9f232b98-1ca2-4105-972f-e0281f6efbe0 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-579/2015Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00048-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.2; 2.3.1.7 (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla su nuteistųjų D. B. ir T. G. B. bei jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžio, n u s t a t ė :Kauno apygardos teisme 2015 m. liepos 16 d. gauta baudžiamoji byla su nuteistųjų D.

B. ir T.G. B. bei jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-474-668/2015. Apeliaciniuose skunduose, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo D. B. sutuoktinė V. O., kuri byloje buvo apklausta liudytoja, dirba Kauno apygardos teisme, iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl tikslingumo bylÄ perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iÅ¡ sÄ Å¾iningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ sudaro vienÄ reikÅ¡mingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų.Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nei vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika Å¡iuo klausimu suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad byloje nuteistojo D. B. sutuoktinė V. O. dirba Kauno apygardos teisme Bendrųjų reikalų ir Å«kio skyriuje darbuotoja, kuriai pagal darbo pobÅ«dį dažnai tenka bendrauti su Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais, tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu (objektyvumu).

Nors nurodyta aplinkybė pati savaime ir nereiÅ¡kia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ji byloje valstybinį kaltinimÄ palaikančiam prokurorui gali kelti abejonių, ar Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nėra susiformavę iÅ¡ankstinės ir galimai nuteistiesiems, o ypač nuteistajam D. B., palankios nuomonės dėl baudžiamosios bylos baigties (rezultatų). Tuo pačiu Å¡i aplinkybė abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu gali kelti ir nuteistajam T.

G. B., kurio kaltė įrodinėta jo parodymus paneigiančiais D. B. parodymais. Nustatyta aplinkybė abejonių Kauno apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ir nepriklausomumu gali sukelti ir objektyviam, paÅ¡aliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.Nors teismas, vykdydamas teisingumÄ yra visiÅ¡kai nepriklausomas, tačiau egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant paÅ¡alinti bet kokias galimas abejones bylÄ nagrinėjančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, yra tikslinga bylÄ perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia bÅ«tinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui.

Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylÄ nagrinėtų objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 2 p.), todėl baudžiamoji byla Nr. 1A-761-579/2015 su nuteistųjų D. B. ir T. G. B. bei jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžio perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a :baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-761-579/2015 su nuteistųjų D.

B. ir T. G. B. bei jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžio perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui priimti.Apie baudžiamosios bylos perdavimÄ informuoti proceso dalyvius.Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys