2025-01-22 Nr. AB-1241-3-61-3-00239-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-162-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00239-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus kelis kartus tikslino (toliau – skundas), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-16816 bei Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (8.1Mr) ir atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti advokato pakeitimo klausimą; 2) įpareigoti Tarnybą suteikti advokatą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Generalinės ar kitų prokuratūrų darbuotojus ir visus pareigūnus, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo perdavusius pareigūnams, kurių veiksmai buvo skundžiami; 3) A. Ž. iš atsakovų solidariai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas (patikslintas) buvo priimtas nagrinėti.

Nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti administracinę bylą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsniu, 67 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis bei 71 straipsniu, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, pareiškėjui A. Ž. išsiųsti gautus atsiliepimų nuorašus (skaitmenines kopijas) ir, paskyrus teismo posėdį, bylos proceso dalyviams išsiųsti teismo šaukimus. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad ji yra neskundžiama.

Nesutikdamas su teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė šią teismo nutartį panaikinti, įpareigoti bylą iš esmės nagrinėsiančius teisėjus pateikti išvadas dėl tarpusavyje susijusių teismo procesų sujungimo arba galimybės bylos nagrinėjime panaudoti susijusių teismo procesų medžiagą, įpareigoti teismą iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų išreikalauti papildomus prašytus pateikti įrodymus bei atsiliepimus ir spręsti atsakovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų bei liudytojų dalyvavimo bylos nagrinėjime tiesiogiai klausimą, siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką teismo procesą.

Nesutikimą su teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi A. Ž. argumentavo tuo, kad ji buvo priimta bylos proceso šalims nedalyvaujant, buvo pateiktas tik vienas atsiliepimas į pareiškėjo skundą ir nebuvo išspręsti klausimai dėl bylos šalių dalyvavimo bylos nagrinėjime, dėl bylų sujungimo bei papildomų įrodymų išreikalavimo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. 2024 m. lapkričio 18 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad jo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo baigtas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina proceso šalių teisę pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, kai tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiama nutartis, kuria buvo baigtas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą, visiškai neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad jo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis panaikinti, įpareigoti bylą iš esmės nagrinėsiančius teisėjus pateikti išvadas dėl tarpusavyje susijusių teismo procesų sujungimo arba galimybės bylos nagrinėjime panaudoti susijusių teismo procesų medžiagą, įpareigoti teismą iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų išreikalauti papildomus prašytus pateikti įrodymus bei atsiliepimus ir spręsti atsakovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų bei liudytojų dalyvavimo bylos nagrinėjime tiesiogiai klausimą, siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką teismo procesą.

Pareiškėjas paaiškina, kad su teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi nesutinka, kadangi ji, kaip ir teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis, buvo priimta už akių, bylos šalims nedalyvaujant. A. Ž. nuomone, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi, jis turi teisę tokias nutartis apskųsti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas galbūt tyčia vadovaujasi blogąją administracinių teismų praktika Lietuvos Respublikos piliečių bylose prieš valstybės institucijas ir visokiausiais būdais trukdo ekonomiškam, nešališkam bei objektyviam bylos nagrinėjimui. A. Ž. mano, kad tokius veiksmus teismas atlieka galbūt todėl, kad jam įtaką daro Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, vyresnieji teisėjai ar politinės grupuotės, kurie formuoja ydinga teismų praktiką, ribojančią tarpusavyje tiesiogiai susijusių bylų sujungimą, papildomų įrodymų išreikalavimą bei trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimą į bylą ir jų dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip atimdami teisę į nešališką bei objektyvų teismo procesą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pareiškėjas prašo šį jo atskirąjį nagrinėti kartu su 2024 m. lapkričio 18 d. (nurodyta atskirojo skundo data – 2024 m. lapkričio 13 d. – laikytina rašymo apsirikimu) atskiruoju skundu ir aptaria šio atskirojo skundo turinį.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tarnybos nuomone, A. Ž. atskirajame skunde keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Tarnyba pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Tarnyba pažymi, kad paprastai yra laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą). Tarnyba nurodo, kad ji sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo skundžiama Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria buvo baigtas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą, visiškai neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama, todėl teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties panaikinimo.

Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais, todėl dėl kitų jo keliamų klausimų institucija išsamesnių argumentų neteikia.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors proceso šalys turi teisę atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, tačiau šia teise galima pasinaudoti tik esant nustatytoms sąlygos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017, 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-246-602/2022). Atitinkamai Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

2024 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde A. Ž. prašė panaikinti teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria buvo nutarta baigti pasiruošimą nagrinėti bylą ir atlikti kitus su bylos nagrinėjimu susijusius procesinius veiksmus.

Vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnis, nustatantis pasiruošimo nagrinėti administracines bylas teisme tvarką, neįtvirtina, kad nutartis, kurioje buvo nuspręsta baigti pasiruošimą bylos nagrinėjimui, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Vertinat atskirojo skundo objekto atitiktį Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-83-629/2024, 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-484-492/2024). Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniu sprendimu, kuriuo baigiamas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą, pareiškėjo teisės nėra kažkaip varžomos ar nepagrįstai apsunkinamos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-782-261/2021). Taigi, šiuo atveju yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 18 d. atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti A. Ž., nėra priskirta teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, t. y. negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad šio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis yra neskundžiama. Nors A. Ž. teigia, kad teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį priėmė jam nedalyvaujant, todėl jis, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi, tokią nutartį gali apskųsti, tačiau toks pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas. A. Ž. nurodytoje nuostatoje yra kalbama apie laiką, per kurį gali būti apskųsta teismo nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, tačiau ji nereiškia, kad atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiamos visos pirmosios instancijos teismo proceso šalims nedalyvaujant priimtos nutartys, kadangi tokiu atveju būtų nepaisoma aptartų Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kad atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Atskirajame skunde A. Ž. taip pat teigia, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, tačiau šio teiginio nepagrindžia. Pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismui daromos įtakos taip pat nėra niekuo pagrįsti ir vertinami kaip subjektyvi A. Ž. nuomonė. Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir skundžiamos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad, priimdamas minėtą nutartį, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas ar suvaržęs pareiškėjo teises.

Padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria buvo nutarta baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negali būti skundžiama, teisėjų kolegija šios teismo nutarties pagrįstumo nevertina.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde reiškiami prašymai (įpareigoti pirmosios instancijos teismą atlikti procesinius veiksmus) nėra sprendžiami apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą pagal šį A. Ž. atskirąjį skundą, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamesnių motyvų neteikia.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria buvo baigtas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą, nesant sąlygų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama. Atsižvelgusi į tai, kad A. Ž. atskiruoju skundu ginčijo nutartį, kurios apskundimo atskiruoju skundu galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo 2024 m. lapkričio 18 d. atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti A. Ž. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė