2022-10-05 Nr. AB-24162-3-64-3-00721-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-547-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00721-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei G. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. Š. (toliau – ir atsakovė) 56,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Akmenės r., savininkė ir per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 56,45 Eur įsiskolinimas.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 48,39 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atmetė, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

4. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė, kad atsakovei nuo 1993 m. kovo 30 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Akmenės r., todėl atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 56,45 Eur įsiskolinimas, atsakovė skolos neginčija. Teismas akcentavo, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.

5. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimų kontekste atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti proporcingai priteistai sumai.

7. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos vienodos ir nuoseklios praktikos, pagal kurią administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad jis būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas ir jos apima atitinkamas su skolų administravimu susijusias funkcijas, taip pat ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Šie darbuotojai yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus apelianto teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo (kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų), interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka aktualios teismų praktikos administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atliekų tvarkymo centrams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai priteistai sumai.

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, prašymas dėl rinkliavos priteisimo nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma, darė išvadą, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas.

11. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėtumą ir pagrįstumą.

12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

13. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš atsakovės jas priteisti pareiškėjo naudai.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės jo naudai priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Šiaulių RATC veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.

16. Nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaudodamas vienodas teisingumo ministro patvirtintas procesinių dokumentų formas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo padavė 2021 m. balandžio 14 d., būtina pažymėti, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriais įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. Atitinkamai ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka. ABTĮ įtvirtinus aptartą supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko būtinumo naudotis advokato pagalba, nes, siekiant prisiteisti vietinę rinkliavą iš jos nemokančių vietinės rinkliavos mokėtojų, pakanka užpildyti patvirtiną pareiškimo išduoti teismo įsakymą formą ir pateikti ją teismui elektroninių ryšių priemonėmis.

18. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad LVAT analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia, tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigia aktuali LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 ir kt.). Pagal naujausią LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose patenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-415/2022, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-84-968/2022 ir kt.).

19. LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1373-502/2021). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo Šiaulių RATC patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos – kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byla nėra sudėtinga, teismų praktika suformuota, pateiktas tipinis procesinis dokumentas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą.

20. Atsižvelgiant į 18 ir 19 punktuose nurodytą LVAT praktiką, pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis