9f18dfac-e649-4350-9ace-6befddd0f6ce · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5624-358/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04876-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Ramunei Bulavaitei dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. I., jo atstovui advokatui P. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J.

I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustatė: J. I. 2014-06-21 apie 12.20 val. Kaune, Islandijos pl. ties namu Nr. 32, vairuodamas automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė stovintį automobilį. Nesustojęs iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai.

Apgadinti abu automobiliai. Å iais veiksmais J. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.J. I. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi. PaaiÅ¡kino, kad buvo padaryta nedidelė žala, todėl, neįvertinęs pasekmių, nuvažiavo. Nejautė, kad kliudė kitÄ automobilį, nors abejonių buvo. Tik nuvažiavus į degalinę, pastebėjo, kad jo automobilis nežymiai apgadintas.

KitÄ automobilį kliudė deÅ¡inės pusės durelėmis. Kitam automobiliui paskaičiuota 1740 litų žala.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡tyrus Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties J. I. veiksmuose. LAT bylose, panaÅ¡iose savo aplinkybėmis į nagrinėjamÄ , yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

LAT pasisako, kad sprendžiant ar asmens veika - pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos ir elgėsi neteisėtai.

PrieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kaip pavyzdys tokio pobÅ«džio bylose yra LAT nutartys 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012. Mano, kad Å¡ioje situacijoje J. I. teisės pažeidimÄ padarė, nesuvokdamas, kad darÄ s pažeidimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimu. Tai ne tik žala, kuriÄ jis padarė, bÅ«tų atlyginta, bet netgi ir jam pačiam buvo naudinga nepasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kadangi jo automobilis taip pat bÅ«tų suremontuotas, kas dabar jau nebus atlikta. IÅ¡ jo duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis neneigė tos aplinkybės, kad padarė įvykį. Dar daugiau, paaiÅ¡kėjus žalos dydžiui, jis Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino nedelsiant.

IÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis ne ginasi agresyviai, bet iÅ¡ esmės sutinka su tuo, kad jis padarė tokį įvykį ir yra dėl jo kaltas. Apklausus jo motinÄ , matyti, kad jis buvo nepakankamai rÅ«pestingas, kad pats įsitikintų ar jis padarė eismo įvykį, ar nepadarė. Mama pasakė, kad nieko neįvyko ir davė jam suprasti, kad galima važiuoti toliau. Akivaizdu, kad asmuo sÄ Å¾iningai klydo. Tuo labiau, kad tai jam pasakė motina ir jis manė, kad iÅ¡ tikrųjų nieko neįvyko, kad kontakto nėra ir jis, iÅ¡lyginęs automobilį, nuvažiavo toliau.

Galima aiÅ¡ku teigti, kad tai yra motina, kad ji yra Å¡aliÅ¡kas asmuo ir kad reikia remtis kito liudytojo parodymais, kad buvo smÅ«gis ir kad jis iÅ¡girst negalėjo. Tačiau negalim praleisti to momento, kad liudytojas nurodė, kad jo dukra grįžo su apgadintu automobiliu ir nebuvo nustatytas kaltininkas. Vadinasi, Å¡is liudytojas, liudydamas taip kategoriÅ¡kai, nori atsikerÅ¡yti už jam padarytÄ skriaudÄ . Visi kiti įrodymai rodo ir teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principai leidžia daryti prielaidÄ , kad asmuo nesuvokė padaręs tokį įvykį ir nesÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Tokiu bÅ«du jo veiksmuose nėra ATP sudėties. Pats asmuo pripažįsta tÄ Ä¯vykį, nors, kaip jis pats nurodo, kad nesuvokė padaręs įvykį, bet įvykį pripažįsta, gailisi, taip pat nedelsiant atlygino žalÄ . Tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas turėtų atsižvelgti į pateiktus dokumentus. Tai jo charakteristika iÅ¡ darbovietės (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad jam yra reikalingas automobilis. Taip pat matyti, kad jis dirba ir kitoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas patekti iÅ¡ vienos į kitÄ darbovietę.

Taip pat yra pateikti duomenys, kad jis globoja ir rÅ«pinasi senele L. B., gim. (duomenys neskelbtini), m. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų, L. B. serga sunkia forma demencija ir jÄ slaugo anÅ«kas J. I.. Pacientė yra priklausoma nuo kito asmens. Tai yra ypatingos aplinkybės, kurios turėtų apspręsti administracinę nuobaudÄ . ATPK 301 str. dispozicija sudaro galimybę teismui taikyti Å¡velnesnę nuobaudÄ negu numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas tokioje situacijoje turi atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes.

Å ioje situacijoje yra 2 lengvinančios aplinkybės, kad asmuo prisipažįsta kaltu, gailisi ir kad žala yra atlyginta. Jeigu teismas nuspręstų, kad jo veiksmuose yra ATP sudėtis, tai turėtų taikyti ATPK 301 str. ir taikyti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ negu numatyta sankcijoje, kadangi tai nebuvo pavojingos veikos, tai daugiau nesusipratimas negu tyčinis administracinis pažeidimas.Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai ,kad  J. I. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Liudytojas G. U. parodė, kad apgadintas įmonės automobilis. Prekybos centro „Mega“ aikÅ¡telėje pastatė automobilį. Sugrįžus prie automobilio, vienas pilietis pasakė, kad jo automobilį kÄ tik apgadino kitas automobilis ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tas pilietis užrašė jam automobilio valstybinį numerį.

Tuomet jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Automobilis priklauso įmonei, padaryta žala žymi. Liudytoja L. I. parodė, kad birželio 21 d. ji su sÅ«numi buvo prekybos centre „Mega“. Ji sėdėjo keleivio vietoje. SÅ«nus ketino pravažiuoti tarp dviejų automobilių. Per deÅ¡inės pusės veidrodėlį stebėjo, kad buvo arti kito automobilio, tačiau smÅ«gio neiÅ¡girdo, kontakto nepastebėjo. SÅ«nus dirstelėjo į jÄ , ji pasakė, kad nieko neįvyko ir važiuojam. PaaiÅ¡kinime parašė, kad kliudė kitÄ automobilį, nes susidÅ«rė su Å¡iuo faktu.

Mano, kad sÅ«nus nesuvokė padaręs eismo įvykį, jų automobilio apgadinimai minimalÅ«s.Liudytojas M. A. Z. parodė, kad datos tiksliai neprisimena. Prie prekybos centro „Mega“ pasistatė automobilį ir su žmona ėjo į prekybos centrÄ . Pro juos tarp dviejų eilių pravažiavo Toyota Auris ir keistai suko į tarpÄ tarp dviejų maÅ¡inų ir deÅ¡ine puse kliudė automobilį Mersedes Benz džipÄ . Buvo smÅ«gis, iÅ¡girdo trenksmÄ . Toyota Auris nesustojo, vairuotojas neiÅ¡lipo, pavažiavo atgal, tada į tÄ tarpÄ Ä¯važiavo ir nuvažiavo toliau.

Matė, kas sėdėjo Å¡alia Toyota Auris vairuotojo, įsiminė Å¡io automobilio valstybinį numerį. Beeinant į prekybos centrÄ , atėjo Mersedes Benz automobilio vairuotojas, todėl jam perdavė visÄ informacijÄ . Parodė, kad vairuotojas ne tik turėjo iÅ¡girsti smÅ«gį, bet jis užsikabino už kito automobilio, todėl atliko manevrÄ , t.y. pavažiavo atgal ir tik tuomet iÅ¡važiavo.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad J. I. 2014-06-21 apie 12.20 val. Kaune, Islandijos pl. ties namu Nr. 32, vairuodamas automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė stovintį automobilį.

Nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai(b.l.1).Iš 2014-06-21 tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad eismo įvykį 2014-06-21 12.20 val. betarpiškai matė liudytojas M. Z., kuris nurodė pasišalinusio asmens automobilio markę ir valstybinį numerį (b.l.4).Protokole nurodytas aplinkybes pagrindžia eismo įvykio vietos schemos duomenys, iš kurių nustatyta, kad automobiliui Mersedes Benz apgadintas priekinis bamperis, t.y. nubraukta dešinės pusės šoninė dalis (b.l.5).2014-06-21 paaiškinime J.

I. nurodo, kad neapskaičiavo trajektorijos ir jo vairuojamas automobilis durelėmis kliudė kito automobilio kampÄ , tačiau iÅ¡sigandęs iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo (b.l.6).2014-06-21 paaiÅ¡kinime liudytoja L. I. paaiÅ¡kino, kad buvo kliudytas greta stovėjęs automobilis, tačiau ji sÅ«nui J. I. liepė nesustoti ir važiuoti toliau.Liudytojas M. Z. 2014-06-23 paaiÅ¡kinime nurodė, kad pro Å¡alį pravažiavo Toyota Auris juodos spalvos, iÅ¡girdo smÅ«gį, atsisuko ir pamatė, kad Å¡is automobilis kliudė stovintį Mersedes markės džipÄ .

Staiga vairuotojas pavažiavo atgal ir greitai nesustodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l.8).2014-06-21 paaiškinime liudytojas G. U. paaiškino, kad buvo apgadintas įmonei priklausantis automobilis. Nepažįstamas asmuo nurodė kaltininko automobilio valstybinį numerį (b.l.9).Iš 2014-06-21 transporto priemonės Toyota Auris techninės apžiūros akto nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Mersedes Benz apgadinimų aukštį ir pobūdį (b.l.13). Teismas sutinka su atstovo argumentais, kad teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str.1 d. gali būti padarytas tik esant tyčiai.

Tačiau nepagrįsti argumentai, kad nagrinėjamojoje byloje J. I. nesuvokė padaręs teisės pažeidimus. Pats J. I. pripažino padaręs teisės pažeidimus. IÅ¡ liudytojos L. I. paaiÅ¡kinimo matyti, kad J. I. suprato kliudęs kitÄ automobilį, tačiau ji paliepusi jam važiuoti toliau. Liudytojas M. Z. betarpiÅ¡kai matė eismo įvykį, girdėjo smÅ«gio garsÄ , be to nurodė, kad J. I. tik pavažiavęs atbuline eiga galėjo iÅ¡važiuoti, nes jo automobilis buvo „ užsikabinęs“ už automobilio Mersedes Benz.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, o atstovo paminėti argumentai dėl liudytojo nepatikimumo pagrįsti tik prielaidomis. Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.J. I. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, kad J. I. dirba keliose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai. IÅ¡ L. B. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pacientė yra visiÅ¡kai priklausoma nuo kito asmens, yra slaugoma anÅ«ko J. I. (b.l.24-34). Ä®vertinant nustatytas lengvinančias aplinkybes bei paminėtus raÅ¡ytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimalios sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos administracinės nuobaudos.

Galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iÅ¡ pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimÄ padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijasTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str., 286 - 288, 293 str., nutaria:

J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno Å¡imto) (28 EUR) litų bauda;padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų (868 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudÄ paskirti 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų (868 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.NutarimÄ vykdyti nukreipti protokolÄ suraÅ¡iusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas iÅ¡siunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                               Audronė Levinskienė