedelsiant sustabdyti motociklÄ prieÅ¡ pirmumo teisę turinčius pėsčiuosius, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ ir duobėtÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį, be to, pasirinktu greičiu važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, dėl ko partrenkė vienÄ iÅ¡ apvažiuojamų pėsčiųjų – jam iÅ¡ kelio bandžiusiÄ pasitraukti pėsčiÄ jÄ K.

B., kuri patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį – sumažinti nukentėjusiajai K. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1450 EUR. 2.1. Skunde nurodoma, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi, apelianto vertinimu, 1450 EUR suma laikytina pakankama nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti.

Nurodoma, kad T. M. eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, kad jis po eismo įvykio atsakomybės nevengė, nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, padėjo patraukti motociklÄ , vėliau bandė susisiekti su nukentėjusiÄ ja. 2.2. Teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Apelianto vertinimu, patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbÅ«s organizmo centrai, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų peraugę į mediciniÅ¡kai patvirtintus emocinius susirgimus, nukentėjusiajai nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas.

Teigiama, kad nors kojos gijimo procesas užtruko, tačiau dėl įvykio nukentėjusioji nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jos gyvenimÄ â€“ priverstų atsisakyti planų dėl vaiko, ribotų karjeros galimybes, laisvalaikio praleidimo bÅ«dus ir pan. 2.3. Nurodoma, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisė ženkliai per didelę sumÄ , yra cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį, negali būti taikomi ginčo atveju, kadangi juose yra kalbama apie žymiai intensyvesnius ir didesnio masto sužalojimus nei patyrė nukentėjusioji. Taip pat nurodoma, kad priteista suma neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių, kadangi jose nurodoma, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (šiuo metu 1 MMA yra 607 EUR).

3. Nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti. 3.1. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, nepagristas bylos medžiaga ir įrodymais, todėl yra neteisėtas. Apelianto vertinimu, jo veiksmai negalėjo būti pripažinti nusikalstamais. Teigiama, kad kyla akivaizdžios abejonės dėl eismo įvykio kaltininko ir pagrindinės įvykio kilimo priežasties, todėl turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. 3.2.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios veiksmus ir nepagrįstai pripažino, kad ji netrukdė transporto priemonių eismui, o judėjimo krypties pakeitimas buvo nulemtas savisaugos instinkto ir T. M. veiksmų. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju, kai šaligatvis ir pėsčiųjų takas buvo užstatytas automobiliais, pėsčioji K. B. turėjo juos apeiti ir eiti kiek įmanoma arčiau pėstiesiems skirtų vietų dalimis arba Sluškų gatvės važiuojamosios dalies pakraščiu ir netrukdyti transporto priemonių eismui.

Apelianto vertinimu, ėjimas važiojamosios dalies viduriu, kai Å¡alia yra kelkraÅ¡tis bei Å¡aligatvis, neabejotinai yra trukdymas transporto priemonių eismui. Apelianto vertinimu, K. B. ėjo kelio važiuojamÄ ja dalimi, ne jos pakraščiu ar Å¡aligatviu, taip trukdydama transporto priemonių eismui, be to, prieÅ¡ pat motociklÄ pakeitė judėjimo kryptį, todėl Å¡ie jos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Skunde teigiama, kad nuosprendyje remiamasi tik viena ekspertizės iÅ¡vados dalimi apie galimÄ eismo įvykio kilimo priežastį, tačiau nutylima ir nesiremiama iÅ¡vados dalimi dėl nukentėjusiosios veiksmų, kurie taip pat galėjo bÅ«ti įvykio priežastimi. 3.2.

Apeliantas nurodo, kad ekspertas nevertino, ar eismo įvykio dalyviai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nevertino nukentėjusiosios krypties pakeitimo, o Å¡iuo atveju neprognozuojamas pėsčiosios elgesys galimai turėjo įtakÄ Ä¯vykiui ir paneigia ekspertizės sÄ lyginę iÅ¡vadÄ , kad galbÅ«t vairuotojas nepasirinko saugaus tarpo. Teigiama, kad ekspertizės akte yra iÅ¡ dalies netiksliai nurodoma, jog nukentėjusiosios koja galėjo bÅ«ti sužalota, užvažiuojant motociklo ratu. 3.3.

Toliau teigiama, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas apie važiavimo greitį, jas grindė prielaidomis, kadangi ekspertas negalėjo nustatyti nei motociklo judėjimo trajektorijos iki įvykio, nei pėsčiosios judėjimo trajektorijos, nei motociklo judėjimo greičio, nei partrenkimo vietos, tačiau byloje yra pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matosi kelio danga bei pėsčiosios vieta po įvykio. 3.4. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji savo vaidmenį įvykio metu sÄ moningai menkina, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji parodymus keitė, pateikus eismo įvykio nuotraukas.

Be to, nukentėjusioji yra pateikusi civilinį ieÅ¡kinį, todėl, apelianto vertinimu, yra suinteresuota bylos baigtimi. 3.5. Apeliantas skunde toliau nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, kadangi jis neatliko nusikalstamų veiksmų. Be to, jo manymu, nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos nebuvo pagrįstas įrodymais, teismas nukentėjusiajai priteisė per didelę tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Jo vertinimu, nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti atlyginta turtinė žala, kuriÄ sudaro bÅ«tinos gydymo bei reabilitacijos iÅ¡laidos.

Nurodoma, kad priteistas neturinės žalos dydis yra taip pat per didelis, kadangi nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teigiama, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis teismų praktikoje (už tyčinius nusikaltimus) svyruoja nuo 500 iki 3000 EUR, kad didesnės sumos yra priteisiamos, esant ženkliai didesniems ir sunkesniems sužalojimams. Nurodoma, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organai, neigiamas poveikis sukėlė vienkartinius ir trumpalaikius išgyvenimus.

Be to, apelianto vertinimu, nukentėjusiosios elgesys buvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo T. M. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju yra ginčijama T. M. kaltė, taip pat keliami klausimai, susiję su priteista turtine ir neturtine žala, praÅ¡ant jÄ sumažinti. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimÄ â€“ apklausė Lietuvos teismo ekspertizės centre dirbantį specialistÄ (eismo įvykių teismo ekspertÄ ) L. A., kuris parodė, kad ekspertai atkuria eismo įvykį, tačiau neteikia iÅ¡vadų, ar eismo įvykio dalyviai laikėsi KET nuostatų. Jis paaiÅ¡kino, kad, jeigu motociklas slystų Å¡onu, jo ratas bÅ«tų pakeltas ir jis bÅ«tų horizontaliai kelio, nebÅ«tų taip nubrozdinęs bato, paaiÅ¡kino, kad ratas turėjo bÅ«ti vertikalioje padėtyje – prieÅ¡ pat virstant arba dar važiuojant. Jis paaiÅ¡kino, kad viena iÅ¡ plokÅ¡tumų – kelio pavirÅ¡ius, kita plokÅ¡tuma – rato pavirÅ¡ius, ratas turėjo liestis su keliu, turėjo bÅ«ti vertikalioje padėtyje.

7. Esant eismo įvykiui, bÅ«tina nustatyti, kokie Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė, ir ar nustatyti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su įvykusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju T. M. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, vairuodamas motociklÄ gyvenamojoje zonoje, artėdamas prie iÅ¡ anksto pastebėtÄ kliÅ«tį jo kelyje – ta pačia kryptimi lėčiau gatvės važiuojamÄ ja dalimi judėjusių dviejų pėsčiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę esant bÅ«tinybei nedelsiant sustabdyti motociklÄ prieÅ¡ pirmumo teisę turinčius pėsčiuosius, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ ir duobėtÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį, be to, pasirinktu greičiu važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, dėl ko partrenkė vienÄ iÅ¡ apvažiuojamų pėsčiųjų – jam iÅ¡ kelio bandžiusiÄ pasitraukti pėsčiÄ jÄ K.

B.. Taigi reikia išskirti kelis momentus:

1) eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje prioritetas taikomas pėstiesiems, 2) T. M. pasirinko tokį greitį, kuris susiklosčiusioje situacijoje buvo nesaugus (dėl kelio būklės (slidi, šlapia, duobėta danga) ir priekyje einančių pėsčiųjų), 3) T. M. važiuodamas pro pėsčiuosius nepaliko saugaus tarpo iš šono. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti kaltinime nurodytų KET nuostatų teisingumo, kadangi šiuo aspektu nėra skundžiamasi, tačiau yra tikrinama, ar minėtų reikalavimų T. M. laikėsi prieš įvykstant eismo įvykiui.

8. Nors T. M. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad K. B. kaip pėsčiajai buvo taikomos ir KET VI skyriuje numatytos nuostatos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame skyriuje yra numatytos bendrosios taisyklės, taikomos tuo atveju, kai nėra numatyta specialioji tvarka, tuo tarpu K. B. ėjo gyvenamojoje zonoje, kurioje yra taikomos specialiosios nuostatos, reglamentuojamos KET XXI skyriuje. Taigi K. B. turėjo teisę eiti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, ir nors ji tuo pačiu turėjo pareigÄ netrukdyti transporto priemonių eismui, tačiau gyvenamojoje zonoje ji turėjo pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones (KET 175 punktas). Vadinasi, nors jos veiksmai galimai neatitiko bendrųjų pėstiesiems taikomų reikalavimų, tačiau eismo įvykiui įvykus gyvenamojoje zonoje, esminę reikÅ¡mę turi transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai. Kadangi nėra ginčo, kad eismo įvykis įvyko gyvenamosios zonos teritorijoje, todėl plačiau Å¡iuo aspektu nebus pasisakyta.

9. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios, nuteistojo ir liudytojo parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių nėra vienodi. Pastebėtina, kad T. M. nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, tuo tarpu nukentėjusioji ir liudytojas duodami parodymus viso proceso metu nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigÄ visų trijų asmenų parodymais grįsti sprendimÄ tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvÅ«s duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga iÅ¡analizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuosekliÄ logiÅ¡kÄ grandinę.

10. T. M. iÅ¡ karto po įvykio parodė, kad važiuodamas matė priekyje einančiÄ porelę, kuriÄ bandė apvažiuoti, privažiavus arčiau mergina susimėtė, dėl ko pėsčiųjų apvažiuoti nepavyko ir įvyko susidÅ«rimas (1 t., b. l. 6). IÅ¡ karto po įvykio paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad paskutiniu momentu mergina žengė į prieÅ¡ingÄ kelio pusę, kuria jis ketino pėsčiuosius apvažiuoti, todėl jis kirto per stabdžius, motociklas nukrito ir prispaudė merginos kojÄ (1 t., b. l. 40).

Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. rugpjūčio 8 d. parodė, kad važiavo deÅ¡iniÄ ja kelio puse, bet arčiau kelio vidurio, priekyje kelio viduriu pamatė einančius du pėsčiuosius, jam link jų artėjant, likus apie 20 m, jam pasirodė, kad pėstieji jį iÅ¡girdo ir ėmė trauktis deÅ¡iniau, todėl jis pasitraukė kairiau, siekdamas juos apvažiuoti kelio viduriu, likus 3-5 metrams iki jų, mergina ėmė trauktis kairėn, todėl jis tada paspaudė stabdį ir suko vairÄ deÅ¡inėn, po to motociklas slydo į priekį ir griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, o priekinis ratas užšoko ant pėsčiosios pėdos, galinis ratas slydo į priekį ir atsirado kairėje kelio pusėje.

Jie su liudytoju nutarė merginos nejudinti. Ä®vykio vietÄ po susidÅ«rimo jis nufotografavo (1 t., b. l. 35). T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad manevravo tarp duobių, kad likus nedideliam atstumui iki pėsčiųjų taip pat apvažinėjo duobes, kad matė pėsčiuosius ir ketino juos apvažiuoti kelio viduriu, labiau iÅ¡ kairės, nes jie judėjo deÅ¡iniau, po ko mergina pakeitė judėjimo kryptį (ėjo kairiau) ir jis turėjo keisti kryptį (sukti deÅ¡iniau), todėl įvyko susidÅ«rimas.

Teigė, kad nukentėjusioji judėjo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, o prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ atsisuko.

11. K. B. apklausiama 2019 m. liepos 5 d. parodė, kad ėjo važiuojamosios dalies viduriu – ji kairiau, liudytojas deÅ¡iniau, jiems reikėjo apeidinėti duobes ir balas kelyje, jie iÅ¡girdo transporto priemonės garsÄ ir jai pasirodė, kad transporto priemonė dar toli nuo jų, jie nesusitardami iÅ¡siskirstė – ji pradėjo eiti link kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o liudytojas – link deÅ¡inės. Kai ji buvo prie pat kraÅ¡to, pažiÅ«rėjo per kairįjį petį, nes iÅ¡girdo netoli savęs transporto priemonę ir trinties garsÄ , ir pamatė, kad motociklas yra apie 2 m atstumu nuo jos.

Tuo metu motociklininkas sukinėjo vairÄ Ä¯ kairę ir į deÅ¡inę, kojomis rėmėsi į asfaltÄ , po to ji pajuto skausmÄ , ant deÅ¡inės kojos jai buvo užkritęs motociklo priekinis ratas, kuris dar sukosi (1 t., b. l. 16). Apklausiama 2019 m. rugpjūčio 21 d. ji parodė, kad iÅ¡girdusi motociklo garsÄ pradėjo judėti kairiau, kad po smÅ«gio atsirado kelkraÅ¡tyje, kad po to, kai jai nuo kojos buvo patrauktas motociklas, ji traukėsi link važiuojamosios dalies vidurio, parodė, kad jÄ partrenkė už asfalto ribų (1 t., b. l. 18).

Nukentėjusioji 2020 m. liepos 20 d. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie ėjo tiesiai, tačiau apeidami balas, kad, kai iÅ¡girdo motociklo garsÄ , pradėjo judėti kairiau, kol ji judėjo kairiau, garsas buvo jai už nugaros, iÅ¡girdo trynimo (stabdymo) garsÄ , atsisuko pro kairį petį ir pamatė 2-3 m atstumu motociklininkÄ , kad kolega pasakojo, jog ji bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kad po to, kai buvo patrauktas motociklas, ji Å¡iek tiek atsitraukė, atrodo, kad į kelio pusę.

Atsakydama į klausimus, parodė, kad, kadangi apeidinėjo balas, negali tiksliai pasakyti, kada praėjo trauktis, kad gali bÅ«ti, jog įvyko metu ji buvo gatvės viduryje, kad, kai iÅ¡girdo garsÄ , ji iÅ¡ lėto pradėjo trauktis kairiau, parodė, kad neatsimena kelių sekundžių iki įvykio ir po jo, kad kolega sakė, jog ji pasitraukė kairiau, kad Å¡liaužė nuo motociklo, kad po to, kai iÅ¡girdo garsÄ , ji nesitikėjo, jog motociklas taip greit atvažiuos, kad pradėjo judėti kairiau 40 laipsnių kampu, nes ten buvo mažas judėjimas.

12. Liudytojas A. Ž. apklausiamas 2019 m. liepos 9 d. parodė, kad jie ėjo kelio viduriu, apeidinėjo duobes ir balas, iÅ¡girdo artėjantį motociklÄ â€“ pažiÅ«rėjo atgal ir pamatė, kad motociklas apvažinėja duobes ir yra už 15 m ar daugiau, po to jam pradėjus trauktis deÅ¡iniau, nukentėjusioji ėmė trauktis kairiau, o kitÄ momentÄ jis pamatė, kad motociklas, apvažiuodamas duobę, važiuoja link kairiojo kelio kraÅ¡to – tiesiai į nukentėjusiÄ jÄ , kuri tuo metu traukėsi link važiuojamosios dalies vidurio, ir tuo metu įvyko susidÅ«rimas.

Nuo smÅ«gio ji griuvo, o priekinis ratas užvažiavo ant kojos, po to motociklas ir vairuotojas nukrito (1 t., b. l. 30). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes jis nurodė ir 2019 m. liepos 2 d. paaiÅ¡kinime (1 t., b. l. 31). Apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 13 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo kelio viduriu, iÅ¡girdo motociklÄ , atsisuko pažiÅ«rėti, ar jis toli, motociklas buvo už 15-20 m, važiavo zigzagais, jie pradėjo trauktis iÅ¡ kelio vidurio, po to viskas įvyko labai greit – jis pasitraukęs į deÅ¡inę pusę pamatė, kad motociklas važiuoja į kairiau esančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jam pasirodė, kad motociklas važiuoja į kairėje pusėje esančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tuo metu ji pradėjo trauktis link vidurio, tačiau tuo pačiu metu ta pačia linkme pajudėjo ir motociklininkas, ir įvyko susidÅ«rimas, teigė, kad nukentėjusioji Å¡iek tiek sukosi, bandė rankomis stabdyti, motociklininkas bandė stabdyti kojomis, tačiau įvažiavo į jos kojÄ .

Jis paaiškino, kad spėjo pasitraukti 2-3 žingsnius, o dėl nukentėjusiosios nežino, liudytojas teigė, kad kontaktas įvyko arčiau kairiojo krašto, po ko ji kažkiek pajudėjo (pastarasis teiginys prieštarauja kitiems jo parodymams).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus asmenų parodymus, eismo įvykis įvyko tokiu bÅ«du: nukentėjusioji kartu su liudytoju ėjo tiesiai kelio viduriu apeidinėdami balas (duobes) (nukentėjusioji kairiau, liudytojas deÅ¡iniau), jie iÅ¡girdo už 15-20 m atvažiuojančiÄ transporto priemonę, tačiau, kaip patys nurodė, jiems pasirodė, kad ji dar toliau nuo jų ir nesitikėjo, kad ji taip greit priartės, todėl K. B. neskubėdama pradėjo judėti kairiau (kaip pati nurodė, 40 laipsnių kampu), tuo tarpu iÅ¡ anksto (likus 15-20 metrų) pėsčiuosius pastebėjęs nuteistasis, važiavęs deÅ¡ine puse, tačiau labiau laikydamasis vidurio, dar kurį laiko pavažiavo ties kelio viduriu, apvažinėdamas duobes, ketino pėsčiuosius apvažiuoti jiems iÅ¡ kairės, t. y. kelio viduriu labiau iÅ¡ kairės, taigi susiklostė situacija, kad T.

M. važiavo tiesiai į K. B., esančiÄ kairėje kelio pusėje, kuri, siekdama iÅ¡vengti motociklo, bandė eiti atgal link kelio vidurio, tuo pat metu, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, T. M. taip pat staigiai pakeitė važiavimo kryptį (pasuko deÅ¡inėn) ir įvyko susidÅ«rimas. Kad susidÅ«rimas įvykio praktiÅ¡kai kelio viduryje, rodo tiek T. M. parodymai, tiek nuotrauka, padaryta iÅ¡ karto po susidÅ«rimo, iÅ¡ kurios matyti, kad K. B. sėdi kelio viduryje, o Å¡alia jos guli motociklas (priekinis ratas arčiau nukentėjusiosios), kuris buvo patrauktas nuo jos kojos.

Tuo tarpu pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji buvo partrenkta kelio pakraštyje, nėra. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad:

1) toje vietoje, kuriÄ K. B. nurodė kaip įvykio vietÄ , įvykio metu nebuvo jokio automobilio, todėl ji turėjo galimybę pasitraukti nuo važiuojamosios dalies taip, kad T. M. bÅ«tų pravažiavęs keliu, 2) nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad T. M. tikslingai bÅ«tų važiavęs tiesiai į K. B., stovinčiÄ kelio pakraÅ¡tyje, esant galimybei jÄ apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės, 3) aplinkybę, jog po smÅ«gio ji dar kiek pasistÅ«mė link kelio vidurio, K. B. nurodė tik byloje atsiradus po eismo įvykio padarytoms nuotraukoms (tai nurodė tik apklausiama antrÄ kartÄ , t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d., o nuotraukas T.

M. pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. tÄ dienÄ , kai buvo apklausiamas įtariamuoju), 4) teisiamojo posėdžio metu pati K. B. teigė, jog eismo įvykis galėjo įvykti kelio viduryje, 5) iÅ¡ byloje esančios nuotraukos matyti, kad motociklo priekinis ratas yra Å¡alia nukentėjusiosios deÅ¡inės kojos, kas, atsižvelgus į tai, jog koja buvo sužalota priekiniu ratu, ir į tai, jog motociklas buvo patrauktas nuo sužeistos deÅ¡inės kojos, tik sustiprina iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios ir motociklo susidÅ«rimas įvyko toje vietoje, kuri užfiksuota byloje esančioje nuotraukoje (1 t., b. l. 43), 6) iÅ¡ karto po įvykio tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuota, kad K.

B. ėjo gatvės viduriu (1 t., b. l. 7), 6) iÅ¡ 2019 m. birželio 27 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad vieta, kurioje įvyko susidÅ«rimas, fiksuota kelio viduryje (1 t., b. l. 8). Taigi neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio viduryje, kai K. B., bÅ«dama kelio kairėje pusėje, tačiau tikrai ne jo pakraÅ¡tyje, ir matydama, kad į jÄ važiuoja motociklas, siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo bandė eiti link kelio vidurio, o tuo pačiu metu link kelio vidurio metėsi ir T. M., dėl ko įvyko susidÅ«rimas.

Å iuo atveju lemiamÄ reikÅ¡mę eismo įvykiui kilti turėjo T. M. veiksmai. Jeigu T. M., vairuodamas motociklÄ gyvenamosios zonos teritorijoje ir matydamas pėsčiuosius, einančius važiuojamÄ ja kelio dalimi, bÅ«tų įvertinęs situacijÄ taip, kaip tai numato KET nuostatos, o bÅ«tent, bÅ«tų sulėtinęs greitį, pasirinkęs saugų atstumÄ , ar net visiÅ¡kai sustabdęs transporto priemonę, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, todėl ir nukentėjusiosios veiksmai nebÅ«tų sukėlę kokių nors pasekmių.

14. Nagrinėjamu atveju esminės įtakos neturi aplinkybė, kokiu bÅ«du buvo sužalota nukentėjusiosios koja, kadangi neginčytinai nustatyta, kad koja buvo sužalota motociklo priekiniu ratu. Tuo tarpu ar ant jos buvo užvažiuota, ar ji buvo suspausta motociklui slystant, T. M. veiksmų vertinimui jokios reikÅ¡mės neturi. Bet kuriuo atveju – nukentėjusioji nukrito ant žemės tik po kontakto su motociklu, vadinasi, buvo partrenkta. Visgi pastebėtina, specialistas J. M. P. 2019 m. liepos 18 d. objektų apžiÅ«ros metu nustatė, kad 5-o padikaulio lūžis ir pėdos nubrozdinimas atsirado galimai pėdÄ suspaudžiant tarp kitų bukų daiktų, kad sužalojimas galėjo atsirasti ant pėdos užvažiavus motociklo ratu (1 t., b. l. 25).

Teismo posėdžio metu specialistas L. A. paaiškino, kad iki sužalojimo turėjo būti vertikalioje padėtyje, t. y. kontaktas su koja turėjo būti prieš pat jam virstant arba dar važiuojant, kad suspaudimas tarp 2 bukų daiktų reiškia, kad yra dvi plokštumos: kelio paviršius ir rato paviršius. Be to, specialistai nustatė, kad eismo įvykio metu, motociklui nuvirtus ant dešinio šono ir slystant kelio paviršiumi, tikėtina ir buvo apgadinti variklio apsaugos lankai.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek T. M. apvažinėjo balas ir duobes, tiek K. B. apeidinėjo balas ir duobes. T. M. parodymais nustatyta, kad jis pėsčiuosius matė iÅ¡ anksto, taigi suvokė, kad jie jam sudaro kliÅ«tį, kuriÄ reikės apvažiuoti. Visgi vairuotojas, pats apvažinėdamas duobes ir balas, matydamas realiÄ kelio bÅ«klę turėjo įvertinti, jog ir pėstieji, siekdami iÅ¡vengti balų ir duobių, gali keisti savo judėjimo kryptį, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. M., vairuodamas motociklÄ nebuvo pakankamai atidus susiklosčiusioje situacijoje. Be kita ko, jis pats skunde nurodo, kad nesitikėjo, jog pėsčioji netikėtai pakeis judėjimo kryptį.

16. Tuo tarpu gyvenamoji zona yra ypatinga teritorija, kurioje galioja specialios kelių eismo taisyklės, įvertinus tai, kad toje teritorijoje pėsčiųjų eismas yra intensyvesnis nei keliuose, skirtuose transporto eismui. Gyvenamojoje zonoje transporto priemonių vairuotojai privalo būti ypač atidūs, kadangi joje bet kada gali atsirasti pėstieji, o pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones – juos privaloma praleisti. Be kita ko, tokioje teritorijoje pėstieji, matydami transporto priemonę, gali pasielgti neprognozuojamai, pavyzdžiui, pakeisti kryptį, kas ir nutiko nagrinėjamu atveju.

Pėsčiųjų judėjimo krypties pakeitimas savaime nepaÅ¡alina transporto priemonės vairuotojo pareigos bÅ«ti pasirengusiam bet kokiems pėsčiųjų veiksmams. Be to, dėl stovinčių transporto priemonių matomumas tampa ribotas, dėl ko kyla didelė rizika, jog bet kuriÄ akimirkÄ aplinkybės gali pasikeisti (kelyje atsirasti kliÅ«tis), dėl ko reikėtų staigiai stabdyti. Taigi transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas gyvenamojoje zonoje, privalo įvertinti tai, kad bet kuriuo metu jam gali bÅ«ti sudaroma kliÅ«tis, todėl privalo važiuoti tokiu pasirinktu leistinu greičiu, kad atsiradus tokiai netikėtai kliūčiai spėtų laiku sustabdyti.

Be kita ko, įvertinus ir jau minėtas aplinkybes, susijusias su kelio būkle. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kelio danga buvo prasta – duobėta, šlapia ir slidi po lietaus, duobėse telkšojo vanduo (balos), tai matyti tiek iš asmenų parodymų, tiek iš nuotraukų, esančių byloje.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad T. M. pėsčiuosius matė 15-20 m saugiu atstumu, nenustatyta jokių kliūčių jam mažinti greitį ir pasirinkti saugų atstumÄ manevrui ar sustabdyti motociklÄ , kaip tai numato KET reikalavimai.. Nagrinėjamu atveju T. M. pasirinko jo vertinimu saugų atstumÄ ir saugų greitį, tačiau pasikeitus aplinkybėms, ir pasirinktas atstumas, ir greitis pasirodė esÄ netinkami ir nesaugÅ«s Å¡iai situacijai. Be to, K. B. atsidÅ«rimas kelio vidurio kairėje pusėje negali bÅ«ti laikoma netikėtai atsiradusia kliÅ«timi, kadangi pėsčiuosius motociklo vairuotojas matė, kaip jau minėta, iÅ¡ anksto.

Taigi tokiu atveju iÅ¡ transporto priemonės vairuotojo yra reikalaujama ne tik leistino ir saugaus greičio, bet ir padidinto atidumo bei tinkamos reakcijos dėl pėstiesiems turimos pirmumo teisės, vairuotojas privalo atidžiai stebėti pėsčiųjų judėjimÄ . Å iuo atveju T. M., pamatęs kliÅ«tį kelyje (einančius jo judėjimo kryptimi pėsčiuosius) savalaikiai nestabdė transporto priemonės ir nepasirinko saugaus atstumo, taip sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, taip pažeisdamas KET nuostatas, o minėti pažeidimai ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 18. 2020 m. sausio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje, kuriÄ surašė L.

A., nurodyta, kad motociklo, važiuojančio 20 km/h greičiu, stabdymo kelias yra apie 8,7 m, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas minėtu greičiu ir pradėjęs stabdyti nurodytu atstumu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio (1 t., b. l. 108-109). Pastaroji iÅ¡vada yra pateikta specialių žinių pagrindu, ja netikėti teismas neturi pagrindo. Å iuo atveju daroma iÅ¡vada, kad T. M. pradėjo stabdyti ne pamatęs keliu einančius pėsčiuosius (matė likus 15-20 metrų), tačiau tik tada, kai iki nukentėjusiosios liko keli metrai (kÄ patvirtina tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas), taigi Å¡ioje situacijoje jis nepasirinko saugaus greičio, kuriam esant transporto priemonę nedelsiant bÅ«tų galima sustabdyti kelyje atsiradus kliūčiai.

Ir nors K. B. veiksmai galimai neatitiko bendrųjų pėstiesiems taikomų reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būdama toje kelio dalyje, kurioje buvo prieš eidama link kelio vidurio, siekiant išvengti susidūrimo, ji trukdė transporto eismui. Pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui buvo būtent T. M. veiksmai. Gyvenamojoje zonoje nors pėstieji ir privalo netrukdyti transporto priemonėms, tačiau visgi jie turi pirmumo teisę prieš jas, vadinasi, T. M. privalėjo pasirinkti tokį greitį, kad, atsiradus netikėtai kliūčiai, jis būtų turėjęs galimybę sustoti, be kita ko, turėjo įvertinti, kad jo numatytas ir pasirinktas atstumas, turintis skirti jį nuo lygiagrečiai einančių pėsčiųjų, gali būti per mažas, vertinant, kad jie gali keisti savo judėjimo kryptį.

Tuo tarpu K. B. veiksmai, pamačius, kad į jÄ atvažiuoja motociklas, jokios reikÅ¡mės teisiniam vertinimui neturi, kadangi jos staigus krypties pakeitimas ir judėjimas link deÅ¡inės pusės, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, buvo nulemtas savisaugos instinkto, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su motociklu.

19. Nors T. M. skunde nurodo, kad ekspertas nevertino, ar eismo įvykio dalyviai pažeidė KET, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad eismo įvykio dalyvių veiksmų atitikimo KET vertinimÄ atlieka teismas, kadangi tai yra teisinis klausimas, o teismo ekspertai neturi teisės pateikti iÅ¡vadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, be to, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats specialistas L. A.). Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre dirbantis specialistas L. A., pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ , buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgus į apeliaciniame skunde suformuluotÄ T. M. praÅ¡ymÄ , be to, tiek nuteistasis, tiek gynėjas turėjo teisę užduoti klausimus, todėl plačiau Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.

20. Pastebėtina, kad nuteistasis nepagrįstai nurodo ir in dubio pro reo principo taikymÄ nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Nagrinėjamu atveju visos abejonės buvo paÅ¡alintos ir pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali bÅ«ti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , tačiau iÅ¡ sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinių skundų ribose ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

21. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar pagrindžiančiomis esminį baudžiamojo proceso normų pažeidimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016). Dėl civilinio ieÅ¡kinio 22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės žalos (1560,15 Eur) dydį atsižvelgė į tai, kad civilinis atsakovas sutiko atlyginti Å¡iÄ turtinę žalÄ : 671,70 EUR gydymo iÅ¡laidos, 196,40 EUR (127,90 + 68,50) kelionių iÅ¡laidos, 148 EUR už sugadintus drabužius, 400 EUR reabilitacijos iÅ¡laidas, be to, sprendė, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 144,05 Eur už plaukų folikulų gydymo iÅ¡laidas yra pagrįstas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieÅ¡kinį reikalavimÄ pagrindžiančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad turtinę žalÄ nagrinėjamu atveju sudaro Å¡ios iÅ¡laidos:

1) vaistai, gydymo ir reabilitacijos išlaidos: 2019 m. birželio 27 d. 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 7 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 13 d., 2019 m. liepos 14 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. rugpjūčio 17 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. rugsėjo 24 d.

čekiai – iš viso 936,78 Eur (iš minėtos sumos yra išminusuota suma, kurios nukentėjusioji atsisakė teisiamojo posėdžio metu, kaip nesusijusios su eismo įvykiu) (1 t., b. l. 67-72); taip pat pagrįsta laikytina žala patirta dėl reabilitacijos: 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 28 d. – iš viso 400 Eur (1 t., b. l. 190-191, 193), t. y. iš viso – 1336,78 Eur.

Visgi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaidos, susijusios su plaukų folikulų gydymu, yra atsiradusios dėl eismo įvykio, todėl išlaidos šioje dalyje negali būti priteisiamos;

2) kelionės išlaidos, kurios yra priteisiamos tik tos, kurios buvo maršrutu (duomenys neskelbtini) 73, t. y. iš nukentėjusiosios namų iki (duomenys neskelbtini) – iš viso 76,08 Eur (1 t., b. l. 73-75, 194-195, 2 t., b. l. 2-4, 7, 9). Tuo tarpu išlaidos, kurias galimai patyrė nukentėjusioji važiuodama kviečiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra laikomos proceso išlaidomis, jos nelaikomos turtine žala ir nėra priteisiamos iš nuteistojo (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalis);

3) išlaidos, susijusios su sugadintais drabužiais (2 džinsai) ir pora batų: nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie sugadintų daiktų vertę, todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinis atsakovas sutiko sumokėti 148 Eur, sprendžia, kad tokia žala ir buvo padaryta. Taigi iš viso nukentėjusiosios patirta turtinė žala įvertinama 1484,78 Eur.

24. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad K. B. pateikė 2019 m. rugpjūčio 18 d. čekį iÅ¡ degalinės, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo mokėta už kurÄ (1 t., b. l. 72), kas leidžia manyti, kad praėjus beveik 2 mėnesiams po eismo įvykio, K. B. pati ne tik pylė kuro į automobilį, tačiau juo ir važiavo. Pastaroji aplinkybė grindžia ir tai, jog nukentėjusioji nepagrįstai siekia pasipelnyti.

25. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstÄ neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos požymius. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad Å¡ie teismai privalo atsižvelgti ir į analogiÅ¡kos kategorijos bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos (5000 Eur) dydį atsižvelgė į tai, kad, be kita ko, K. B. buvo lūžęs padikaulis, dėl ko ji buvo operuota. Visgi teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, jog buvo atlikta operacija, be to, pati nukentėjusioji teigė, kad operacija jai nebuvo atlikta. Iš 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad K. B. yra siunčiama gydytojui ortopedui traumatologui kontrolei dėl tolimesnio gydymo, kad čiurna ir pėda patinusi skausminga, žaizda užgijusi, poodinė hematoma.

Rekomenduota – imobilizacija longete iki 6 savaičių, paskirti vaistai nuo skausmo ir uždegimo Cefuroximum. TÄ pačiÄ dienÄ gydytojas ortopedas traumatologas paskyrė vaistus Zinat ir Nimesil, nurodė kontrolinį apsilankymÄ 2019 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 61-62). Toliau matyti, kad planinis apsilankymas buvo 2019 m. rugpjūčio 9 d., rekomenduoti vaistai nuo skausmo ir uždegimo, nustatyta, kad pėdos padėtis gera, paskirtas plastikinis įtvaras, pavirÅ¡inis nubrozdinimas sugijęs, rekomenduotas tausojantis režimas iki 2 mėn. po traumos (1 t., b. l. 63).

Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstytų medicininių dokumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pėdos lūžimas gijo su komplikacijomis, kad bÅ«tų kilusi infekcija, kad dėl to bÅ«tų reikėję keisti įtvarÄ ir pan. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad lūžimas gijo be pasekmių, buvo gydoma konservatyviai, be operacinės intervencijos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ambulatoriÅ¡kai, operacija jai nebuvo atlikta, buvo taikomas reabilitacinis gydymas, jokių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius nėra, nedarbingumo trukmė siekė beveik 4 mėnesius, dėl to ji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

27. Tuo pačiu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudÅ«s bÅ«tų, sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

28. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Kadangi eismo įvykis yra draudiminis įvykis, o motociklas yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, tai pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ tenka draudikui. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , dydžio nustatymo gairės. Å ioje rekomendacijose yra nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virÅ¡ 6 mėnesių – iki 8 MMA).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga eismo įvykio metu siekė 555 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.). Vadinasi, nukentėjusiajai, kuri buvo nedarbinga beveik 4 mėnesius, galėtų būti išmokama iki 6 MMA, t. y. maksimaliai 3330 Eur (6x555 Eur). Civilinis atsakovas nustatė, kad neturtinės žalos dydis siekia 1450 Eur, atitinkamai prašo ir tenkinti civilinį ieškinį tik šioje dalyje.

29. Nuosprendyje nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo bÅ«ti grindžiamas neturtinės žalos dydis, kadangi nebuvo nustatytos analogiÅ¡kos aplinkybės, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-935/2020 buvo priteista 5000 Eur, kadangi nedarbingumo laikotarpis tęsėsi beveik devynis mėnesius, nustatyti daugybiniai lūžiai ir odos nubrozdinimai, raiščių plyÅ¡imai, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 buvo priteista 5000 Eur, kadangi buvo nustatyti daugybiniai lūžiai, buvo atliktos operacijos, asmuo prarado darbingumÄ , baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-966/2019 priteista 4000 Eur, kadangi nustatyti daugybiniai lūžimai, atlikta operacija.

30. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-557/2020 nustatyta, kad, įvertinus pastaruoju metu besiformuojančiÄ kasacinio teismo formuojama praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-211-895/2018).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad 2000 Eur dydžio suma, kuri neženkliai virÅ¡ija apskaičiuotÄ civilinio atsakovo, yra teisinga ir proporcinga atlyginti nukentėjusiosios patirtai neturtinei žala. Atitinkamai, nuosprendis dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio yra keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu (netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo T.

M. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių – priteisti nukentėjusiajai K. B. iÅ¡ ADB „(duomenys neskelbtini)“ 1484,78 eurų patirtai turtinei žalai ir 2000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė Nida Vigelienė