9f2328a3-2d3d-43cb-aef0-8be3d768f05d · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. A2-69-547/2014                                       Teisminio proceso Nr.              Procesinio sprendimo kategorija                                                                              113.2.; 124.3. (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 8 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (atsakovų) V.

B. ir O. B. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011, pareiÅ¡kime suinteresuotais asmenimis nurodant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyrių, Varėnos rajono savivaldybės administracijÄ , Nacionalinę Žemės tarnybÄ prie ŽŪM, V. S., V. S., n u s t a t ė: PareiÅ¡kimas atnaujinti procesÄ pateiktas Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus (buvusios Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos) ieÅ¡kinį atsakovams:

O. B. ir V. B., tretiesiems asmenims : Varėnos rajono savivaldybės administracijai, V. S., V. S., dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo namo. Sprendimas Å¡ioje byloje priimtas 2011 m. gruodžio 30 d. Atsakovai teikė apeliacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismas 2013-05-13 priėmė nutartį apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjai O. B. ir V. B. praÅ¡o:1. Atnaujinti procesÄ Â civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011.2. Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo leisti pareiÅ¡kėjams teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

        Nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011 visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo ir įpareigojo atsakovus O. B. ir V. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – pertvarkyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone pagal 2001 metų statinio projektÄ .

Sprendimu buvo konstatuota, kad pastatant mÅ«rinį garaÅ¾Ä buvo iÅ¡ esmės pažeisti statinio projekto sprendiniai, nes pastatydami mÅ«rinį garaÅ¾Ä , užstatė didesnį sklypo plotÄ , negu nurodyta projekte bei pastatÄ pastatė arčiau nei 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos ir neturėjo gretimo sklypo savininkų ir naudotojų raÅ¡ytinio sutikimo. Atsakovai pareiÅ¡kime nurodo, kad procesas byloje turi bÅ«ti atnaujintas, nes teismai nepakankamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus ir Å¡ie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir byla buvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės neteisingai (1).

Atsakovai nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje esminiai klausimai yra imperatyviųjų statybos teisės normų taikymas ir aiÅ¡kinimas. Leidimas vykdyti statybos darbus atsakovams buvo iÅ¡duotas 2001 metais, tuo metu galiojančios teisės normos kitaip reglamentavo minimalius atstumus atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nepažeidė gretimo sklypo savininkų teisių, nes į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys nėra gretimo sklypo savininkai (2).

Teismai taip pat pažeidė CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatas , nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, į procesÄ trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti V. ir V. S., tačiau nebuvo įtraukti Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Gretimas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo srityse. Neįtraukus Nacionalinės žemės tarnybos, galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (3).

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad teismai pažeidė CPK 47 str. 1 d. reikalavimus, nes nenurodė motyvų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ (4). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-6-15 nutartyje esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl teismo kompetencijos pripažinti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ (5). CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu (6).

Nurodo, kad 2013-08-19 gavę iÅ¡ NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347 buvo informuoti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone (pareiÅ¡kėjams priklausanti namų valda), pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 70 straipsnio nuostatas ribojasi su valstybės iÅ¡perkama žeme.

Å is įrodymas yra esminis ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomas pareiÅ¡kėjams.    Atsakovai mano, jog nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės yra esminės ir sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ byloje.          Tretieji asmenys V. S. ir V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų (atsakovų) pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o jų pareiÅ¡kimo netenkinti.        Nurodo, kad su pareiÅ¡kėjų V. ir O. B. pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, mano, kad jį tenkinti nėra pagrindo.

Nurodė, jog sprendimas civilinėje byloje Nr.2-118-308/2011 yra teisėtas ir pagrįstas, šį sprendimÄ paliko galioti ir apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs teismas. Nurodė, kad teismo nustatytas terminas – 3 mėnesiai jau seniai yra pasibaigęs, todėl savavaliÅ¡kai pastatytas statinys turi bÅ«ti nugriautas, ginant jų, kaip gretimo sklypo savininkų teises. PareiÅ¡kėjai nesikreipė ir negavo jų sutikimo dėl mÅ«rinio garažo statybos.            Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius pateikė atsiliepimÄ ir prašė pareiÅ¡kėjų V.

B. ir O. B. praÅ¡ymo netenkinti.Civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant galimybę formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Ä¯ teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis). Viena iÅ¡ sÄ lygų procesui atnaujinti – Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . PareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečiÄ datÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , ir tai patvirtinančius įrodymus.

Ä®statymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).Trečiasis asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu pagrindÄ atnaujinti procesÄ , kuomet naujai paaiÅ¡kėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos PareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu.

Kaip naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes PareiÅ¡kėjai nurodo tÄ faktÄ , kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347, kuriame PareiÅ¡kėjai buvo informuoti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., ribojasi su valstybės iÅ¡perkama žeme. Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė buvo žinoma PareiÅ¡kėjams jau bylÄ nagrinėjant Teisme, vienas iÅ¡ PareiÅ¡kėjų apeliacinio skundo argumentų buvo, kad „gretimas žemės sklypas priklauso valstybei, o ne V. ir V.

S.“. PareiÅ¡kėjų apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo argumentai, jog „mÅ«sų namų valdos sklypas iÅ¡ viso nesiriboja su Smilginių namų valdos žemės sklypu“ patvirtina faktinę aplinkybę, jog tai nėra naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė. Darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjai praleido Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . PareiÅ¡kėjai elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerÅ«pestingai, nes į TeismÄ dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik, kai baigėsi Teismo Sprendimo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti ir vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas Teismo Sprendimo pagrindu, buvo perduotas antstolės Audronės Muzikevičienės kontorai priverstiniam vykdymui.Dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia Civilinio proceso kodekso                      366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu pagrindÄ atnaujinti procesÄ , kuomet naujai paaiÅ¡kėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos PareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu.Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pagrindÄ atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios:1.

Buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ .2. Nagrinėjant bylÄ nei PareiÅ¡kėjams, nei Teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos.3. Aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę.Kaip naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes PareiÅ¡kėjai nurodo tÄ faktÄ , kad 2013 m. rugpjūčio          19 d. gavo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347, kuriame PareiÅ¡kėjai buvo informuoti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., ribojasi su valstybės iÅ¡perkama žeme.

Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė buvo žinoma PareiÅ¡kėjams jau bylÄ nagrinėjant Teisme, vienas iÅ¡ PareiÅ¡kėjų apeliacinio skundo argumentų buvo, kad „gretimas žemės sklypas priklauso valstybei, o ne V. ir V. S.“. PareiÅ¡kėjų apeliaciniame skunde dėl Teismo Sprendimo iÅ¡dėstyti argumentai „mÅ«sų namų valdos sklypas iÅ¡ viso nesiriboja su S. namų valdos žemės sklypu; <...> Å¡alia ginčo statinio esantis žemės sklypas priklauso valstybei“ patvirtina faktinę aplinkybę, jog tai nėra naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė.

Akcentuotina, kad siekiant atnaujinti procesÄ komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ , tačiau pateiktas naujas dokumentas turi patvirtinti naujas aplinkybes, kurios nagrinėjant bylÄ nei PareiÅ¡kėjams, nei Teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos (2013 m. rugpjūčio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tas Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347 nesuteikia informacijos apie jokias naujas aplinkybes).Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybÄ leidžiantys dokumentai yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai.Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ PareiÅ¡kėjų savavaliÅ¡kai pastatyto garažo (II grupės nesudėtingo statinio) statybÄ leidžiantis dokumentas yra gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinis sutikimas, nes statinys yra arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos.

Tačiau PareiÅ¡kėjai gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinio sutikimo statyti garaÅ¾Ä arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos nėra gavę.Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad PareiÅ¡kėjai civilinę bylÄ nagrinėjant Teisme ir teikiant apeliacinį skundÄ dėl Teismo sprendimo patys pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo objektas) ribojasi su valstybine žeme, bet nepateikė nei valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, nei V.

S. ir V. S. raÅ¡ytinio sutikimo. Darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjai neturėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto statybÄ leidžiančio dokumento, todėl Teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė SprendimÄ , kuriuo Inspekcijos ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo atsakovus O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – pertvarkyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, pagal 2001 metų statinio projektÄ .Taigi, aplinkybė, kad gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Varėnos r. priklauso valstybei, o ne V.

S. ir V. S. ne tik ne naujai paaiÅ¡kėjusi, bet ir ne esminė – nesukelianti jokių teisinių pasekmių (atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėjai nepateikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybÄ leidžiančio dokumento – gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimÄ ).Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios nuomonės, kad teisės aktuose nustatytų atstumų nuo statinio iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip gretimo žemės sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).Dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia ir Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu pagrindÄ atnaujinti procesÄ , jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.Pažymėtina, kad Å¡is proceso atnaujinimo pagrindas aiÅ¡kintinas ir taikytinas kartu su Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, kurioje į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ .Darytina iÅ¡vada, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paduoti praÅ¡ymÄ gali ne bet kuris proceso dalyvis, bet asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ ir priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pažymėtina, kad tam, kad procesas Å¡iuo pagrindu galėtų bÅ«ti atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog iÅ¡ tikrųjų konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimÄ atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu galėtų paduoti tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri dar turėtų įrodyti, kad Teismo Sprendimas pažeidė jos teises ar teisėtus interesus.Pažymėtina, kad gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnos r., stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V.

S., šio žemės sklypo naudotojai yra tretieji asmenys V. S. ir V. S. ir jie vieninteliai yra potencialūs šio sklypo įgijėjai, todėl jie buvo ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, Teismo 2008 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-380/2009 netgi buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-124-308/2009 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams O. B. ir V. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-124-308/2009 pagal V.

S. ieÅ¡kinį atsakovams O. B., V. B. ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (nes civilinė byla Nr. 2-124-308/2009 susijusi su ribų nustatymu tarp atsakovų B. ir jų kaimynų V. S. ir V. S. žemės sklypų).Dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.Komentuojamo straipsnio 1 dalies 9 punkto lingvistinė analizė leidžia iÅ¡skirti dvi esmines aplinkybes, kurioms esant, galima atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu:1.

Atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis) procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiÅ¡ki bei esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ neteisėtÄ .2. Tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.Nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjai pasinaudojo teise apskųsti Teismo SprendimÄ apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-396-262/2013 2013 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria Teismo SprendimÄ paliko nepakeistÄ .Darytina iÅ¡vada, jog PareiÅ¡kėjai negali praÅ¡yti atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

         Pareiškėjų V. B. ir O. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-118-308/2011 pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos, kurios teises dalyje dėl savavališkų statybų perėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams: V. B. ir O. B., tretiesiems asmenims :

Varėnos rajono savivaldybės administracijai, V. S. ir V. S. 2011-12-30 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas: atsakovai buvo įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, pertvarkyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone pagal 2001 metų statinio projektÄ . Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-05-13. Terminas įvykdyti sprendimÄ baigėsi 2013-08-12. V. B. ir O.

B. teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ byloje, kurį pateikė antstolei vykdyti.        PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Å i įstatymo norma numato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Tai - vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-10 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „StatÅ«na“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I.

P. v. VÅ¡Ä® ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VÄ® Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Pirma, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui.

Spręsdamas, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Å ., bylos Nr. 3K-3-250/2010). Antra, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių esminės reikÅ¡mės bylai pobÅ«dis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Å ., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiÅ¡kia, kad dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei Å¡iuos reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v.

UAB „Čeltaura“.        PareiÅ¡kėjai, siekdami pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimÄ , nurodo, kad naujai paaiÅ¡kėjusios ir esminės bylos aplinkybės, leidžiančios atnaujinti procesÄ yra 2013-08-19 iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus gautas raÅ¡tas, kuriame buvo nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone ribojasi su valstybės iÅ¡perkama žeme. Nurodo, kad Å¡ios aplinkybės jiems anksčiau nebuvo žinomos ir iÅ¡ esmės keičia situacijÄ byloje.

Teismas laiko, kad Å¡i aplinkybė nebuvo įrodinėjama nagrinėtoje civilinėje byloje, nes toje byloje buvo sprendžiami statybų teisėtumo klausimai. Kaip nurodė savo atsiliepime Statybų inspekcija, žemės sklypų ribų nustatymo klausimas tarp B. ir S. buvo sprendžiamas kitoje byloje, dėl ko buvo sustabdytas civilinės bylos dėl savavaliÅ¡kų statybų nagrinėjimas. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimai, žemės sklypų ribų nustatymo klausimai turi ir gali bÅ«ti sprendžiami kitose bylose, o ne atnaujinant procesÄ jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

PareiÅ¡kėjai civilinę bylÄ nagrinėjant teisme ir teikiant apeliacinį skundÄ dėl teismo sprendimo patys pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo objektas ribojasi su valstybine žeme, bet nepateikė nei valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, nei V. S. ir V. S. raÅ¡ytinio sutikimo. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai neturėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto statybÄ leidžiančio dokumento, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimÄ , kuriuo Inspekcijos ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo atsakovus O.

B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – pertvarkyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, pagal 2001 metų statinio projektÄ , o Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-396-262/2013 2013 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria Teismo SprendimÄ paliko nepakeistÄ . (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas turi teisę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io Ä®statymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ <...>).Aplinkybė, kad gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Varėnos r. priklauso valstybei, o ne V.

S. ir V. S. ne tik ne naujai paaiÅ¡kėjusi, bet ir ne esminė – nesukelianti jokių teisinių pasekmių (atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėjai nepateikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybÄ leidžiančio dokumento – gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimÄ ).Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios nuomonės, kad teisės aktuose nustatytų atstumų nuo statinio iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip gretimo žemės sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).PareiÅ¡kėjų nurodomas faktas negali bÅ«ti pripažintas naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi priimant teismo sprendimÄ 2011-12-30 buvo žinomos aplinkybės, kad žemės sklypo ribos tarp B. ir S. kėlė ginčus, abejones, kam jie priklauso ir dėl to teisme net buvo nagrinėjama dar viena civilinė byla.

Apeliaciniame skunde B. nurodė, kad ,,kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, mÅ«sų namų valdos žemės sklypas iÅ¡ viso nesiriboja su S. namų valdos žemės sklypu“ (b. l. 166, civ. b. Nr.2-118-308/2011). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovų pareiÅ¡kime nurodomi faktai buvo žinomi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir todėl negalima Å¡ių aplinkybių pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusiomis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tad teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog egzistuoja Å¡is proceso atnaujinimo pagrindas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrinduPareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu pagrindÄ atnaujinti procesÄ , jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.Pažymėtina, kad Å¡is proceso atnaujinimo pagrindas aiÅ¡kintinas ir taikytinas kartu su Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, kurioje į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ .Darytina iÅ¡vada, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paduoti praÅ¡ymÄ gali ne bet kuris proceso dalyvis, bet asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ ir priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pažymėtina, kad tam, kad procesas Å¡iuo pagrindu galėtų bÅ«ti atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog iÅ¡ tikrųjų konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, tačiau kartu turėtų įrodyti, kad teismo sprendimas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus.Nors pareiÅ¡kėjai nurodo, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ neįtraukęs į procesÄ trečiųjų asmenų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas teismo sprendimas nusprendė dėl neįtrauktų į procesÄ trečiųjų asmenų teisių ir pažeidė Å¡ių asmenų teises. PareiÅ¡kėjai B. nurodė, jog neįtraukus trečiuoju asmeniu Nacionalinės žemės tarnybos galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Gavus pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, pareiÅ¡kėjai B. suinteresuotu asmeniu nurodė Nacionalinę žemės tarnybÄ , tad Å¡iai institucijai buvo iÅ¡siųstas pareiÅ¡kimo nuoraÅ¡as, siÅ«lant iki posėdžio momento pradžios pateikti atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , tačiau jokių atsiliepimų nebuvo pateikta. Å i aplinkybė taip pat rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nelaiko, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta ir sprendimas priimtas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡yme nurodė, kad teismai nepakankamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus ir Å¡ie pažeidimai lėmė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje yra be motyvų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir byla buvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmė neteisingai. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.Atnaujinant procesÄ nurodytu pagrindu turi bÅ«ti dvi sÄ lygos, sprendime turėjo bÅ«ti padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjai pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-396-262/2013 2013 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Tad Vilniaus apygardos teismas įvertino pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir nenustatė, kad nagrinėjant bylÄ buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. Dėl nurodytų argumentų, Å¡is pareiÅ¡kėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas negali bÅ«ti proceso atnaujinimo pagrindas Å¡ioje byloje.

Kiti pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstyti argumentai, jog teismas nepakankamai iÅ¡tyrė ir vertino įrodymus, suraÅ¡ant procesinius dokumentus nesilaikė procesinio kodekso reikalavimų, kad teismo sprendimas dalyje yra be motyvų, kad nebuvo vadovautasi LAT praktika nėra tie įstatyminiai pagrindai, kurie bÅ«tų pagrindas atnaujinti procesÄ byloje. Å iuos argumentus pareiÅ¡kėjai galėjo raÅ¡yti teikdami apeliacinį ar kasacinį skundÄ byloje, tačiau jie nepakankami sprendžiant proceso atnaujinimo klausimÄ .PareiÅ¡kėjai savo pareiÅ¡kime neakcentuoja, kada jie sužinojo apie naujas aplinkybes, kurias įvardija kaip naujas, esmines, sudarančias pagrindÄ atnaujinti procesÄ .

Teismas mano, kad toks terminas laikytinas nuo 2013-08-19, kuomet pareiÅ¡kėjai gavo NŽT raÅ¡tÄ . Todėl įstatyme numatytas terminas praÅ¡ymui paduoti nepraleistas, tačiau kaip jau nurodyta aukščiau, pareiÅ¡kėjai nenurodė įstatyminio pagrindo, kuris bÅ«tų pagrįstas ir sudarytų pagrindÄ atnaujinti procesÄ byloje. LR CPK 371 str. numato, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas turi teisę:

1) praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2) teismo sprendimÄ ar nutartį pakeisti;

3) priimti naujÄ sprendimÄ ar nutartį. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų nurodytuose dokumentuose pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad ji neatitinka visų nurodytų kriterijų, leidžiančių atnaujinti procesÄ LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. PareiÅ¡kėjai kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nepateikia jokių naujų aplinkybių, atitinkančių minėtus kriterijus, kurie, jeigu bÅ«tų buvę žinomi pareiÅ¡kėjams anksčiau, bÅ«tų leidę priimti visai kitokį teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011.

Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis bÅ«das įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiÅ«rėti siekiant iÅ¡vengti jo neteisėtumo. Vilniaus apygardos teismas įvertino pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir paliko jį galioti, taigi pripažindama, kad sprendimas yra teisėtas, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmestinas.  Vadovaujantis LR CPK 370 str. 3 d. n u t a r ė:Atmesti pareiÅ¡kėjų V. B. ir O. B. praÅ¡ymÄ . Atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011.

Nutartis gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Silvana Girdenienė