2020-12-09 Nr. AB-23382-3-62-3-02429-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-807-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02429-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Ražio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 32ST-61-(14.32.5) „Dėl pastatų rekonstrukcijos vykdymo, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu – (duomenys neskelbtini)“ dalį (toliau – ir Sprendimas), kuria nutarta, kad atliekant pastato rekonstrukcijos darbus nebūtų keičiamas užstatyto valstybinės žemės plotas, pastato aukštis ir tūris.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas iš skundo turinio nustatė, kad pastatas, kurį pareiškėjas siekia rekonstruoti, stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ginčijamu Sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinis, išreiškė sutikimą pastatų rekonstrukcijai, laikantis tam tikrų minėtame sprendime išdėstytų sąlygų (kad nebūtų keičiamas užstatyto valstybinės žemės plotas, pastato aukštis, tūris ir kt.). Būtent su šiomis išlygomis pareiškėjas nesutinka.

Teismas, atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus bylose Nr. T-51-2014, Nr. T-74/2013, Nr. T-84-2013, priėjo prie išvados, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes pareiškėjas siekia panaikinti sprendimą, kurį atsakovas priėmė iš esmės įgyvendindamas savo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisę pritarti ar nepritarti šiame sklype stovinčio statinio rekonstrukcijai. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo institucijų veikla jiems dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl ginčo dalyko jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti skundą priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų ir argumentų, teismas nepagrįstai vadovavosi kitų teismų priimtais sprendimais kaip precedentais.

Pareiškėjo nuomone, jo skundu iškeltas ginčas laikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, kadangi atsakovas nevaldo nuosavybės teise akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“ priklausančio 5/100 dalies pastato – mokyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio nuomojamame valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam būtent ir yra išnuomota žemės sklypo dalis. Teigia, kad AB „Telia Lietuva“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius yra išdavę sutikimą rekonstruoti pastatą – mokyklą. Suformuotame žemės sklype rekonstruojamas pastatas – mokykla – nuosavybės teise priklauso AB „Telia Lietuva“ ir pareiškėjui.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimo dalį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Ginčijama Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 32ST-61-(14.32.5) „Dėl pastatų rekonstrukcijos vykdymo, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu – (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria nutarta, kad atliekant pastato rekonstrukcijos darbus nebūtų keičiamas užstatyto valstybinės žemės plotas, pastato aukštis ir tūris.

Kaip matyti iš prie skundo pridėtų įrodymų, pastatas, kurį pareiškėjas siekia rekonstruoti, stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ginčijamu Sprendimu Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, išreiškė sutikimą pastatų rekonstrukcijai, laikantis tam tikrų minėtame sprendime išdėstytų sąlygų (kad nebūtų keičiamas užstatytas valstybinės žemės plotas, pastato aukštis, tūris ir kt.). Būtent su šiomis išlygomis pareiškėjas nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę, be kita ko, padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Šioje byloje ginčas būtent ir kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 32ST-61-(14.32.5) „Dėl pastatų rekonstrukcijos vykdymo, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu – (duomenys neskelbtini)“ dalies, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, išreiškė sutikimą pastatų rekonstrukcijai, laikantis tam tikrų minėtame sprendime išdėstytų sąlygų, su kuriomis pareiškėjas, kaip pastato, stovinčio ant valstybinės žemės, bendraturtis, nesutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors skundu ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, tačiau be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.

Specialioji teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje Nr. T-120/2017 yra nurodžiusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, spręsdama dėl sutikimo rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, įgyvendina atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir išaiškino jam teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui nuosavybės teise nepriklauso pastatas, kurį pareiškėjas siekia rekonstruoti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos atskirąjį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys