9f13ecfc-6ce7-4cb9-bb92-614b7a89fd08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1581-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04537-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. (E. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 200 Eur ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-12-04 iki 2015-12-17 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K ir konvojuojamas tarnybos pareigÅ«nų nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo užtikrinamas teisės aktuose įtvirtintas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas. Nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusios kameros patalpos, neužtikrintas privatumas. Kamerose nebuvo užtikrinamas pakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o dirbtinis apÅ¡vietimas keldavo irzlumÄ . Taip pat nuo kamerų sienų bei lubų buvo atsilupę dažai, neveikė ventiliacija, tvyrojo drėgmė, vasarÄ bÅ«davo itin karÅ¡ta, o žiemÄ â€“ Å¡alta.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims iÅ¡duodama nepakankamai tualetinio popieriaus, o iÅ¡duodamo maisto nepakanka sočiai pavalgyti, maistas buvo dalinamas be specialių pirÅ¡tinių, dažnai atÅ¡alęs. PaaiÅ¡kino, kad minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas nedezinfekuotas. LukiÅ¡kių TI-K buvo leidžiama tik vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimui skirtuose kiemeliuose nėra įrengtos Å¡iukÅ¡lių dėžės, peleninės, o stogai padengti sveikatai kenksmingu asbestu.

Å iukÅ¡lių konteineriai buvo laikomi netoli gyvenamųjų patalpų, dėl ko nuolat sklisdavo blogas kvapas. Kamerose neveikė aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, tai sukėlė nesaugumo jausmÄ (b. l. 1–6).Dėl konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad konvojavimui naudojamuose automobiliuose tekdavo nuolat sėdėti ant kieto pagrindo, bÅ«davo Å¡iukÅ¡lių, neįrengti saugos diržai. Be to, pareigÅ«nai neiÅ¡leisdavo į tualetÄ . Kadangi automobiliai mieste turėdavo dažnai sustoti, pareiÅ¡kėjÄ pykindavo.

Dėl nurodytų nepatogumų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos sutrikimais, nuolatine baime. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jÄ aiÅ¡kinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių bei sprendimų vykdymo funkcijas, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui. Į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti nėra teisinio pagrindo. Skirstant asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Susidarius tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, iÅ¡duodamas Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius (b. l. 55–65).Už tvarkos palaikymÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kalcinuota soda) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 metų yra sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.Remontas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ . Kamerose, kuriose yra nuo 2 iki 4 lovų, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos, įrengtas atitinkamo dydžio stalas ir du suolai. Kiekvienoje kameroje įrengtos lentynos maisto produktams laikyti. Kamerose taip pat įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, tačiau patys nuteistieji juos dažnai gadina.Sanitarinis mazgas LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, tai atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai privalo palaikyti nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę, užkirsti keliÄ konfliktinėms situacijoms. Todėl yra vykdoma nuolatinė nuteistųjų stebėsena per įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai turėtų bÅ«ti įrengti taip, kad nebÅ«tų matomi per stebėjimo akutes. Toks sanitarinio mazgo įrengimas neleistų vykdyti nuolatinės stebėsenos bei elgesio kontrolės.LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengti vėdinimui pritaikyti langai, leidžiantys vėdinti kameras natÅ«raliu bÅ«du per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 17 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarkos savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pataisos įstaigose laikomiems vyrams muilas bei tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį. Tai atitinka nuteistųjų materialinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Žymėtina, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti taip, kad asmenims bÅ«tų sudaromos galimybės pasislėpti nuo kritulių. Be to, jie yra nuolat valomi bei tvarkomi.Patalynė iÅ¡duodama pagal teisės aktuose įtvirtintas materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas. LukiÅ¡kių TI-K suteikiama galimybė kartÄ per savaitę skalbti patalynę bei apatinius drabužius. VirÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami apmokėjus už Å¡iÄ paslaugÄ . Neturėdamas lėšų, asmuo gali kreiptis su praÅ¡ymu suteikti galimybę skalbti virÅ¡utinius rÅ«bus nemokamai.

Drabužiai bei patalynė po skalbimo grÄ Å¾inami sausi.Maistas suimtiesiems teikiamas nemokamai, atsižvelgiant į fiziologines mitybos normas. 2013-12-19 atlikto maisto laboratorinių tyrimo metu, nustatyta, kad nedirbančių vyrų paros maisto davinys virÅ¡ija nustatytas normas. PrieÅ¡ iÅ¡duodant maistÄ , jis yra patikrinamas LukiÅ¡kių TI-K sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų korpusų konstrukcijose asbestas nebuvo naudojamas. Å iferio lakÅ¡tais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai.

Å ie lakÅ¡tai nėra laužomi, todėl nėra pavojingi sveikatai. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne įrodymais, o abstrakčiais argumentais, samprotavimais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ , nepagrindžiamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, LukiÅ¡kių TI-K prašė teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,98 Eur iÅ¡laidas, patirtas rengiant su bylos nagrinėjimu susijusiÄ medžiagÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su juo nesutinka, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriuose yra pagal higienos ir saugumo reikalavimus įrengtos kameros. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai.

Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus ir kasmetines techninės apžiūros ataskaitas. Jų eksploatacija grindžiama šiais dokumentais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, patikrinusi transporto priemones, nenustatė, kad automobilių kamerų aplinka būtų netinkama vykdyti konvojavimui (b. l. 16–20).Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nėra nustatytas reikalavimas konvojavimui skirtuose automobiliuose įrengti saugos diržus.

Be to, saugos diržus privaloma prisisegti tik jeigu jie yra įrengti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas automobiliu „Volkswagen Crafter 50“, kuriame saugos diržai yra įrengti. Konvojuojami asmenys į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose, patiems praÅ¡ant. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus žiniaraÅ¡tyje. Konvojavimui skirtuose automobiliuose vykdoma planinė ir neplaninė dezinfekcija. Konvojuojami asmenys privalo laikytis nustatytų ręžimo reikalavimų, palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ automobiliuose.

Tarnyba užtikrinÄ tinkamÄ automobilių paruoÅ¡imÄ konvojavimui, atitiktį Å¡varos reikalavimams.PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus dėl konvojavimo sÄ lygų žodžiu ar raÅ¡tu, tačiau Tarnyba neturi duomenų apie nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu. PareiÅ¡kėjui nepakanka tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, bet bÅ«tina konkrečiai apibrėžti neteisėtus veiksmus ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Å ioje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar kilo kitokios neigiamos pasekmės. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2015-12-18 bei netinkamų konvojavimo sÄ lygų 2015 m. gruodžio mėn. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų prašė priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).Nagrinėdamas bylas dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, LVAT suformulavo taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinami teisės aktuose įtvirtinti minimalaus ploto reikalavimai vienam asmeniui.

Minimalų tardymo izoliatoriaus kameros plotÄ vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124. Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-04 iki 2015-12-18. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,38 kv. m iki 7,85 kv. m. Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika, sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas vertinant vienam asmeniui tenkantį ploto reikalavimÄ (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , 7334/13).

Atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinis mazgas užima apie 0,56 kv. m ploto. Ä®vertinus pateiktus duomenis, matyti, kad iÅ¡ viso 10 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minėto ploto kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo. Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų neturtinei žalai atlyginti pareiÅ¡kėjas nurodė aplinkybę, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose nėra įrengtos aliarminio iÅ¡kvietimo sistemos.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo taisyklės), 14.4. papunktyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti įrengta vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokias neigiamas pasekmes.

NepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių tekdavo kviesti prižiÅ«rėtojus beldžiant į duris. PareiÅ¡kėjas neapibÅ«dino kitų kalinamų asmenų elgesio ar savybių, kurios jam keltų baimę ir nerimÄ , dėl ko galėjo atsirasti poreikis pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. Nors teisės aktų reikalavimas nebuvo įgyvendintas, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatomis, argumentavo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta teisė vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Å¡io praneÅ¡imo reikalavimams.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iame praneÅ¡ime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aÅ¡tuonias valandas praleisti lauke. Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka. Minėto praneÅ¡imo 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta to paties praneÅ¡imo 47 punkte ir yra taikytina įvairiai prasmingai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, mokymasis ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas.

Pažymėtina, kad vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, susijusius su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemuose buvo netvarkinga – mėtėsi šiukšlės, nebuvo peleninių, šiukšlių kibirų. Įrengimo taisyklių V skyriuje įtvirtinti reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui.

Ä®rengimo taisyklių 21 ir 22 punktuose įtvirtinta, kad pasivaikščiojimui skirtuose kiemeliuose įrengiamos rakinamos kameros, stogeliai bei pakyla prižiÅ«rėtojui vaikščioti. Minėtame teisės akte nėra reikalavimo įrengti Å¡iukÅ¡liadėžes, pelenines, ar suoliukus. Toks teisinis reglamentavimas yra pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji pasivaikščiojimo kiemelyje praleidžia trumpÄ laiko tarpÄ â€“ vienÄ valandÄ per dienÄ . Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 92 punkte nustatyta, kad, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Taigi, patys suimtieji turi pareigÄ palaikyti tvarkÄ pasivaikščiojimo kiemeliuose. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogai dengti asbesto turinčiais Å¡iferiniais lakÅ¡tais. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K I ir II korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai yra padengti Å¡iferio lakÅ¡tais, kurie nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijoje yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria pavojingų medžiagų ir nėra sveikatai pavojingi.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriame nurodoma, kad draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto keliamos žalos jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto keliamÄ pavojų sveikatai.

Todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo teiginių pagrįstumÄ teismas neturi galimybių ir juos atmeta kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo ventiliacijos. Pažymėjo, kad jos vėdinamos tik per langus. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo bei LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡is reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai įgyvendinamas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus, susijusius su galimybės vėdinti patalpas nesudarymu.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose tvyrojo drėgmė, nebuvo pakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus. Taip pat kamerose buvo pelėsis, vietomis buvo atsilupę dažai, vasaros metu bÅ«davo karÅ¡ta, o žiemos – Å¡alta.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 275, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2015-12-09 iki 2015-12-18, apÅ¡vietos normos atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių nustatyta nebuvo (2015-11-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2733 (b. l. 94)). Kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo nurodytose kamerose jo buvimo metu arba artimais laikotarpiais darytus patikrinimus byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog, nors atsakovas ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Tokiu atveju LVAT vadovavosi kitose kamerose atliktų patikrinimų aktais. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 74–94) matyti, kad nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su temperatūros, drėgmės bei apšvietimo normomis. Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė skunde, pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas vasaros metu. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kitose kamerose buvo laikomas tik 5 dienas (kameroje Nr. 107 laikytas nuo 2015-12-04 iki 2015-12-06, o kameroje Nr. 290 laikytas nuo 2015-12-07 iki 2015-12-08).

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kamerose tvyrančios drėgmės, netinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo bei pelėsių atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K asmenims iÅ¡duodamas nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius, kuriame dažnai pasitaikydavo parazitų. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims.

Byloje pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l.

85) konstatuota, kad LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, pagamintas iÅ¡ dezinfekavimui tinkamos medžiagos. Å ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nedezinfekuojamo minkÅ¡tojo inventoriaus.PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi – jam buvo skiriama pusė rulono tualetinio popieriaus dviem savaitėm. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų materialinį aprÅ«pinimÄ reglamentuoja Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 redakcija).

Minėtame teisės akte pateiktoje lentelėje įtvirtinta, kad vyrui iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui. IÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis buvo tinkamai aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai stovėjo prie gyvenamųjų kamerų langų, skleisdavo nemalonų kvapÄ . HN 134:2015 38 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos Å¡alinamos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LVAT praktika, pareiÅ¡kėjui detaliai nurodžius reikÅ¡mingas laikymo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga įrodyti Å¡ių sÄ lygų atitikimÄ teisės aktų reikalavimams tenka atsakovui. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių duomenų apie buitinių atliekų konteinerių laikymÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo buitinių atliekų konteinerių laikymo nebuvo paneigti.Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildino iÅ¡ aplinkybės, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo.

Vadovaujantis Ä®rengimo taisyklių 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinkÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara.

Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-986-756/2016). Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K duodami maisto daviniai, neužtikrinantys reikiamo kalorijų kiekio. PaaiÅ¡kino, kad maistas neatitinka pareiÅ¡kėjo, kaip sportuojančio asmens, kalorijų poreikių.

Atsakovas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

Valgiaraščius (patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“) parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Šie valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.Minėto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punkte nustatytos valgiaraščių rūšys.

Å ios rÅ«Å¡ys yra iÅ¡skirtos, atsižvelgiant į kalinamų asmenų lytį, į tai, ar asmuo dirba, į amžių, į nėštumÄ . Taip pat yra iÅ¡skirti atskiri valgiaraščiai vegetarams. Tuo tarpu Vyriausybės nutarime „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatytos fiziologinės maistinių medžiagų ir kalorijų normos kalinamam asmeniui atsižvelgiant į minėtus kriterijus. IÅ¡ Å¡ių teisės aktų darytina iÅ¡vada, kad kalinamiems asmenims maitinimas organizuojamas neatsižvelgiant į tai, ar asmuo užsiima sportu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokio detalesnio teikiamo maisto apibÅ«dinimo, o tik abstrakčiai nurodė spėjamÄ kalorijų kiekį. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais. Byloje nėra duomenų ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, jog dėl netinkamo maitinimo buvo pablogėjusi jo sveikata.PareiÅ¡kėjo teigimu maistas LukiÅ¡kių TI-K dažnai bÅ«davo atÅ¡alęs, kadangi buvo dalinamas tiesiai į kamerÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas suėmimo vykdymo režimo reikalavimas – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, izoliavimas užtikrinamas laikant juos rakinamose kamerose.

Teismo vertinimu, dalinant maistÄ tiesiai į kameras, buvo užtikrinamas Å¡is suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog maistas buvo dalinamas be pirÅ¡tinių, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistÄ dalinti su specialiomis pirÅ¡tinėmis. PareiÅ¡kėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibÅ«dinimo, nenurodė, ar dalinant maistÄ nebuvo naudojami specialÅ«s įrankiai.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistÄ dalinant be specialių pirÅ¡tinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje neginčijamai nustatyta, kad ne visÄ laiko, praleisto LukiÅ¡kių TI-K dalį, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti kalinimam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų dėl privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo bei buitinių atliekų konteinerių skleidžiamo kvapo.

Todėl pripažintina, kad jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl konvojavimo sÄ lygų PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ Tarnybos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų. Å ios institucijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertino 150 Eur.IÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjas Tarnybos pareigÅ«nų buvo konvojuojamas 2015-12-18. Konvojavimui buvo naudojami du automobiliai – „Mercedes Benz“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Konvojaus marÅ¡rutas – Kaunas–PravieniÅ¡kės–Vilnius–PravieniÅ¡kės (b. l. 39). IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K ir Tarnybos patiektų duomenų matyti, kad 2015-12-18 pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, kad konvojavimo metu turėjo sėdėti ant kieto nepatogaus pagrindo. Kaip jau buvo minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ Vilniaus į PravieniÅ¡kes. IÅ¡ pateikto kelionės žiniaraščio (b. l.

39) matyti, kad konvojaus metu asmenys atitinkamose Vilniaus pataisos įstaigose buvo priimti tarp 12 ir 13 valandos. Tuo tarpu iÅ¡ Vilniaus konvojuojami asmenys PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atitinkamuose sektoriuose buvo priimti apie tarp 14 ir 15 valandos. Taigi, pareiÅ¡kėjo kelionė iÅ¡ Vilniaus į PravieniÅ¡kes užtruko mažiau nei dvi valandas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo įvardinti nepatogumai, konvojavimo metu sėdint ant kieto pagrindo tokį laiko tarpÄ , nelaikytini pakankamai intensyviais iÅ¡gyvenimais, galinčiais bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.PareiÅ¡kėjo teigimu, konvojavimui naudotuose automobiliuose nebuvo palaikoma Å¡vara, bÅ«davo Å¡iukÅ¡lių.

Konvojavimo taisyklių 126.4. papunktyje įtvirtintas režimo reikalavimas konvojuojamiems asmenims palaikyti Å¡varÄ kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Byloje pateiktame kelionės žiniaraÅ¡tyje (b. l. 38–39) užfiksuota, jog konvojaus metu jokių įvykių ar nusiskundimų nebuvo užfiksuota. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl neÅ¡varos specialiuose automobiliuose laikytinas nepagrįstu.PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad konvojaus metu pareigÅ«nai atsisakydavo stabdyti automobilius, kad konvojuojami asmenys galėtų pasinaudoti tualetu.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai jų pačių praÅ¡ymu ir tiktai po vienÄ . Lydimo į tualetÄ konvojuojamojo prieÅ¡akyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iÅ¡ paskos – konvojaus virÅ¡ininkas arba jo padėjėjas. IÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad konvojuojami asmenys į tualetÄ vedami jų pačių praÅ¡ymu. Byloje nėra duomenų ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, kad pareigÅ«nai bÅ«tų ignoravę jo praÅ¡ymÄ iÅ¡vesti į tualetÄ .

Negalėjimas pasinaudoti tualetu tokį laiko tarpÄ negali bÅ«ti prilyginamas kankinimui. Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl galimybės pasinaudoti tualetu konvojaus metu nesudarymo.Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų neturtinei žalai priteisti pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė saugos diržų nebuvimÄ konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Tokios pozicijos laikėsi ir LVAT 2015-12-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamÄ asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Nustačius, kad Tarnyba, konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų saugos diržų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad tai negali bÅ«ti pagrindas priteisti neturtinę žalÄ .Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog automobiliai dėl eismo mieste dažnai sustoja ir dėl to atsiranda pykinimas, pažymėtina, kad Å¡ie veiksniai susiję su transporto eismo mieste specifika, o ne su neteisėtais Tarnybos pareigÅ«nų veiksmais ar pareigų nevykdymu.

Todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas priteisti neturtinę žalÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad TarnybÄ , konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų, o jo patirti nepatogumai negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti neturtinę žalÄ .Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Dėl nustatytų LukiÅ¡kių TI-K administracijos pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 110 Eur (Å¡imtas deÅ¡imt eurų).Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr. pvz.

LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Atlyginimo tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“.Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo iÅ¡laidas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. K. (E. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 110 Eur (Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja             Rasa Ragulskytė-Markovienė