9f16f464-d313-493e-aac5-75ceb8b2ec8a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-613-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25861-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4; 2.2.2.8.2; 2.5.7; 3.2.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 7 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. J. ir M.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-431-934/2016 pagal ieÅ¡kovų E. J. ir M. J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Morolda“ dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. M., S. M., G. S., Č. M., R. K., R. K., V. K., R. K., V. A., L. P., Ž. Å ., A. D.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai E. J. ir M. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu bei panaikinti 981-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – Bendrija) visuotinio narių susirinkimo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta likviduoti BendrijÄ ; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2008 m. spalio 3 d. aktÄ , kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio plotas yra 0,236 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), buvo perduotas UAB „Morolda“ nuosavybei; taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams nuosavybės teise po 1/4 Žemės sklypo dalį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad M. M. ir R. K. (steigėjai) susitarė ir nusprendė žemės sklypo teritorijoje vykdyti gyvenamųjų namų statybÄ . Gyvenamųjų namų statybai vykdyti buvo nuspręsta steigti juridinį asmenį – BendrijÄ , kurios vardu bus perkamas žemės sklypas. IeÅ¡kovai, M. M. ir R. K. (steigėjai), siekdami įgyvendinti savo susitarimus, 2003 m. spalio 30 d. susirinko į gyvenamojo namo statybos bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ , kuriame buvo nuspręsta įsteigti BendrijÄ .

Bendrija buvo įsteigta 2003 m. lapkričio 7 d. Bendrijos steigiamojo susirinkimo metu buvo patvirtintas bendrijos narių sÄ raÅ¡as: ieÅ¡kovai, M. M. ir R. K.. Bendrijos primininku buvo iÅ¡rinktas M. M., kuris iÅ¡liko jos pirmininku iki pat Bendrijos likvidavimo.Bendrijos steigėjai kiekvienas iÅ¡ jų lygiomis dalimis įnešė pajinius įnaÅ¡us. 2003 m. lapkričio 13 d. buvo sudarytos Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias Bendrija žemės sklypÄ Ä¯gijo už bendrÄ 465 200 Lt sumÄ , t. y. 134 731,23 Eur.

Nors žemės sklypas buvo nupirktas Bendrijos vardu, tačiau jos nariai (steigėjai) laikė, kad kiekvienas iÅ¡ jų faktiÅ¡kai turi teisę į 1/4 žemės sklypo dalį, kadangi tokiÄ teisę garantuoja įneÅ¡to pajinio įnaÅ¡o dydis. IeÅ¡kovai, bÅ«dami Bendrijos nariais, kitų narių atžvilgiu veikė vedami tarpusavio pasitikėjimo, abipusės naudos ir kiekvieno nario (steigėjo) interesų įgyvendinimo idėjomis. Atitinkamai, ieÅ¡kovai laikėsi nuomonės, kad ir kiti Bendrijos nariai veikė vedami tokių pačių idėjų.2005 m. sausio 15 d.

Vilniaus miesto tarybai priėmus sprendimÄ â€žDėl pritarimo teritorijos tarp Geležinio vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programai ir Å¡ios teritorijos detaliųjų planų rengimui“ Nr. 1-661, kuriuo numatyta, kad žemės sklype galima statyti komercinės paskirties statinius, Bendrijos nariai pradėjo svarstyti, kad žemės sklype galima statyti ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės paskirties pastatus. IeÅ¡kovas E. J. ėmėsi iniciatyvos dėl nekilnojamojo turto projektų žemės sklype vystymo.

Neradus sutarimo dėl žemės sklypo plėtojimo, ieÅ¡kovų vaidmuo Bendrijoje tapo pasyvesnis. 2007 m. prasidėjus ekonominei krizei, bet kokios naudingos žemės sklypo vystymo ar pardavimo galimybės buvo itin apribotos. IeÅ¡kovai negaudavo jokių kvietimų aptarti Bendrijos reikalus, per visÄ Bendrijos gyvavimo laikotarpį, nebuvo Å¡aukti nei į vienÄ Bendrijos visuotinį narių susirinkimÄ . IeÅ¡kovai, kaip Bendrijos nariai, buvo iÅ¡kviesti į VMI, tuomet tapo žinoma, kad UAB „Morolda“, kurios akcininkas ir vadovas yra M.

M., tapo Bendrijos nariu, o pati Bendrija 2009 m. buvo likviduota. Iki 2010 m. rugsėjo 28 d. M. M. priklausė 50 % UAB „Morolda“ akcijų. IeÅ¡kovai iki iÅ¡kvietimo į VMI nežinojo nei vieno Å¡ių faktų. Taigi likviduojant BendrijÄ ieÅ¡kovams priklausanti po 1/4 žemės sklypo dalis buvo neteisėtai perleista ne jų, o UAB „Morolda“ nuosavybėn. IeÅ¡kovams apie tokias aplinkybes nieko nebuvo žinoma, nors tai ir visiÅ¡kai nesuderinama su tikslais ir susitarimais, kurių pagrindu buvo įsteigta Bendrija ir įgytas žemės sklypas.

Niekada jiems priklausančio Bendrijos pajaus niekam neperleido, nebuvo įkeitę ar kitu bÅ«du apriboję savo turimų teisių į jį, neteikė praÅ¡ymo paÅ¡alinti iÅ¡ Bendrijos bei neegzistavo joks pagrindas, kuriuo remiantis ieÅ¡kovai galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ Bendrijos. IeÅ¡kovams, kaip Bendrijos nariams, priklausė iÅ¡imtinė teisė dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose ir spręsti dėl naujų narių priėmimo į BendrijÄ , jos likvidavimo, turto perleidimo ir kitus. Tačiau ieÅ¡kovai iÅ¡ M.

M. (pirmininko) kvietimo atvykti į Bendrijos visuotinį narių susirinkimÄ , kuriame galėjo bÅ«ti sprendžiamas UAB „Morolda“ priėmimo į Bendrijos narius klausimas, negavo. IeÅ¡kovai jokiu kitu bÅ«du nebuvo informuoti ir nežinojo apie galimÄ UAB „Morolda“ priėmimÄ Ä¯ BendrijÄ . Taigi visuotiniame narių susirinkime, kuris galimai vyko, ieÅ¡kovai nedalyvavo. Taigi UAB „Morolda“ priėmimo į BendrijÄ aplinkybės ieÅ¡kovams yra neaiÅ¡kios ir nežinomos, tikėtina, kad UAB „Morolda“ buvo priimta į BendrijÄ paprasčiausiai neteisėtai – nesilaikant numatytos tvarkos, klastojant dokumentus.

UAB „Morolda“ tapimas Bendrijos nare yra neteisėtas, nebuvo laikomasi naujų narių priėmimo tvarkos. Jeigu ir buvo priimtas Bendrijos sprendimas priimti UAB „Morolda“ į Bendrijos narius, M. M., neinformuodamas ieÅ¡kovų apie visuotinį narių susirinkimÄ , pasielgė nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, nesudarė bÅ«tinų sÄ lygų ieÅ¡kovams įgyvendinti nario teises. IeÅ¡kovai taip pat nebuvo informuoti apie 2008 m. rugsėjo 2 d. priimtÄ sprendimÄ likviduoti BendrijÄ , 2008 m. spalio 3 d.

Bendrijos likvidatoriaus Č. M. pasiraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo priėmimo – perdavimo aktÄ , kuriuo visas Žemės sklypas perduodamas UAB „Morolda“ nuosavybėn. Tokie sprendimai turėjo esminę reikÅ¡mę tiek Bendrijai, kadangi buvo sprendžiamas tolimesnis jos egzistavimo klausimas, tiek ieÅ¡kovams, kadangi tai neatsiejamai susiję su jo turtiniais interesais. Visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų, sprendimas likviduoti BendrijÄ yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl to turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo pat jo sudarymo (niekinis) ir panaikintas.Atsakovas UAB ,,Morolda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai dalyvavo steigiant bendrijÄ , tačiau buvo paÅ¡alinti iÅ¡ jos, t. y. ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovai nebuvo bendrijos nariais. IeÅ¡kovai nesumokėjo pajaus, dėl to iÅ¡ Bendrijos narių buvo paÅ¡alinti ir bendrijos veikloje nedalyvavo, bendrijos veikla nesidomėjo. E. J. aplinkybę, kad į bendrijÄ Ä¯nešė po 465 500 Lt dydžio pajinį įnaÅ¡Ä , grindžia 2005 m. balandžio 20 d. Vienkartine gyventojo (Å¡eimos) turėto turto deklaracija, kurioje nurodoma, jog jis turėjo privalomo registruoti turto už 26 000 Lt, 160 430 Lt piniginių lėšų, bei Vertybinių popierių už  470 500 Lt, iÅ¡ kurių 465 500 pažymėti 72 indeksu, t. y. kaip dalys, pajai.

Å is dokumentas neįrodo įnaÅ¡o į bendrijÄ Ä¯neÅ¡imo fakto. Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-225 nustatė ir patvirtino, jog visi bendrijos narių įnaÅ¡ai buvo įneÅ¡ti į Bendrijos kasÄ Ä¯forminant kasos pajamų orderiu, iÅ¡duodant pajus įneÅ¡usiems asmenims kasos pajamų orderio kvitus. Pajininkas R. K. pajų apmokėjo pavedimu. IeÅ¡kovas M. J. taip pat neįrodė, jog įnešė pajinį įnaÅ¡Ä , nes 2014 m. sausio 27 d. duodamas paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad pajaus į bendrijÄ neįnešė ir pasitraukė iÅ¡ bendrijos.

Likviduojant BendrijÄ , Bendrija kreditorių neturėjo. Bendrija ginčo sklypÄ Ä¯sigijo už iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ sumÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ savo pajininkų kaip pajinius įnaÅ¡us, pagal iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius ir pavedimu. IÅ¡ savo narių, tarp kurių nėra įtraukta ieÅ¡kovų ir jų įnaÅ¡o, bendrija gavo         1 952 965 Lt sumÄ , t. y. sumÄ , kuri ir buvo panaudota sklypo pirkimui, bei su tuo susijusioms iÅ¡laidoms padengti (iÅ¡laidos notarui, teisinei registracijai ir pan.).

Kitų pajamų bendrija neturėjo. IeÅ¡kovai ginčijamo Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimo metu bei ginčijamo sandorio sudarymo metu Bendrijos nariais nebuvo, todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Antra vertus, Bendrija yra likviduota, todėl ji dalyvių neturi. Atsakovas prašė taikyti 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ginčijamas sprendimas įregistruotas vieÅ¡ajame registre 2008 m. spalio 2 d. ir jo pagrindu 2009 m. kovo 29 d.

Bendrija iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas ženkliai. Ginčo žemės sklypo perdavimo atsakovui UAB „Morolda“ faktas taip pat nuo 2008 m. lapkričio 7 d. yra įregistruotas vieÅ¡ajame registre. Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovai, tiek apie ginčijamo sprendimo priėmimÄ , tiek apie tariamÄ jų teisių pažeidimÄ turėjo galimybę sužinoti dar 2008 metais, tačiau ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2014 metais. Tretieji asmenys V.

A., L. P., A. D., R. K., R. K. ir R. K. pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kuriais prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimai iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovai pinigų už pajus neįmokėjo ir nepateikė jokio dokumento įrodančio pinigų įmokėjimo faktÄ , bendrijos reikalais nesidomėjo ir bendrijos veikloje nedalyvavo. Bendrijos turtas priklauso tik bendrijos nariams, įneÅ¡usiems pinigus į bendrijÄ . Ä®naÅ¡ams į bendrijÄ patvirtinti buvo iÅ¡duoti kasos pajamų orderio kvitai.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre ginčijamas sprendimas dėl Bendrijos likvidavimo išviešintas 2008 m. rugsėjo 12 d., Bendrija išregistruota 2009 m. kovo 26 d. Žemės sklypo pirkimo pardavimo faktas bei Turto perdavimo-priėmimo aktas išviešintas 2008 m. lapkričio 7 d. Ieškovas M. J., 2014 m. sausio 27 d. duodamas paaiškinimus VMI, iš esmės nurodė, jog pasirašius Bendrijos steigimo sutartį dalyvavimas bendrijoje baigėsi, kadangi pajaus neįnešė, todėl nutarė išeiti iš bendrijos narių.

Pasitraukęs iÅ¡ Bendrijos narių, tolimesne bendrijos veikla nesidomėjo. Teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus M. J. nurodė, jog apie sprendimÄ likviduoti bendrijÄ sužinojo 2014 metais, kuomet gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ VMI. IeÅ¡kovas E. J., 2014 m. sausio 20 d., duodamas paaiÅ¡kinimus VMI, iÅ¡ esmės nurodė, jog apie tai, kad Bendrija yra likviduota ir kad yra parduoti pajai sužinojo tik 2013 m. vasarÄ , kuomet mokesčių inspekcija pakvietė paaiÅ¡kinti turimo pajaus pardavimo aplinkybes. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovas E. J. ieÅ¡kinį teismui pateikė 2014 m. liepos 31 d. o M. J. – 2015 m. vasario 10 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas E. J. praleido 3 mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovui M. J. apie ginčijamus sprendimus tapo žinoma 2014 m. sausio 27 d., kuomet jis buvo apklausiamas VMI, o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2015 m. vasario 10 d., nors vėliausiai galėjo pateikti 2014 m. balandžio 27 d, taigi ieÅ¡kinio senaties termino praleido.

Teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. Dėl reikalavimų panaikinti sprendimÄ likviduoti BendrijÄ , Turto perdavimo-priėmimo aktÄ bei taikyti restitucijÄ Teismas konstatavo, jog steigiamojo susirinkimo 2003 m. spalio 30 d. protokolo pagrindu BendrijÄ Ä¯steigė 4 asmenys: M. M., M. J., E. J. ir R. K.. Bendrijos pirmininku buvo iÅ¡rinktas M. M., o Bendrijos revizoriumi – M. J.. 2003 m. lapkričio 7 d. vieÅ¡ame registre įregistruoti Bendrijos įstatai, kurie galiojo iki bendrijos likvidavimo.

Bendrijos susirinkimo, kuriame dalyvavo keturi bendrijos nariai, 2010 m. lapkričio 10 d. protokolu nutarta pirkti žemės sklypÄ už 1 920 000 Lt. Ginčo dėl Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių tarp Å¡alių nekilo. IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog jiems nebuvo praneÅ¡ta apie priimtus sprendimus dėl jų tariamo paÅ¡alinimo, pajinių įnašų perleidimo ir Bendrijos likvidavimo. Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovų argumentais sutiko iÅ¡ dalies ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Bendrijos pirmininkas M.

M. bÅ«tų laikęsis Ä®statuose numatytų procedÅ«rų, informuojant ieÅ¡kovus apie numatomus svarstyti klausimus dėl jų paÅ¡alinimo, naujų narių priėmimo ir galiausiai dėl bendrijos likvidavimo, o ir Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo byloje nėra. Be to, pats trečiasis asmuo M. M., duodamas paaiÅ¡kinimus VMI, nurodė, jog ieÅ¡kovams pasitraukiant iÅ¡ bendrijos narių, jokie dokumentai nebuvo suraÅ¡omi. Pasak teismo, liudytojų parodymai taip pat neįrodo, jog, visų pirma, buvo priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo, visų antra, jog ieÅ¡kovai buvo informuoti apie numatomÄ susirinkimÄ dėl jų paÅ¡alinimo.

Teismas liudytojų paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, nes sprendė, kad jie duoti suinteresuotų asmenų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Bendrijos pirmininkas M. M., nesant Ä®statų nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo iÅ¡ bendrijos, tačiau priimant naujus narius bei sprendžiant bendrijos likvidavimo klausimus, neinformuodamas ieÅ¡kovo E. J., pažeidė CK 2.82 straipsnio 3 dalį, Ä®statų 3, 21.2, 25, 27 punktų reikalavimus, todėl teismas pripažino 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ dėl bendrijos likvidavimo neteisėtu, tačiau netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti šį sprendimÄ negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, nes Bendrija yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad reikalavimai dėl juridinių asmenų organų priimtų sprendimų gali bÅ«ti reiÅ¡kiami ne juridinio asmens organui, o juridiniam asmeniui. Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai buvo pasyvÅ«s ir nedalyvavo Bendrijos veikloje, savaime nepaneigia Bendrijos pirmininko pareigos atlikti Ä®statuose numatytas procedÅ«ras, to nedarydamas, Bendrijos pirmininkas prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ . Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo M. J. nurodytų aplinkybių, pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus VMI, nurodė, jog buvo nusprendęs iÅ¡eiti iÅ¡ Bendrijos, kadangi nebuvo įnešęs pajinio įnaÅ¡o, pateiktame ieÅ¡kinyje įrodinėja, jog nebuvo informuotas apie paÅ¡alinimÄ iÅ¡ bendrijos narių.

Tokį ieÅ¡kovo elgesį, klaidinant tiek teismÄ , tiek valstybės institucijas, teismas laikė nesuderinamu su sÄ Å¾iningumo reikalavimais ir vertino kaip piktnaudžiavimÄ teise, atsisakydamas jÄ ginti (CK 1.136 straipsnio 2 ir 3 dalys). Remdamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, vertindamas juos ieÅ¡kovo nenaudai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M. J. iÅ¡stojo iÅ¡ bendrijos narių savo noru. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du siekė iÅ¡spręsti turto areÅ¡to panaikinimo klausimus, pasak teismo, negali pateisinti valstybės institucijų klaidinimo, siekiant iÅ¡imtinai sau naudos, neatskleidžiant tikrųjų ketinimų.

Kita vertus, aplinkybę, jog M. J. išstojo iš bendrijos narių, netiesiogiai patvirtina paties M. J. paaiškinimais, tai, jog nesidomėjo Bendrijos veikla bei faktas, kad nuo jos įsteigimo (2003 m.) nesikreipė dėl Bendrijos vykdomos veiklos, nors buvo paskirtas Bendrijos revizoriumi (Įstatų 32-33 punktai). Nors teismas nustatė, jog ieškovas M. J. neturi reikalavimo teisės ginčyti bendrijos priimtų sprendimų, teismas, pasisakydamas dėl E. J. pareikštų reikalavimų, susijusių su Turto perdavimo – priėmimo akto panaikinimu ir restitucijos taikymu, kartu pasisakė ir dėl M.

J. analogiÅ¡kų reikalavimų. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo E. J. pozicija, jog Ä®statų nustatyta tvarka neinformavus apie naujų narių priėmimÄ , Bendrijos likvidavimÄ buvo pažeista jo, kaip Bendrijos nario, teisė dalyvauti sprendžiant Bendrijos veiklos klausimus, tačiau vien tai nesudaro pagrindo taikyti tokius teisių gynimo bÅ«dus, kokius pasirinko ieÅ¡kovas, formuluodamas ieÅ¡kinio dalykÄ , kadangi byloje nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovas yra sumokėjęs pajinį įnaÅ¡Ä bei turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį žemės sklypo natÅ«ra.Kadangi teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai neįrodė pajaus įmokėjimo į bendrijÄ fakto.

Teismo vertinimu, viena ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai buvo deklaravę turimÄ pajų, savaime neįrodo pinigų perdavimo, sumokėjimo fakto, pajaus dydžio. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog kitais atvejais ieÅ¡kovai, M. M. ir R. K. pinigų perdavimo faktus fiksuodavo raÅ¡ytiniais susitarimais, o tai papildomai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimo faktÄ , ieÅ¡kovai neįnešė jų nurodytų 2,8 mln. Lt kaip pajinio įnaÅ¡o Bendrijai.

PrieÅ¡ingai, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad buvo 11 bendrijos pajininkų, įneÅ¡usių iÅ¡ viso 1 952 965,00 Lt sumÄ , žemės sklypas su statiniais įsigytas už 1 904 000 Lt. Taigi, nesant duomenų, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų įnešę į BendrijÄ nurodyta pajinį įnaÅ¡Ä , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti jų grÄ Å¾inimo, o ir duomenų, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų reikalavę dėl įmokėtų pajinių įnašų grÄ Å¾inimo, nepateikė (Ä®statų 13.5. punktas).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Bendrijai, o ne ieÅ¡kovams, todėl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų panaikintas ginčijamas sprendimas dėl Bendrijos likvidavimo, nesant patikimų įrodymų apie ieÅ¡kovų įneÅ¡tus pajinius įnaÅ¡us, nebÅ«tų pagrindo taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omos restitucijos – priteisti po ¼ žemės sklypo dalį. Pritaikius ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ restitucijos bÅ«dÄ , ieÅ¡kovai nepagrįstai gautų tai, kas jiems nepriklausė, todėl bÅ«tų paneigta restitucijos esmė – atkurti dėl neteisėto sandorio pažeistÄ Å¡alių turtinės padėties pusiausvyrÄ (CK 6.145 straipsnis).III.

Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymoPirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai dar 2008 metais galėjo ir turėjo sužinoti apie jų teisių pažeidimÄ , nes jokie Bendrijos narių susirinkimai nevyko nuo 2003 m. iki Bendrijos iÅ¡registravimo 2009 m.

Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos jokios Bendrijos finansinės ataskaitos, todėl tikrinti veiklÄ juridinio asmens, kurio veikla sustabdyta, apeliantams nebuvo pagrindo, nes toks buvo vieningas pajininkų sprendimas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas E. J. turėjo kreiptis į teismÄ vėliausiai per tris mėnesius nuo 2014 m. sausio 20 d., o M. J. nuo 2014 m. sausio 27 d. Apeliantai nuolat siekė susitarti taikiai su M. M.. Apeliantas M. J., duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI teigė, kad išėjo iÅ¡ Bendrijos, kadangi manė, jog tik tokiu bÅ«du galės susitarti su M.

M. ir atgauti pinigus. Apeliantų siekį susitarti ir atsakovo sudarymÄ Ä¯spÅ«džio, jog apeliantai su juo susitars taikiai, patvirtina ir byloje esantis M. M. apeliantui E. J. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini) siųsta pajaus pirkimo-pardavimo sutartis. Tik supratę, jog taikiai susitarti nepavyks, apeliantai kreipėsi į teismÄ teisminės gynybos. Apeliantų teisių pažeidimÄ lėmė akivaizdžiai neteisėti ir klaidinantys atsakovo veiksmai, kai apeliantai fiktyviai buvo nebelaikomi Bendrijos nariais.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir ex officio nesprendė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimo. Remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgus į tai, kad Bendrija buvo neteisėtai likviduota ir žemės sklypas buvo perleistas nežinant net dviem pajininkams, o atsakovas nesÄ Å¾iningai įgijo ieÅ¡kovams priklausyti turėjusį turtÄ , tai, kad atsakovas neperdavė jokių Bendrovės dokumentų į archyvÄ , kad apeliantai dėl atsakovo veiksmų turėjo pagrindo manyti, kad galės susitarti taikiai, rodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino, jei jis ir buvo praleistas.Dėl reikalavimų panaikinti sprendimÄ likviduoti BendrijÄ ir Turto perdavimo - priėmimo aktÄ Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrijos pirmininkas M.

M., nesant įstatų nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl apeliantų paÅ¡alinimo iÅ¡ Bendrijos, tačiau priimant naujus narius į BendrijÄ bei sprendžiant Bendrijos likvidavimo klusimus, neinformuodamas ieÅ¡kovo E. J., pažeidė CK 2.82 straipsnio 3 dalį, Bendrijos įstatų 3, 21.2, 25, 27 punktų nuostatas, todėl ginčijamÄ 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ dėl bendrijos likvidavimo teismas pripažino neteisėtu. Tačiau teismas netenkino reikalavimo pripažinti sprendimÄ negaliojančiu ir panaikinti jį nuo jo priėmimo momento bei taikyti restitucijÄ , konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas M.

J. klaidino tiek teismÄ , tiek VAVMI, kadangi duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI nurodė, jog buvo nusprendęs iÅ¡eiti iÅ¡ Bendrijos, nes nebuvo įnešęs pajinio įnaÅ¡o. Teismas tokį ieÅ¡kovo elgesį įvertino kaip teismo ir valstybės institucijų klaidinimÄ bei piktnaudžiavimÄ ir nurodė, kad teismas gali atsisakyti ginti tokiÄ teisę. Teismas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus vertino jo nenaudai, todėl konstatavo, kad M. J. neturi teisės ginčyti Bendrijos priimtų sprendimų.Taip pat teismas nurodė, kad nėra patikimų įrodymų, jog ieÅ¡kovas E. J. sumokėjo pajinį įnaÅ¡Ä bei turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį žemės sklypo natÅ«ra.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių pinigų perdavimo faktÄ patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad įrodymais nustatyta, jog buvo 11 Bendrijos pajininkų, įneÅ¡usių 1 952 965 Lt sumÄ , tarp kurių ieÅ¡kovų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje.Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad visÄ Bendrijos egzistavimo laikotarpį joje buvo tik keturi nariai: 2003 m. spalio 30 d.

Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokole nurodyti keturi Bendrijos steigėjai ir nariai: M. J., E. J., M. M. ir R. K.; 2003 m. lapkričio 4 d. praÅ¡yme dėl Bendrijos įregistravimo nurodyta, kad Bendrijos nariai yra tie patys keturi asmenys; Juridinių asmenų registre nuo 2003 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d. nenustatyta jokių Bendrijos organų pasikeitimų, įvykusių visuotinių narių susirinkimų ar bet kokių dokumentų pateikimo; 2003 m. lapkričio 10 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 1/1110 nurodyta, kad Bendrija nusprendžia pirkti žemės sklypÄ už 1 920 000 Lt ir kad dalyvavo visi keturi Bendrijos nariai (M.

J., E. J., M. M. ir R. K.). Šį protokolÄ pasirašė ir apeliantas M. J.. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tų buvę Å¡aukti Bendrijos narių susirinkimai, kuriuose bÅ«tų sprendžiami kokie nors klausimai, įskaitant dėl Bendrijos esamų narių paÅ¡alinimo ar naujų narių priėmimo. Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, kad visÄ Bendrijos egzistavimo laikotarpį jos nariais buvo tik M. J., E. J., M. M. ir R. K.. Tai patvirtino ir viena iÅ¡ keturių Bendrijos steigėjų R.

K., 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Ji nurodė, kad apskritai neatsimena tokio susirinkimo, kuriame būtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl ieškovų E. J. ir M. J. pašalinimo iš Bendrijos.Be to, byloje yra duomenų, kad Bendrijos įgyto žemės sklypo vystymo projektu rūpinosi tik jos nariai M. J., E. J., M. M. ir R. K. (veikdama per savo sutuoktinį R. K.): trečiasis asmuo M. M. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje patvirtino faktinę aplinkybę, kad apie 2006 metus su M.

J. ir E. J. vyko į derybas susitikti su bendrovės „Hanner“ atstovu į verslo centrÄ â€žEuropa“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl žemės sklypo. M. M. patvirtino, kad tuo metu, kai R. K. ir M. J. bendravo su bendrovės „Hanner“ atstovu, M. M. kartu su E. J. laukė prekybos centro „Europa“ patalpose; M. M. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje patvirtino, kad apie tai, kad 2005 metais vyko susitikimai su architektu G. B., kuriuose bendrai dalyvaudavo visi keturi pradiniai bendrijos steigėjai (R.

K. atstovavo savo sutuoktinę K.). Susitikimai vyko patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2014 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu architektas G. B., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino aplinkybę, kad apie 2005 metus į jį kreipėsi vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų E. J. ir prašė parengti pastato, kurį bÅ«tų galima statyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektinius pasiÅ«lymus (vizualizacijas). Liudytojas G. B. patvirtino aplinkybę, kad suprato, jog E. J. yra vienas iÅ¡ žemės sklypo savininkų; bÅ«tent apeliantai į bylÄ pateikė gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis statybos sÄ matos kopijÄ , statinio žemės sklype vizualizacijos kopijÄ , 2005 mm sausio 19 d.

Vilniaus miesto tarybos sprendimo „Dėl pritarimo teritorijos tarp Geležinio vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programai ir Å¡ios teritorijos detaliųjų planų rengimui“, Nr. 1-661 kopijÄ . Minėti įrodymai patvirtina, kad apeliantai rÅ«pinosi žemės sklypo vystymu ir turėjo su tuo susijusius dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytų dokumentų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bet koks kitas asmuo, be M.

J., E. J., M. M. ir R. K. (veikusios per savo sutuoktinį R. K.), būtų rūpinęsis žemės sklypo vystymo projektu, o ir pati Bendrija buvo įkurta tik šiam investiciniam projektui įgyvendinti.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad E. J. ir M. J. buvo pašalinti iš Bendrijos 2003 metais, nes nesumokėjo pajinių įnašų. Akivaizdu, jog apeliantai 2005-2006 metais, iki ekonominės krizės, rūpinosi žemės sklypo projekto vystymu kartu su M. M. ir buvo pristatomi kaip žemės sklypo bendrasavininkiai.

Tačiau dėl nekilnojamojo turto krizės projekto vystymas sustojo ir apeliantai pageidavo sulaukti geresnės situacijos rinkoje. Tokia situacija pasinaudojo kiti žemės sklypo projekto bendrasavininkiai – 2007 m. lapkričio 27 d. M. M. ir R. K. (Bendrijoje atstovavęs sutuoktinę R. K.) įkÅ«rė UAB „Morolda“, kuriai vėliau ir buvo perleistas žemės sklypas be apeliantų žinios.Apeliantai į bylÄ pateikė įrodymus, kad 2005 m. balandžio 20 d. E. J. Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) turėto turto deklaracijoje deklaravo 465 500 Lt Bendrijos pajų, o apeliantas M.

J. tai padarė 2005 m. balandžio 12 d. deklaracijoje. Tuo tarpu, nei vienas iÅ¡ trečiųjų asmenų nepateikė įrodymų, kad jis bÅ«tų deklaravęs tariamai turimÄ Bendrijos pajų. Tai patvirtina, jog nė vienas iÅ¡ jų iki 2005 m. gegužės 1 d. net nemanė turį Bendrijos pajų. Negana to, įstatymas imperatyviai numatė, kad nedeklaravus atitinkamo turto, asmuo negali grįsti, jog jis jį turėjo, todėl remiantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, jog Č.

M., S. M., J. K., R. K., V. A., V. K., L. P., G. S., Ž. Å ., A. D. ir R. K. neturėjo vertybinių popierių, kurių nedeklaravo iki 2005 m. gegužės 1 d. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jie neturėjo Bendrijos pajų.Atsakovo į bylÄ pateiktų kasos pajamų orderių egzistavimas paaiÅ¡kėjo tik VAVMI pradėjus mokestinį atsakovo veiklos patikrinimÄ , kuris buvo pradėtas kilus įtarimų, jog Bendrovė padidinta vertė apskaitė Bendrijos pajų įsigijimÄ . Jokių duomenų, kad dar devyni asmenys, be apeliantų, M.

M. ir R. K., buvo Bendrijos pajininkai, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad byloje buvo 11 Bendrijos pajininkų, įneÅ¡usių 1 952 965 Lt sumÄ .Tuo atveju, jei 2003 m. lapkričio 10 d., kuomet su tariamais naujais Bendrijos pajininkais buvo pasiraÅ¡omi kasos pajamų orderiai, bÅ«tų buvę priimami nauji Bendrijos nariai ir iÅ¡ Bendrijos narių bÅ«tų buvę Å¡alinami apeliantai, tai minėtu klausimu prieÅ¡ tai privalėjo bÅ«ti suÅ¡auktas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (Bendrijos įstatų 21.2, 27 punktai).

Apie tokį Bendrijos narių susirinkimÄ M. M. bÅ«tų privalėjęs informuoti apeliantus ne vėliau, kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo (t. y. ne vėliau, kaip 2003 m. lapkričio 5 d.) bei pateikti visÄ su susirinkimu susijusiÄ informacijÄ . Byloje nėra duomenų, kad M. M., kaip Bendrijos pirmininkas, įstatų nustatyta tvarka bÅ«tų inicijavęs tokį Bendrijos susirinkimÄ dėl ieÅ¡kovų paÅ¡alinimo ir naujų narių priėmimo. Tokio susirinkimo nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, nes 2003 m. lapkričio 10 d. buvo pasiraÅ¡ytas Bendrijos protokolas Nr. 1/1110, kuriame nurodyta, kad dalyvaujant visiems keturiems nariams, Bendrija nutaria pirkti Žemės sklypÄ už 1 920 000 Lt.

Minimas 2003 m. lapkričio 10 d. protokolas turi esminę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, nes patvirtina, kad likus vienai dienai iki ginčytinų kasos pajamų orderių, datuotų 2003 m. lapkričio 10 d., sudarymo, egzistuoja tik 4 bendrijos nariai. Be to, 2003 m. lapkričio 10 d. susirinkime buvo svarstomas vienintelis klausimas, t. y. klausimas dėl statinių ir žemės sklypo, pirkimo, į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtraukta klausimų dėl naujų Bendrijos narių priėmimo ar senų bendrijos narių paÅ¡alinimo, todėl akivaizdu, jog Bendrija jokių naujų pajininkų nepriėmė.Kadangi M.

M. buvo paskirtas Bendrijos pirmininku, jis ir turėjo saugoti visus Bendrijos dokumentus, tačiau 2008 m. rugsėjo 2 d., be apeliantų žinios, Bendrijos pajininku tapęs atsakovas priėmė Vienintelio Bendrijos nario sprendimÄ likviduoti BendrijÄ , o jokių Bendrijos dokumentų neperdavė saugoti archyvui. Atsakovo į bylÄ ir VAVM1 pateikti kasos pajamų orderiai neva sudaryti 2003-2004 m. Vadinasi, jų saugojimo terminas buvo deÅ¡imt metų. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokių dokumentų galėjo nebÅ«ti, nes Bendrija nurodė, kad tokių dokumentų nėra, o kiti su Bendrijos veikla susiję dokumentai galėjo bÅ«ti sÄ moningai nepateikti saugoti.

M. M., bÅ«damas tariamai tikusio vienintelio Bendrijos pajininko vadovu, turėjo galimybę pats nuspręsti, kokius dokumentus pateikti Bendrijos likvidatoriui.Visi tariami Bendrijos pajininkai giminystės, draugystės ar verslo ryÅ¡iais susiję su M. M. ir J. K.. Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjus UAB „Morolda“ veiklos patikrinimÄ , atsakovui atsirado poreikis pagrįsti, kaip atsakovas įsigijo BendrijÄ . Tačiau tiek duodami paaiÅ¡kinimus VAVMI, tiek teisme tretieji asmenys buvo nenuoseklÅ«s, esminių su sandoriais susijusių aplinkybių nežinojo.

Bendrijos narių priėmimo ir paÅ¡alinimo klausimais nuosekliai pasisakyti taip pat negalėjo. Taigi tariami pajininkai turi akivaizdų suinteresuotumÄ liudyti palankiai UAB „Morolda“, kadangi, kaip patvirtina VAVMI 2014 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas, tariami pajininkai pajus UAB „Morolda“ perleido už bendrÄ 48 000 000 Lt pinigų sumÄ , tačiau UAB „Morolda“ už pajus neatsiskaitė, o atsiskaitymas tariamai atidėtas paskolos sutartimis. Negano to, dalis tariamų pajininkų reikalavimus į UAB „Morolda“ toliau perleido susijusiems asmeninis pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis.Akivaizdų trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ ir nesudarymÄ jokių realių sandorių dėl tapimo Bendrijos pajininkais ir pinigų į jÄ Ä¯neÅ¡imo geriausiai iliustruoja trečiojo asmens L.

P. paaiÅ¡kinimai 2015 m. lapkričio 26 teismo posėdyje. Liudytojas L. P. patvirtino, kad parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai už jį parengdavo ir pateikdavo trečiasis asmuo M. M.. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo negalėjo paaiÅ¡kinti, ar įsteigė BendrijÄ , ar įsigijo pajų, ir apskritai – nežinojo, kad tariamo pajaus net nebeturi. Tai patvirtina sandorių fiktyvumÄ bei M. M. veikimÄ , siekiant perimti Bendrijos turtÄ prieÅ¡ apeliantų valiÄ . Be to, liudytojais apklausti tariami naujieji Bendrijos pajininkai patvirtino, kad nežinojo apie 2006 m. vykusius projektavimo darbus žemės sklype, atliekamus architekto G.

B., taip pat nežinojo apie vykstančias derybas su bendrove „Hanner“ dėl sklypo pardavimo. Tai netiesiogiai patvirtina tÄ aplinkybę, kad naujųjų narių priėmimas buvo fiktyvus.Pirmosios instancijos teismui pripažinus neteisėtu sprendimÄ likviduoti BendrijÄ , teismas privalėjo panaikinti 2008 m. spalio 3 d. Bendrijos turto perdavimo-priėmimo aktÄ . Tai turėjo bÅ«ti padaryta tuo pagrindu, kadangi 2 iÅ¡ 4 lygiateisių Bendrijos pajininkų nebalsavo už Bendrijos likvidavimÄ (Bendrijos įstatų 27 d.).

Tuo atveju, jei M. M. ir R. K. slapta nuo apeliantų savo pajus perleido atsakovui, tai sprendimo dėl Bendrijos likvidavimo priėmimo metu už tai bÅ«tų balsavęs tik 1 (UAB „Morolda“) iÅ¡ 3 jos narių (apeliantai ir UAB „Morolda“), todėl sprendimas negalėjo bÅ«ti priimtas. Tačiau apie tokį naujÄ narį apeliantams žinoma nebuvo, todėl pajus UAB „Morolda“ įgijo galimai klastojant dokumentus.2008 m. spalio 3 d. Žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo žemės sklypas buvo perduotas UAB „Morolda“, taip pat yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis), kadangi UAB „Morolda“ nebuvo ir negalėjo bÅ«ti vienintelis Bendrijos pajininkas, kadangi apeliantai savo pajų niekada nebuvo perleidę, taigi žemės sklypas negalėjo bÅ«ti perduotas UAB „Morolda“ nuosavybėn. Atitinkamai melagingas yra ir 2009 m. kovo 6 d. likvidavimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsiskaityta su bendrijos pajininkais (nariais), kadangi su Bendrijos nariais – apeliantais – atsiskaityta nebuvo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingiausia ir tinkamiausia priemonė apginti apeliantų teises yra taikyti restitucijÄ (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kadangi likviduota Bendrija yra pasibaigęs (iÅ¡nykęs) juridinis asmuo ir atkurti Bendrijos taikant restitucijÄ nėra galimybės, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma po Bendrijos likvidavimo jos nariams iÅ¡dalintam turtui (žemės sklypui), kadangi Bendrijos likvidavimo metu Bendrijos turtas bÅ«tų buvęs perleistas jos pajininkams. Vadinasi, laikantis teisės aktų reikalavimų apeliantams bÅ«tų tekę po ¼ dalį žemės sklypo.

Restitucija yra galima, kadangi likvidavus BendrijÄ , turtas (žemės sklypas) yra iÅ¡likęs ir žinomas jo nesÄ Å¾iningas įgijėjas (turėtojas) (UAB „Morolda), taip pat žinomi žemės sklypo dalių teisėti ir tikrieji savininkai (apeliantai). Restitucijos taikymas, grÄ Å¾inant apeliantams po ¼ žemės sklypo dalį nepažeistų restitucijos taikymo tikslo, priemonių ir atitiktų teisingumo principÄ , kadangi apeliantai, kurių nuosavybės teisė buvo paneigta neteisėtu bÅ«du, atgautų jiems priklausančiÄ nuosavybę.

Be to, apeliantai, kaip teisėti tikrieji Bendrijos pajininkai, turi teisę gauti Bendrijos turto dalį, kuri jiems priklausė likviduojant BendrijÄ , vadinasi, jie turi teisę gauti jiems priklausančiÄ turto dalį ir apginti savo nuosavybę iÅ¡reikalaudami turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, kadangi jokie prievoliniai santykiai jų nesiejo su Atsakovu (CK 4.95 straipsnio 1 dalis).Dėl apelianto M. J. sÄ Å¾iningumoM. J. teismui nurodė visas teisingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kaip apeliantas suklaidino teismÄ .

Apeliantas suklaidino ne teismÄ , bet VAVMI. Tai jis paaiÅ¡kino siekiu iÅ¡spręsti turto areÅ¡to klausimus, taip siekė suderinti visus klausinius su M. M. taikiai. Nėra numatyta jokios atsakomybės už klaidingų paaiÅ¡kinimų VAVMI pateikimÄ . Tai, kad M. J. tik pakviestas į VAVMI suprato buvęs apgautas ir siekė atgauti jam priklausantį turtÄ , siekis apginti save negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu teise (Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis). Teismas iÅ¡ esmės konstatavo apelianto tam tikrÄ nesÄ Å¾iningumÄ administracinės teisės ribose, bet ne piktnaudžiavimÄ teise civilinės teisės prasme. Teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kokias civilines teises, duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI, apeliantas įgyvendino.

PaaiÅ¡kinimų davimÄ VAVMI reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kuris numato administracines teises ir pareigas, už piktnaudžiavimÄ kuriomis CK nenumato atsakomybės. Be to, teismas nenustatė, kam butų buvusi padaryta žala tokiais tariamais veiksmais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo piktnaudžiavimÄ civilinėmis teisėmis už veiksmus, kuriais jos net nebuvo įgyvendinamos. Be to, byloje aiÅ¡kiai nustatyta, kad 2005-2006 m. abu apeliantai siekė vystyti žemės sklypo projektÄ , kartu vyko į bendrovę „Hanner“, bendraujama buvo su architektais.

Kaip nustatė teismas, nuo 2003 m. iki likvidavimo Bendrija jokios veiklos nevykdė, iÅ¡skyrus žemės sklypo įsigijimÄ . Todėl apeliantas apskritai neturėjo pareigos domėtis Bendrovės, kurios veikla sustabdyta, laukiant geresnės nekilnojamojo turto rinkos padėties, nes pasitikėjo M. M., o teismo iÅ¡vada, kad apeliantas jau nuo 2003 m. nesidomėjo Bendrijos veikla, neatitinka faktinės situacijos. Teismui konstatavus, kad nėra jokių sprendimų, jog E. J. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Bendrijos, akivaizdu, kad tokia pati situacija yra ir su M.

J. buvimu Bendrijos nariu. Jokių įrodymų, kad jis bÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ Bendrijos ar bÅ«tų balsavęs už naujų narių priėmimÄ , byloje nėra. Vadinasi, jis taip pat turėjo teisę ginčyti Bendrijos sprendimus ir gauti jos turto dalį.Tretieji asmenys M. M., S. M., V. K., L. P., Ž. Å ., A. D., R. K., R. K., R. K., J. K., V. A. pateikė atsiliepiÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, jog su apeliacinius skundu nesutinka, kadangi skundas yra nepagrįstas, ieÅ¡kovai nenuoseklÅ«s, skirtingu laiku nurodo aplinkybes, kurios esmingai skiriasi, kas tik patvirtina, jog apeliantai niekada nedalyvavo Bendrijos veikloje, jokių pajinių įnašų neatliko, nesidomėjo Bendrijos veikla, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra pagrindo.Atsakovas UAB ,,Morolda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoByloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad apeliantas E. J. apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2013 m. vasarÄ , vėliausiai 2014 m. sausio 20 d., kuomet davė paaiÅ¡kinimus VAVMI, o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2014 m. kovo 31 d., nors vėliausiai galėjo jį pateikti iki 2014 m. balandžio 20 d., taigi akivaizdu, jog E. J. praleido 3 mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.

M. J. apie ginčijamus sprendimus tapo žinoma 2014 m. sausio 27 d., kuomet jis buvo apklausiamas VAVMI, ieÅ¡kinį teismui pateikė 2015 m. vasario 10 d., nors vėliausiai galėjo pateikti iki 2014 m. balandžio 27 d., taigi jis taip pat praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Be to, 2014 m. M. J. ėjo įmonės vadovo pareigas, buvo iÅ¡rinktas Bendrijos revizijos nariu, o E. J. ėjo docento pareigas. IeÅ¡kovai visiÅ¡kai nesidomėjo Bendrijos veikla, nors įrodinėja, kad buvo investavę į BendrijÄ 2,8 mln. litų.

Esant Å¡ioms spręstina, jog apie ginčijamus Bendrijos sprendimus ieÅ¡kovai turėjo sužinoti nuo jų iÅ¡vieÅ¡inimo momento, o pasyvus elgesys ir nesidomėjimas Bendrijos veikla, negali bÅ«ti priežastimi praleistÄ terminÄ atnaujinti ar jį pateisinti. Apeliantai nei su apeliaciniu skundu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad Bendrijos pajininkai kada nors bÅ«tų priėmę sprendimÄ stabdyti bendrijos veiklÄ . Tai nauja ieÅ¡kovų nurodoma aplinkybė, kuri nebuvo tiriama ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Tuo tarpu, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.IeÅ¡kovai niekada nesikreipė į atsakovÄ dėl jų tariamai 2003 metais perduotų 2,8 mln. Lt grÄ Å¾inimo, o 2013 metais suėjo 10 metų senaties terminas. IeÅ¡kovai taip pat nesikreipė dėl ginčijamų bendrijos sprendimų panaikinimo ar 1/4 žemės sklypo kiekvienam iÅ¡ jų grÄ Å¾inimo.M. J., 2014 m. sausio 27 d. duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI, nurodė, jog pasiraÅ¡ius Bendrijos steigimo sutartį dalyvavimas bendrijoje baigėsi, kadangi pajaus neįnešė, todėl nutarė iÅ¡eiti iÅ¡ bendrijos narių.

Pasitraukęs iÅ¡ Bendrijos narių, tolimesne bendrijos veikla nesidomėjo, tuo tarpu E. J., 2014 m. sausio 20 d. duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI, nurodė, jog apie tai, kad Bendrija yra likviduota ir kad yra parduoti pajai UAB „Morolda“ sužinojo tik 2013 m. vasarÄ , kuomet mokesčių inspekcija pakvietė paaiÅ¡kinti turimo pajaus pardavimo aplinkybes. Taigi ieÅ¡kovai akivaizdžiai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Be to svarbu tai, kad ginčijamas sprendimas Juridinių asmenų registre buvo iÅ¡vieÅ¡intas dar anksčiau, t. y. 2008 m. rugsėjo 12 d.IeÅ¡kovai savo apeliaciniame skunde netiesiogiai patvirtino atsakovo bei trečiojo asmens iÅ¡dėstytas aplinkybės, jog tiek pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tiek apeliaciniu skundu siekiame ne juose nurodytų tikslų, bet siekiama atgauti skolÄ iÅ¡ M.

M., kurios pastarasis teismo posėdyje neneigė, be to, M. M. skolos faktÄ patvirtina byloje esantis M. M. E. J. iÅ¡duotas vekselis, bei M. J. iÅ¡duotas paskolos 2006 m. kovo 1 d. pakvitavimas.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas neturėjo ex officio spręsti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimo. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teises pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

IeÅ¡kovai laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas ir jo atnaujinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė ir CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Kita vertus, Å¡i byla nėra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio spręsti ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimo.Dėl Bendrijos sprendimų bei turto priėmimo - perdavimo akto panaikinimoIeÅ¡kovų nurodomi raÅ¡ytiniai įrodymai, kad visÄ Bendrijos egzistavimo laikotarpį joje buvo tik keturi nariai, patvirtina tik aplinkybę, dėl kurios Å¡ioje byloje ginčo nėra, t. y. jog apeliantai buvo Bendrijos steigėjai, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, byloje yra M.

J. 2014 m. sausio 27 d. paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis nurodė, kad pajaus į BendrijÄ neįnešė ir pasitraukė iÅ¡ Bendrijos. Å ie paaiÅ¡kinimai pateikti, kai ginčas tarp Å¡alių teisme dar nevyko, todėl nėra pagrindo abejoti jų turiniu. PozicijÄ apeliantas M. J. Å¡iuo klausimu pakeitė tik kilus ginčui teisme. Apeliantui M. J. pasitraukus iÅ¡ Bendrijos ir likus trims nariams, kvalifikuotÄ balsų daugumÄ sudarė 2 steigėjai, todėl akivaizdu, jog sprendimo dėl atsakovo E. J. paÅ¡alinimo iÅ¡ Bendrijos priėmimui užtekto kitų dviejų steigėjų balsų, t. y.

M. M. ir R. K.. Apklausti liudytojais kiti asmenys, patvirtino, kad 2004 m. pradžioje buvo Bendrijos susirinkime sprendžiamas klausimas dėl apeliantų paÅ¡alinimo iÅ¡ Bendrijos. Tai, kad protokolai neiÅ¡liko, ar susirinkimas ar buvo darnai padaryta procedÅ«rinių susirinkimo suÅ¡aukimo pažeidimų, nepaneigia kvalifikuotos Bendrijos narių valios, dėl narių paÅ¡alinimo ir naujų narių priėmimo.   Nepagrįstas apeliantų motyvas, neva aplinkybė, jog nuo 2003 m. lapkričio 30 d. Juridinių asmenų registre nenustatyta jokių organų pakeitimų, įrodo, kad visÄ Bendrijos egzistavimo laikotarpį joje buvo tik keturi nariai.

JAR įregistruotas bendrijos organas – visuotinis narių susirinkimas, o atskiri pajininkai bei revizorius niekada nebuvo ir neturėjo bÅ«ti registruoti. Kai buvo nuspręsta BendrijÄ likviduoti, likvidatore buvo paskirta V. I., vėliau Č. M..Liudytojo G. B. teisme duoti parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jis yra ieÅ¡kovo E. J. bičiulis. Kaip prisipažino pats liudytojas, jie su E. J. yra seniai pažystami, kartu žaidžia krepÅ¡inį. Kita vertus, tiek liudytoju apklaustas R. K., tiek M. M. patvirtino, jog už E. J. pagalbÄ , vystant ir realizuojant sklypÄ , buvo sutartas sėkmės mokestis E. J..

Be to, visiškai nepagrįstas įrodymais apeliantų teiginys neva apeliantai buvo pristatomi ginčo žemės sklypo bendrasavininkiais. Vienintelis asmuo, kuriam pasirodė, kad J. yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkiai yra minėtas liudytojas G. B..Byloje esančioje M. J. deklaracijoje nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. jam priklausė 2 vienetai dalių arba pajų, kurių vertė yra 380 800 Lt (o ne 465 500 Lt, kaip kad nurodyta ieškinyje). Taigi deklaracija nepatvirtina, jog ieškovui M. J. 2003 m. gruodžio 31 d. priklausė pajus ar dalis, kurios vertė yra 465 500 Lt.

Apelianto E. J. 2005 m. balandžio 20 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijoje, nurodyta, jog jis turėjo privalomo registruoti turto už 26 000 Lt, 160 430 Lt piniginių lėšų, bei Vertybinių popierių už 470 500 Lt, iš kurių 2 vienetai 465 500 pažymėti 72 indeksu, t. y. kaip dalys, pajai. Tačiau E. J. pateiktoje vienkartinėje gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijoje nėra domenų, jog ieškovui priklausė būtent 981 - osios gyvenamojo namo statybos bendrijos pajus.

Ir apskritai, iš minėtos deklaracijos negalima spręsti ar ieškovas deklaruoja, kad jam neva tai priklauso VŠĮ, GNSB, DNSB, TŪB, ar kooperatinės bendrovės pajai, be to, deklaracijoje aiškiai nurodoma, kad deklaruojami 2 pajai arba 2 dalys. Deklaracijos pateikimas yra vienašališkai ieškovo surašytas dokumentas, todėl deklaracija nepatvirtina dvišalio sandorio sudarymo, pinigų įnešimo, pajaus apmokėjimo ar tiesiog pinigų perdavimo fakto. Be to, M. J. ir E. J. pozicija dėl pinigų įnešimo fakto ir sumos dydžio yra prieštaringa.

Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad visi Bendrijos narių įnaÅ¡ai buvo įneÅ¡ti į Bendrijos kasÄ , įforminant kasos pajamų orderiu ir iÅ¡duodant pajus įneÅ¡usiems asmenims kasos pajamų orderio kvitus. Pajininkas R. K. pajų apmokėjo pavedimu. Å ios aplinkybės apeliantai nepaneigė.Likviduojant BendrijÄ , Bendrija kreditorių neturėjo. Bendrija ginčo sklypÄ Ä¯sigijo už tokiÄ pačiÄ sumÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ savo pajininkų kaip pajinius įnaÅ¡us, pagal iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius ir pavedimu, tarp kurių nėra įtraukta ieÅ¡kovo ir jo įnaÅ¡o (atmetus M.

M. grÄ Å¾intÄ sumÄ ) Bendrija gavo 1 952 965 Lt sumÄ , t. y. sumÄ , kuri ir buvo panaudota sklypo pirkimui, bei su tuo susijusioms iÅ¡laidoms padengti (iÅ¡laidos notarui, teisinei registracijai ir pan.). Kitų pajamų bendrija neturėjo.Byloje yra pateikta vieno iÅ¡ pajininkų A. D. 2005 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta deklaracija, kuria jis deklaravo pajaus įsigijimÄ bei Å¡iÄ aplinkybę nurodė teismui. Kita vertus, ieÅ¡kovai teismui neteikė praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti Å¡iuos duomenis iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Kita vertus, net ir nustačius aplinkybę, kad ne visi bendrijos nariai deklaravo Bendrijos pajų įsigijimÄ , tai savaime nepaneigia pajinių įnašų įmokėjimo fakto ir tapimo bendrijos nariais fakto. Tuo atveju, jeigu apeliantai, kurie yra broliai, bÅ«tų dalyvavę bendrijos veikloje ir nebÅ«tų paÅ¡alinti, bei apeliantas M. J. bÅ«tų toliau buvęs bendrijos nariu ir vykdęs jam, kaip revizoriui pavestas funkcijas, apeliantams minėta informacija bÅ«tų paaiÅ¡kėjusi dar 2003 - 2004 metais, nes steigimo dokumentuose ieÅ¡kovui M.

J., kaip Bendrijos revizoriui, buvo numatyta pareiga tikrinti kooperatinės bendrovės Å«kinę finansinę veiklÄ , informuoti kooperatinės bendrovės narių susirinkimÄ , valdybÄ ir administracijos vadovÄ apie kooperatinės bendrovės veiklos pažeidimus, finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikti iÅ¡vadÄ dėl kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės. Jeigu ieÅ¡kovas M. J. bÅ«tų įnešęs jo nurodomÄ pajinį įnaÅ¡Ä ir nebÅ«tų pasitraukęs iÅ¡ Bendrijos, bÅ«damas Bendrijos revizoriumi nebÅ«tų galėjęs nežinoti pajinių įnašų įneÅ¡imo, Bendrijos likvidavimo fakto ir kt.

Apeliantų argumentas, jog kasos pajamų orderių egzistavimas paaiÅ¡kėjo tik VAVMI pradėjus mokestini atsakovo veiklos patikrinimÄ , prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo medžiagai, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 20 d. patikrinimo akte nustatytoms aplinkybės, jog visi bendrijos narių įnaÅ¡ai buvo įneÅ¡ti į Bendrijos kasÄ Ä¯forminant kasos pajamų orderiu, iÅ¡duodant pajus įneÅ¡usiems asmenims kasos pajamų orderio kvitus, o pajininkas R.

K. pajų apmokėjo pavedimu.Dėl dokumentų (ne)iÅ¡saugojimo M. M. paaiÅ¡kino, jog priėmus sprendimÄ likviduoti bendrijÄ buvo paskirtas bendrijos likvidatoriaus. BÅ«tent likvidatoriui ir buvo perduota Bendrijos dokumentacija. Be to, dalį kasos pajamų kvitų pateikė tretieji asmenys.Trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ apeliantai įrodinėja neiÅ¡samiais Å¡ių asmenų parodymais. Tačiau ginčas kilęs didžiojoje dalyje dėl 2003 - 2004 metų įvykių, todėl logiÅ¡ka, jog per daugiau nei 10 metų laikotarpį asmenys gali suklysti dėl tam tikrų aplinkybių, kita vertus visi asmenys patvirtino pajų apmokėjimo faktÄ , bei tai, jog Bendrijos susirinkime buvo sprendžiamas jų, kaip naujų bendrijos narių priėmimo ir senųjų narių paÅ¡alinimo klausimas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl 981-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta likviduoti BendrijÄ , pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, 2008 m. spalio 3 d. akto, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo perduotas UAB „MoRolda“ nuosavybėn, pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, restitucijos taikymo, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovams nuosavybės teise po 1/4 žemės sklypo dalį, buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kinį atmetė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodomus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , taigi apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo Kaip vienÄ iÅ¡ savarankiÅ¡kų ieÅ¡kinio atmetimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas, atsakovui praÅ¡ant, nurodė CK 1.125 straipsnio 4 dalį ir 2.82 straipsnio 4 dalį.Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai dar 2008 metais galėjo ir turėjo sužinoti apie jų teisių pažeidimÄ .

Dėl to, kad jokie Bendrijos narių susirinkimai nevyko nuo 2003 metų iki pat Bendrijos iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro 2009 metais, apeliantams nebuvo pagrindo domėtis neveikiančios Bendrijos veikla. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams įstatyme nustatytos iÅ¡imtys – sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008 ir kt.).

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , vertintina, ar ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovų dėstomas aplinkybes, apie tai, kad apeliantų delsimÄ kreiptis į teismÄ lėmė klaidinantis atsakovo elgesys, dėl kurio jie manė pavyksiant ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieÅ¡kovų nurodomas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovų praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atskiriems ieÅ¡kinio reikalavimams pareikÅ¡ti, juolab, kad ginčijamas Bendrijos sprendimas dėl Bendrijos likvidavimo buvo iÅ¡vieÅ¡intas dar 2008 m. rugsėjo 12 d., Bendrija iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro 2009 m. kovo 26 d., Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir Turto perdavimo-priėmimo aktas sudaryti 2008 m. lapkričio 7 d.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , 2014 m. M. J. ėjo vadovaujančias pareigas įmonėje, be to, buvo iÅ¡rinktas Bendrijos revizijos nariu, o E. J. ėjo docento pareigas. Be to, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės nesidomėjo Bendrijos veikla, taigi esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovų praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovai tikėjosi atgauti pinigus iÅ¡ M.

M. taikiai, savaime negali bÅ«ti pakankama atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , juolab, kad Bendrija, kurios sprendimai yra ginčijami, kaip jau buvo minėta, iÅ¡ Juridinių asmenų registro buvo iÅ¡registruota dar 2009 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas E. J. į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. liepos 31 d., o ieÅ¡kovas M. J. – 2015 m. vasario 10 d. Dėl reikalavimų panaikinti sprendimÄ likviduoti BendrijÄ ir Turto perdavimo - priėmimo aktÄ Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrijos pirmininkas M.

M., nesant įstatų nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl apeliantų paÅ¡alinimo iÅ¡ Bendrijos, tačiau priimant naujus narius į BendrijÄ bei sprendžiant Bendrijos likvidavimo klusimus, neinformuodamas ieÅ¡kovo E. J., pažeidė CK 2.82 straipsnio 3 dalį, Bendrijos įstatų 3, 21.2, 25, 27 punktų nuostatas, todėl ginčijamÄ 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ dėl bendrijos likvidavimo teismas pripažino neteisėtu. Tačiau teismas netenkino reikalavimo pripažinti sprendimÄ negaliojančiu ir panaikinti jį nuo jo priėmimo momento bei taikyti restitucijÄ , konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas M.

J. klaidino tiek teismÄ , tiek VAVMI, kadangi duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI nurodė, jog buvo nusprendęs iÅ¡eiti iÅ¡ Bendrijos, nes nebuvo įnešęs pajinio įnaÅ¡o. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieÅ¡kovas M. J., kol byla dar nebuvo nagrinėjama teisme, paaiÅ¡kino, jog buvo nusprendęs iÅ¡eiti iÅ¡ Bendrijos, nes nebuvo įnešęs pajinio įnaÅ¡o, o teismui nepateikė jokių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad iÅ¡ tiesų buvo sumokėjęs Bendrijos steigimo metu pajinį įnaÅ¡Ä , daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas M.

J. apskritai neturi reikalavimo teisės, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti atmestas ir savarankiÅ¡ku teisiniu pagrindu, kaip pareikÅ¡tas asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens, kuris kreipėsi, jog bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ .

Teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimus pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 981-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta likviduoti BendrijÄ , bei pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2008 m. spalio 3 d. aktÄ , kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo perduotas UAB „Morolda“ nuosavybėn, ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į po 1/4 žemės sklypo dalį.

Kadangi ieÅ¡kovai neįrodė, jog buvo Bendrijos pajininkais iki priimant sprendimÄ likviduoti BendrijÄ , teisėjų kolegijos vertinimu jie neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminė aplinkybė, kuri reikÅ¡minga tarp Å¡alių kilusiam ginčui teisingai iÅ¡spręsti yra ta, kad byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, jog ieÅ¡kovai yra sumokėję pajinį įnaÅ¡Ä bei turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį žemės sklypo natÅ«ra.

IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimų dėl Bendrijos pirmininko neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovų pasirinktus jų pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, ieÅ¡kinį pagrįstai atmetė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovai nurodė, jog M. M., kaip Bendrijos pirmininkui, jie perdavė po 134 673,31 Eur dydžio pajinius įnaÅ¡us (po 466 500 Lt). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai aiÅ¡kino, jog Bendrijos pirmininkui M.

M. ir R. K. perdavė 2,8 mln. litų grynaisiais, tačiau jokių pinigų perdavimo faktÄ pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovai negalėjo pateikti, kadangi neturi. E. J., duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI, nurodė, jog įsteigė bendrijÄ , lygiomis dalimis įneÅ¡dami po 25 procentus bendrijos pajų, R. K. padavė 466 500 Lt, kaip pajinį įnaÅ¡Ä . M. J., duodamas paaiÅ¡kinimus VAVMI, nurodė, jog buvo nusprendęs iÅ¡eiti iÅ¡ Bendrijos, kadangi nebuvo įnešęs pajinio įnaÅ¡o. Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl vien jų pagrindu pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados dėl pajinio įnaÅ¡o įmokėjimo Bendrijai, jo dydžio.

Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, skirtingas aplinkybių nurodymas, nesuderinamas su sÄ Å¾iningumo reikalavimais, o vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovai buvo deklaravę turimÄ pajų, savaime neįrodo pinigų perdavimo, pajaus sumokėjimo fakto, jo dydžio bei aplinkybės, kad pajus ieÅ¡kovai turėjo bÅ«tent 981-osios gyvenamoje namų statybos bendrijoje. Byloje egzistuoja duomenys, jog kitais atvejais tiek ieÅ¡kovai, tiek M. M. ir R. K. pinigų perdavimo faktus fiksuodavo raÅ¡ytiniais susitarimais, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimo faktÄ , ieÅ¡kovai neįrodė, jog bÅ«tų įnešę jų nurodoma 2,8 mln.

Lt dydžio pajinį įnaÅ¡o į BendrijÄ . Tuo tarpu kiti 11 bendrijos pajininkų, įnešė iÅ¡ viso 1 952 965 Lt sumÄ Ä¯ BendrijÄ , Žemės sklypas su statiniais buvo įsigytas už 1 904 000 Lt, todėl nesant duomenų, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų įnešę į BendrijÄ nurodyto dydžio pajinį įnaÅ¡Ä , nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti jį grÄ Å¾inti. Kitos Å¡alių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                                      Vilija Mikuckienė                                                                                                                      Vaclovas Paulikas           JÅ«ra Marija Strumskienė