Legislator Case Law & Legislation
9f129a2d-c19d-48c7-8aba-f09946202706 AI generated

9f129a2d-c19d-48c7-8aba-f09946202706 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 9f129a2d-c19d-48c7-8aba-f09946202706
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-947-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02006-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.3.2; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.O, atstovaujamo įstatyminės atstovės I.Č., skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Legislator headnote

AI generated

9f129a2d-c19d-48c7-8aba-f09946202706 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Keywords

AI generated
zoning violation building safety tenant protection readiness for construction building length untimely notification of defects
AI generated
6d31efb4-6865-48c2-9b1e-364ec9a246e4
Administracinė byla Nr. I-651-257/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00129-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. R.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.
ec7d7079-e758-4335-96a4-73a028f50e92
    Administracinė byla Nr.
96499ea0-88ef-4f90-8910-449c0ece7181
Administracinė byla Nr. I-3154-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02111-2015-9                              Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui A. Č. (A. Č.),nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,rašytiniame teismo procese išnagrinėjo pareiškėjo A.
7da4158c-b1bb-40ec-8356-51325b8e12e9
Administracinės bylos Nr.
37d43d8a-7dec-44a6-a7dc-fa7c6848cb4a
Administracinė byla Nr. I-340-289/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02656-2016-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-947-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02006-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.3.2; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.O, atstovaujamo įstatyminės atstovės I.Č., skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė: proceso dalyviai į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 35, 36). PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 2), o atsakovas atsiliepimu (b. l. 18-27) prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI), priteisti 1 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI (b. l. 2).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Å iaulių TI buvo laikomas įvairiose kamerose, pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose trÅ«ko ploto, tenkančio vienam asmeniui, buvo labai Å¡alta ir drėgna, nebuvo langų, trÅ«ko oro, tualetas nebuvo atitvertas nuo durų ir buvo labai blogas apÅ¡vietimas. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , nepatogumus, pradėjo jausti baimę mažoms patalpoms, dėl to sutriko visavertis gyvenimas.

PareiÅ¡kėjas prašė jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2). Å iaulių TI atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015-03-20 iki 2015-06-11 buvo laikomas kamerose Nr. 69, 77, 2, 3, 78, kuriose jam tekdavo nuo 2,78 kv. m. iki 7,14 kv. m. ploto. Teigė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto.

Tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijos, nes Å iaulių TI negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, todėl nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ . Nurodė, kad Å iaulių TI administracija stengiasi, jog kalinamieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus, nes dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Be to, kalinami asmenys kamerose nebÅ«na pasivaikščiojimų, medicininių apžiÅ«rų, prausimosi pirtyje metu. Dėl Å¡ių priežasčių net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui, plotas, tenkantis vienam asmeniui per parÄ , kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Nurodė, kad visose Å iaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Pažymėjo, kad Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, tai yra, neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ .

Nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigė, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Nurodė, kad Å iaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, visose kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kai 1,5 m. aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas, todėl prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tvirtino, kad Å iaulių TI niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Mano, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Å iaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas, todėl prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18-23).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo A. O. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. birželio 11 d. periodiÅ¡kai (toliau – ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje (b. l. 11-12).Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (bylai aktuali akto redakcija, kuria vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija). Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl kamerų ploto PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių faktorių nurodė vienam asmeniui turinčio tekti nustatyto minimalaus kameros ploto pažeidimÄ . Minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Ginčo laikotarpiu galiojusioje Higienos normoje HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentavo ir Å¡iuo metu reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“.

Å io įsakymo 1.3.1 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å iaulių TI, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrÄ kalinamų asmenų skaičių, Å iaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-07 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.

O.“ (b. l. 11-12). Remiantis Å¡iais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (su pertraukomis) Å iaulių TI buvo kalinamas 31,5 paros, iÅ¡ jų – 14 parų - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 17,5 paros – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant. Nagrinėdamas bylÄ , teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Å iaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis.

Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos kamerose laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Dėl laikymo sÄ lygųPareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su jo laikymu netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI - kamerose buvo labai Å¡alta ir drėgna, nebuvo langų, trÅ«ko oro, tualetas nebuvo atitvertas nuo durų ir kamerose buvo labai blogas apÅ¡vietimas.Pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustatė Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35-65%, šaltuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60% (26 punktas).

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl žemos temperatÅ«ros ir drėgmės kamerose, oro trÅ«kumo, kamerose buvusio netinkamo apÅ¡vietimo, nustatė, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu neatliko patikrinimų dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitikimo higienos normos reikalavimams. Bylos duomenimis nustatyta, kad ne ginčo laikotarpiu (2015 m. vasario 9 d.) Å iaulių visuomenės sveikatos centras atliko operatyviÄ jÄ kontrolę kamerose Nr. 2, 3 ir 77, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2015-04-17 - 2015-05-29, 2015-06-10 - 2015-06-11 laikotarpiais, ir Å¡io patikrinimo rezultatus užfiksavo 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-54 (b. l. 38-41).

Nors Å¡is patikrinimas atliktas ne ginčo laikotarpiu, tačiau, atsižvelgus į palyginti trumpÄ laikÄ (apie 2 mėn.), praėjusį nuo Å iaulių visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo iki pareiÅ¡kėjo atvykimo į Å iaulių TI, teismas patikrinimo metu užfiksuotus duomenis apie kamerų Nr. 2, 3 ir 77 bÅ«klę vertina kaip iÅ¡ esmės atspindinčius ir ginčo laikotarpiu buvusias sÄ lygas. 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu nustatyti duomenys iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde reiÅ¡kiamus nusiskundimus: nustatyta, kad kamerose Nr. 2, 3 ir 77 buvo per žema oro temperatÅ«ra.

Kameroje Nr. 2 - 15,4-15,6 C°; kameroje Nr. 3 - 15,6-15,8 C°; kameroje Nr. 77 - 16,6-16,9 C°. Taip pat šio patikrinimo metu kamerose Nr. 2, 3 ir 77 dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų – kameroje Nr. 2 nustatyta dirbtinė apšvieta 58 lx, kameroje Nr. 3 – 84 lx, kameroje Nr.77 – 150 lx, o patikrinimo metu kamerose Nr. 2 ir 3 nustatytas per mažas oro judėjimo greitis. 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu buvo atlikti ir santykinio drėgnumo parametrai, tačiau kamerose Nr. 2, 3 ir 77 pažeidimų dėl šio mikroklimato parametro nebuvo nustatyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų kamerose Nr. 2, 3 ir 77. Nesant byloje įrodymų dėl netinkamos kamerų Nr. 69 ir 78, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klės, konstatuoti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ Å¡iose kamerose, neatitinkančiose joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas abstrakčiai skunde nurodė, kad Å iaulių TI kamerose nebuvo langų.

Teismas kaip nepagrįstus vertina Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, kadangi juos paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 14, 20). PareiÅ¡kėjas, nedetalizuodamas, skunde nurodė, kad Å iaulių TI kamerose tualetas nebuvo atitvertas nuo durų, tačiau Å¡io teiginio niekuo nepagrindė, nenurodė, kad tai kažkaip įtakojo jo savijautÄ , bÅ«klę ir sveikatÄ , taigi toks jo teiginys vertintinas kaip deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ apibrėžimÄ , neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip virÅ¡ijančius neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, žeminančius žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala negali bÅ«ti kompensuojama tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, netinkamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas neilgÄ laikÄ , ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų neteikė.

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui priteistina 150,00 Eur suma laikoma adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir skriaudai atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.O., atstovaujamo įstatyminės atstovės I.Č., skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A.O., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminės atstovės Ievos Čepulienės, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ Â skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                      Nijolė Čekanauskienė