2021-05-05 Nr. AB-9614-3-61-3-03298-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-748-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03298-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atsakovui Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Versluva“ (toliau – ir Bendrovė) ir G. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. V4-214 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Skunde nurodė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjams buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas. Tarnyba nurodė, kad nagrinėtu atveju administratorius juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, todėl tikslinga skirti poveikio priemonę administratoriui ir administratoriaus juridinio asmens darbuotojai G. Š., atsakingai už įmonės bankroto administravimą. Pareiškėjai nesutinka su Įsakymu, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

3. Pareiškėjai dėl administratoriaus juridinio asmens ir jo darbuotojo baudimo už tą patį pažeidimą nurodė, kad Įsakyme poveikio priemonė taikoma Bendrovei ir G. Š.. Visi pažeidimą sudarantys veiksmai, nurodyti skundžiamame Įsakyme, buvo atlikti Bendrovės (bankroto administratoriaus), kurios vardu veikė darbuotoja G. Š.. Atsižvelgiant į tai, valia dėl pažeidimų padarymo Bendrovės ir G. Š. atžvilgiu nėra skirtinga, o yra ta pati. Pritaikyta drausminė sankcija yra skirta nubausti įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip tai nurodyta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 117 straipsnyje, nesilaikančius asmenis ir skatinti juos tokių pažeidimų neatlikti. Taigi iš esmės paskirtos sankcijos yra nukreiptos į procedūras atliekantį asmenį (G. Š.), nes jokių kitų asmenų (darbuotojų), galinčių vykdyti bankroto administravimo procedūras, Bendrovė neturi, todėl pritaikytų nuobaudų padariniai tenka vienam asmeniui – G. Š.. Teigė, kad šiuo atveju pažeidžiamas non bis in idem (dvigubo baudimo) principas – už tuos pačius veiksmus pritaikius sankciją tiek Bendrovei, tiek ir jos darbuotojai.

4. Pareiškėjai dėl lengvinančių aplinkybių nurodo, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) nurodė, jog Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba ir tai laikytina lengvinančia aplinkybe, tačiau nenustatyta G. Š. lengvinančių aplinkybių. Konstatavus, kad lengvinanti aplinkybė – bendradarbiavimas su tarnyba taikytina Bendrovės atžvilgiu, tokia pati aplinkybė turi būti taikytina ir G. Š. atžvilgiu. Neįmanoma tokia situacija, kad Bendrovė, kurios vardu veikia (duomenys neskelbtini) ir darbuotoja G. Š. bendradarbiauja su atsakovu, o darbuotoja su atsakovu nebendradarbiauja.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu konstatuota, jog Bendrovė pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus, nes nevykdė teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus bankroto byloje, ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį ir Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 44 patvirtintų Duomenų apie BUAB „Abatas“ (toliau – ir Įmonė) bankroto proceso teikimo ir skelbimo taisyklių 3.1.3. punktą, nes teismui priėmus nutartį likviduoti įmonę ir pritaikius jai supaprastintą bankroto procesą, nebuvo pateikti duomenys apie Įmonę Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės likvidavimo statusas Juridinių asmenų registre, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, 6.4 punktą, nes savo veiksmais (neveikimu) vilkino Bendrovės bankroto procesą, todėl Bendrovei ir G. Š., tiesiogiai atsakingai už Įmonės bankroto administravimą, skirta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda – viešas įspėjimas.

7. Atsakovo nuomone, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn yra patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, toks veiksmas pats savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiami fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (ar) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (ar) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas arba viešas įspėjimas. Šių nuobaudų pasekmės yra nurodytos tiek Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės) 24 punkte, tiek ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalyje. Įsakymu paskirtos nuobaudos turės pasekmes tik tam bankroto administratoriui, kuriam ji yra paskirta, t. y. Bendrovei paskirta nuobauda turės įtakos tik šiam bankroto administratoriui dalyvaujant atrankoje ir neturės reikšmės G. Š. nusprendus dalyvauti atrankoje kaip fizinei bankroto administratorei ir atvirkščiai. Tas pats principas Bendrovei ir G. Š. galiotų ir tuo atveju, jei, vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalimi, būtų svarstomas klausimas dėl Bendrovės išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, o G. Š. atveju – pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir jos išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.

8. Akivaizdu, kad Bendrovei paskirtos nuobaudos pasekmės neteks G. Š., kuriai Tarnyba už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus taip pat skyrė nuobaudą. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, jog G. Š. yra vienintelė Bendrovės darbuotoja, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi Bendrovei, kaip juridiniam bankroto administratoriui, nėra nustatyta jokių apribojimų įdarbinti daugiau bankroto administratorių.

9. Atsakovas pažymėjo, kad tiek Bendrovės, tiek G. Š. veiksmai buvo įvertinti ir Bankroto restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijoje, kuri 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje nusprendė nepritarti Tarnybos siūlymui išbraukti Bendrovę iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo bei panaikinti G. Š. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti ją iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.

10. Atsakovas akcentavo, kad Įsakyme yra nustatytos faktinės pažeidimų aplinkybės, taip pat nurodyta, kodėl nuobauda yra skiriama tiek Bendrovei, tiek G. Š.. Atliktame Bendrovės patikrinime nustatyta, kad G. Š. buvo Bendrovės įgaliotas asmuo bankroto byloje, todėl Tarnyba, spręsdama kam taikyti poveikio priemonę ir kokia apimtimi ją taikyti, vadovaudamasi ĮBĮ 117 straipsniu, pasinaudojo turima diskrecijos teise bei nuobaudą paskyrė ne tik Bendrovei, bet ir G. Š., kuri buvo tiesiogiai atsakinga už atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir jų tinkamą bei savalaikį atlikimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė Išvadą, kurioje siūloma Bendrovei ir jos darbuotojai, atsakingai už bankroto administravimą, už patikrinimo nustatytus ĮBĮ 11 straipsnio 15 ir 20 punktų (nes nevykdo teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus bankroto byloje), ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalies, Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3. punkto (nes teismui priėmus nutartį likviduoti Įmonę ir teismui pritaikius supaprastintą bankroto procesą, nebuvo pateikti duomenys apie Įmonę Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės likvidavimo statusas juridinių asmenų registre) pažeidimus skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą.

13. Išvadoje pažymima, kad Bendrovė, kaip juridinis asmuo, dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą žalą. Išvadoje už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, trukmę ir reikšmingumą, siūloma skirti poveikio priemonę Bendrovei ir jos darbuotojai G. Š., atsakingai už Įmonės bankroto administravimą. Nustatyta Bendrovės lengvinanti aplinkybė – bendradarbiavimas su Tarnyba, sunkinanti aplinkybė – galiojanti nuobauda. G. Š. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – 2 galiojančios nuobaudos.

14. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 19 d. Įsakymu už Išvadoje nurodytus pažeidimus nusprendė skirti Bendrovei ir jos įgaliotam asmeniui G. Š. nuobaudą – viešą įspėjimą.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl dvigubo baudimo principo pažeidimo bei G. Š. veiką lengvinančių aplinkybių, remdamasis Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija nurodė, kad poveikio priemonė skirta skirtingiems asmenims – pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniu, Bendrovės atstovui, ir pačiai Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, t. y. šiuo atveju nubausti buvo skirtingi asmenys. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad non bis in idem principas buvo pažeistas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje nubausto juridinio asmens forma yra uždaroji akcinė bendrovė, o tai ypač atskiria fizinį asmenį, kaip savininką, nuo paties juridinio asmens (skirtingai negu individualių įmonių atveju). Pažymėjo, kad skunde nėra rimtų argumentų, jog pažeidimai nebuvo padaryti, t. y. aiškiai nepasisakoma, kuris subjektas, esą, turėtų atsakyti, o kuris – ne. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad pažeidimus padarė abu pareiškėjai, kurie buvo nubausti nepažeidžiant non bis in idem principo.

16. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nustato diskrecinę teisę būtent įstaigos vadovui nuspręsti, kokios rūšies nuobaudą skirti administratoriui, susipažinus su išvados turiniu ir atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą.

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai pagrįstai nubausti (iš esmės abejojama tik tuo, kad buvo pažeistas non bis in idem principas), pareiškėjai nekvestionuoja Bendrovei pritaikytos nuobaudos pobūdžio. Teismas, įvertinęs tai, kad G. Š. turi dvi galiojančias nuobaudas, o UAB „Versluva“ – tik vieną, jog G. Š. nubausta tokia pačia nuobauda kaip ir Bendrovė, kad keliamas tik klausimas dėl lengvinančios aplinkybės G. Š. atžvilgiu neaptarimo, nekeliama abejonė dėl Bendrovei paskirtos nuobaudos pobūdžio, sprendė, kad skundžiamas Įsakymas stokoja korektiškumo dėl lengvinančių aplinkybių G. Š. atžvilgiu neįvertinimo, tačiau visų nurodytų aplinkybių kontekste nėra jokio teisinio pagrindo keisti Įsakymą, švelninant G. Š. paskirtą nuobaudą.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjų skundą tenkinti.

19. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų nepasisakė, tik deklaratyviai vienoje pastraipoje nurodė, kad non bis in idem principas nėra pažeistas, o pažeidimus tariamai padarė abu pareiškėjai. Teismo sprendime neanalizuoti ir nenurodyti motyvai kokius atskirus pažeidimus atliko kiekvienas iš pareiškėjų (fizinis ir juridinis asmenys). Teismo sprendime nėra pasisakoma, ar patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valia yra tapati ar skirtinga. Taip pat realiai (ne formaliai) neanalizuojama ar nubaudimo pasekmės netenka tam pačiam asmeniui.

20. Teigia, kad dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - ir Konvencija), kurios 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Kadangi Konvencija yra sudėtinė nacionalinės teisės dalis, kuria asmuo gali tiesiogiai remtis gindamas savo teises, atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus argumentus, šioje byloje spręstina, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiama minėta Konvencijos nuostata.

21. Pareiškėjai pažymi, kad šiuo atveju UAB „Versluva“ pažeidimo padarymo metu turėjo ir šiuo metu turi vienintelę darbuotoją - (duomenys neskelbtini) G. Š.. Tai patvirtina vieši Tarnybos interneto puslapyje skelbiami duomenys. Be to Tarnyba, kaip kontroliuojančioji institucija, disponuoja visa informacija apie bankroto administratoriaus - juridinio asmens darbuotojus bankroto administratorius - fizinius asmenis. Šios aplinkybės atsakovas viso proceso metu neginčijo ir su ja sutiko. Kitaip tariant, UAB „Versluva“ vardu galėjo ir gali veikti tik G. Š., kadangi jokių kitų darbuotojų Bendrovė neturėjo ir neturi.

22. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, ar patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valia yra tapati ar skirtinga. Tai yra esminės reikšmės turinti aplinkybė, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.

23. Teigia, kad visi pažeidimą sudarantys veiksmai, nurodyti skundžiamame Įsakyme, buvo atlikti bankroto administratoriaus UAB „Versluva“, kurio vardu veikė darbuotoja G. Š.. Atsižvelgiant į tai, valia dėl pažeidimų padarymo UAB „Versluva“ ir G. Š. atžvilgiu nėra skirtinga, o yra ta pati. Visus veiksmus galėjo atlikti tik vienas asmuo tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip asmuo veikiantis juridinio asmens vadu. Jokie kiti asmenys pažeidimą sudarančių veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti. Atsižvelgiant į tai, ir laikant, kad pažeidimą padarė teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Versluva“ veikdamas per įgaliotą asmenį G. Š., konstatuotina kad G. Š. padarytas pažeidimas yra padarytas visiškai ta pačia valia. Ši aplinkybė yra pakankama, kad būtų konstatuotas non bis in idem principo pažeidimas.

24. Pareiškėjai pažymi, kad pritaikyta drausminė sankcija yra skirta nubausti įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip tai nurodyta ĮBĮ 117 straipsnyje, nesilaikančius asmenis ir skatinti juos tokių pažeidimų neatlikti. Taigi iš esmės sankcijos, kurios buvo paskirtos UAB „Versluva“ ir G. Š. yra nukreiptos į procedūras atliekantį asmenį - G. Š., nes jokių kitų asmenų (darbuotojų), galinčių vykdyti bankroto administravimo procedūras, Bendrovė neturi. Taigi pritaikytų nuobaudų padariniai tenka vienam asmeniui - G. Š.. Tai yra kitas savarankiškas pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

25. Pareiškėjų nuomone, konstatuotinas non bis in idem principo pažeidimas. Atsakovas už tuos pačius veiksmus ir ta pačia valia padarytą pažeidimą pritaikė sankciją tiek bankroto administratoriui UAB „Versluva“, tiek ir bankroto administratoriaus Bendrovės darbuotojai G. Š.. Tokia situacija privalo būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.

26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino tiek pareiškėjų, tiek Tarnybos pateiktas esmines aplinkybes dėl fizinio ir juridinio asmens atskyrimo ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai yra skirtingi asmenys, todėl dvigubo baudimo draudimo principas nebuvo pažeistas. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjų apeliaciniame skunde pateikta non bis in idem principo interpretacija pirmosios instancijos teismui nebuvo privaloma, todėl ir pasisakyti dėl kiekvieno argumento teismas neprivalėjo. Teismai savo praktikoje ne kartą yra nurodę, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi akivaizdu, kad teismas atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, priėmė pagrįstą sprendimą.

28. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn yra patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, toks veiksmas pats savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Pažymi, kad ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda - įspėjimas arba viešas įspėjimas. Šių paskirtų nuobaudų pasekmės yra nurodytos tiek Bankroto administratorių atrankos taisyklių, kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-09 nutarimu Nr. 647, 24 punkte, kuriame yra nustatyta, kad bankroto administratoriaus turimos galiojančios nuobaudos turi įtakos teismų vykdomai bankrutuojančių įmonių bankroto administratorių atrankai, tiek ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad bankroto administratoriui turint dvi galiojančias nuobaudas jam gali būti panaikintas bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas.

29. Akcentuoja, kad Tarnybos Įsakymu paskirtos nuobaudos tiek pareiškėjams turės pasekmes tik tam bankroto administratoriui, kuriam ji yra paskirta, t. y. Bendrovei paskirta nuobauda turės įtakos tik šiam bankroto administratoriui dalyvaujant atrankoje ir neturės reikšmės G. Š. nusprendus dalyvauti atrankoje kaip fizinei bankroto administratorei, ir atvirkščiai. Tas pats principas pareiškėjams galiotų ir tuo atveju, jei vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalimi, būtų svarstomas klausimas dėl Bendrovės išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, o G. Š. atveju - pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir jos išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Taigi akivaizdu, kad Bendrovei paskirtos nuobaudos pasekmės neteks G. Š., kuriai Tarnyba už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus taip pat skyrė nuobaudą. Teismas Įmonės bankroto byloje administratoriumi paskyrė Bendrovę, o Bendrovė atitinkamai sprendė klausimą, ką paskirti tiesiogiai atsakingu už Įmonės administravimą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad G. Š. yra vienintelė UAB „Versluva“ darbuotoja, Tarnybos vertinimu, esamu atveju nėra reikšminga, kadangi Bendrovei, kaip juridiniam bankroto administratoriui, nėra nustatyta jokių apribojimų įdarbinti daugiau bankroto administratorių.

30. Tarnybos yra nustatytos faktinės pažeidimų aplinkybės, taip pat nurodoma, kodėl nuobauda yra skiriama abiem pareiškėjams. Pažymi, kad atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime buvo nustatyta, kad G. Š. buvo Bendrovės įgaliotas asmuo Įmonės bankroto byloje, todėl Tarnyba spręsdama kam taikyti poveikio priemonę ir kokia apimtimi ją taikyti, vadovaudamasi ĮBĮ 117 straipsniu, pasinaudojo turima diskrecijos teise bei nuobaudą paskyrė ne tik Bendrovei, bet ir G. Š., kuri buvo tiesiogiai atsakinga už Įmonėje atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir jų tinkamą bei savalaikį atlikimą.

31. Atsakovas pažymi, kad , visos šios Tarnybos nurodytos aplinkybės taip pat buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo sprendime, kurį priimdamas teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pateiktą non bis in idem principo aiškinimą. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V4-214 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ teisėtumo. Pareiškėjai kelia jų dvigubo nubaudimo klausimą, taip pat atkreipia dėmesį, kad nebuvo vertintos G. Š. veiką lengvinančios aplinkybės.

33. Ginčijamas įsakymas priimtas 2019 m. rugpjūčio 14 d. išvados „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ veiklos patikrinimo“ pagrindu. Išvadoje nustatyta, kad administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus, nes nevykdė teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus bankroto byloje, ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį ir Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 44 patvirtintų Duomenų apie BUAB „Abatas“ bankroto proceso teikimo ir skelbimo taisyklių 3.1.3. punktą, nes teismui priėmus nutartį likviduoti įmonę ir pritaikius jai supaprastintą bankroto procesą, nebuvo pateikti duomenys apie Įmonę Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės likvidavimo statusas Juridinių asmenų registre, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, 6.4 punktą, nes savo veiksmais (neveikimu) vilkino Bendrovės bankroto procesą. Todėl Bendrovei ir G. Š., tiesiogiai atsakingai už Įmonės bankroto administravimą, skirta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda – viešas įspėjimas.

34. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyti administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, atsakomybės pagrindai. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda - įspėjimas arba viešas įspėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies ir 117 straipsnio 1 dalies nuostatomis, poveikio priemonė nagrinėjamu atveju skirta skirtingiems asmenims – pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, Bendrovės atstovui, ir pačiai Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjai pagrįstai nubausti (iš esmės abejojama tik tuo, kad, esą, buvo pažeistas non bis in idem principas) ir nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, jog pažeidimus padarė pareiškėjai, kurie buvo nubausti, nepažeidžiant non bis in idem principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje ir ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje numatytą administratoriaus ir darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, atsakomybės reglamentavimą, sutinka su šia pirmosios instancijos išvada. Atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime nustatyta, kad G. Š. buvo Bendrovės įgaliotas asmuo Įmonės bankroto byloje ir, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsniu, tinkamai pasinaudojo turima diskrecijos teise bei paskyrė nuobaudą ne tik Bendrovei, bet ir G. Š., kuri buvo tiesiogiai atsakinga už Įmonėje atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir jų tinkamą bei savalaikį atlikimą.

35. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Pareiškėjai nekvestionuoja Bendrovei pritaikytos nuobaudos pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad G. Š. turi dvi galiojančias nuobaudas, o UAB „Versluva“ – tik vieną, jog G. Š. nubausta tokia pačia nuobauda, kaip ir Bendrovė, kad nekeliama abejonė dėl Bendrovei paskirtos nuobaudos pobūdžio, pagrįstai nusprendė, jog ginčijamas Įsakymas stokoja korektiškumo dėl lengvinančių aplinkybių G. Š. atžvilgiu neįvertinimo, tačiau visų nurodytų aplinkybių kontekste nėra jokio teisinio pagrindo keisti Įsakymą, švelninant G. Š. paskirtą nuobaudą.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė