2025-01-15 Nr. AB-835-3-61-3-06147-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-109-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06147-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2023 m. kovo 30 d. raštą Nr. (18.2E) I ̲ 3798 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ ir įpareigoti VSDFV vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintą nuostatą; 2) priteisti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis VSDFV veikomis jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą – 314 139,33 Eur.

Teisme 2024 m. spalio 22 d. gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE-SP5-1060 „Sprendimas dėl S. F. išmokos mokėjimo būdo“ ir VSDFV 2022 m. birželio 3 d. rašto Nr. (18.2E) 1-5730 „Dėl pensijos mokėjimo“ galiojimą.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad pareiškėjui nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau 30 mėnesių nepertraukiamai, yra neišmokama teisėtai ir pagrįstai priklausanti pagal įstatymą senatvės pensija, nors yra atlikti visi būtini formalumai pensijai gauti. VSDFV Vilniaus skyrius nemoka pareiškėjui pensijos dėl to, kad pareiškėjas nepateikė banko sąskaitos numerio. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad bankų paslaugomis nesinaudoja, nes bankai nevykdo veiklos, kuri keltų pasitikėjimą. Pareiškėjui nemokama senatvės pensija ir vienišo žmogaus išmoka, dėl šios priežasties pareiškėjas yra priverstas kas tris mėnesius (anksčiau net kas mėnesį) teikti duomenis Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu tęsti socialinę piniginę paramą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo S. F. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia VSDFV 2023 m. kovo 30 d. raštą Nr. (18.2E) I ̲ 3798 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“, o prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE-SP5-1060 „Sprendimas dėl S. F. išmokos mokėjimo būdo“ ir VSDFV 2022 m. birželio 3 d. rašto Nr. (18.2E) 1-5730 „Dėl pensijos mokėjimo“ galiojimą. Teismas šioje byloje vertina tik VSDFV 2023 m. kovo 30 d. rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Fondo valdybos veiksmų ir Regionų administracinio teismo teisėjų kolegijos, priėmusios skundžiamą 2024 m. spalio 23 d. nutartį veiksmų; Regionų administracinio teismo pirmininkui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjų kolegijos, priėmusios skundžiamą 2024 m. spalio 23 d. nutartį, nariams.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota.

VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

VSDFV Vilniaus skyriaus vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų dėl teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o atskirąjį skundą grindžia bendro pobūdžio samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Fondo valdybos vertinimu, teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad teismas spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėmė argumentuotą ir pagrįstą nutartį netenkindamas tokio pareiškėjo prašymo. Taip pat pažymėjo, kad teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu šioje administracinėje byloje atmetė pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. kovo 30 d. rašto Nr. (18.2E) I-3798 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ panaikinimo, taip pat netenkino ir kitų pareiškėjo byloje reikštų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pareiškėjui jau 30 mėnesių nepertraukiamai yra neišmokama senatvės pensija, nors yra atlikti visi būtini formalumai pensijai gauti. VSDFV Vilniaus skyrius nemoka pareiškėjui pensijos dėl to, kad pareiškėjas nepateikė banko sąskaitos numerio. Pareiškėjas bankų paslaugomis nesinaudoja, nes nepasitiki bankais. Pareiškėjas yra priverstas kas tris mėnesius (anksčiau net kas mėnesį) teikti duomenis Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu tęsti socialinę piniginę paramą.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės yra kilęs dėl Fondo valdybos 2023 m. kovo 30 d. rašto Nr. (18.2E) I ̲ 3798 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE-SP5-1060 „Sprendimas dėl S. F. išmokos mokėjimo būdo“ ir VSDFV 2022 m. birželio 3 d. VSDFV rašto Nr. (18.2E) 1-5730 „Dėl pensijos mokėjimo“, galiojimą.

Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas pareiškėjo skundo reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Fondo valdybos 2023 m. kovo 30 d. rašto Nr. (18.2E) I ̲ 3798 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE-SP5-1060 „Sprendimas dėl S. F. išmokos mokėjimo būdo“ ir VSDFV 2022 m. birželio 3 d. VSDFV rašto Nr. (18.2E) 1-5730 „Dėl pensijos mokėjimo“, teisėtumo bei pagrįstumo. Taigi, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių tai, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, nagrinėjamu atveju, būtų susijęs su konkretaus jo skundo reikalavimo užtikrinimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė