2016-02-10 Nr. CB-1340-2-55-3-00426-2012-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-120-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00426-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.9.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDI Transport“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDI Transport“ ieškinį atsakovėms Lenkijos įmonėms „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ ir „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ dėl kompensacijos žalai atlyginti priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas teisės klausimai dėl taikytinos teisės ir teismo pareigos išaiškinti užsienio teisės turinį.

2. Ieškovė UAB „MDI Transport“ prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių Lenkijos įmonių „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ ir „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ 70 961,60 Eur kompensaciją žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. įmonė „Trockenmilchwerk GmbH“ (užsakovė) ir ieškovė UAB „MDI Transport“ sudarė krovinio (24 000 kg pieno miltelių) pervežimo sutartį. Ieškovė sudarė krovinio pervežimo sutartį su Lenkijos įmone „Agnieszka Adamska Agro-Trans“, kuria ši įsipareigojo krovinį apdrausti ir pervežti iš Lenkijos į Vokietiją. Atsakovė įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ krovinio į sutartyje nurodytą vietą nepristatė, nes vilkikas ir puspriekabė su kroviniu (24 000 kg pieno miltelių) buvo pavogti. Ieškovė atlygino užsakovės draudimo bendrovėms užsakovės dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius. Krovinys buvo prarastas dėl atsakovės įmonės „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ kaltės, todėl atsakovė įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ ieškovei turi atlyginti 70 961,90 Eur nuostolių. Kadangi atsakovė įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ buvo apdraudusi krovinį pagal draudimo sutartį su atsakove įmone „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“, tai kyla solidarioji atsakovių atsakomybė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „MDI Transport“ solidariai iš atsakovių Lenkijos įmonių „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ ir „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ 70 961,90 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (70 961,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. įmonė „Trockenmilchwerk GmbH“ (užsakovė) ir ieškovė UAB „MDI Transport“ sudarė krovinio (24 000 kg pieno miltelių) pervežimo sutartį. Ieškovė UAB „MDI Transport“ sudarė krovinio pervežimo sutartį su Lenkijos įmone „Agnieszka Adamska Agro-Trans“. Atsakovė įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ įsipareigojo krovinį apdrausti ir pervežti iš Lenkijos į Vokietiją. Vykdant sutartį, 2010 m. rugsėjo 22 d. krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę. Krovinys į sutartą vietą Vokietijoje nebuvo pristatytas, nes vežėja (atsakovė įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“) krovinį prarado (vilkikas su kroviniu buvo pavogti).

6. 2010 m. spalio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (įtariamojo vairuotojo atžvilgiu ir nenustačius asmenų, įvykdžiusių nusikaltimą). 2013 m. gegužės 24 d. Volomino rajono prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vilkiko ir krovinio pasisavinimo. Kaltinimai pareikšti R. A. (A. A. sutuoktiniui). Lenkijos Respublikos Mazovijos Ravos rajono prokuratūros 2014 m. gegužės 27 d. pažyma patvirtina, ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas.

7. Užsakovės draudimo bendrovės („KRAVAG-Logistik Versicherungs AG“, „ERGO Versicherungsgrupe AG“, „AXA Versicherung AG“ ir „Mannheimer Versicherung AG“) atlygino užsakovės dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius ir pateikė ieškinį Liuneburgo žemės teismui (Vokietija) dėl šių sumų priteisimo iš ieškovės UAB „MDI Transport“. Liuneburgo žemės teismas tenkino nurodytų draudimo bendrovių ieškinį ir iš ieškovės UAB „MDI Transport“ priteisė 70 211,90 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2010 m. gruodžio 8 d., ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apie bylą Liuneburgo žemės teisme buvo pranešta ir atsakovėms. Ieškovė UAB „MDI Transport“ sumokėjo pavogto krovinio draudikėms Liuneburgo žemės teismo sprendimu priteistą 70 211,90 Eur sumą.

8. Ieškovė UAB „MDI Transport“ pagal CMR konvenciją įgijo teisę reikalauti iš atsakovės įmonės „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ Liuneburgo žemės teismo sprendimu priteistų 70 211,90 Eur. Atsakovė įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ buvo apdraudusi civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.1014 straipsnį draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo tyčios. Nesant duomenų apie draudėjos įmonės „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ tyčią dėl draudžiamojo įvykio, draudikė įmonė „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ turi pareigą solidariai atlyginti žalą su atsakove įmone „Agnieszka Adamska Agro-Trans“. Jeigu vykstančio tyrimo metu būtų nustatytas asmuo, kaltas dėl vilkiko ir krovinio vagystės, ar būtų nustatyta, kad R. A., kaip fizinis asmuo, kuris nėra atsakovės įmonės vadovas, yra kaltas dėl vilkiko ir krovinio vagystės, galimai atsirastų draudikės, išmokėjusios draudimo išmoką, teisė reikšti ieškinį tokiam asmeniui regreso tvarka.

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės įmonės „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ apeliacinį skundą, 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą pakeitė: ieškinį atsakovei įmonei „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ atmetė; sprendimo dalį dėl 70 961,90 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo paliko nepakeistą.

10. Kolegijos vertinimu, tiek Sochačevo rajono prokuratūros atlikto tyrimo dėl transporto priemonės su puspriekabe bei krovinio vagystės (bylos Nr. 1719/10), kuris nutrauktas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, tiek 2013 m. gegužės 24 d. Volomino rajono prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo dėl tos pačios vagystės metu duoti R. A. bei jo sutuoktinės A. A. parodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad R. A. buvo faktinis įmonės „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ vadovas bei bendraturtis. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. A. buvo draudėjos faktinis vadovas, esant nepaneigtiems duomenims, jog jis įvykdė transporto priemonės ir joje esančio krovinio vagystę (paties R. A. prisipažinimas), sprendė, kad krovinys buvo prarastas dėl draudėjos (jos atstovui) tyčios. Kolegija sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei įmonei „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ atmestinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „MDI Transport“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarties dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovei įmonei „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ atmetimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Tik nustačius, kad draudėja yra atsakinga už R. A. veiksmus (CK 6.245–6.255 straipsnius, 6.263–6.291 straipsniai), galima atleisti draudikę nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal CK 6.1014 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad draudėja atsakinga už R. A. veiksmus ir kad yra pagrindas taikyti netiesioginę civilinę draudėjos atsakomybę ir sutapanti draudėjos ir R. A. kaltę, todėl negalima atleisti draudikės nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal CK 6.1014 straipsnio 1 dalį.

11.2. Teismas nepagrįstai R. A. laikė faktiniu įmonės vadovu, bendraturčiu, draudėjos atstovu. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad A. A., o ne R. A. yra draudėjos vadovė.

11.3. Net ir pripažinus, kad R. A. veiksmai reikšmingi pagal CK 6.1014 straipsnio 1 dalį, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priimtą nuosprendį dėl R. A. Teismas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą privalėjo ex officio sustabdyti bylą iki bus priimtas įsiteisėjęs nuosprendis. R. A. nebuvo įtrauktas į šį civilinį procesą.

11.4. Įmonės „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ pateikti įrodymai nebuvo patikrinti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 185 straipsnis). Įmonė „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ nepateikė visos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pateiktuose protokoluose prie R. A. vardo nėra parašų. Žodinį prisipažinimą, užfiksuotą apklausos protokole, teismas turėtų vertinti itin atsargiai ir kartu su kitais įrodymais.

12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė įmonė „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A.“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Volomino rajono prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. A. prisipažino, kad buvo faktinis atsakovės įmonės „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ vadovas, bendraturtis ir būtent jis pasisavino vilkiką su kroviniu. A. A. ir R. A. yra sutuoktiniai, individuali įmonė „Agnieszka Adamska Agro-Trans“ yra šeimos verslas.

12.2. Kadangi asmuo neneigia vagystės, prisipažino ją įvykdęs, tai nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki nuosprendžio šiam asmeniui priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-424/2012; kt.)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo

13. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių kasacine tvarka nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu).

14. Vadovaujantis CPK 353 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę (viešąją) reikšmę turintis kasacijos pobūdis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-261/2006).

15. Nagrinėjamoje byloje tiek pervežimo sutartis, tiek ir tarptautinio krovinių vežimo keliais vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių, kiek ji suteikia teisių asmeniui, kuriam draudėjos (vežėjos) veiksmais padaryta žala, reikšti vežėjos draudikei reikalavimus, kildinamus draudimo apsaugos pagrindu, turi užsienio elementą (yra susijusios su skirtingų valstybių teisės pasirinkimu); kasacinis teismas, įgyvendindamas kasacijos tikslus, visų pirma vertina byloje taikytinos materialiosios teisės aspektus.

16. Kasatorė skunde kasacijos pagrindams ir teisiniams argumentams pagrįsti remiasi tik Lietuvos Respublikos teise. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoja teismas, kuris tais atvejais, kai nėra aiškiai išreikšto šalių susitarimo dėl sutarčiai taikytinos teisės ir jis negali būti nustatytas pagal faktines bylos aplinkybes, taip pat nustato santykiams taikytiną teisę ir ją taiko nagrinėdamas bylą. Taigi, skirtingai nei šalių pasirinktos sutarčiai taikytinos teisės atveju, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiga teismui ex officio taikyti, aiškinti bei nustatyti užsienio teisės turinį kyla tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise (Lietuvos

17. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110-684/2015). Todėl siekiant teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius būtina išsiaiškinti ginčui spręsti taikytiną teisę ir jos turinį.

18. Vadovaujantis CPK 808 straipsnio 2 dalimi, jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise; šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.

19. Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pagrindu kasacinis teismas pasisako dėl ieškovę ir atsakoves, kaip tarptautinio krovinių vežimo keliais vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalių, siejančių prievolinių teisinių santykių pobūdžio ir pareigos nustatyti jiems reglamentuoti taikytinos materialinės teisės turinį bei juos kvalifikuoti arba pateikti įrodymus dėl teisės CPK 808 straipsnio 2 dalies prasme.

Dėl taikytinos materialiosios teisės

20. Ieškovės materialinis teisinis reikalavimas atsakovei (vežėjos draudikei) kildinamas tarptautinio krovinių vežimo keliais vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių, suteikiančios teisių ieškovei (remiantis jos teisine pozicija byloje), kuriai draudėjos (vežėjos) veiksmais padaryta žala, reikšti vežėjos draudikei reikalavimus atlyginti padarytą žalą, pagrindu. Atsakovė teikė teisinius argumentus, kuriais siekė paneigti draudikės pareigą mokėti draudimo išmoką ir draudėjos (vežėjos) teisę į draudimo išmoką (atlyginti ieškovei atsakovės (vežėjos) veiksmais padarytą žalą), kurių esmė – nebuvo draudžiamojo įvykio.

21. Minėta, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės (vežėjos draudikės) materialinis teisinis santykis turi užsienio elementą ir yra susijęs su skirtingų valstybių teisės pasirinkimu, vertintina, kokios valstybės teisė reguliuoja ginčo teisinius santykius.

22. Šiam tikslui būtina įvertinti, kokia prievolė – sutartinio ar nesutartinio pobūdžio – sieja ieškovę ir atsakovę (vežėjos draudikę).

23. Kasacinis teismas, įvertindamas tai, kad pagal atsakovių sudarytos draudimo sutarties bendrąsias sąlygas draudimo dalykas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalas, padarytas dėl tarptautinio arba tarptautinio, sujungto su vietiniu, krovinių vežimo keliais sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo (sutartinė civilinė atsakomybė trečiojo asmens naudai – Lenkijos civilinio kodekso 822 straipsnio 1 dalis), ieškovę ir atsakovę (vežėjos draudikę) sieja atsakovių sudarytos draudimo sutarties pagrindu kylantys prievoliniai teisiniai santykiai – atsakovės prievolė atlyginti draudėjos veiksmais padarytą žalą, jei nėra teisinių pagrindų, dėl kurių tokia atsakomybė draudikei neatsiranda, o ieškovė, patyrusi žalą dėl draudėjos veiksmų vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį, įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš vežėjos draudikės, prieina prie išvados, kad tokios prievolės turi sutartinę teisinę prigimtį.

24. Pripažįstant, kad iš atsakovių sudarytos tarptautinio krovinių vežimo keliais vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė draudikės turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui (ieškovei – asmeniui, kuriam vežėjos (draudėjos) veiksmais padaryta žala), ir, esant draudimo sutarties šalių susitarimui dėl taikytinos Lenkijos teisės (Bendrųjų draudimo sąlygų 3 paragrafas), svarbiausiu vertinimo aspektu tampa tai, ar vadovaujantis Lenkijos teise šios rūšies sutarčių atveju nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamoje byloje Lietuvos juridiniam asmeniui, išreiškusiam valią reikalauti sutarties įvykdymo iš vežėjos civilinės atsakomybės draudikės, atsiranda ne tik teisės, kylančios iš draudimo sutarties, bet ir tampa privalomas draudimo sutartyje šalių sulygtas susitarimas taikyti Lenkijos teisę.

25. Anksčiau nurodytų Lietuvoje galiojančių teisės normų ir jų aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taikymo kontekste pareiga išsiaiškinti Lenkijos teisės turinį ir jos taikymo praktiką paminėtu aspektu yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga, nes nuo to, ar nukentėjusiam asmeniui, išreiškusiam valią reikalauti sutarties įvykdymo iš vežėjo civilinės atsakomybės draudiko, atsiranda ne tik teisės, kylančios iš draudimo sutarties, bet ir pareiga dėl draudimo sutartyje šalių sulygto susitarimo taikyti Lenkijos teisę vykdymo, ar tokia pareiga nekyla, priklauso teismo pareigų turinys – nustatyti taikytiną Lenkijos teisę ex officio arba vadovaujantis CPK 808 straipsnio 2 dalimi imtis procesinių veiksmų sudarant sąlygas ginčo šalims teikti visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio (Lenkijos) teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną, taip pat priklauso ieškovės teisių gynimo civilinių teisinių priemonių pobūdis.

26. Toks teismo pareigų procese aiškinimas kasacinio teismo, be kita ko, kildinamas iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pagrindu teismams kylančios pareigos teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Dėl procesinės baigties šioje byloje

27. Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą dėl ieškovės reikalavimų atsakovei (vežėjos draudikei) išnagrinėjo nesant teisinio pagrindo taikyti Lietuvos teisę. Kasacinis teismas negali pats imtis priemonių nustatyti, ar vadovaujantis Lenkijos teise byloje aktualios rūšies draudimo sutarčių atveju nukentėjusiam asmeniui, išreiškusiam valią reikalauti sutarties įvykdymo iš vežėjo civilinės atsakomybės draudiko, atsiranda ne tik teisės, kylančios iš draudimo sutarties, bet ir pareiga dėl draudimo sutartyje šalių sulygto susitarimo taikyti Lenkijos teisę vykdymo, o tuomet taikyti atitinkamą teisę, nes tai tiesiogiai pažeistų konstitucinį teisinio tikrumo principą, teismų procese, be kita ko, saugantį ir nuo siurprizinių sprendimų, kurie kaip tokie gali būti vertinami ir sprendžiant dėl kitos valstybės taikytinos teisės, kaip šiuo atveju, kai proceso dalyviai neturėjo galimybių teikti dėl to savo teisinius argumentus, pasisakyti, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis.

28. Šių teisinių argumentų pagrindu kasacinis teismas, pripažindamas, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje be pakankamo teisinio pagrindo dėl ginčo tarp ieškovės ir atsakovės (draudikės) taikęs Lietuvos Respublikos teisę, pažeidė nurodytus konstitucinius imperatyvus ir priėmė neteisėtą nutartį, kuri civilinės atsakomybės taikymo aspektu turi įtaką ieškovės materialiniam teisiniam interesui visa ginčo apimtimi, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 2 dalimi, peržengia kasacinio skundo ribas ir naikina tiek kasaciniu skundu apskųstą, tiek neapskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kasacinis teismas patyrė 30,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. pažyma). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė