N-261-1194-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-1194/2012

Teisminio proceso Nr. 4-21-3-01068-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.2.; 45.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 14 d. J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad J. S. 2010 m. lapkričio 14 d., apie 01.25 val., Kauno rajone, Garliavoje, Artojo gatvėje, vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 0,49 promilių girtumas), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimu J. S. pripažino kaltu padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 20 litų baudą, o administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukė. Teismas nustatė, kad po to, kai J. S. buvo sustabdę policijos pareigūnai, jis kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur buvo paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad J. S. kraujyje rasta 0,33 promilės etilo alkoholio, todėl bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Konstatavo, kad J. S. kaltė padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta jo paties prisipažinimu ir kita byloje esančia medžiaga. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad asmuo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyris apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad J. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, alkotesterio parodymais nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pažymėjo, kad dėl byloje surinktų prieštaringų įrodymų, kuriuos siekiant pašalinti reikalingos specialios žinios, turėtų būti paskirta teismo medicinos ekspertizė. Manė, kad Kauno medicinos universiteto klinikose J. S. nustatytas 0,33 promilių girtumas 02.09 val., nepaneigia galimybės, kad 01.25 val. girtumo laipsnis viršijo leistiną ribą.

J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo ir administracinę bylą nagrinėti iš naujo, skiriant teismo medicinos ekspertizę. Teigė, kad kraujo tyrimas buvo atliktas nepraėjus 45 minutėms nuo pareigūnų sustabdymo, alkoholis negalėjo išgaruoti, todėl mano, kad alkotesterio parodymai buvo klaidingi, alkoholio matuoklis galimai buvo techniškai netvarkingas ir netinkamas naudoti, neaišku, ar teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo atlikta metrologinė patikra. Manė, kad tikrinant neblaivumą alkotesteriu, kitokie rezultatai buvo tik dėl burnoje galimai likusio alkoholio, nes prieš 15-20 minučių buvo išgėręs stiklinę itin mažai laipsnių turinčio alaus kokteilio. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, žalos nepadarė, jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, tokios pačios rūšies pažeidimų nėra padaręs, dirba atsakingą darbą, kuriam būtina teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą tenkino, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad J. S. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Teismas pabrėžė, jog J. S. kraujas tyrimui paimtas po tam tikro laiko tarpo, tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar specialisto išvados duomenys leidžia teigti, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu etilo alkoholio kiekis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje neviršijo leistinos ribos.

Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio rodmenys, todėl tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Pažymėjo, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio patikros sertifikato, kuris patvirtintų, jog prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti.

Kauno rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino J. S. kaltu padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams. Teismas pripažino, kad J. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu jo paties paaiškinimu, alkotesterio, kuris pagal Vilniaus metrologijos centro išduotą sertifikatą yra tinkamas naudoti, duomenimis bei 2012 m. kovo 2 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-22, pagal kurį J. S. administracinio teisės pažeidimo metu vairavo transporto priemonę neblaivus. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas pripažino pažeidimus ir dėl jų gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl skyrė J. S. minimalias nuobaudas.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 67-69) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 30(1) straipsnio nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir neskirti apeliantui administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Netenkinus ankstesnių prašymų, panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, įpareigojant atlikti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į konkretų asmenį bei alkoholio poveikį apelianto organizmui.

Skunde nurodo, kad nebuvo pagrindo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimo naikinti ir administracinę bylą nagrinėti iš naujo, skiriant abejotiną teismo medicinos ekspertizę. Iš pateiktos informacijos matyti, jog kraujo tyrimas buvo atliktas nepraėjus nei 45 minutėms po pareigūnų sustabdymo, todėl nebūtų galėjęs išgaruoti, dėl ko darytina išvada, jog alkotesterio parodymai buvo klaidingi, pateiktas alkotesterio sertifikatas neįrodo, jog alkoholio matuoklis buvo techniškai tvarkingas. Kadangi tarp alkoholio koncentracijos kraujyje ir alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore nėra tiesioginės priklausomybės, negalima teigti, kad alkotesteriui rodant tam tikrą alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, alkoholio koncentracija kraujyje iš tikrųjų viršija nurodytą normą.

Teisme alkoholio matuoklio duomenys gali būti laikomi tikru įrodymu tik tuomet, kai su užfiksuotu promilių kiekiu sutinka patys vairuotojai. Jei kyla kokių nors diskusijų dėl šių prietaisų parodymo tikslumo, visais atvejais vairuotojui siūloma vykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti ten duodant kraujo mėginį ar atliekant kokius kitus testus. Alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina per gana ilgą laiką, apeliantas pasinaudojo teise vykti į gydymo įstaigą, tačiau Kauno rajono apylinkės teismas į išvadą nekreipė dėmesio; medikų išvados parodė, jog apelianto kraujyje rastas alkoholio kiekis neviršija teisės aktais leistinos normos.

Kritiškai vertintina ir teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu turėjo būti atsakoma į klausimą, ar J. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu 2010 m. lapkričio 14 d. 01.25 val. vairavo transporto priemonę neblaivus. Ekspertizės akte pačiai analizei skirta vos viena pastraipa, neaprašomi jokie naudoti metodai, pasiremdama tik neva žinojimu apie nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholio metabolizaciją, apie alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimą, kas aprašoma tiesiog vienoje knygoje. Nekreipiamas dėmesys į patį asmenį, jo kūno sudėjimą, kitus tyrimui reikšmingus duomenis. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai toleruoja alkoholio vartojimą, jo įsisavinimą, todėl toks paviršutinis pasvarstymas negali būti laikomas teisingu bei teisėtu įrodymu bei pavadintas ekspertize. Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-22. Viešai prieinama informacija, kurią deklaruoja policijos pareigūnai bei medikai – alkoholis žmogaus organizme visiškai pasiskirsto per 15-30 minučių, o sočiai pavalgius šis procesas gali užtrukti ir valandą. Dėl šios priežasties visą pusvalandį ar valandą alkoholio koncentracija kraujyje gali didėti. Taigi, alkoholio koncentracija gali didėti, o ne mažėti. Medikai nurodo, kad apsvaigimas priklauso nuo labai daug veiksnių: nuovargio, sveikatos būklės ir t. t. Kiekvieną žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl, išvada negali būti padaroma pasiremiant vienu literatūros šaltiniu, kuris itin aptakiai apibrėžia galimą alkoholio koncentracijos mažėjimą. Atlikti tyrimai rodo, kad tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 promilės, kraujyje yra didesnė kaip 0,41 promilės alkoholio koncentracija (Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai, gydytoja Vilma Pukelevičienė, 2006). Todėl atlikta ekspertizė yra neteisėta ir neteisinga.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. J. S. nuo pat pradžių ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkotesteriu gėrė tik šiek tiek alaus kokteilio, ką nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole, bei tam įrodyti ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, t. y. per protingą laikotarpį pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) 27 punkto suteikiama teise pačiam kreiptis į medicininę įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą.

Apeliantas prisipažino dėl susidariusios situacijos, jautėsi esąs visiškai blaivus, nevengė neblaivumo patikrinimo, su policijos pareigūnais elgėsi geranoriškai ir nesipriešino; nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, per 44 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratoriją, kurioje jo kraujyje buvo rasta 0,33 promilės alkoholio.

Mano, jog teismas turi vertinti įrodymų visumą: ne tik alkotesterio rodmenis, jo paklaidą, bet ir kraujo tyrimų, kurie turėtų būti vertinami kaip tikslesni už alkotesterio rodmenis, rezultatus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neobjektyviu ir abejonių keliančiu ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-22, o J. S. paimtame kraujyje rastas 0,33 promilės etilo alkoholio kiekis tik patvirtina, kad atsakovas nevairavo neblaivus ir lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis negali būti nustatomas.

Jeigu visgi teismas nuspręstų skirti administracinę nuobaudą, prašo atsižvelgti į ATPK 301 straipsnio nuostatas. Dar Kauno rajono apylinkės teismas nustatė lengvinančias aplinkybes, teigiamai įvertino apelianto asmenybę, todėl prašo atsižvelgti į tai ir atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti, kad J. S. nuoširdžiai gailisi, žalos nepadarė, jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, sunkinančių aplinkybių nėra; apeliantas yra atsakingą darbą dirbantis pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jo darbe yra būtinas automobilis ir teisė jį vairuoti, jos atėmimas neigiamai atsilieptų jo ateičiai, darbinei veiklai, karjerai bei šeimos gerovei.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepimu į apelianto skundą (b. l. 73) prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimą.

Atsiliepime nurodo, nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti ar įtarti, kad pažeidimą fiksavę pareigūnai galėjo neteisingai įvertinti pažeidimo raidą, abejotų dėl aplinkybių. Pareigūnai su pažeidėju nėra pažįstami, piktumo ar ankstesnių negatyvių santykių neturi, todėl abejoti jų lojalumu ar nešališkumu taip pat nėra pagrindo. Pažeidėjas šiuo atveju siekia naudos sau – išvengti administracinės atsakomybės, todėl skunde išvardyti teiginiai laikytini nepagrįstais ir keliančiais abejonių dėl jų objektyvumo. J. S. padarytas pažeidimas priskirtinas prie itin pavojingų ir ciniškų, o tai teismų praktikoje de facto užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje padarymą ir skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams.

Byloje dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nėra, tačiau apeliantas ginčija jam inkriminuoto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, t. y. girtumo laipsnio nustatymo tvarką.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. administracinė byla Nr. N261-3165/2009), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. administracinė byla N62-3686/2008).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaringumą, t. y. svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę, kadangi ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr. administracinė byla Nr. N575-1926/2009).

Kauno rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino J. S. kaltu padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu J. S. paaiškinimu, alkotesterio, kuris pagal Vilniaus metrologijos centro išduotą sertifikatą yra tinkamas naudoti, duomenimis bei 2012 m. kovo 2 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-22, pagal kurį J. S. administracinio teisės pažeidimo metu vairavo transporto priemonę neblaivus. Taigi šiuo Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu galutinai pašalinti byloje surinktų įrodymų trūkumai: atitinkamu sertifikatu patvirtintas alkotesterio, kuriuo buvo tikrintas apelianto girtumo laipsnis, tinkamumas naudoti bei gautas ekspertizės aktas, kuriuo patvirtinta, kad J. S. administracinio teisės pažeidimo metu vairavo transporto priemonę neblaivus.

Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į minėtas įstatymų nuostatas bei teismų praktiką, abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindo. Kaip minėta, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Todėl papildomai atlikta ekspertizė galutinai patvirtino J. S. buvus neblaivų teisės pažeidimo padarymo metu ir abejoti specialių žinių bei 20 metų ekspertinio darbo stažą turinčiu specialistu (Rimanta Silickaitė) nėra pagrindo. Vienintelis byloje esantis įrodymas, pagrindžiantis apelianto nekaltumą yra jo pateikta Specialisto išvada (b. l. 17), pagal kurią J. S. kraujyje po patikrinimo alkotesteriu praėjus 45 minutėms rasta 0,33 promilės etilo alkoholio. Tačiau jis, kaip minėta nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gautų duomenų, kurie šioje byloje patvirtinti ir kitais įrodymais.

Apeliantas skunde prašo netenkinus jo prašymo panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti, paskirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir neskirti apeliantui administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pagrindo skirti švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali nėra, kadangi apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių būtinybę švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Apelianto nurodyta vienintelė aplinkybė, jog jis turi sergančią mamą, kuria reikia rūpintis, nesudaro pagrindo paskirtos nuobaudos švelninti taikant išimtines ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas už 2012 m. balandžio 13 d. apeliacinį skundą tos pačios dienos mokėjimo nurodymu pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 50 litų žyminį mokestį (b. l. 70). Tačiau atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, žyminis mokestis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nemokėtinas. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apelianto sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apelianto J. S. apeliacinio skundo tenkinti bei Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo naikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ir neskirti apeliantui administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsniu ir 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Grąžinti J. S. 2012 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu pervestus 50 litų žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys