2024-09-24 Nr. AB-13497-3-61-3-02353-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-505-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02353-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei E. G., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnui K. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 24S107548 (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ne visus ABTĮ 23–25 straipsniuose nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos) skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2024 m. birželio 10 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, tačiau nepašalino nustatytų trūkumų.

Teismas pažymėjo, kad iš pateikto Sprendimo matyti, jog pareiškėjas su juo buvo supažindintas 2024 m. balandžio 30 d. bei nurodė, kad Sprendimas jam perskaitytas ir išaiškintas, skųsti jo neketina ir nemokamos teisinės pagalbos jam nereikia. Teismo vertinimu, tai, kad vėliau pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas leisti susipažinti su bylos medžiaga, nelaikytina objektyvia kliūtimi laiku kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo ir savaime nesudaro pagrindo pratęsti terminą skundui dėl Sprendimo pateikti. Kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs laiku kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė ir savo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjui 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog pateikta deklaracija nelaikytina tinkamu įrodymu ir buvo suteikta galimybė pateikti kitus įrodymus, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, savaime neįrodo, jog pareiškėjas neturi jokių lėšų. Be to, pareiškėjas atsisakė jam siūlytos valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad prie skundo pateiktas dokumento vertimas, patvirtintas paties pareiškėjo, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas turėtų teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimas atlikti dokumentų vertimus ir tvirtinti jų tikrumą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų, nurodytų teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje, nepašalino, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo šį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje, kad jis galėtų teisingai ir visapusiškai paaiškinti teismui faktines bylos aplinkybes bei turėtų galimybę tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga, priimta, pažeidžiant įstatymus (ABTĮ 108 str. 1 d. 5 p.). Teismo nutartis grindžiama ne įstatymu, o prielaidomis. Teisėja nutartyje nesirėmė įstatymu, o tik pateikė savo subjektyvias išvadas ir nuomonę. Tai pažeidžia teisinio tikrumo principą. Be to, teisėja užblokavo pareiškėjui galimybę gauti teisinę apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pasisakydama dėl atskirajame skunde suformuluoto prašymo šį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties kopijos įteikimo, pašalinti šioje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti Migracijos departamento Sprendimą su įrodymais apie jo įteikimo datą, taip pat visus su termino praleidimu susijusius pareiškėjo paaiškinimus ir duomenis; pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo; pateikti ne lietuvių kalba surašyto skundo priedo vertinimą į lietuvių kalbą, atitinkamai jį patvirtinus; patikslinti atsakovą.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, 2024 m. birželio 10 d. pateikė skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, 2024 m birželio 1 d. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, skundo priedą, išverstą į lietuvių kalbą. Pareiškėjas 2024 m. birželio 10 d. prašyme, be kita ko, paaiškino, kad: deklaracijos forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tai yra piliečio pajamas patvirtinantis dokumentas, sprendžiant dėl teisinės pagalbos teikimo valstybės lėšomis, todėl ji gali būti teikiama teismui, siekiant patvirtinti asmens pajamų dydį; be to, prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstas ne tik pajamų trūkumu, bet ir tuo, kad pareiškėjas yra pabėgėlis Lietuvos Respublikoje; jei atsakovas būtų laiku išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. gegužės 2 d. prašymą ir užtikrinęs pareiškėjo teisę susipažinti su prieglobsčio byla, pareiškėjas nebūtų praleidęs termino skundui paduoti.

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje išvardytą neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategoriją.

ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurį motyvavo tuo, kad yra pabėgėlis Lietuvos Respublikoje ir neturi finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio, bei pateikė 2024 m gegužės 1 d. ir 2024 m. birželio 1 d. metines asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijas antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti (toliau – ir Deklaracijos).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, susipažindamas su Migracijos departamento Sprendimu, nepageidavo naudotis antrine valstybės garantuojama teisine pagalba, kadangi į klausimą „Ar pageidaujate, kad kreipimuisi į teismą jums nemokamai būtų paskirtas advokatas“ atsakė „Ne“ ir tai yra pažymėta Sprendime. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vėliau Migracijos departamentui būtų išreiškęs pageidavimą dėl advokato paskyrimo tikslu kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vien tik iš pareiškėjo pateiktų Deklaracijų nėra pagrindo spręsti apie turtinę pareiškėjo padėtį, juolab, kad pareiškėjas nepageidavo nemokamos antrinės teisinės pagalbos, o tai, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, savaime neįrodo, jog pareiškėjas neturi jokių lėšų. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga motyvuoti ir pagrįsti įrodymais prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas šiuo atveju negali nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti teismui.

ABTĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu pateikė dokumentą, surašytą užsienio kalba. Šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė šį dokumentą išverstą į lietuvių kalbą ir paties pareiškėjo pasirašytą, nurodant, kad „Vertinamas atitinka originalą“. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jis turi teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimas atlikti dokumentų vertimus ir tvirtinti jų tikrumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepašalino šio skundo trūkumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti nėra pakankamai motyvuotas ir pareiškėjas šio trūkumo nepašalino. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas laikomas nepaduotu, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami. Praleisto termino atnaujinimą reglamentuoja ABTĮ 30 straipsnis. Taigi, vien dėl to, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, teismo manymu, yra nepakankamai ar netinkamai motyvuotas, nesudaro pagrindo skundą laikyti nepaduotu pagal ABTĮ 33 straipsnio 1dalį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus ir byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. skundo trūkumas dėl žyminio mokesčio yra esminis, kuris neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių, susijusių su teisėjos šališkumu, atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai nepagrindžia teisėjos asmeninio suinteresuotumo nepriimti nagrinėti pareiškėjo skundą ar teisėjos išankstinio asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis