9f0f8952-cf97-4fd1-a29b-8ca22f94c8a5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                        Civilinė byla Nr. 2A-912-826/2016Teisėjas Egidijus Mickevičius                                    (Proceso Nr. 2-06-3-08698-2015-0)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                         2.5.10.4.; 3.1.9.; 3.3.1.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. birželio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ALBA FERROUS TRADING GmbH apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ALBA FERROUS TRADING GmbH ieÅ¡kinį atsakovei BUAB „Jaumina“, trečiajam asmeniui UAB „Resota“ dėl draudimo parduoti BUAB „Jaumina“ turtÄ be kreditorių sutikimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o uždrausti atsakovės BUAB „Jaumina“ bankroto administratorei be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės sutikimo priimti sprendimus ir (ar) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu ar gautų lėšų iÅ¡mokėjimu.

Nurodo, kad 2010–2011 m. ieÅ¡kovė pervedė UAB „Resota“ 940 000 Eur avansÄ už produkcijos tiekimÄ . UAB „Resota“ nepateikė produkcijos bei atsisakė grÄ Å¾inti gautÄ avansÄ . Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio arbitražo teismas 2013 m. liepos 31 d. priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB „Resota“                                  l 190 908,71 Eur bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 940 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio l d. iki skolos sumokėjimo.

Arbitražo teismo sprendimÄ leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi. UAB „Resota“ yra nemoki bendrovė, kurios realus turtas didžiÄ ja dalimi priklauso nuo BUAB „Jaumina“ bankroto proceso eigos. J. G., padedamas susijusių asmenų, valdo abi nemokias bendroves UAB „Resota“ ir UAB „Jaumina“. Pastarosios bankroto procesas valdomas netiesiogiai, pasinaudojant UAB „Resota“ reikalavimo teise. Nuo J. G. veiksmų priklauso UAB „Resota“ kreditinių reikalavimų patenkinimas, o kartu – UAB „Resota“ kreditorių reikalavimų patenkinimas.

UAB „Resota“ ir BUAB „Jaumina“ valdantis verslininkas J. G. bei susiję nesÄ Å¾iningi asmenys neturi jokio intereso, kad UAB „Resota“ veiktų protingai ir savo pačios interesais BUAB „Jaumina“ bankroto procese. IeÅ¡kovė teigia, jog turi teisę reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį UAB „Resota“ vardu, kadangi yra visos bÅ«tinosios įstatymo nustatytos sÄ lygos. Ji turi neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę į UAB „Resota“, o Å¡i turi turtinį reikalavimÄ savo skolininkei BUAB „Jaumina“ – bankroto byloje patvirtintas UAB „Resota“ 3 168 333,40 Eur kreditinis reikalavimas.

UAB „Resota“ Å¡iÄ teisę įgyvendina netinkamai, nes bÅ«dama BUAB „Jaumina“ kreditore nėra suinteresuota siekti bendrovei palankaus rezultato, – savo reikalavimÄ UAB „Resota“ įgyvendina aplaidžiai ir darydama sau žalÄ : vietoje to, kad bÅ«tų iÅ¡saugojusi nekilnojamojo turto įkeitimÄ , UAB „Resota“ aplaidžiai leido įkeistam turtui bÅ«ti parduotam prieÅ¡ pat UAB „Jaumina“ bankrotÄ , neužtikrinusi pinigų už parduotÄ turtÄ gavimo. BUAB „Jaumina“ bankroto byloje UAB „Resota“ tapo trečios eilės kreditore, kurios galimybės patenkinti kreditinį reikalavimÄ smarkiai sumenko.

Taip pat UAB „Resota“ nesÄ Å¾iningumÄ rodo kiti veiksmai, kuriais nemoki bendrovė vilkina bankroto procedÅ«ros pradžiÄ ir sÄ moningai mažina savo turtÄ , siekdama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nemoki UAB „Resota“, kaip stambiausia kreditorė BUAB „Jaumina“ bankroto procese, Å¡iuo metu diktuoja visus svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto, esančio adresu Kretingos g. 100 Klaipėda, pardavimu. IeÅ¡kovė mano, jog egzistuoja objektyvi grėsmė, kad bus padaryta žala nemokiai UAB „Resota“ ir kartu jos kreditoriams: turtas gali bÅ«ti parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ susijusiems asmenims;

UAB „Resota“ gali papraÅ¡yti jai priklausančias lėšas pervesti į trečiųjų asmenų sÄ skaitÄ . Aplinkybė, jog nekilnojamojo turto vertė gali siekti kelis milijonus eurų, grėsmę tik sustiprina.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-23 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad prevencinio reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieÅ¡taraujantys ar teisinę pareigÄ pažeidžiantys veiksmai.

Prevencinio ieÅ¡kinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sÄ lyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigÄ pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė bÅ«tų žalos ateityje padarymas. IeÅ¡kovė turi neginčytinÄ reikalavimÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį UAB „Resota“ dėl l 190 908,71 Eur skolos bei 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 940 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio l d. iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo. UAB „Resota“ turi neginčijamÄ reikalavimÄ Ä¯ 3 168 333,40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės BUAB „Jaumina“.

BUAB „Jaumina“ turtas – pastatai, esantys Kretingos g. 100, Klaipėdoje, pardavinėjami iÅ¡ varžytynių. Pagrindiniai bendrovės kreditoriai yra UAB „Resota“ – 3 168 333,40 Eur, Danske Bank, A/S, Lietuvos filialas – 717 560,11 Eur, DELEMONT HOLDING S. A. – 231 696,01 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – 21 748,55 Eur. Klausimas dėl leidimo pardavinėti BUAB „Jaumina“ turtÄ yra iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, BUAB „Jaumina“ apribota teisė disponuoti UAB „Resota“ daliai priklausančiomis lėšomis.

Be to, antstolis 2015-04-13 yra aprašęs UAB „Resota“ priklausančiÄ turtinę teisę į pinigines lėšas UAB „Jaumina“ bankroto byloje. Bendrovės turtas – pastatai, esantys Kretingos g. 100, Klaipėdoje, pirmÄ kartÄ iÅ¡ varžytynių buvo pardavinėjami 2015-06-08 už 3 518 883 Eur. Turtas nebuvo parduotas neatsiradus nė vienam pirkėjui. Nepardavus turto trejose varžytynėse, 2015-04-23 kreditorių susirinkime buvo nutarta toliau pardavinėti turtÄ , o neįvykus varžytynėms – jo kainÄ kiekvienÄ kartÄ mažinti po 10 proc.

Iki 2016-01-06 įvyko dar trejos varžytynės, tačiau turtas nebuvo realizuotas. Atsakovės atstovė pateikė teismui Danske Bank, A/S, siÅ«lymÄ kviesti kreditorių susirinkimÄ ir mažinti turto pardavimo kainÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie realiÄ pardavinėjamo turto vertę, įrodymų apie tai, kad BUAB „Jaumina“ administratorius ar kreditoriai siektų neobjektyviai ir nepagrįstai parduoti bankrutuojančios bendrovės turtÄ mažesne kaina. BUAB „Jaumina“ kreditoriai yra nustatę parduodamo turto kainÄ didesnę, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡e, kurio duomenimis, pastatų vidutinė rinkos vertė yra 1 687 430 Eur, kitų įrodymų apie turto vertę teismui nepateikta.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl netiesioginio ieÅ¡kinio pagrįstumo, o atmetė reikalavimus tik nenustatęs prevencinio ieÅ¡kinio pagrįstumo sÄ lygų. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad prevencinio ieÅ¡kinio dalykas gali bÅ«ti tik neteisėti veiksmai, nes pakankamas pagrindas tokiam ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti yra pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos.

Žala gali bÅ«ti padaroma ir formaliai teisėtais komercinės veiklos veiksmais. Neefektyvus, netinkamas ir neprotingas verslo sprendimas taip pat laikytinas neteisėtais veiksmais. Atsakovė ir trečiasis asmuo jau yra atlikę neteisėtus veiksmus, nes perleido 200 996 Eur vertės žemės sklypÄ susijusiems asmenims, taip iÅ¡Å¡vaistė nemokios įmonės turtÄ . UAB „Resota“, kaip didžiausia BUAB „Jaumina“ kreditorė, diktuoja svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu.

UAB „Resota“ nesiekia, kad atsakovės turtas bÅ«tų parduotas už geriausiÄ kainÄ ir taip bÅ«tų apsaugoti kreditorių interesai. Pažymėjo, kad už parduotÄ turtÄ gautos lėšos gali bÅ«ti pervestos ne į UAB „Resota“ sÄ skaitÄ , o į kitų asmenų sÄ skaitas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai jau yra iÅ¡nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo                    2015-07-17 nutartimi, kuria areÅ¡tuotos UAB „Resota“ turtinės teisės BUAB „Jaumina“ bankroto procese.

Paminėta nutartimi taikytas apribojimas tik UAB „Resota“ lėšoms, mokėtinoms ieÅ¡kovei, tačiau Å¡i laikinoji apsaugos priemonė nėra pakankamai efektyvi, nes turtas vis tiek gali bÅ«ti parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ . Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai apie tikrÄ jÄ turto vertę bei įrodymai, pagrindžiantys BUAB „Jaumina“ kreditorių siekį parduoti turtÄ už per maÅ¾Ä kainÄ , tačiau Å¡ioje byloje pakanka įrodyti tokios grėsmės tikimybę.Trečiasis asmuo UAB „Resota“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prašė jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Nurodo, kad apeliantė skunde nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Atsakovės turtÄ buvo bandoma parduoti už 3 mln. Eur, dėl to neaiÅ¡ku, kaip gali bÅ«ti padaryta žala. IeÅ¡kovė neįrodė tariamos grėsmės realumo. IeÅ¡kovė, siekdama apriboti atsakovės bankroto administratorės galimybes parduoti įmonės turtÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės turto pardavimas pažeidžia kreditorių interesus. Apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, piktybiÅ¡kai trikdo atsakovės bankroto procesÄ , nes jos reikalavimas yra užtikrintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, kuria areÅ¡tuotos UAB „Resota“ turtinės teisės į BUAB „Jaumina“ bankroto procese gautinas lėšas.Atsakovės BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prašė jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ieÅ¡kovė neįrodė galimos grėsmės atsiradimo tikimybės. Be to, jos reikalavimai yra užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi. Turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse už 3 518 883 Eur, dėl to nesuprantamas ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovės turto pardavimas už realiÄ jo kainÄ gali pažeisti ieÅ¡kovės bei kitų atsakovės kreditorių interesus.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio            1 dalis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės apsaugoti savo interesus, kai skolininkas neįgyvendina savo turtinių teisių į savo skolininkÄ , reiÅ¡kiant prevencinį ar netiesioginį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė (kreditorė) turi neabejotinÄ ir neginčytinÄ teisę į trečiÄ jį asmenį UAB „Resota“, kuri savo prievolės ieÅ¡kovei nevykdo. Trečiasis asmuo UAB „Resota“ turi turtinę teisę į bankrutuojančiÄ UAB „Jaumina“ (atsakovę), t. y. UAB „Jaumina“ bankroto byloje yra patvirtintas 3 168 333,40 Eur UAB „Resota“ kreditinis reikalavimas, be to, UAB „Resota“ yra didžiausia UAB „Jaumina“ kreditorė, turinti daugiausia balsų.

IeÅ¡kovės reikalavimas UAB „Resota“ sudaro 1 190 908,71 Eur su 6 proc. dydžio metinėmis palÅ«kanomis. Vienintelis realus turtas, kurį, ieÅ¡kovės teigimu, turi UAB „Resota“, – tai turtinė teisė į BUAB „Jaumina“ ir ji Å¡ios teisės tinkamai neįgyvendina. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Jaumina“ bankroto byloje yra pardavinėjamas jos nekilnojamasis turtas, o UAB „Resota“, nebÅ«dama suinteresuota prievolės ieÅ¡kovei vykdymu, gali daryti įtakÄ , kad BUAB „Jaumina“ turtas bÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ .

Tokius ketinimus, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina neteisėti atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai: įmonės yra tarpusavyje susijusios ir valdomos to paties asmens J. G., bÅ«damos tarpusavyje susijusios jos perleido areÅ¡tuotÄ UAB „Jaumina“ priklausantį ir UAB „Resota“ įkeistÄ Å¾emės sklypÄ kitiems asmenims ir taip iÅ¡Å¡vaistė turto už 200 996 Eur. Dėl to paminėtos bendrovės ir Å¡iuo atveju gali siekti visais įmanomais bÅ«dais iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, t. y. parduoti UAB „Jaumina“ turtÄ už kuo mažesnę kainÄ .

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl netiesioginio ieÅ¡kinio pagrįstumo, o atmetė reikalavimus tik nenustatęs prevencinio ieÅ¡kinio pagrįstumo sÄ lygų. Atsakydama į šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad teisės taikymas, teisinių santykių tinkamas kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , turi pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , t. y. faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teisės normas taiko bylÄ nagrinėjantis teismas.

Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė du teisinius pagrindus, t. y. netiesioginio ir prevencinio ieškinių, nereiškia, kad teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno iš jų taikymo (netaikymo). Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas, nurodytas ieškinio dalyje tiek dėl prevencinio ieškinio, tiek dėl netiesioginio ieškinio, buvo iš esmės tapatus. Ieškovė toms pačioms faktinėms aplinkybėms prašė taikyti skirtingus teisinius pagrindus, tačiau ieškovės pasirinktų teisinių pagrindų nurodymas teismo nesaisto.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas neįpareigoja ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o jeigu Å¡is pagrindas ir bÅ«na nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimÄ , nes ieÅ¡kinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo sritis, o Å¡iÄ funkcijÄ atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatÅ«ra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir ieÅ¡kinio faktiniam pagrindui pagrįstai taikė prevencinį ieÅ¡kinį reglamentuojančias teisės normas (CK 6.255 straipsnis). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio pagrindas neatitinka netiesioginio ieÅ¡kinio reglamentavimo. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieÅ¡kinys).

Apeliantė prašė uždrausti atsakovės BUAB „Jaumina“ administratorei parduoti įmonės turtÄ be ieÅ¡kovės sutikimo, tačiau UAB „Resota“, kuri yra skolinga apeliantei, nėra atsakovės administratorė, o didžiausia atsakovės kreditorė. Ä®monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės turtu disponuoja administratorė, bet ne kreditoriai. Be to, įmonės turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir tik jo nepavykus parduoti buvo siÅ«loma kviesti kreditorių susirinkimÄ bei siÅ«lyti nustatyti mažesnę parduodamo turto kainÄ .

Atsakovės turto pardavimas nepriklauso vien tik nuo kreditorės UAB „Resota“ veiksmų, taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantės skolininkė UAB „Resota“ kokiu nors bÅ«du neįgyvendintų savo turtines teises į atsakovę (pavyzdžiui, atsisakytų savo patvirtinto kreditinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje). Netiesioginio ieÅ¡kinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiÄ jį asmenį ir ginti savo interesus.

Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė (trečiojo asmens kreditorė) net nėra bankrutuojančios atsakovės kreditorė ir negali daryti įtakos jos turto pardavimo procesui, nes už turto pardavimÄ atsakinga yra atsakovės administratorė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad prevencinio ieÅ¡kinio dalykas gali bÅ«ti tik neteisėti veiksmai, nes pakankamas pagrindas tokiam ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti yra pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos.

CK 6.255 straipsnis reglamentuoja prevencinio ieÅ¡kinio apibrėžimÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Prevenciniu ieÅ¡kiniu laikomas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę. Taigi įstatyme įtvirtintos prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) siekimas apginti asmens teises nuo žalos darymo ateityje. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti;

2) reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvÅ«s neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytÄ pareigÄ elgtis ar nesielgti tam tikru bÅ«du ar iÅ¡ viso neveikti. Prevencinio ieÅ¡kinio, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«do, tenkinimo sÄ lyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigÄ pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala Å¡iuo atveju turi bÅ«ti suprantama kaip bÅ«simų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.

Tokiu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo bÅ«simus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnėmis palÅ«kanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne tiek naudingi, kiek įmanoma toje situacijoje.

Apeliantė teigdama, kad žala gali bÅ«ti padaroma ir formaliai teisėtais komercinės veiklos veiksmais, nes neefektyvus, netinkamas ir neprotingas verslo sprendimas taip pat laikytinas neteisėtais veiksmais, pripažįsta, jog iÅ¡ esmės iki Å¡iol atlikti jos skolininkės veiksmai nėra neteisėti. Dėl tokių nurodytų formaliai teisėtų veiksmų negalima bÅ«tų reikalauti uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus – parduoti turtÄ â€“ prevencinio ieÅ¡kinio tvarka, nes prevencinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realiÄ Å¾alos grėsmę.

Prevenciniu ieÅ¡kiniu negali bÅ«ti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdÅ«s, nes prevencinio ieÅ¡kinio tenkinimo viena iÅ¡ sÄ lygų – realus pavojus daryti žalÄ . Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Apeliantės teigimu, jos skolininkė ir trečiasis asmuo UAB „Resota“, kurios kreditinis reikalavimas patvirtintas atsakovės BUAB „Jaumina“ bankroto byloje, perleido jai įkeistÄ ir atsakovei priklausantį, tačiau areÅ¡tuotÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ â€“ tretiesiems asmenims ir taip iÅ¡Å¡vaistė įmonės turto už daugiau nei 200 tÅ«kst.

Eur. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡is žemės sklypas buvo apraÅ¡ytas 2012-07-27 pagal 2011-04-29 sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , pasiraÅ¡ytÄ tarp UAB „Resota“ ir UAB „Jaumina“ (t. 1, b. l. 37). Vėliau hipoteka Å¡alių sutarimu buvo iÅ¡registruota ir 2014-02-20 žemės sklypas parduotas IÄ® „GrÅ«doteka“ (t. 1, b. l. 38–42). Å is sandoris yra patvirtintas notaro, galiojantis, nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to teigti, kad jis yra neteisėtas ar kitaip pažeidžiantis apeliantės, kaip UAB „Resota“ kreditorės, teises, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Apeliantė teigia, kad UAB „Resota“, kaip didžiausia BUAB „Jaumina kreditorė, diktuoja svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu, nesiekia, kad atsakovės turtas bÅ«tų parduotas už geriausiÄ kainÄ ir taip bÅ«tų apsaugoti kreditorių interesai. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės turtas, iÅ¡ kurio bus dengiami įsipareigojimai kreditoriams, buvo pardavinėjamas trejose varžytynėse už pradinę 3 909 870,25 Eur kainÄ (t. 2, b. l. 19–22).

Taigi tai, kad buvo paskelbtas turto pardavimas varžytynėse, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, reiÅ¡kia, kad UAB „Resota“ nesukliudė pradėti turto pardavimo procedÅ«rų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad turto nepavyko parduoti net trejose varžytynėse bÅ«tent dėl UAB „Resota“ veiksmų. Turto nepardavus už beveik 4 mln. Eur kainÄ buvo siÅ«loma kreditorių susirinkime spręsti klausimÄ dėl pardavimo kainos mažinimo. Adekvatus kainos mažinimas savaime nelaikytinas apeliantės bei kitų atsakovės kreditorių galimų interesų pažeidimu, tuo labiau kad turto vertė yra pakankamai didelė, jos užtektų ne tik atsakovės reikalavimui patenkinti.

Atmestinas kaip hipotetinis ir deklaratyvus apeliantės argumentas, kad už parduotÄ turtÄ gautos lėšos gali bÅ«ti pervestos ne į UAB „Resota“ sÄ skaitÄ , o į kitų asmenų sÄ skaitas. Å iuo atveju bankrutuojančios įmonės turtu bei sÄ skaita disponuoja įmonės administratorius. Tuo labiau kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės reikalavimai UAB „Resota“ yra užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi, kuria areÅ¡tuotos UAB „Resota“ turtinės teisės BUAB „Jaumina“ bankroto procese.

Paminėta nutartimi taikytas apribojimas UAB „Resota“ lėšoms. Be to pažymėtina ir tai, kad 2016 m. birželio 2 d. įsiteisėjo 2016 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Resota“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jos bankroto administratore paskirta UAB „PajÅ«rio administratorių agentÅ«ra“, todėl ieÅ¡kovė, kaip UAB „Resota“ galės daryti įtakÄ priimamiems sprendimams dėl bendrovės turto.Teisėjų kolegijos vertinimu, visų Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantės interesai yra pakankamai užtikrinti, o papildomų draudimų, ypač ribojančių bankrutuojančios įmonės turto pardavimÄ bei atsiskaitymÄ su kitais kreditoriais, taikymas bÅ«tų neproporcingas bei neefektyvus.Prevenciniu ieÅ¡kiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai atsirasti.

Juo reikalaujama ne padarytos žalos atlyginimo, o siekiama užkirsti keliÄ , kad jos ateityje neatsirastų. IeÅ¡kovas prevenciniu ieÅ¡kiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. RealiÄ grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos grėsmę įrodančių atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

Trečiasis asmuo UAB „Resota“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes apeliantės teisės į UAB „Resota“ gautinas lėšas atsakovės bankroto byloje yra užtikrintos, tačiau ji piktybiÅ¡kai trikdo bankroto procesÄ , reiÅ¡kia tapačius reikalavimus Å¡ioje byloje ir teikia nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ , nors jos reikalavimai yra užtikrini 2015-12-03 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, kurioje buvo konstatuota, kad nėra jokio pagrindo uždrausti atsakovei pardavinėti turtÄ bankroto procese.Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva.

Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobÅ«dį, pasikartojimÄ , asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieÅ¡kinio kainÄ ir t. t. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobÅ«džio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai Å¡alis veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę. IeÅ¡kovė pasinaudojo įstatymų suteikta teise skųsti teismo procesinį sprendimÄ , kuris, jos vertinimu, buvo jai nepalankus.

Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Trečiojo asmens nurodytoje byloje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ir nors pareikÅ¡tas reikalavimas buvo panaÅ¡us su Å¡ios bylos ginčo dalyku, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas iÅ¡ esmės. O tai savaime negali bÅ«ti vertinama kaip piktnaudžiavimas CPK 95 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, leidžiančių skirti apeliantei baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ginčo santykiui kvalifikuoti tinkamai taikė teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Netenkinti trečiojo asmens UAB „Resota“ praÅ¡ymo dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo ieÅ¡kovei ALBA FERROUS TRADING GmbH. Kolegijos pirmininkas                                                                           Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjos                                                                   Jolanta Gailevičienė                                                                                 Albina Pupeikienė         Â