2019-01-31 Nr. AB-3121-3-61-3-00369-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-154-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00369-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei V. B.“ Nr. P-807 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. 2016 m. gruodžio 12 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės V. B. veiksmų“ Nr. 17.9-7125 (toliau – ir Išvada) jai buvo pateikta tik 2016 m. gruodžio 30 d., tokiais veiksmais suvaržant jos teisę į gynybą. Tikrinamų prokurorų teises dar labiau suvaržo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtinti nauji Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nebėra nuostatos, kad tikrinamasis su išvada turi būti supažindintas ir gali dėl jos pareikšti pastabas per 5 dienas. Pareiškėjai pateiktas pranešimas apie pažeidimą neatitiko reikalavimų, jame nenurodyti pažeisti norminiai aktai, jie nenurodyti ir Įsakyme. Be to, Išvada ir 2016 m. gruodžio 26 d. teikimas skyrėsi nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimų apie tariamai padarytą tarnybinį pažeidimą – vienuose aktuose nurodomos 14 ikiteisminio tyrimo (toliau – ir IT) bylų, kuriose tariamai padaryti pažeidimai, o vėliau konstatuojama, kad pažeidimai padaryti 12 IT bylų. Nors atsakovas konstatavo, kad pažeidimas buvo tęstinis, nenurodė šią išvadą pagrindžiančių teisės aktų. Kadangi su Išvadoje, teikime bei Įsakyme naujai suformuluotu pranešimu apie įtarimą nebuvo supažindinta iki generaliniam prokurorui priimant sprendimą, taip pat nebuvo iš anksto supažindinta su Išvada, pareiškėja negalėjo naujai suformuluoto įtarimo apskųsti.

2.2. Nė vienoje iš išvardintų 12 IT bylų nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 176 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o nepažeidus BPK ir terminų, kurie buvo nustatyti nurodytose 12 IT bylų, nė vienas teismas nekonstatuotų, kad IT buvo vilkinamas. Be to, konstatuoti faktą, kad IT buvo vilkinamas, gali tik teismas. Nė vienoje iš 12 IT bylų IT termino nereikėjo pratęsti tam, kad būtų priimtas procesinis sprendimas, todėl nepagrįstai konstatuota, kad tarnybinis pažeidimas buvo trunkamasis ir padarytas neveikimu. Dėl procesinių sprendimų nepriėmimo per 20 dienų pareiškėja rašė pasiaiškinimus, panašių pažeidimų yra padarę ir daugelis kitų prokurorų, tačiau tarnybinis patikrinimas jiems nebuvo pradėtas. Pareiškėjai susirgus, ji pati telefonu pranešė apie būsimus teismus, kokiose bylose artėja terminai, todėl prokuroras V. P. klaidingai nurodė, kad jis pats paėmė dokumentus, juos analizavo, tikrino dokumentų valdymo sistemą. Prokurorui V. P. atsisakius vienoje iš bylų pratęsti terminą, pareiškėjai teko ligos metu ateiti į darbą ir priimti procesinį sprendimą, darbe ligos metu pareiškėja buvo ir dar vieną dieną.

2.3. Nežymius pažeidimus pareiškėja padarė dėl didelio darbo krūvio, tačiau niekas jos darbo krūvio tuo laikotarpiu netikrino. Prokuroras V. P. nepagrįstai nurodė, kad ji turėjo mažiausią darbo krūvį, šiuos teiginius paneigia Išvadoje nurodytas faktas, kad pareiškėjos darbo rezultatai yra didesni už vidurkį. Išvadoje taip pat nenurodyta, kad tuo metu pareiškėja dirbo ir už kitus prokurorus. Prokuroro A. R. pateikta charakteristika yra šališka ir neobjektyvi, prieštaraujanti pareiškėjos darbo rezultatams, nurašyta nuo prokuroro V. P. pateiktos charakteristikos atestacinei komisijai, kurios sprendimas yra apskųstas, ir rodo, kad charakteristiką pateikęs asmuo, kuris su ja praktiškai nėra dirbęs, buvo šališkas ir neobjektyvus.

2.4. 2016 m. lapkričio 10 d. pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad buvo pažeistas BPK 45 straipsnis, nes visose 14 minimų IT bylų proceso dalyviams apie priimtą procesinį sprendimą buvo išsiųsti pranešimai, išaiškintos procesinės teisės ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-235 patvirtinto Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų valdymo tvarkos aprašas) 80 punkto nuostata dėl bylų grąžinimo ikiteisminio tyrimo įstaigai per 20 dienų yra pasenusi ir turėtų būti panaikinta, nes tuo metu, kai šis aprašas buvo priimtas, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai galėdavo imtis veiksmų tik gavę ikiteisminio tyrimo medžiagą, o dabar kai yra integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (toliau – ir IBPS), iš kurios matyti procesinio sprendimo priėmimas, sistema pati sukuria užduotį, popierinės bylos (ne)turėjimas IT įstaigoje įtakos neturi. IT buvo atlikti išsamiai, dėl priimtų procesinių sprendimų skundų negauta, nė vienas procesinis sprendimas nebuvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas nebuvo atnaujintas, pažeidimai buvo nežymūs, todėl negalima konstatuoti neveikimo ir laikytina, kad nėra visų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų.

2.5. Nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. pareiškėja buvo laikinai nedarbinga. Kaltinamąjį aktą surašė ne per 7 dienas, o per 1 mėnesį, tačiau neviršijo BPK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 mėnesių ikiteisminio tyrimo termino. Generalinio prokuroro rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui numatytas 7 dienų terminas buvo pažeistas nežymiai ir jokios įtakos bylos eigai neturėjo, neigiamų pasekmių nesukėlė. Surašiusi kaltinamąjį aktą, pareiškėja jį perdavė vertimui į Generalinę prokuratūrą. Ilgai nesulaukusi vertimo, pakartotinai išsiuntė priminimą dėl kaltinamojo akto išvertimo į rusų kalbą. Vertimas buvo gautas nedarbingumo metu. Kaltinamąjį aktą pareiškėja kaltinamajam įteikė iš karto grįžusi iš nedarbingumo, t. y. 2016 m. gegužės 25 d., o bylą teismui išsiuntė tik 2016 m. birželio 1 d., nes grįžus iš nedarbingumo buvo susikaupę daug skubaus darbo. Be to, minėtą bylą reikėjo susiūti, kadangi kurjeriui vežant dokumentus, tik sąvaržėle prisegtas kaltinamasis aktas gali dingti.

2.6. Pažeidimo, susijusio su pavėlavimu į 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdį, pareiškėja nepadarė, nes neturėjo tikslo nenuvykti į Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdį, o vėliau ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta. Pareiškėja per vėlai apsižiūrėjo, tačiau šią klaidą buvo galima ištaisyti, jei Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja, žinodama apie jos atvykimą, būtų šiek tiek palaukusi.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat vykdant tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrą, nebuvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą. Skundžiamas Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra pagrįstas ir teisėtas.

4.2. Nuostatų 23 punktas yra analogiškas 2014 m. balandžio 22 d. redakcijos Nuostatuose buvusiam 23 punktui, t. y. jo redakcija nebuvo keičiama. Pareiškėja klysta nurodydama, jog teikimas buvo surašytas 2016 m. gruodžio 26 d., faktiškai jis buvo surašytas 2016 m. gruodžio 12 d., darbo dieną (penktadienį) ir užregistruotas Nr. 17.9-7298. Teikimo surašymo ir įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminus reglamentuoja Nuostatų 38 ir 46 punktai. Nauji pranešimai pareiškėjai buvo siunčiami todėl, kad buvo gauti duomenys apie kitus pareiškėjos galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų požymius. Abiejuose pareiškėjos paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės ir motyvai buvo patikrinti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo Išvadoje, kurioje buvo perskaičiuoti (sumažinti) ikiteisminio tyrimo medžiagų laikymo terminai ir konstatuoti mažesnės apimties tarnybiniai pažeidimai. Pareiškėjai įteiktuose dviejuose pranešimuose apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, teikime ir Įsakyme yra nurodyti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė. Pranešimai dėl galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų buvo surašyti laikantis Nuostatų 20 punkto reikalavimų, pagal Nuostatų 1 priedo formą. Pranešimuose yra išsamiai aprašytos padarytų pažeidimų faktinės aplinkybės, jas konkrečiai išdėstant, nurodyta pažeidimų kvalifikacija, t. y. teisės aktai, kuriuos savo veiksmais (neveikimu) galbūt pažeidė pareiškėja, jų pavadinimai, priėmimo datos, konkretūs straipsniai ir (ar) punktai. Ikiteisminio tyrimo medžiagų 20 dienų patikrinimo terminas nustatytas Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 80 punkte, šis teisės aktas buvo nurodytas 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimuose, teikime ir Įsakyme. Pranešimų konstrukciją sąlygojo aplinkybė, kad pareiškėjai buvo pranešta apie daugybę analogiškų pažeidimų. Pareiškėja turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, prokuratūroje dirba daugiau nei 23 metus, todėl pagal savo pareigas ir turimą kompetenciją gali ir turi suvokti pranešimuose nurodytų galbūt padarytų pažeidimų esmę, sugretinti faktines aplinkybes ir pažeistų teisės aktų normas. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir skundas teismui rodo, jog prokurorė suprato ir įvertino jai įteiktų pranešimų apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus esmę.

4.3. BPK nenustato terminų, per kuriuos prokuroras privalo patikrinti bylą, gautą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos. BPK pateiktas bendras procesinių veiksmų atlikimo principas, pagal kurį procesiniai veiksmai turi būti atlikti (atliekami) per kuo trumpesnius terminus. Prokuroras privalo vadovautis baudžiamojo proceso greitumo ir išsamumo principais, vykdyti BPK 2 straipsnyje nustatytą pareigą. Kartu šis klausimas priklauso prokurorų tarnybos organizavimo sferai, kurią generalinis prokuroras iš dalies sureglamentavo patvirtinęs Dokumentų valdymo tvarkos aprašą, jo 80 punkte nustatydamas, kad gautos patikrinti IT, kontrolės bylos, asmenų prašymų, pareiškimų, skundų nagrinėjimo bylos ir atsisakymų pradėti IT medžiagos patikrinamos per 20 dienų nuo gavimo prokuratūroje.

Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą patikrinti gautos bylos ar atsisakymo pradėti IT medžiagos nėra galimybės, prokuratūros ar padalinio vadovas patikrinimo terminą gali pratęsti. Šis punktas netaikomas, jei kiti teisės aktai nustato kitokius bylų ar medžiagų patikrinimo terminus. Nurodyto teisės akto privalomumą nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams yra privalomi.

Nagrinėjamu atveju buvo sistemiškai, nepagrįstai delsiama priimti proceso sprendimus nesudėtinguose tyrimuose, nepaisoma generalinio prokuroro teisės aktu nustatytos tvarkos ir padaryta net 12 analogiškų pažeidimų, kurie kartu sudarė vieną tęstinį pažeidimą. Tęstinis tarnybinis pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad tos pačios kategorijos ikiteisminiuose tyrimuose, atsiųstuose prokurorei sprendimui dėl jų nutraukimo ar sustabdymo priimti, prokurorė nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 20 d. elgėsi taip pat, t. y. nesilaikė prokurorams privalomų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjos padarytas tęstinis pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, kadangi turi sistemiškumo požymį ir visus tarnybinio pažeidimo sudėties elementus bei neigiamus padarinius – juo buvo iš dalies sumenkintas prokuratūros autoritetas bei prokuroro įvaizdis, nes apie prokurorės neveikimą ir IT bylų negrąžinimą laiku buvo žinoma IT įstaigai ir tyrėjams, kurių veiklą prokurorė kontroliuoja, nepaisoma BPK ir generalinio prokuroro teisės aktuose nustatytos tvarkos, o dėl pavėluoto proceso dalyvių informavimo sumenkintas prokuratūros įvaizdis nukentėjusiųjų asmenų (pareiškėjų) akyse.

4.4. Pareiškėja suprato, apie kokio teisės akto pažeidimą IT byloje Nr. 01-1-66511-16, kurioje pareiškėja 26 dienomis pažeidė kaltinamojo akto surašymo terminą ir 4 dienomis – baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu išsiuntimo teismui terminą, jai buvo pranešta. Pareiškėjai yra žinomi privalomų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-136 patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui (toliau – ir Kaltinamojo akto surašymo rekomendacijos), reikalavimai. Tiriant pažeidimą, pareiškėjos darbo krūvio aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos, taip pat nustatyta, kad pareiškėjos liga neturėjo įtakos nurodytam pažeidimui. Prokurorė nepasinaudojo galimybe pratęsti termino kaitinamajam aktui surašyti. Aplinkybės, kad pareiškėja pati susiuvo bylą, turėjo didelį darbo krūvį, nes pavadavo kitus prokurorus, buvo ištirtos tarnybinio patikrinimo metu ir įvertintos pareiškėjos naudai.

4.5. Pareiškėja pažeidimo IT byloje Nr. 01-1-67307-15, kurioje per 76 dienas nepriėmė jos kompetencijai priklausančio nutarimo susipažinti su informacija, o bylą policijos įstaigai išsiuntė dar po 19 dienų, iš esmės neginčija, tačiau vertina jį kaip nežymų ir pateisina prokuratūros informacinės sistemos netobulumu bei neigiamų padarinių nebuvimu. Pareiškėjos argumentai dėl nemokėjimo dirbti su IBPS atmestini, nes Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV-67/1-31 patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 65 punktas leidžia, esant būtinumui, rengti ir teikti dokumentus popierine forma. Šis tarnybinis pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes būtino proceso veiksmo atlikimas (informacijos gavimas) dėl prokurorės kaltės buvo uždelstas net 95 dienomis, tuo vilkinant baudžiamąjį procesą ir diskredituojant prokuratūros instituciją.

4.6. Pažeidimo, susijusio su pavėlavimu į 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdį aplinkybės yra įrodytos. Apie šį posėdį prokurorė buvo informuota tinkamai, vėlavimo faktą ji pripažino, taigi teismo posėdis buvo atidėtas vėlesniam laikui dėl prokurorės kaltės. Nurodydama, kad teisėja galėjo palaukti prokurorės atvykimo, pareiškėja demonstruoja atsakomybės stoką bei netinkamą požiūrį į valstybės institucijų (prokuratūros, teismo) darbo organizavimą.

4.7. Pareiškėjos į bylą pateikta medžiaga apie kitus prokurorus, pareiškėjos teigimu, patvirtinanti, kad ir kiti prokurorai yra padarę pažeidimų, nėra reikšminga, nes teismas turi spręsti pareiškėjos, o ne kitų asmenų tarnybinės atsakomybės klausimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras, einantis vyriausiojo prokuroro pareigas, V. P. 2019 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 2.T-(208711)-514 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą ir informavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje buvo patikrintos IT medžiagos ir nustatyta, kad prokurorė V. B. nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 20 d. galbūt pažeidė proceso sprendimo priėmimo bei kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo terminus 14 IT bylų, taip pat po nurodytų sprendimų priėmimo kai kuriems proceso dalyviams pavėluotai išsiuntė jų kopijas bei nepateisinamai ilgai neperdavė IT bylų IT įstaigai ir teismui.

6.2. Generalinė prokuratūra 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešimu Nr. 17.9-5269 informavo pareiškėją, kad yra duomenų, kad ji padarė tarnybinį pažeidimą, pranešime išdėstė pažeidimų esmę, prašė per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą.

6.3. Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-5270 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ kreipėsi į generalinį prokurorą, nurodė, kad tarnybinis patikrinimas yra didelės apimties, iškilo būtinybė susipažinti su sustabdytos IT bylos Nr. 01-1-67307-15 medžiaga, IT bylomis Nr. 01-1-67307-15 ir Nr. 01-1-66511-15, tam reikalingas papildomas laikas, taip pat dar nesuėjo terminas pareiškėjos paaiškinimui pateikti, todėl prašė tarnybinio patikrinimo terminą dėl prokurorės V. B. veiksmų pratęsti iki 2016 m. spalio 31 d.

6.4. Generalinėje prokuratūroje 2016 m. rugsėjo 27 d. gautas pareiškėjos paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo nedarbinga, gulėjo ligoninėje, tuo metu jai pavesti darbai nebuvo priskirti kitiems prokurorams, dėl to susikaupė didelis darbo krūvis. Prokuroras V. P., tuo metu vykdydamas Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, netolygiai skirstė darbo krūvius, netenkino pareiškėjos prašymo pavesti padėjėjams surašyti nutarimų projektus, susiūti bylų medžiagą ir kt.

6.5. Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 17.2-10844 kreipėsi į Šeštojo skyriaus prokurorą V. P., prašė pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos paaiškinime išdėstytų argumentų, palyginti jos darbo krūvius su kitų skyriaus prokurorų darbo krūviais nurodytu laikotarpiu. Šeštojo skyriaus prokuroras V. P. 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2.S-(208711)-43940 pateikė paaiškinimus, pridėjo juos patvirtinančius dokumentus.

6.6. Generalinėje prokuratūroje 2016 m. spalio 13 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. K. tarnybinis pranešimas Nr. 2.T-(207)-657, kuriame nurodyta, kad prokurorė V. B. 2016 m. rugpjūčio 10 d. neatvyko į paskirtą teismo posėdį Vilniaus rajono apylinkės teisme, o 2016 m. rugsėjo 29 d. vėlavo į paskirtą teismo posėdį tame pačiame teisme.

6.7. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė 2016 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-5912 informavo generalinį prokurorą apie naujai paaiškėjusius prokurorės V. B. galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, siūlė dėl to pradėti tarnybinį patikrinimą bei sujungti jį su 2016 m. rugpjūčio 10 d. pradėtu tarnybiniu patikrinimu, patikrinimo terminą nustatant (pratęsiant) iki 2016 m. gruodžio 2 d.

6.8. Generalinė prokuratūra 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimu Nr. 17.2-12210 informavo pareiškėją, kad yra duomenų, kad ji padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 20 d. pažeidė proceso sprendimų priėmimo bei kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo terminus 14 IT bylų, taip pat po nurodytų sprendimų priėmimo kai kuriems proceso dalyviams pavėluotai išsiuntė (ar visai neišsiuntė) priimtų proceso sprendimų (nutarimų) kopijas bei nepateisinamai ilgai neperdavė nurodytų IT bylų IT įstaigai ir (ar) teismui, tokiu būdu vilkindama šiuos IT procesus, pažeisdama proceso dalyvių teises bei prokuroro pareigą pagal kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d. aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas valstybinio kaltinimo palaikymo srityje. Paprašė per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą, nurodė, kad paaiškinimas gali būti pateiktas tik dėl naujų pranešime nurodytų faktų.

6.9. Generalinėje prokuratūroje 2016 m. lapkričio 30 d. gautas pareiškėjos paaiškinimas, kuriame ji nesutiko su jai inkriminuojamais pažeidimais.

6.10. Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė 2016 m. gruodžio 12 d. surašė Išvadą Nr. 17.9-7125 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės V. B. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota veikti, dėl jos veiksmų (neveikimo) atsirado neigiami padariniai, todėl yra pagrindas konstatuoti kelis jos padarytus tarnybinius pažeidimus, t. y. kad:

1) nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 20 d. ji pažeidė proceso sprendimų priėmimo bei kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo terminus 12 IT bylų bei nepateisinamai ilgai neperdavė nurodytų IT bylų IT įstaigai ir (ar) teismui, tokiu būdu vilkindama šiuos IT, pavėluotai informavo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, tuo pažeisdama prokuroro pareigą pagal kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (į pažeidimų terminą neįskaitytas prokurorės 9 dienų laikino nedarbingumo 2016 m. gegužės 16 d.

– 2016 m. gegužės 24 d. laikotarpis), be to, prokurorė 2016 m. rugpjūčio 10 d. aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas valstybinio kaltinimo palaikymo srityje; 2) 2016 m. vasario 24 d. gavusi IT bylą Nr. 01-1-66511-15 pareiškėja kaltinamąjį aktą joje surašė tik 2016 m. kovo 29 d., dėl kaltinamojo akto surašymo termino pratęsimo į aukštesnįjį prokurorą nesikreipė, todėl 26 dienomis pažeidė terminą kaltinamajam aktui surašyti; 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. išsiuntė kaltinamąjį aktą vertimui į Generalinės prokuratūros Vertimų skyrių, vertimas Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštame skyriuje gautas 2016 m. gegužės 16 d. (pareiškėjos nedarbingumo laikotarpiu), taigi kaltinamąjį aktą su vertimu kaltinamajam pareiškėja įteikė 2016 m. gegužės 26 d., tačiau baudžiamąją bylą Nr. 01-1-66511-15 su kaltinamuoju aktu Vilniaus rajono apylinkės teismui išsiuntė tik 2016 m. birželio 1 d., nors privalėjo išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną; prie kontrolės bylos nepridėjo kaltinamojo akto vertimo nuorašo ir dokumento, patvirtinančio kaltinamojo akto įteikimą kaltinamajam nuorašo; 3) 2016 m. sausio 29 d. gavusi IT bylą Nr. 01-1-67307-15 su 2016 m. sausio 26 d. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl būtinumo gauti informaciją apie mobilaus ryšio telefono SIM kortelės įeinančius ir išeinančius skambučius, nepateisinamai vėlai – praėjus 76 dienoms (2016 m. balandžio 14 d.) priėmė nutarimą susipažinti su nurodyta informacija, 2016 m. balandžio 15 d. gavo IT teisėjo sutikimą dėl šios informacijos gavimo, tačiau IT bylą kartu su nurodytu nutarimu IT įstaigai tyrimui tęsti grąžino dar po 19 dienų (2016 m. gegužės 3 d.);

4) būdama tinkamai (2016 m. liepos 27 d. per prokuratūros dokumentų valdymo sistemą) informuota apie 2016 m. rugpjūčio 10 d. 10.30 val. vyksiantį Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-927/2016 be pateisinamų priežasčių (dėl savo nerūpestingumo) į šį teismo posėdį atvyko pavėlavusi, todėl teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas. Išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais ir neveikimu prokurorė V. B. pažeidė BPK 2 straipsnio, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir IT organizavimo rekomendacijos) 7, 9 ir 20 punkto 2 dalies, Kaltinamojo akto surašymo rekomendacijų 9, 26 ir 27 punktų, Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 80 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto nuostatas ir reikalavimus. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą, įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją ir profesinių žinių lygį, rekomenduoti skirti papildomą dėmesį pareiškėjos tarnybinei veiklai ir, paaiškėjus naujiems pažeidimų požymiams, inicijuoti tarnybinius patikrinimus ir (ar) siūlyti surengti atlikti neeilinį pareiškėjos tarnybos vertinimą.

6.11. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė 2016 m. gruodžio 16 teikimu Nr. 17.9.-7298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ kreipėsi į generalinį prokurorą siūlydama pripažinti, kad prokurorė V. B. padarė tarnybinius pažeidimus ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, pritarti siūlymams, nurodytiems Išvados rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose.

6.12. Generalinis prokuroras 2016 m. gruodžio 27 d. Įsakymu Nr. P-807 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei V. B.“ pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas gavo informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri patvirtino, kad nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. (9 kalendorines dienas) pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Byloje pateikta IT bylų procesinių veiksmų lentelė patvirtina, kad atsakovas atitinkamų bylų patikrinimo pažeidimo terminą dėl šios aplinkybės sumažino 9 dienomis.

8. Prokuroras V. P. nurodė, kad pareiškėjos darbo krūvis aptariamu laikotarpiu buvo vienas mažiausių Šeštajame skyriuje ir pats mažiausias tarp jai pagal specializaciją priskirtus kontroliuoti ir vadovauti IT. Informuodama apie laikiną nedarbingumą, pareiškėja apie tai, kad pas ją kabinete yra IT medžiagų, prokurorui V. P. neužsiminė. 2016 m. gegužės 16 d. buvo peržiūrėti teismo posėdžiai, kuriuose pavesta dalyvauti pareiškėjai ir darbas paskirstytas taip, jog teismuose bylos būtų nagrinėjamos nepertraukiamai. 2016 m. gegužės 17 d. nuspręsta patikrinti, ar prokurorei iki jos nedarbingumo buvo perduota IT medžiagų, kuriose būtina priimti procesinius sprendimus.

Nustatyta, jog prokurorė savo žinioje turi IT medžiagų, kuriose būtina priimti procesinius sprendimus. Visos IT medžiagos buvo paimtos ir pradėtos analizuoti, jų skaičius buvo didelis ir pareikalavo papildomų laiko sąnaudų. Pareiškėja 2016 m. gegužės 18 d. pasirodė darbe, paaiškino, kad dar serga, kada ketina sugrįžti dar nežino, tačiau dar keletą dienų tikrai bus ligoninėje. Apie tai, kad prokurorė nedarbingumo laikotarpiu buvo darbe, patvirtina jos siųsti dokumentai (prokuratūros dokumentų valdymo sistemos duomenys). 2016 m. gegužės 20 d. pareiškėja vėl pasirodė darbe, kokius darbus ji atlikinėjo nėra žinoma.

Vėliau nustatyta, kad prokurorė nedarbingumo laikotarpiu priėmė sprendimą dėl IT bylos Nr. 01-1-36923-15 nutraukimo ir išsiuntė raštą Generalinei prokuratūrai dėl nesutikimo su 2016 m. gegužės 10 d. atestacinės komisijos išvada. Nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. buvo analizuojamos IT medžiagos, kurios buvo pateiktos pareiškėjai procesiniam sprendimui priimti. Dėl šiose medžiagose nustatytų pažeidimų buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir inicijuotas tarnybinis patikrinimas. 2016 m. gegužės 24 d. prokurorei grįžus į darbą, jai buvo perduotos aptariamos IT medžiagos ir nurodyti terminai procesiniams sprendimams priimti.

Per visą aptariamą laikotarpį pareiškėja tik vieną kartą kreipėsi dėl pavedimo prokuroro padėjėjui surašyti kasacinio skundo projektą, daugiau į vyriausiąjį prokurorą dėl procesinių dokumentų projektų rengimo pareiškėja nesikreipė. Pareiškėjos darbe nuolat pastebimi tarnybinės veiklos trūkumai – ji nuolat pažeidžia IT terminų tęsimo tvarką, netinkamai kontroliuoja IT eigą, toje pačioje byloje priima prieštaringus procesinius sprendimus, nevykdo įstatymo reikalavimų laiku informuoti proceso dalyvius apie priimtus procesinius sprendimus, nuolat vėluoja arba visai neatvyksta į teismo posėdžius, užmiršus apie posėdžio laiką, jai trūksta kvalifikacijos surašant procesinius sprendimus ir kitus dokumentus, mintis dėsto nerišliai.

9. Teismas pažymėjo, kad minėtas prokuroro V. P. išdėstytas aplinkybes patvirtina duomenų valdymo sistemos duomenys (dokumentų ir užduočių sąrašas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. pranešimas, kuriame pranešama apie prokurorės neatvykimą, Šeštojo skyriaus operatyvinio susirinkimo protokolas. Pareiškėja šiame susirinkime dalyvavo, todėl apie darbo paskirstymą prokuroro padėjėjams, vykdomą išimtinai tik su vyriausiojo prokuroro rezoliucija, žinojo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad prašė skirti padėjėją padėti jai ir kad šį jos prašymą atsakyta tenkinti.

10. Atsakovas išreikalavo informaciją apie visų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorų darbo krūvius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir nustatė, kad prokurorų vidutinio darbo krūvio koeficientas Šeštame skyriuje nurodytu laikotarpiu buvo 1,2692, prokurorės V. B. – 1,4738 (didesnis už vidutinį), o prokuroro V. P. paaiškinime minimų prokurorių J. S. ir V. D. – atitinkamai 1,0891 ir 0,9944. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas atsakingai vykdė patikrinimo procesą ir iš gautų duomenų pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos krūvis didesnis už vidutinį, t. y. atsakovas nebuvo šališkas. Atsakovas taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja įvairiais laikotarpiais (nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 4 d., nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. bei nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) IT terminams tęsti pavadavo kitus prokurorus, tačiau kiti prokurorų pavadavimo darbai, t. y. procesinių sprendimų priėmimas, valstybinio kaltinimo palaikymas ir kt., buvo skirstomi tolygiai visiems skyriaus prokurorams.

11. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo tyrimas atliktas išsamiai ir objektyviai. Atsakovas, tikrindamas pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir vykdydamas tyrimą, pasinaudojo nustatyta teise rinkti visą reikalingą informaciją bei užtikrino visapusišką ir objektyvų tyrimą.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors BPK tiesiogiai nenustato terminų, per kuriuos gavęs bylą iš IT įstaigos prokuroras privalo priimti proceso sprendimus, tačiau prokuroras turi vadovautis bendromis baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 2 str., 44 str. 5 d. ir 10 d., 176 str.), IT organizavimo rekomendacijų 7 ir 9 punktuose suformuluotomis nuostatomis dėl proceso koncentruotumo, intensyvumo bei prokurorui suteiktų įgaliojimų imtis visų priemonių, kad IT būtų atliktas per trumpiausią laiką, taip pat Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 80 punktu, kuris nustato, kad gautos patikrinti IT, kontrolės bylos, asmenų prašymų, pareiškimų, skundų nagrinėjimo bylos ir atsisakymų pradėti IT medžiagos patikrinamos per 20 dienų nuo gavimo prokuratūroje.

13. Byloje pateikti duomenys dėl prokurorės V. B. IT medžiagų gavimo, proceso sprendimų priėmimo ir IT medžiagos išsiuntimo patvirtina, kad pareiškėja nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. birželio 20 d. pažeidė proceso sprendimų priėmimo bei kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo terminus 12 IT bylų bei nepateisinamai ilgai neperdavė nurodytų IT bylų IT įstaigai ir (ar) teismui, vilkindama šiuos IT, pavėluotai informavo proceso dalyvius apie priimtą sprendimą, pažeisdama prokuroro pareigą pagal kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-66511-15 gavusi IT bylą 2016 m. vasario 24 d. kaltinamąjį aktą joje surašė tik 2016 m. kovo 29 d., t. y. po 33 dienų, nors pagal BPK jį turėjo surašyti per 7 dienas; kaltinamąjį aktą įteikė 2016 m. gegužės 26 d., o bylą su kaltinamuoju aktu teismui išsiuntė tik 2016 m. birželio 1 d. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi dėl termino pratęsimo. Teismas sutiko su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad šio pažeidimo padarymo laikotarpiu prokurorė kitų prokurorų nepavadavo, neinformavo skyriaus vadovo apie didelį darbo krūvį, kuris trukdo jai tinkamai atlikti pareigas, todėl atsakovas konstatuodamas pažeidimą šių aplinkybių nevertino pareiškėjos naudai ir konstatavo, kad pareiškėja vėluodama atlikti procesinius veiksmus padarė pažeidimą.

15. Byloje pateikti informacinių sistemų duomenys ir bylų medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2016 m. sausio 29 d. gavusi IT bylą Nr. 01-1-67307-15 su 2016 m. sausio 26 d. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl būtinumo gauti informaciją apie mobilaus ryšio telefono SIM kortelės įeinančius ir išeinančius skambučius, nutarimą susipažinti su nurodyta informacija priėmė praėjus 76 dienoms, IT teisėjo sutikimą dėl šios informacijos gavimo gavo 2016 m. balandžio 15 d., o IT bylą kartu su nurodytu nutarimu IT įstaigai tyrimui tęsti grąžino dar po 19 dienų. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja procesinius veiksmus atliko nepateisinamai vėlai, pažeidusi BPK nuostatas.

16. Byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. pranešimas patvirtina, kad prokurorė, būdama tinkamai informuota apie 2016 m. rugpjūčio 10 d. 10.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-927/2016, be pateisinamų priežasčių į šį teismo posėdį atvyko pavėlavusi, todėl teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta Vilniaus rajono apylinkės teismo raštinės vedėja D. A. parodė, kad tuo metu ji dirbo sekretore, skambino į prokuratūrą pasiteirauti, kas iš prokurorų turėjo atvykti, buvo informuota, kad posėdyje turėjo dalyvauti prokurorė V. B., susisiekė su ja telefonu ir pasakė, kad ji neatvyko posėdį, todėl teikimo nagrinėjime dalyvavo kitas prokuroras. Pokalbio metu į raštinę atėjo teisėjos Jolantos Bagdonienės sekretorė pasiteirauti prokurorės V. B. telefono, kadangi prokurorė vėluoja į posėdį, prokurorė apie šią situaciją buvo informuota telefoninio pokalbio metu. Dėl prokurorės V. B. vėlavimo teisėjai Jolantai Bagdonienei teko atidėti bylos nagrinėjimą.

17. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta Vilniaus rajono apylinkės teismo raštinės darbuotoja S. S. parodė, kad prokurorai, pavėlavę į teismo posėdžius, ateina į raštinę pasiteirauti apie bylos eigą. Pareiškėja dažniau nei kiti prokurorai vėluoja į teismo posėdžius.

18. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja, žinodama apie teismo posėdį ir į jį nevykdama, į teismą atvykusi tik informuota kolegės, elgėsi nerūpestingai. Dėl šio pažeidimo kilo neigiami padariniai, t. y. nebuvo laiku įgyvendintas prokuratūrai pavestas uždavinys, neįvykdyta prokuratūrai priskirta funkcija ir tuo pakenkta jos autoritetui, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta 2016 m. rugpjūčio 10 d. atvykus visiems proceso dalyviams, jos nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip 2 mėnesius ir pareikalavo papildomo prokuratūros ir teismo darbo laiko bei sąnaudų.

19. Tokiais veiksmais ir neveikimu prokurorė V. B. pažeidė BVK 2 straipsnio, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, IT organizavimo rekomendacijų 7, 9 punktų ir 20 punkto 2 dalies, Kaltinamojo akto surašymo rekomendacijų 9, 26, 27 punktų, Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 80 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto nuostatas ir reikalavimus. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirta pati švelniausia Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teikime buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes skiriant nuobaudą, taip pat į pareiškėjos tarnybos eigą, jos charakteristiką, todėl skirta nuobauda nelaikytina per griežta. Pareiškėja tiek Generalinei prokuratūrai teiktuose paaiškinimuose, tiek skunde teismui, tiek teismo posėdyje neprieštaravo, kad padarė pažeidimus, tačiau juos laikė mažareikšmiais. Teismas nesutiko su šiuo pareiškėjos teiginiu, sprendė, kad buvo padarytas Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimas, prokuroro vardą žeminantys poelgiai, tarnybinis nusižengimas.

20. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad du pranešimai su skirtingu pažeidimų kiekiu pareiškėjai buvo siųsti todėl, kad tarnybinio patikrinimo metu renkant įrodymus buvo nustatyti nauji pažeidimai. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas generalinio prokuroro ir kartu su teikimu bei Išvada išsiųstas pareiškėjai susipažinti į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Byloje pateikti teikimo, Išvados ir Įsakymo išrašai patvirtina, kad pareiškėja su šiais dokumentais buvo supažindinta 2016 m. gruodžio 30 d. Nustatytos aplinkybės, kad priėmus Įsakymą jis su kitais dokumentais nedelsiant buvo išsiųstas susipažinti pareiškėjai, paneigia jos teiginius, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą.

III. 21. Pareiškėja V. B. apeliaciniame skunde ir jo patikslinime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartotinai dėsto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodo, kad:

22.1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad pagal 2016 m. liepos 12 d. Nuostatų redakciją tikrinamas prokuroras turi teisę tik susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, o 2012 m. sausio 9 d. Nuostatų redakcijoje buvo nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada tikrinamam prokurorui turėjo būti įteikiama pasirašytinai ir per 5 dienas prokuroras galėjo teikti paaiškinimus dėl tokioje išvadoje nurodytų aplinkybių. Toks 2016 m. liepos 12 d. redakcijos Nuostatų reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoms Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktui. Iki pareiškėjos nubaudimo prokuratūroje buvo laikomasi Taisyklių 9 punkto bei 2012 m. sausio 9 d. redakcijos Nuostatų 29 punkto, o pakeitus Nuostatus tikrinamam prokurorui nesuteikiama teisė apsiginti nuo tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodytų faktų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad 2016 m. liepos 12 d. Nuostatų redakcija prieštarauja teismų praktikai.

22.2. Galutinio pranešimo apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, kvalifikuotą Išvadoje, teikime ir Įsakyme, pareiškėja negavo, todėl laiko, kad pranešimas apie padarytą tarnybinį pažeidimą, iš viso nebuvo įteiktas, pareiškėja su jo kvalifikacija nebuvo supažindinta, paaiškinimo nerašė ir jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė. Pranešime apie padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu asmuo įtariamas, nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, ji turi būti įforminama ta pačia tvarka kaip ir pradinis pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. asmeniui turi būti įteikiamas naujas pranešimas apie padarytą tarnybinį nusižengimą.

22.3. Įsakyme, Išvadoje ir teikime nenurodyta, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė pavėlavusi atvykti į 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdį. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ką reiškia Įsakymo formuluotė „pažeidė 20 dienų patikrinimo terminą ir IT bylą grąžino po ... dienų“ ir koks norminis aktas tai nustato.

22.4. Sprendžiant, ar buvo vilkinamas IT, vertinama, ar buvo pažeisti BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, ir tik pagal proceso dalyvių skundus IT teisėjas, susipažinęs su IT medžiaga bei surengęs posėdį, gali konstatuoti tokį vilkinimą. Priimdamas tokį sprendimą teismas vadovaujasi BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, kuri nenustato 20 dienų IT patikrinimo termino. Pareiškėja vienintelė Vilniaus apygardos prokuratūroje nubausta papeikimu už minėtą 20 dienų IT patikrinimo termino nesilaikymą, o tai reiškia, kad darbe ji buvo diskriminuojama. Tai matyti ir iš pareiškėjos atestacijos, kurią pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų yra akivaizdus kerštas už pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

22.5. Pareiškėja 2016 m. gegužės 16 d. skambino prokurorui V. P., pranešė, kad serga ir nurodė, kokios bylos bus teisme ir kur padėtos šių bylų kontrolės bylos, leisdama jas paimti iš kabineto. Telefonu pareiškėja taip pat nurodė, kad IT medžiagoje Nr. 01-1-36923-15 IT terminas baigsis 2016 m. gegužės 18 d., klausė, ar prokuroras šį terminą pratęs. Prokurorui atsisakius pratęsti terminą pareiškėja atėjo į darbą ir prieš savo valią priėmė procesinį sprendimą. Darbe pareiškėja buvo ir 2016 m. gegužės 20 d., nes rašė kasacinį skundą, kurį elektroniniu paštu išsiuntė prokurorui V. P., nes 2016 m. gegužės 23 d. buvo paskutinė kasacinio skundo pateikimo diena. Prokuroro V. P. teiginiai, esą jis visas bylas pasiėmė ir ėmė analizuoti, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjai grįžus IT medžiagos buvo jos kabinete ir jose reikėjo priimti sprendimus. Pareiškėja vykdo IT kontrolę, rengia įtarimų projektus tyrėjams, reikalui esant pati atlieka IT veiksmus, dažnai lankosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate ir tikrina pareigūnų bylas ir, nors budėti komisariate nustatyta tik vieną dieną per mėnesį, pareiškėja tai daro keletą kartų pagal poreikį. Todėl prokuroro V. P. argumentai dėl pareiškėjos veiklos vertinimo neatitinka tikrovės.

22.6. Darbo su IBPS mokymai buvo organizuoti tik 2016 m. spalio 5 d., iki to laiko visiems prokurorams teko patiems mokytis dirbti su naujai įdiegta sistema. Su IBPS nemokėjo dirbti ir policijos pareigūnai, kurie atsiųsdavo IT medžiagas neužpildę reikiamų duomenų. Šių duomenų neužpildžius, IBPS neleisdavo prokurorui priimti procesinių sprendimų, todėl prokuroras buvo priverstas visus reikiamus duomenis į IBPS suvesti pats. Prokuroro padėjėjai, sužinoję, kad į sistemą nesuvesti duomenys, kuriuos turi suvesti policijos pareigūnai, kategoriškai atsisakydavo ruošti procesinių sprendimų projektus, todėl kreiptis į vadovą su prašymu duoti IT medžiagas prokuroro padėjėjams procesinių sprendimų projektams ruošti nebuvo prasmės. Darbdavys sudarė netinkamas darbo sąlygas – 2016 m. sausio 29 d. įdiegė naują sistemą neapmokęs su ja dirbti bei privertė prokurorus dirbti už policijos pareigūnus, kurie taip pat nebuvo paruošti darbui su IBPS ir nesugebėjo tinkamai atlikti savo funkcijų tuo apsunkindami prokurorų darbą, todėl Įsakymo teiginys, kad pareiškėja pažeidimus padarė neveikimu, yra įžeidžiantis ir diskredituojantis pareiškėją kaip prokurorę.

22.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą išreikalauti 2016 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad kiti prokurorai už tokius pačius pažeidimus buvo tik įspėti žodžiu.

22.8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 80 punkto norma dėl IT bylos grąžinimo IT įstaigai per 20 dienų yra pasenusi ir turėtų būti panaikinta.

22.9. Kaltinamojo akto surašymo procedūra IBPS yra dar sudėtingesnė nei kitų procesinių sprendimų priėmimas, todėl nuo šios sistemos įdiegimo praėjus vos mėnesiui, 2016 m. kovo 3 d. gavusi IT bylą Nr. 01-1-66511 kaltinamajam aktui surašyti, pareiškėja dar nemokėjo to daryti. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko gavusi konsultaciją. Atsakovas už šį nedidelį pažeidimą galėtų pareiškėją bausti tik tuo atveju, jeigu jis pats būtų suteikęs normalias darbo sąlygas. Pareiškėjos ir atsakovo kaltė yra mišri, o tokiu atveju teismų praktikoje laikomasi principo nebausti pažeidimą padariusio asmens, juo labiau, kad pažeidimas buvo menkavertis ir pareiškėja už jį galėjo būti įspėta žodžiu. Be to, joks kitas prokuroras, išskyrus pareiškėją, už šį pažeidimą nebuvo nubaustas.

22.10. Pranešimas apie 2016 m. rugpjūčio 10 d. 10.30 val. teismo posėdį buvo gautas 2016 m. liepos 27 d., tačiau dėl kažkokio sutrukdymo pareiškėja savo darbo kalendoriuje pasižymėjo tik jo laiką, o 2016 m. rugpjūčio 10 d. 10.40 val. pavėluotai atsivertusi darbo kalendorių iš karto paskambino į Vilniaus rajono apylinkės teismą, sužinojusi apie teismo posėdį į jį išvyko ir teisme buvo 11.15 val., tačiau byla jau buvo atidėta. Pirmosios instancijos teisme apklausta D. A. šio įvykio gerai neprisiminė, todėl faktus iškraipė. Ji nurodė, kad skambino į prokuratūrą, tačiau iš tiesų jai skambino pati pareiškėja. Be to, tokių pažeidimų yra padarę ir kiti prokurorai, tačiau dėl jų veiksmų tarnybiniai patikrinimai pradėti nebuvo.

22.11. Byloje Nr. 01-1-67307-15 IT buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 8 d., todėl IT terminas baigėsi 2016 m. birželio 8 d. Pareiškėjai 2016 m. balandžio 14 d. surašius nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), 2016 m. balandžio 15 d. teisėjui sankcionavus šį nutarimą, su juo iš karto susipažino ir naudojosi IT pareigūnai. Įdiegus IBPS visiškai nereikalinga, kad IT byla būtų tuojau pat grąžinta IT įstaigai. Ne iš karto priimtas nutarimas dėl susipažinimo su dokumentais (informacija) įtakos bylos eigai neturėjo, neigiamų pasekmių nesukėlė, nes susipažinus su dokumentais (informacija), reikšmingų duomenų nebuvo gauta.

23. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimuose į pareiškėjos apeliacinį skundą ir jo patikslinimą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti. Papildomai nurodo, kad prokuratūros vidinio teisės akto – Nuostatų pakeitimai nėra šios administracinės bylos dalykas. Svarbu tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Nuostatuose įtvirtintų procedūrų.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Taisyklės yra taikomos kitai asmenų grupei – valstybės tarnautojams, Taisyklių nuostatos prokurorams niekada nebuvo taikomos.

25. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir diskriminavo pareiškėją. Tai, kad teismas pareiškėjos prašymus išsprendė jai nepalankiu būdu, nereiškia, kad teismas buvo šališkas, suinteresuotas ar turėjo išankstinę nuomonę.

26. Pareiškėjos tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas ne dėl vieno pažeidimo, o dėl sistemingų nuolat pasikartojančių jos darbo trūkumų. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo pranešta ne tik apie Dokumentų valdymo tvarkos aprašo pažeidimus, bet ir apie pavėluotą kaltinamojo akto surašymą, kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų vilkinimą, vėlavimą į teismo posėdžius. Taigi prokuroro, kuris nuolat pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tarnybinio patikrinimo inicijavimas yra pagrįstas ir logiškas bei neturi diskriminavimo požymių. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pažeidimo IT Nr. 01-1-67307-15.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė pageidaujanti, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinus byloje esančius duomenis, tai, kad proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o prašymo bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėja nepagrindė jokiais motyvais, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

32. Kaip matyti iš pareiškėjos apeliacinio skundo, jame pareiškėja iš esmės kelia tuos pačius nesutikimo su atliktu tarnybiniu patikrinimu bei skundžiamu generalinio prokuroro įsakymu argumentus, kurie jau buvo vertinami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir į juos atsakyta teismo sprendime. Atsižvelgdama į minėtus apeliacinio proceso ypatumus, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei jų motyvacija, todėl jų nekartoja, o tik papildo atsižvelgdama į kitus (naujus bei papildomus) apeliacinio skundo argumentus.

33. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų naujos redakcijos Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų redakcija, suteikianti galimybę tikrinamam prokurorui tik susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintam Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punktui. Toks reguliavimas, pareiškėjos teigimu, pažeidžia ir jos teisę apsiginti nuo pateiktų kaltinimų, nes patikrinimo išvada pasirašytinai nėra įteikiama.

34. Minėtų Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad tikrinamas prokuroras turi teisę: teikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, dokumentus ir kitus duomenis; tarnybinio patikrinimo metu turėti įgaliotą atstovą; raštu reikšti motyvuotus nušalinimus tikrintojui ar komisijos nariui (nariams); priėmus galutinį sprendimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, teikimu, generalinio prokuroro sprendimu, o Nuostatų 35 punkte nustatyta tvarka ir su kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, gauti jos kopijas. Pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 977 (ginčui aktuali redakcija įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 23 d.) patvirtintų Taisyklių 9 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, <...> baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo medžiaga. Taigi, abiejuose teisės aktuose numatytos iš esmės panašios asmenų, įtariamų tarnybinių nusižengimų padarymu, teisės atliekant tarnybinį patikrinimą, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Nuostatų prieštaravimo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Taisyklių nuostatoms atmestini. Pareiškėja turėjo realią galimybę teikti rašytinius paaiškinimus dėl tarnybinių pažeidimų ir šia teise pasinaudojo. Kita vertus, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prokurorų pavaldumą nustato šis Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai. Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), <...> įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Pagal Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalį prokurorų padaryti įstatymų pažeidimai, tarnybiniai nusižengimai nagrinėjami šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Šis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas generaliniam prokurorui suteikė teisę patvirtinti, be kita ko, ir Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatus.

35. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą buvo įteiktas tą pačią dieną, dėl kurio ji 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakovui pateikė išsamų rašytinį paaiškinimą, išdėstydama savo poziciją. Kitas, 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pranešimą, tyrimo eigoje paaiškėjus, kad pareiškėja galimai padarė dar ir kitus tarnybinius pažeidimus, jai buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d. Be kita ko, dėl visų pranešimuose nurodytų tarnybinių pažeidimų, pareiškėja generalinei prokuratūrai 2016 m. lapkričio 30 d. vėl pateikė išsamų paaiškinimą, įvardindama jį „Dėl nesutikimo su pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą“. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia V. B., jai įteikti pranešimai apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punkto, nei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 20 punkto reikalavimams. Pareiškėja buvo ne tik informuota apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, bet kartu jai pateikta ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu bei pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime pakankamai nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai aprašė nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su kiekvienu pareiškėjai inkriminuotu tarnybiniu nusižengimu, jas įvertino teisiniu požiūriu ir atitinkamai kvalifikavo. Išvadoje, be kita ko, aptartas bei įvertintas pareiškėjos darbo krūvis, tačiau jos turėtas darbo krūvis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pateisinti 2016 m. vasario – balandžio mėn. iš ikiteisminio tyrimo įstaigų gautų bylų nesavalaikį patikrinimą ir procesinių sprendimų priėmimo bei kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo terminų pažeidimą net keliolikoje (12) bylų, o po procesinių sprendimų priėmimo dar ilgą laiką (14 – 77 dienas) vėluoti jas grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Nei dideliu darbo krūviu, nei kitomis pareiškėjos nurodytomis priežastimis negalima pateisinti ir jos vėlavimo į jai iš anksto žinomus teismo posėdžius ar nenuvykimo į juos.

37. Prokurorų funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

38. Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prokurorai privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ir pavedimus. Pagal Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų – nusikaltimų, todėl prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai, o nustačius, kad prokuroras netinkamai atliko minėtas savo pareigas arba jų neatliko, jam taikoma tarnybinė atsakomybė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A552-17/2014; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1378-520/2017 ir kt.). Taigi prokuroras gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

40. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 170 str. 2 d.). Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per 3 mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

41. Ikiteisminių tyrimų terminų kontrolės tvarkos aprašo (2012 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1-300 redakcija) 2 punkte yra pakartotas BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, o Aprašo 6 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos teiginiai, kad konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimą gali tik teisėjas surengęs posėdį, nagrinėjamos bylos požiūriu visiškai nereikšmingi ir atmestini. Juolab, kad pareiškėja teisės normose nustatytų procesinių sprendimų priėmimo bei kitų prokuroro kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo terminus pažeidinėjo priimdama procesinius sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ar jį sustabdyti, kurie (kaip matyti iš jų apimties ir turinio) nereikalauja didelių darbo laiko sąnaudų.

42. Nors pagal teismų praktiką bylose dėl neveikimu padarytų tarnybinių nusižengimų būtina nustatyti, ar asmuo veiką neveikimo forma padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.), nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjai tinkamai atlikti savo, kaip prokurorės, kontrolės ir priežiūros funkciją. Teigdama, kad kaltinamąjį aktą IT byloje Nr. 01-1-66511 ji vėlavo surašyti dėl tos priežasties, jog prokuratūroje įdiegus IBP sistemą, ji nebuvo apmokyta su ja dirbti, pareiškėja nepateikė duomenų, jog dėl to kreipėsi į vadovybę, tačiau jai buvo atsisakyta suteikti pagalbą. Taip pat nenustatyta, o ir pareiškėja neįrodė, kad buvo kokios nors pateisinamos priežastys, dėl kurių ji vėluodavo ar nenuvykdavo į teismo posėdžius.

43. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra tik abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir neįrodyti, pareiškėja mėgina faktines bylos aplinkybes pakreipti sau palankia linkme ir pateisinti padarytus pažeidimus, tačiau jos teiginiai įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pareiškėjai už sistemingą tarnybinių pareigų netinkamą vykdymą pareikšta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Byloje nėra duomenų, o ir pareiškėja jokių konkrečių duomenų, kad buvo diskriminuojama kitų prokurorų atžvilgiu, nepateikė ir nenurodė.

44. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą ir neobjektyvumą apeliaciniame skunde grindžia iš esmės teismo procesine veikla (pateiktų prašymų netenkinimu, tam tikrų aplinkybių neišsiaiškinimu), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, tad nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.

45. Apibendrindama aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šio pobūdžio bylose. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo generalinio prokuroro įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė