9f252025-400e-4e46-84ed-d4f66b4ee2e6 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedeismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje prioritetas taikomas pÄstiesiems, 2) T. M. pasirinko tokį greitį, kuris susiklosÄiusioje situacijoje buvo nesaugus (dÄl kelio bÅ«klÄs (slidi, Å¡lapia, duobÄta danga) ir priekyje einanÄių pÄsÄiųjų), 3) T. M. važiuodamas pro pÄsÄiuosius nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti kaltinime nurodytų KET nuostatų teisingumo, kadangi Å¡iuo aspektu nÄra skundžiamasi, taÄiau yra tikrinama, ar minÄtų reikalavimų T. M. laikÄsi prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui.
Legislator headnote
AI generated9f252025-400e-4e46-84ed-d4f66b4ee2e6 · Vilniaus apygardos teismas: Toliau teigiama, kad teismas padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas apie važiavimo greitį, jas grindÄ prielaidomis, kadangi ekspertas negalÄjo nustatyti nei motociklo judÄjimo trajektorijos iki įvykio, nei pÄsÄiosios judÄjimo trajektorijos, nei motociklo judÄjimo greiÄio, nei partrenkimo vietos, taÄiau byloje yra pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matosi kelio danga bei pÄsÄiosios vieta po įvykio. 3.4. Taip pat nurodoma, kad nukentÄjusiosios parodymai turÄjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji savo vaidmenį įvykio metu sÄ moningai menkina, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji parodymus keitÄ, pateikus eismo įvykio nuotraukas.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-576/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27791-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.1.15.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs, Aivos SurvilienÄs, Nidos VigelienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonÄmis), nuteistojo T.
M. gynÄjui advokatui Sigitui MikliuÅ¡ui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonÄmis), specialistui L. A. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonÄmis), vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo ADB â(duomenys neskelbtini)â ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda.
NukentÄjusiosios K. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies â iÅ¡ ADB â(duomenys neskelbtini)â nukentÄjusiosios naudai priteista 1560,15 EUR turtinei žalai ir 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. T. M. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. birželio 27 d., apie 17.09 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybÄs teise priklausanÄiu motociklu âHondaâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas SluÅ¡kų gatvÄs važiuojamÄ ja dalimi P. VileiÅ¡io gatvÄs kryptimi, tai yra teritorija, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus kelio ženklÄ Nr. 552 âGyvenamoji zonaâ galioja Kelių eismo taisyklių XXI skyriaus âEismas gyvenamojoje zonojeâ reikalavimai, nustatantys eismo tvarkÄ gyvenamosiose zonose, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 175, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra, ties T.
KosciuÅ¡kos gatvÄs pastatu Nr. 12 artÄdamas prie iÅ¡ anksto pastebÄtÄ kliÅ«tį jo kelyje sudariusių, ta paÄia kryptimi lÄÄiau SluÅ¡kų gatvÄs važiuojamÄ ja dalimi judÄjusių dviejų pÄsÄiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybÄ esant bÅ«tinybei nedelsiant sustabdyti motociklÄ prieÅ¡ pirmumo teisÄ turinÄius pÄsÄiuosius, neatsižvelgÄ Ä¯ eismo intensyvumÄ ir duobÄtÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį, be to, pasirinktu greiÄiu važiuodamas pro pÄsÄiuosius nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, dÄl ko partrenkÄ vienÄ iÅ¡ apvažiuojamų pÄsÄiųjų â jam iÅ¡ kelio bandžiusiÄ pasitraukti pÄsÄiÄ jÄ K.
B., kuri patyrÄ sužalojimus, atitinkanÄius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas ADB â(duomenys neskelbtini)â praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendį â sumažinti nukentÄjusiajai K. B. priteistos neturtinÄs žalos dydį iki 1450 EUR. 2.1. Skunde nurodoma, kad ADB â(duomenys neskelbtini)â nesutinka su teismo priteistu neturtinÄs žalos dydžiu, kadangi, apelianto vertinimu, 1450 EUR suma laikytina pakankama nukentÄjusiosios neturtinei žalai atlyginti.
Nurodoma, kad T. M. eismo įvykį sukÄlÄ ne tyÄia, o dÄl neatsargumo, kad jis po eismo įvykio atsakomybÄs nevengÄ, nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, padÄjo patraukti motociklÄ , vÄliau bandÄ susisiekti su nukentÄjusiÄ ja. 2.2. Teigiama, kad neturtinÄs žalos atlyginimo funkcija nÄra nubaudimas ar nukentÄjusio asmens turtinÄs padÄties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinÄ, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Apelianto vertinimu, patirti sužalojimai nesukÄlÄ pavojaus gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbÅ«s organizmo centrai, byloje nÄra duomenų apie tai, kad dÄl patirtų sužalojimų nukentÄjusiosios emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų peraugÄ Ä¯ mediciniÅ¡kai patvirtintus emocinius susirgimus, nukentÄjusiajai nebuvo nustatytas darbingumo sumažÄjimas.
Teigiama, kad nors kojos gijimo procesas užtruko, taÄiau dÄl įvykio nukentÄjusioji nepatyrÄ sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jos gyvenimÄ â priverstų atsisakyti planų dÄl vaiko, ribotų karjeros galimybes, laisvalaikio praleidimo bÅ«dus ir pan. 2.3. Nurodoma, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisÄ Å¾enkliai per didelÄ sumÄ , yra cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodÄ argumentų, sudaranÄių pagrindÄ nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, todÄl nuosprendis dalyje dÄl neturtinÄs žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu.
Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį, negali bÅ«ti taikomi ginÄo atveju, kadangi juose yra kalbama apie žymiai intensyvesnius ir didesnio masto sužalojimus nei patyrÄ nukentÄjusioji. Taip pat nurodoma, kad priteista suma neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinÄs žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinÄs žalos dydžių, kadangi jose nurodoma, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tÄsiasi nuo 3 iki 6 mÄnesių, neturtinÄs žalos dydis siekia iki 6 MMA (Å¡iuo metu 1 MMA yra 607 EUR).
3. Nuteistasis T. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 3.1. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, nepagristas bylos medžiaga ir įrodymais, todÄl yra neteisÄtas. Apelianto vertinimu, jo veiksmai negalÄjo bÅ«ti pripažinti nusikalstamais. Teigiama, kad kyla akivaizdžios abejonÄs dÄl eismo įvykio kaltininko ir pagrindinÄs įvykio kilimo priežasties, todÄl turÄjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi visos abejonÄs yra vertinamos kaltinamojo naudai. 3.2.
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nukentÄjusiosios veiksmus ir nepagrįstai pripažino, kad ji netrukdÄ transporto priemonių eismui, o judÄjimo krypties pakeitimas buvo nulemtas savisaugos instinkto ir T. M. veiksmų. Teigiama, kad nagrinÄjamu atveju, kai Å¡aligatvis ir pÄsÄiųjų takas buvo užstatytas automobiliais, pÄsÄioji K. B. turÄjo juos apeiti ir eiti kiek įmanoma arÄiau pÄstiesiems skirtų vietų dalimis arba SluÅ¡kų gatvÄs važiuojamosios dalies pakraÅ¡Äiu ir netrukdyti transporto priemonių eismui.
Apelianto vertinimu, Äjimas važiojamosios dalies viduriu, kai Å¡alia yra kelkraÅ¡tis bei Å¡aligatvis, neabejotinai yra trukdymas transporto priemonių eismui. Apelianto vertinimu, K. B. Äjo kelio važiuojamÄ ja dalimi, ne jos pakraÅ¡Äiu ar Å¡aligatviu, taip trukdydama transporto priemonių eismui, be to, prieÅ¡ pat motociklÄ pakeitÄ judÄjimo kryptį, todÄl Å¡ie jos veiksmai turÄjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Skunde teigiama, kad nuosprendyje remiamasi tik viena ekspertizÄs iÅ¡vados dalimi apie galimÄ eismo įvykio kilimo priežastį, taÄiau nutylima ir nesiremiama iÅ¡vados dalimi dÄl nukentÄjusiosios veiksmų, kurie taip pat galÄjo bÅ«ti įvykio priežastimi. 3.2.
Apeliantas nurodo, kad ekspertas nevertino, ar eismo įvykio dalyviai pažeidÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nevertino nukentÄjusiosios krypties pakeitimo, o Å¡iuo atveju neprognozuojamas pÄsÄiosios elgesys galimai turÄjo įtakÄ Ä¯vykiui ir paneigia ekspertizÄs sÄ lyginÄ iÅ¡vadÄ , kad galbÅ«t vairuotojas nepasirinko saugaus tarpo. Teigiama, kad ekspertizÄs akte yra iÅ¡ dalies netiksliai nurodoma, jog nukentÄjusiosios koja galÄjo bÅ«ti sužalota, užvažiuojant motociklo ratu. 3.3.
Toliau teigiama, kad teismas padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas apie važiavimo greitį, jas grindÄ prielaidomis, kadangi ekspertas negalÄjo nustatyti nei motociklo judÄjimo trajektorijos iki įvykio, nei pÄsÄiosios judÄjimo trajektorijos, nei motociklo judÄjimo greiÄio, nei partrenkimo vietos, taÄiau byloje yra pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matosi kelio danga bei pÄsÄiosios vieta po įvykio. 3.4. Taip pat nurodoma, kad nukentÄjusiosios parodymai turÄjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji savo vaidmenį įvykio metu sÄ moningai menkina, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji parodymus keitÄ, pateikus eismo įvykio nuotraukas.
Be to, nukentÄjusioji yra pateikusi civilinį ieÅ¡kinį, todÄl, apelianto vertinimu, yra suinteresuota bylos baigtimi. 3.5. Apeliantas skunde toliau nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys negalÄjo bÅ«ti tenkinamas, kadangi jis neatliko nusikalstamų veiksmų. Be to, jo manymu, nukentÄjusiosios reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos nebuvo pagrįstas įrodymais, teismas nukentÄjusiajai priteisÄ per didelÄ tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ Å¾alÄ . Jo vertinimu, nukentÄjusiajai galÄjo bÅ«ti atlyginta turtinÄ Å¾ala, kuriÄ sudaro bÅ«tinos gydymo bei reabilitacijos iÅ¡laidos.
Nurodoma, kad priteistas neturinÄs žalos dydis yra taip pat per didelis, kadangi nukentÄjusioji patyrÄ sužalojimus, kurie pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teigiama, kad priteisiamos neturtinÄs žalos dydis teismų praktikoje (už tyÄinius nusikaltimus) svyruoja nuo 500 iki 3000 EUR, kad didesnÄs sumos yra priteisiamos, esant ženkliai didesniems ir sunkesniems sužalojimams. Nurodoma, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog nukentÄjusiosios patirti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukÄlÄ, nebuvo sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai, neigiamas poveikis sukÄlÄ vienkartinius ir trumpalaikius iÅ¡gyvenimus.
Be to, apelianto vertinimu, nukentÄjusiosios elgesys buvo priežastiniame ryÅ¡yje su įvykio kilimu, todÄl ieÅ¡kinys negalÄjo bÅ«ti tenkinamas.
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Civilinio atsakovo ADB â(duomenys neskelbtini)â ir nuteistojo T. M. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrÄžiamos bylos apeliacinio nagrinÄjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. NagrinÄjamu atveju yra ginÄijama T. M. kaltÄ, taip pat keliami klausimai, susijÄ su priteista turtine ir neturtine žala, praÅ¡ant jÄ sumažinti. Taigi nagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismui yra suteikti plaÄiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
6. TeisÄjų kolegija, nagrinÄdama baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimÄ â apklausÄ Lietuvos teismo ekspertizÄs centre dirbantį specialistÄ (eismo įvykių teismo ekspertÄ ) L. A., kuris parodÄ, kad ekspertai atkuria eismo įvykį, taÄiau neteikia iÅ¡vadų, ar eismo įvykio dalyviai laikÄsi KET nuostatų. Jis paaiÅ¡kino, kad, jeigu motociklas slystų Å¡onu, jo ratas bÅ«tų pakeltas ir jis bÅ«tų horizontaliai kelio, nebÅ«tų taip nubrozdinÄs bato, paaiÅ¡kino, kad ratas turÄjo bÅ«ti vertikalioje padÄtyje â prieÅ¡ pat virstant arba dar važiuojant. Jis paaiÅ¡kino, kad viena iÅ¡ plokÅ¡tumų â kelio pavirÅ¡ius, kita plokÅ¡tuma â rato pavirÅ¡ius, ratas turÄjo liestis su keliu, turÄjo bÅ«ti vertikalioje padÄtyje.
7. Esant eismo įvykiui, bÅ«tina nustatyti, kokie Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidÄ, ir ar nustatyti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su įvykusiu eismo įvykiu. NagrinÄjamu atveju T. M. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dÄl to, kad jis, vairuodamas motociklÄ gyvenamojoje zonoje, artÄdamas prie iÅ¡ anksto pastebÄtÄ kliÅ«tį jo kelyje â ta paÄia kryptimi lÄÄiau gatvÄs važiuojamÄ ja dalimi judÄjusių dviejų pÄsÄiųjų, jis pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį galimybÄ esant bÅ«tinybei nedelsiant sustabdyti motociklÄ prieÅ¡ pirmumo teisÄ turinÄius pÄsÄiuosius, neatsižvelgÄ Ä¯ eismo intensyvumÄ ir duobÄtÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį, be to, pasirinktu greiÄiu važiuodamas pro pÄsÄiuosius nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, dÄl ko partrenkÄ vienÄ iÅ¡ apvažiuojamų pÄsÄiųjų â jam iÅ¡ kelio bandžiusiÄ pasitraukti pÄsÄiÄ jÄ K.
B.. Taigi reikia išskirti kelis momentus:
1) eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje prioritetas taikomas pÄstiesiems, 2) T. M. pasirinko tokį greitį, kuris susiklosÄiusioje situacijoje buvo nesaugus (dÄl kelio bÅ«klÄs (slidi, Å¡lapia, duobÄta danga) ir priekyje einanÄių pÄsÄiųjų), 3) T. M. važiuodamas pro pÄsÄiuosius nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti kaltinime nurodytų KET nuostatų teisingumo, kadangi Å¡iuo aspektu nÄra skundžiamasi, taÄiau yra tikrinama, ar minÄtų reikalavimų T. M. laikÄsi prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui.
8. Nors T. M. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad K. B. kaip pÄsÄiajai buvo taikomos ir KET VI skyriuje numatytos nuostatos, taÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad minÄtame skyriuje yra numatytos bendrosios taisyklÄs, taikomos tuo atveju, kai nÄra numatyta specialioji tvarka, tuo tarpu K. B. Äjo gyvenamojoje zonoje, kurioje yra taikomos specialiosios nuostatos, reglamentuojamos KET XXI skyriuje. Taigi K. B. turÄjo teisÄ eiti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, ir nors ji tuo paÄiu turÄjo pareigÄ netrukdyti transporto priemonių eismui, taÄiau gyvenamojoje zonoje ji turÄjo pirmumo teisÄ prieÅ¡ transporto priemones (KET 175 punktas). Vadinasi, nors jos veiksmai galimai neatitiko bendrųjų pÄstiesiems taikomų reikalavimų, taÄiau eismo įvykiui įvykus gyvenamojoje zonoje, esminÄ reikÅ¡mÄ turi transporto priemonÄ vairavusio asmens veiksmai. Kadangi nÄra ginÄo, kad eismo įvykis įvyko gyvenamosios zonos teritorijoje, todÄl plaÄiau Å¡iuo aspektu nebus pasisakyta.
9. NagrinÄjamu atveju nukentÄjusiosios, nuteistojo ir liudytojo parodymai dÄl eismo įvykio aplinkybių nÄra vienodi. PastebÄtina, kad T. M. nuosekliai laikÄsi savo pozicijos dÄl eismo įvykio aplinkybių, tuo tarpu nukentÄjusioji ir liudytojas duodami parodymus viso proceso metu nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Atitinkamai teisÄjų kolegija turi pareigÄ visų trijų asmenų parodymais grįsti sprendimÄ tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvÅ«s duomenys. TodÄl minÄtų asmenų parodymus tikslinga iÅ¡analizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuosekliÄ logiÅ¡kÄ grandinÄ.
10. T. M. iÅ¡ karto po įvykio parodÄ, kad važiuodamas matÄ priekyje einanÄiÄ porelÄ, kuriÄ bandÄ apvažiuoti, privažiavus arÄiau mergina susimÄtÄ, dÄl ko pÄsÄiųjų apvažiuoti nepavyko ir įvyko susidÅ«rimas (1 t., b. l. 6). IÅ¡ karto po įvykio paaiÅ¡kinime jis nurodÄ, kad paskutiniu momentu mergina žengÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ kelio pusÄ, kuria jis ketino pÄsÄiuosius apvažiuoti, todÄl jis kirto per stabdžius, motociklas nukrito ir prispaudÄ merginos kojÄ (1 t., b. l. 40).
Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. rugpjÅ«Äio 8 d. parodÄ, kad važiavo deÅ¡iniÄ ja kelio puse, bet arÄiau kelio vidurio, priekyje kelio viduriu pamatÄ einanÄius du pÄsÄiuosius, jam link jų artÄjant, likus apie 20 m, jam pasirodÄ, kad pÄstieji jį iÅ¡girdo ir ÄmÄ trauktis deÅ¡iniau, todÄl jis pasitraukÄ kairiau, siekdamas juos apvažiuoti kelio viduriu, likus 3-5 metrams iki jų, mergina ÄmÄ trauktis kairÄn, todÄl jis tada paspaudÄ stabdį ir suko vairÄ deÅ¡inÄn, po to motociklas slydo į priekį ir griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, o priekinis ratas užšoko ant pÄsÄiosios pÄdos, galinis ratas slydo į priekį ir atsirado kairÄje kelio pusÄje.
Jie su liudytoju nutarÄ merginos nejudinti. Ä®vykio vietÄ po susidÅ«rimo jis nufotografavo (1 t., b. l. 35). T. M. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad manevravo tarp duobių, kad likus nedideliam atstumui iki pÄsÄiųjų taip pat apvažinÄjo duobes, kad matÄ pÄsÄiuosius ir ketino juos apvažiuoti kelio viduriu, labiau iÅ¡ kairÄs, nes jie judÄjo deÅ¡iniau, po ko mergina pakeitÄ judÄjimo kryptį (Äjo kairiau) ir jis turÄjo keisti kryptį (sukti deÅ¡iniau), todÄl įvyko susidÅ«rimas.
TeigÄ, kad nukentÄjusioji judÄjo iÅ¡ deÅ¡inÄs į kairÄ, o prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ atsisuko.
11. K. B. apklausiama 2019 m. liepos 5 d. parodÄ, kad Äjo važiuojamosios dalies viduriu â ji kairiau, liudytojas deÅ¡iniau, jiems reikÄjo apeidinÄti duobes ir balas kelyje, jie iÅ¡girdo transporto priemonÄs garsÄ ir jai pasirodÄ, kad transporto priemonÄ dar toli nuo jų, jie nesusitardami iÅ¡siskirstÄ â ji pradÄjo eiti link kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o liudytojas â link deÅ¡inÄs. Kai ji buvo prie pat kraÅ¡to, pažiÅ«rÄjo per kairįjį petį, nes iÅ¡girdo netoli savÄs transporto priemonÄ ir trinties garsÄ , ir pamatÄ, kad motociklas yra apie 2 m atstumu nuo jos.
Tuo metu motociklininkas sukinÄjo vairÄ Ä¯ kairÄ ir į deÅ¡inÄ, kojomis rÄmÄsi į asfaltÄ , po to ji pajuto skausmÄ , ant deÅ¡inÄs kojos jai buvo užkritÄs motociklo priekinis ratas, kuris dar sukosi (1 t., b. l. 16). Apklausiama 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. ji parodÄ, kad iÅ¡girdusi motociklo garsÄ pradÄjo judÄti kairiau, kad po smÅ«gio atsirado kelkraÅ¡tyje, kad po to, kai jai nuo kojos buvo patrauktas motociklas, ji traukÄsi link važiuojamosios dalies vidurio, parodÄ, kad jÄ partrenkÄ už asfalto ribų (1 t., b. l. 18).
NukentÄjusioji 2020 m. liepos 20 d. apklausiama teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad jie Äjo tiesiai, taÄiau apeidami balas, kad, kai iÅ¡girdo motociklo garsÄ , pradÄjo judÄti kairiau, kol ji judÄjo kairiau, garsas buvo jai už nugaros, iÅ¡girdo trynimo (stabdymo) garsÄ , atsisuko pro kairį petį ir pamatÄ 2-3 m atstumu motociklininkÄ , kad kolega pasakojo, jog ji bandÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kad po to, kai buvo patrauktas motociklas, ji Å¡iek tiek atsitraukÄ, atrodo, kad į kelio pusÄ.
Atsakydama į klausimus, parodÄ, kad, kadangi apeidinÄjo balas, negali tiksliai pasakyti, kada praÄjo trauktis, kad gali bÅ«ti, jog įvyko metu ji buvo gatvÄs viduryje, kad, kai iÅ¡girdo garsÄ , ji iÅ¡ lÄto pradÄjo trauktis kairiau, parodÄ, kad neatsimena kelių sekundžių iki įvykio ir po jo, kad kolega sakÄ, jog ji pasitraukÄ kairiau, kad Å¡liauÅ¾Ä nuo motociklo, kad po to, kai iÅ¡girdo garsÄ , ji nesitikÄjo, jog motociklas taip greit atvažiuos, kad pradÄjo judÄti kairiau 40 laipsnių kampu, nes ten buvo mažas judÄjimas.
12. Liudytojas A. Ž. apklausiamas 2019 m. liepos 9 d. parodÄ, kad jie Äjo kelio viduriu, apeidinÄjo duobes ir balas, iÅ¡girdo artÄjantį motociklÄ â pažiÅ«rÄjo atgal ir pamatÄ, kad motociklas apvažinÄja duobes ir yra už 15 m ar daugiau, po to jam pradÄjus trauktis deÅ¡iniau, nukentÄjusioji ÄmÄ trauktis kairiau, o kitÄ momentÄ jis pamatÄ, kad motociklas, apvažiuodamas duobÄ, važiuoja link kairiojo kelio kraÅ¡to â tiesiai į nukentÄjusiÄ jÄ , kuri tuo metu traukÄsi link važiuojamosios dalies vidurio, ir tuo metu įvyko susidÅ«rimas.
Nuo smÅ«gio ji griuvo, o priekinis ratas užvažiavo ant kojos, po to motociklas ir vairuotojas nukrito (1 t., b. l. 30). IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes jis nurodÄ ir 2019 m. liepos 2 d. paaiÅ¡kinime (1 t., b. l. 31). Apklausiamas 2020 m. rugpjÅ«Äio 13 d. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad Äjo kelio viduriu, iÅ¡girdo motociklÄ , atsisuko pažiÅ«rÄti, ar jis toli, motociklas buvo už 15-20 m, važiavo zigzagais, jie pradÄjo trauktis iÅ¡ kelio vidurio, po to viskas įvyko labai greit â jis pasitraukÄs į deÅ¡inÄ pusÄ pamatÄ, kad motociklas važiuoja į kairiau esanÄiÄ nukentÄjusiÄ jÄ , jam pasirodÄ, kad motociklas važiuoja į kairÄje pusÄje esanÄiÄ nukentÄjusiÄ jÄ , tuo metu ji pradÄjo trauktis link vidurio, taÄiau tuo paÄiu metu ta paÄia linkme pajudÄjo ir motociklininkas, ir įvyko susidÅ«rimas, teigÄ, kad nukentÄjusioji Å¡iek tiek sukosi, bandÄ rankomis stabdyti, motociklininkas bandÄ stabdyti kojomis, taÄiau įvažiavo į jos kojÄ .
Jis paaiÅ¡kino, kad spÄjo pasitraukti 2-3 žingsnius, o dÄl nukentÄjusiosios nežino, liudytojas teigÄ, kad kontaktas įvyko arÄiau kairiojo kraÅ¡to, po ko ji kažkiek pajudÄjo (pastarasis teiginys prieÅ¡tarauja kitiems jo parodymams).
13. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus asmenų parodymus, eismo įvykis įvyko tokiu bÅ«du: nukentÄjusioji kartu su liudytoju Äjo tiesiai kelio viduriu apeidinÄdami balas (duobes) (nukentÄjusioji kairiau, liudytojas deÅ¡iniau), jie iÅ¡girdo už 15-20 m atvažiuojanÄiÄ transporto priemonÄ, taÄiau, kaip patys nurodÄ, jiems pasirodÄ, kad ji dar toliau nuo jų ir nesitikÄjo, kad ji taip greit priartÄs, todÄl K. B. neskubÄdama pradÄjo judÄti kairiau (kaip pati nurodÄ, 40 laipsnių kampu), tuo tarpu iÅ¡ anksto (likus 15-20 metrų) pÄsÄiuosius pastebÄjÄs nuteistasis, važiavÄs deÅ¡ine puse, taÄiau labiau laikydamasis vidurio, dar kurį laiko pavažiavo ties kelio viduriu, apvažinÄdamas duobes, ketino pÄsÄiuosius apvažiuoti jiems iÅ¡ kairÄs, t. y. kelio viduriu labiau iÅ¡ kairÄs, taigi susiklostÄ situacija, kad T.
M. važiavo tiesiai į K. B., esanÄiÄ kairÄje kelio pusÄje, kuri, siekdama iÅ¡vengti motociklo, bandÄ eiti atgal link kelio vidurio, tuo pat metu, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, T. M. taip pat staigiai pakeitÄ važiavimo kryptį (pasuko deÅ¡inÄn) ir įvyko susidÅ«rimas. Kad susidÅ«rimas įvykio praktiÅ¡kai kelio viduryje, rodo tiek T. M. parodymai, tiek nuotrauka, padaryta iÅ¡ karto po susidÅ«rimo, iÅ¡ kurios matyti, kad K. B. sÄdi kelio viduryje, o Å¡alia jos guli motociklas (priekinis ratas arÄiau nukentÄjusiosios), kuris buvo patrauktas nuo jos kojos.
Tuo tarpu pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentÄjusioji buvo partrenkta kelio pakraÅ¡tyje, nÄra. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad:
1) toje vietoje, kuriÄ K. B. nurodÄ kaip įvykio vietÄ , įvykio metu nebuvo jokio automobilio, todÄl ji turÄjo galimybÄ pasitraukti nuo važiuojamosios dalies taip, kad T. M. bÅ«tų pravažiavÄs keliu, 2) nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad T. M. tikslingai bÅ«tų važiavÄs tiesiai į K. B., stovinÄiÄ kelio pakraÅ¡tyje, esant galimybei jÄ apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inÄs, 3) aplinkybÄ, jog po smÅ«gio ji dar kiek pasistÅ«mÄ link kelio vidurio, K. B. nurodÄ tik byloje atsiradus po eismo įvykio padarytoms nuotraukoms (tai nurodÄ tik apklausiama antrÄ kartÄ , t. y. 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d., o nuotraukas T.
M. pateikÄ 2019 m. rugpjÅ«Äio 8 d., t. y. tÄ dienÄ , kai buvo apklausiamas įtariamuoju), 4) teisiamojo posÄdžio metu pati K. B. teigÄ, jog eismo įvykis galÄjo įvykti kelio viduryje, 5) iÅ¡ byloje esanÄios nuotraukos matyti, kad motociklo priekinis ratas yra Å¡alia nukentÄjusiosios deÅ¡inÄs kojos, kas, atsižvelgus į tai, jog koja buvo sužalota priekiniu ratu, ir į tai, jog motociklas buvo patrauktas nuo sužeistos deÅ¡inÄs kojos, tik sustiprina iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusiosios ir motociklo susidÅ«rimas įvyko toje vietoje, kuri užfiksuota byloje esanÄioje nuotraukoje (1 t., b. l. 43), 6) iÅ¡ karto po įvykio tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuota, kad K.
B. Äjo gatvÄs viduriu (1 t., b. l. 7), 6) iÅ¡ 2019 m. birželio 27 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad vieta, kurioje įvyko susidÅ«rimas, fiksuota kelio viduryje (1 t., b. l. 8). Taigi neginÄytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio viduryje, kai K. B., bÅ«dama kelio kairÄje pusÄje, taÄiau tikrai ne jo pakraÅ¡tyje, ir matydama, kad į jÄ važiuoja motociklas, siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo bandÄ eiti link kelio vidurio, o tuo paÄiu metu link kelio vidurio metÄsi ir T. M., dÄl ko įvyko susidÅ«rimas.
Å iuo atveju lemiamÄ reikÅ¡mÄ eismo įvykiui kilti turÄjo T. M. veiksmai. Jeigu T. M., vairuodamas motociklÄ gyvenamosios zonos teritorijoje ir matydamas pÄsÄiuosius, einanÄius važiuojamÄ ja kelio dalimi, bÅ«tų įvertinÄs situacijÄ taip, kaip tai numato KET nuostatos, o bÅ«tent, bÅ«tų sulÄtinÄs greitį, pasirinkÄs saugų atstumÄ , ar net visiÅ¡kai sustabdÄs transporto priemonÄ, eismo įvykis nebÅ«tų įvykÄs, todÄl ir nukentÄjusiosios veiksmai nebÅ«tų sukÄlÄ kokių nors pasekmių.
14. NagrinÄjamu atveju esminÄs įtakos neturi aplinkybÄ, kokiu bÅ«du buvo sužalota nukentÄjusiosios koja, kadangi neginÄytinai nustatyta, kad koja buvo sužalota motociklo priekiniu ratu. Tuo tarpu ar ant jos buvo užvažiuota, ar ji buvo suspausta motociklui slystant, T. M. veiksmų vertinimui jokios reikÅ¡mÄs neturi. Bet kuriuo atveju â nukentÄjusioji nukrito ant žemÄs tik po kontakto su motociklu, vadinasi, buvo partrenkta. Visgi pastebÄtina, specialistas J. M. P. 2019 m. liepos 18 d. objektų apžiÅ«ros metu nustatÄ, kad 5-o padikaulio lūžis ir pÄdos nubrozdinimas atsirado galimai pÄdÄ suspaudžiant tarp kitų bukų daiktų, kad sužalojimas galÄjo atsirasti ant pÄdos užvažiavus motociklo ratu (1 t., b. l. 25).
Teismo posÄdžio metu specialistas L. A. paaiÅ¡kino, kad iki sužalojimo turÄjo bÅ«ti vertikalioje padÄtyje, t. y. kontaktas su koja turÄjo bÅ«ti prieÅ¡ pat jam virstant arba dar važiuojant, kad suspaudimas tarp 2 bukų daiktų reiÅ¡kia, kad yra dvi plokÅ¡tumos: kelio pavirÅ¡ius ir rato pavirÅ¡ius. Be to, specialistai nustatÄ, kad eismo įvykio metu, motociklui nuvirtus ant deÅ¡inio Å¡ono ir slystant kelio pavirÅ¡iumi, tikÄtina ir buvo apgadinti variklio apsaugos lankai.
15. TeisÄjų kolegija pažymi, kad tiek T. M. apvažinÄjo balas ir duobes, tiek K. B. apeidinÄjo balas ir duobes. T. M. parodymais nustatyta, kad jis pÄsÄiuosius matÄ iÅ¡ anksto, taigi suvokÄ, kad jie jam sudaro kliÅ«tį, kuriÄ reikÄs apvažiuoti. Visgi vairuotojas, pats apvažinÄdamas duobes ir balas, matydamas realiÄ kelio bÅ«klÄ turÄjo įvertinti, jog ir pÄstieji, siekdami iÅ¡vengti balų ir duobių, gali keisti savo judÄjimo kryptį, kas nagrinÄjamu atveju ir įvyko. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad T. M., vairuodamas motociklÄ nebuvo pakankamai atidus susiklosÄiusioje situacijoje. Be kita ko, jis pats skunde nurodo, kad nesitikÄjo, jog pÄsÄioji netikÄtai pakeis judÄjimo kryptį.
16. Tuo tarpu gyvenamoji zona yra ypatinga teritorija, kurioje galioja specialios kelių eismo taisyklÄs, įvertinus tai, kad toje teritorijoje pÄsÄiųjų eismas yra intensyvesnis nei keliuose, skirtuose transporto eismui. Gyvenamojoje zonoje transporto priemonių vairuotojai privalo bÅ«ti ypaÄ atidÅ«s, kadangi joje bet kada gali atsirasti pÄstieji, o pÄstieji turi pirmumo teisÄ prieÅ¡ transporto priemones â juos privaloma praleisti. Be kita ko, tokioje teritorijoje pÄstieji, matydami transporto priemonÄ, gali pasielgti neprognozuojamai, pavyzdžiui, pakeisti kryptį, kas ir nutiko nagrinÄjamu atveju.
PÄsÄiųjų judÄjimo krypties pakeitimas savaime nepaÅ¡alina transporto priemonÄs vairuotojo pareigos bÅ«ti pasirengusiam bet kokiems pÄsÄiųjų veiksmams. Be to, dÄl stovinÄių transporto priemonių matomumas tampa ribotas, dÄl ko kyla didelÄ rizika, jog bet kuriÄ akimirkÄ aplinkybÄs gali pasikeisti (kelyje atsirasti kliÅ«tis), dÄl ko reikÄtų staigiai stabdyti. Taigi transporto priemonÄs vairuotojas, važiuodamas gyvenamojoje zonoje, privalo įvertinti tai, kad bet kuriuo metu jam gali bÅ«ti sudaroma kliÅ«tis, todÄl privalo važiuoti tokiu pasirinktu leistinu greiÄiu, kad atsiradus tokiai netikÄtai kliÅ«Äiai spÄtų laiku sustabdyti.
Be kita ko, įvertinus ir jau minÄtas aplinkybes, susijusias su kelio bÅ«kle. NagrinÄjamu atveju nÄra ginÄo, kad kelio danga buvo prasta â duobÄta, Å¡lapia ir slidi po lietaus, duobÄse telkÅ¡ojo vanduo (balos), tai matyti tiek iÅ¡ asmenų parodymų, tiek iÅ¡ nuotraukų, esanÄių byloje.
17. NagrinÄjamos bylos kontekste pažymÄtina, kad T. M. pÄsÄiuosius matÄ 15-20 m saugiu atstumu, nenustatyta jokių kliÅ«Äių jam mažinti greitį ir pasirinkti saugų atstumÄ manevrui ar sustabdyti motociklÄ , kaip tai numato KET reikalavimai.. NagrinÄjamu atveju T. M. pasirinko jo vertinimu saugų atstumÄ ir saugų greitį, taÄiau pasikeitus aplinkybÄms, ir pasirinktas atstumas, ir greitis pasirodÄ esÄ netinkami ir nesaugÅ«s Å¡iai situacijai. Be to, K. B. atsidÅ«rimas kelio vidurio kairÄje pusÄje negali bÅ«ti laikoma netikÄtai atsiradusia kliÅ«timi, kadangi pÄsÄiuosius motociklo vairuotojas matÄ, kaip jau minÄta, iÅ¡ anksto.
Taigi tokiu atveju iÅ¡ transporto priemonÄs vairuotojo yra reikalaujama ne tik leistino ir saugaus greiÄio, bet ir padidinto atidumo bei tinkamos reakcijos dÄl pÄstiesiems turimos pirmumo teisÄs, vairuotojas privalo atidžiai stebÄti pÄsÄiųjų judÄjimÄ . Å iuo atveju T. M., pamatÄs kliÅ«tį kelyje (einanÄius jo judÄjimo kryptimi pÄsÄiuosius) savalaikiai nestabdÄ transporto priemonÄs ir nepasirinko saugaus atstumo, taip sukÄlÄ pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, taip pažeisdamas KET nuostatas, o minÄti pažeidimai ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su nukentÄjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 18. 2020 m. sausio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje, kuriÄ suraÅ¡Ä L.
A., nurodyta, kad motociklo, važiuojanÄio 20 km/h greiÄiu, stabdymo kelias yra apie 8,7 m, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas minÄtu greiÄiu ir pradÄjÄs stabdyti nurodytu atstumu turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio (1 t., b. l. 108-109). Pastaroji iÅ¡vada yra pateikta specialių žinių pagrindu, ja netikÄti teismas neturi pagrindo. Å iuo atveju daroma iÅ¡vada, kad T. M. pradÄjo stabdyti ne pamatÄs keliu einanÄius pÄsÄiuosius (matÄ likus 15-20 metrų), taÄiau tik tada, kai iki nukentÄjusiosios liko keli metrai (kÄ patvirtina tiek nuteistasis, tiek nukentÄjusioji, tiek liudytojas), taigi Å¡ioje situacijoje jis nepasirinko saugaus greiÄio, kuriam esant transporto priemonÄ nedelsiant bÅ«tų galima sustabdyti kelyje atsiradus kliÅ«Äiai.
Ir nors K. B. veiksmai galimai neatitiko bendrųjų pÄstiesiems taikomų reikalavimų, taÄiau teisÄjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«dama toje kelio dalyje, kurioje buvo prieÅ¡ eidama link kelio vidurio, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, ji trukdÄ transporto eismui. PagrindinÄ priežastis kilti eismo įvykiui buvo bÅ«tent T. M. veiksmai. Gyvenamojoje zonoje nors pÄstieji ir privalo netrukdyti transporto priemonÄms, taÄiau visgi jie turi pirmumo teisÄ prieÅ¡ jas, vadinasi, T. M. privalÄjo pasirinkti tokį greitį, kad, atsiradus netikÄtai kliÅ«Äiai, jis bÅ«tų turÄjÄs galimybÄ sustoti, be kita ko, turÄjo įvertinti, kad jo numatytas ir pasirinktas atstumas, turintis skirti jį nuo lygiagreÄiai einanÄių pÄsÄiųjų, gali bÅ«ti per mažas, vertinant, kad jie gali keisti savo judÄjimo kryptį.
Tuo tarpu K. B. veiksmai, pamaÄius, kad į jÄ atvažiuoja motociklas, jokios reikÅ¡mÄs teisiniam vertinimui neturi, kadangi jos staigus krypties pakeitimas ir judÄjimas link deÅ¡inÄs pusÄs, kaip teisingai nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas, buvo nulemtas savisaugos instinkto, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su motociklu.
19. Nors T. M. skunde nurodo, kad ekspertas nevertino, ar eismo įvykio dalyviai pažeidÄ KET, taÄiau teisÄjų kolegija akcentuoja, kad eismo įvykio dalyvių veiksmų atitikimo KET vertinimÄ atlieka teismas, kadangi tai yra teisinis klausimas, o teismo ekspertai neturi teisÄs pateikti iÅ¡vadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizÄs įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, be to, tai teismo posÄdžio metu patvirtino ir pats specialistas L. A.). Tuo paÄiu pažymÄtina, kad Lietuvos teismo ekspertizÄs centre dirbantis specialistas L. A., pateikÄs specialisto iÅ¡vadÄ , buvo apklaustas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, atsižvelgus į apeliaciniame skunde suformuluotÄ T. M. praÅ¡ymÄ , be to, tiek nuteistasis, tiek gynÄjas turÄjo teisÄ užduoti klausimus, todÄl plaÄiau Å¡iuo klausimu teisÄjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.
20. PastebÄtina, kad nuteistasis nepagrįstai nurodo ir in dubio pro reo principo taikymÄ nagrinÄjamos bylos kontekste. PažymÄtina, kad kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonÄs ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. NagrinÄjamu atveju visos abejonÄs buvo paÅ¡alintos ir pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo paÄiu pažymÄtina, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali bÅ«ti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , taÄiau iÅ¡ sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dÄl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta.
NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinių skundų ribose ir nustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.
21. Apibendrinus iÅ¡dÄstytÄ , pažymÄtina ir tai, kad proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄiomis įstatymui ar pagrindžianÄiomis esminį baudžiamojo proceso normų pažeidimÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016). DÄl civilinio ieÅ¡kinio 22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinÄs žalos (1560,15 Eur) dydį atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad civilinis atsakovas sutiko atlyginti Å¡iÄ turtinÄ Å¾alÄ : 671,70 EUR gydymo iÅ¡laidos, 196,40 EUR (127,90 + 68,50) kelionių iÅ¡laidos, 148 EUR už sugadintus drabužius, 400 EUR reabilitacijos iÅ¡laidas, be to, sprendÄ, kad nukentÄjusiosios reikalavimas priteisti 144,05 Eur už plaukų folikulų gydymo iÅ¡laidas yra pagrįstas.
23. TeisÄjų kolegija, įvertinusi civilinio ieÅ¡kinį reikalavimÄ pagrindžianÄius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad turtinÄ Å¾alÄ nagrinÄjamu atveju sudaro Å¡ios iÅ¡laidos:
1) vaistai, gydymo ir reabilitacijos iÅ¡laidos: 2019 m. birželio 27 d. 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 7 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 13 d., 2019 m. liepos 14 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 17 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 22 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 29 d., 2019 m. rugsÄjo 3 d., 2019 m. rugsÄjo 5 d., 2019 m. rugsÄjo 10 d., 2019 m. rugsÄjo 12 d., 2019 m. rugsÄjo 13 d., 2019 m. rugsÄjo 17 d., 2019 m. rugsÄjo 24 d.
Äekiai â iÅ¡ viso 936,78 Eur (iÅ¡ minÄtos sumos yra iÅ¡minusuota suma, kurios nukentÄjusioji atsisakÄ teisiamojo posÄdžio metu, kaip nesusijusios su eismo įvykiu) (1 t., b. l. 67-72); taip pat pagrįsta laikytina žala patirta dÄl reabilitacijos: 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkriÄio 4 d., 2019 m. lapkriÄio 12 d., 2019 m. lapkriÄio 19 d., 2019 m. lapkriÄio 26 d., 2019 m. lapkriÄio 28 d., 2020 m. sausio 28 d. â iÅ¡ viso 400 Eur (1 t., b. l. 190-191, 193), t. y. iÅ¡ viso â 1336,78 Eur.
Visgi teisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad iÅ¡laidos, susijusios su plaukų folikulų gydymu, yra atsiradusios dÄl eismo įvykio, todÄl iÅ¡laidos Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti priteisiamos;
2) kelionÄs iÅ¡laidos, kurios yra priteisiamos tik tos, kurios buvo marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini) 73, t. y. iÅ¡ nukentÄjusiosios namų iki (duomenys neskelbtini) â iÅ¡ viso 76,08 Eur (1 t., b. l. 73-75, 194-195, 2 t., b. l. 2-4, 7, 9). Tuo tarpu iÅ¡laidos, kurias galimai patyrÄ nukentÄjusioji važiuodama kvieÄiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, yra laikomos proceso iÅ¡laidomis, jos nelaikomos turtine žala ir nÄra priteisiamos iÅ¡ nuteistojo (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalis);
3) iÅ¡laidos, susijusios su sugadintais drabužiais (2 džinsai) ir pora batų: nukentÄjusioji nepateikÄ jokių duomenų apie sugadintų daiktų vertÄ, todÄl, teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinis atsakovas sutiko sumokÄti 148 Eur, sprendžia, kad tokia žala ir buvo padaryta. Taigi iÅ¡ viso nukentÄjusiosios patirta turtinÄ Å¾ala įvertinama 1484,78 Eur.
24. Å iame kontekste teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad K. B. pateikÄ 2019 m. rugpjÅ«Äio 18 d. Äekį iÅ¡ degalinÄs, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo mokÄta už kurÄ (1 t., b. l. 72), kas leidžia manyti, kad praÄjus beveik 2 mÄnesiams po eismo įvykio, K. B. pati ne tik pylÄ kuro į automobilį, taÄiau juo ir važiavo. Pastaroji aplinkybÄ grindžia ir tai, jog nukentÄjusioji nepagrįstai siekia pasipelnyti.
25. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas priteisÄ pagrįstÄ neturtinÄs žalos dydį, pažymÄtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinÄs žalos požymius. NeturtinÄ Å¾ala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). NeturtinÄs žalos apskaiÄiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl teismas, nustatydamas konkretų neturtinÄs žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinÄjamos bylos aplinkybÄmis, vertinti jų visumÄ .
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisÄs principai, konkreÄioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Tai yra pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismų nagrinÄjimo ir vertinimo dalykas. PažymÄtina, kad Å¡ie teismai privalo atsižvelgti ir į analogiÅ¡kos kategorijos bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ dÄl atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos (5000 Eur) dydį atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad, be kita ko, K. B. buvo lūžÄs padikaulis, dÄl ko ji buvo operuota. Visgi teisÄjų kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, jog buvo atlikta operacija, be to, pati nukentÄjusioji teigÄ, kad operacija jai nebuvo atlikta. IÅ¡ 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo matyti, kad K. B. yra siunÄiama gydytojui ortopedui traumatologui kontrolei dÄl tolimesnio gydymo, kad Äiurna ir pÄda patinusi skausminga, žaizda užgijusi, poodinÄ hematoma.
Rekomenduota â imobilizacija longete iki 6 savaiÄių, paskirti vaistai nuo skausmo ir uždegimo Cefuroximum. TÄ paÄiÄ dienÄ gydytojas ortopedas traumatologas paskyrÄ vaistus Zinat ir Nimesil, nurodÄ kontrolinį apsilankymÄ 2019 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 61-62). Toliau matyti, kad planinis apsilankymas buvo 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d., rekomenduoti vaistai nuo skausmo ir uždegimo, nustatyta, kad pÄdos padÄtis gera, paskirtas plastikinis įtvaras, pavirÅ¡inis nubrozdinimas sugijÄs, rekomenduotas tausojantis režimas iki 2 mÄn. po traumos (1 t., b. l. 63).
Taigi iÅ¡ iÅ¡dÄstytų medicininių dokumentų teisÄjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pÄdos lūžimas gijo su komplikacijomis, kad bÅ«tų kilusi infekcija, kad dÄl to bÅ«tų reikÄjÄ keisti įtvarÄ ir pan. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad lūžimas gijo be pasekmių, buvo gydoma konservatyviai, be operacinÄs intervencijos. NagrinÄjamu atveju nukentÄjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dÄl patirtų sužalojimų ji gydÄsi ambulatoriÅ¡kai, operacija jai nebuvo atlikta, buvo taikomas reabilitacinis gydymas, jokių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius nÄra, nedarbingumo trukmÄ siekÄ beveik 4 mÄnesius, dÄl to ji neabejotinai patyrÄ neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.
27. Tuo paÄiu pažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo funkcija nÄra nubaudimas ar nukentÄjusio asmens turtinÄs padÄties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinÄ, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudÅ«s bÅ«tų, sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinÄs žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojanÄio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).
28. NagrinÄjamu atveju žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Kadangi eismo įvykis yra draudiminis įvykis, o motociklas yra apdraustas civilinÄs atsakomybÄs draudimu, tai pareiga atlyginti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ tenka draudikui. Eismo įvykio metu padarytos neturtinÄs žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, reglamentuojamos neturtinÄs žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vÄliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , dydžio nustatymo gairÄs. Å ioje rekomendacijose yra nurodytas orientacinis neturtinÄs žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (iki 1 mÄnesio â iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mÄnesių â iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mÄnesių â iki 6 MMA; virÅ¡ 6 mÄnesių â iki 8 MMA).
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs patvirtinta minimali mÄnesinÄ alga eismo įvykio metu siekÄ 555 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.). Vadinasi, nukentÄjusiajai, kuri buvo nedarbinga beveik 4 mÄnesius, galÄtų bÅ«ti iÅ¡mokama iki 6 MMA, t. y. maksimaliai 3330 Eur (6x555 Eur). Civilinis atsakovas nustatÄ, kad neturtinÄs žalos dydis siekia 1450 Eur, atitinkamai praÅ¡o ir tenkinti civilinį ieÅ¡kinį tik Å¡ioje dalyje.
29. Nuosprendyje nurodyta teismų praktika, teisÄjų kolegijos vertinimu, negalÄjo bÅ«ti grindžiamas neturtinÄs žalos dydis, kadangi nebuvo nustatytos analogiÅ¡kos aplinkybÄs, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-935/2020 buvo priteista 5000 Eur, kadangi nedarbingumo laikotarpis tÄsÄsi beveik devynis mÄnesius, nustatyti daugybiniai lūžiai ir odos nubrozdinimai, raiÅ¡Äių plyÅ¡imai, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 buvo priteista 5000 Eur, kadangi buvo nustatyti daugybiniai lūžiai, buvo atliktos operacijos, asmuo prarado darbingumÄ , baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-966/2019 priteista 4000 Eur, kadangi nustatyti daugybiniai lūžimai, atlikta operacija.
30. KlaipÄdos apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-557/2020 nustatyta, kad, įvertinus pastaruoju metu besiformuojanÄiÄ kasacinio teismo formuojama praktikÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, matyti, kad iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentÄjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-211-895/2018).
31. TeisÄjų kolegija, įvertinusi aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, sprendžia, kad 2000 Eur dydžio suma, kuri neženkliai virÅ¡ija apskaiÄiuotÄ civilinio atsakovo, yra teisinga ir proporcinga atlyginti nukentÄjusiosios patirtai neturtinei žala. Atitinkamai, nuosprendis dalyje dÄl civilinio ieÅ¡kinio yra keiÄiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu (netinkamai iÅ¡sprÄsti kiti nuosprendžio klausimai). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : civilinio atsakovo ADB â(duomenys neskelbtini)â ir nuteistojo T.
M. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies: pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. nuosprendį dalyje dÄl priteistos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžių â priteisti nukentÄjusiajai K. B. iÅ¡ ADB â(duomenys neskelbtini)â 1484,78 eurų patirtai turtinei žalai ir 2000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos. TeisÄjai Jurgita MaÄionytÄ Aiva SurvilienÄ Nida VigelienÄ