2022-06-08 Nr. AB-15525-3-61-3-05071-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2564-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05071-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. (G. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė), dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. P-1409 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. G. J. (G. J.) skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įsakymu pareiškėjui, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) Tiekimo būrio vado pavaduotojui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnyje, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

2.2. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – ir Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), nurodė į Dalyvių sąrašą įtrauktiems kariams dalyvauti pratybose, taip pat pratybose dalyvausiantiems kariams nustatė kareivinių režimo tarnybą Dalyvių sąraše nurodytais laikotarpiais. Pratybos turėjo vykti 2021 m. gegužės 10 d. – 2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu, o kareivinių režimo tarnyba visiems pratybų dalyviams turėjo būti taikoma 2021 m. gegužės 16 d. – 2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu (SP vadui kareivinių režimo tarnyba taikoma nebuvo). 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo, kad pratybos baigėsi.

2.3. Pareiškėjas iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) vykdė SP vadovybės ŠAK Tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigas. ŠAK buvo skirtas atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą. 2021 m. gegužės 27 d. dalyvius iš pratybų paleidus, pratybų dalyviai pridavinėjo pratybose naudotus daiktus (lovas, stalus ir t. t.), kuriuos priiminėjo vyr. srž. S. Z., o po to kartu su pareiškėju krovė juos į tarnybines transporto priemones. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16–17 val. Nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaigą. ŠAK vadas 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. surinko visus pratybose dalyvavusius ŠAK karius ir informavo, kad kitą dieną (2021 m. gegužės 28 d.) dar reikės priduoti pratybose naudotas palapines ir paklausė, kas nori važiuoti namo į Vilnių ir grįžti atgal kitą dieną į Kauną, o kas pasiliks vietoje ir nakvos palapinėse. Pareiškėjas kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos batalione (toliau – ir JVIB) ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d. susitvarkius pratybų vietą ir pridavus palapines.

2.4. 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, laisvu nuo tarnybos laiku, apie 21.50 val., pareiškėjas su keliais likusiais ŠAK kariais (vyr. srž. D. G., gr. M. B. ir vyr. srž. S. Z.) išvyko iš JVIB teritorijos į Kauno miestą. Pareiškėjas su kitais ŠAK kariais išvyko apsirengę civiliais rūbais, vakarienės metu nieko blogo neįtardami visi išgėrė po 1–2 butelius alaus, į JVIB teritoriją nakvoti grįžo apie 22.40 val. Suprasdami, kad kitą rytą turės tęsti palapinių pridavimo darbus ir tarnybos metu būti blaiviais, pareiškėjas su minėtais ŠAK kariais daugiau jokio alkoholio nevartojo. JVIB budėtojui alkotesteriu patikrinus karių blaivumą, 2021 m. gegužės 28 d. iš karto po vidurnakčio pareiškėjui buvo nustatytas 0,50 promilės neblaivumas. Pirmą kartą patikrinus blaivumą pareiškėjui buvo leista nueiti į rūkyklą, o iškart po rūkymo blaivumas buvo nustatomas dar kartą. 2021 m. gegužės 28 d. apie 00.25 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,34 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą). Patikrinus karių blaivumą, JVIB budėtojas kariams nurodė, kad eitų ilsėtis ir lauktų atvykstančio Karo policijos ekipažo, kuris nustatys tikrąjį karių blaivumą ir su tuo susijusias aplinkybes. Karo policijos ekipažas neatvyko ir pareiškėjo blaivumo netikrino. 2021 m. gegužės 28 d. prasidėjus tarnybai pareiškėjas su kitais ŠAK kariais pridavė likusias palapines ir apie 13.30 val. grįžo į Vilnių. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo apklaustas apie įvykio aplinkybes, o 2021 m. liepos 30 d. SP vadas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,34 promilės), todėl pareiškėjo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas.

2.5. Pareiškėjas nepadarė drausmės pažeidimo, už kurio tariamą padarymą jis buvo atleistas iš PKT. Blaivumo patikrinimo metu, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. naktį, pareiškėjui buvo laisvas nuo tarnybos metas. Pareiškėjas tikslų jam taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, net ne pasirašytinai, o žodžiu iš tarnybos draugų. Tiek prieš pratybas, tiek pratybų metu pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) teikiama žodine informacija ir žodiniais įsakymais. ŠAK vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori nakčiai važiuoti namo, o kas likti, pareiškėjas neturėjo net menkiausios abejonės, kad pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas yra baigti.

2.6. Nors pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi pratybų dalyviai kareivinių režimo tarnybą turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jau po to, kai pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, post factum (po laiko) tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie nakčiai iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje, įskaitant pareiškėją, paliekant jiems kareivinių režimo tarnybos pabaigos datą tokią pačią, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y. 2021 m. gegužės 28 d.

2.7. Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Karo tarnybos statutas, KTS), 4.3 punktas numato, kad įsakymu yra laikomas vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija. Su rašytiniu Pratybų įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, tarp jų ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjas iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui nustatyti kareivinių režimo tarnybą.

2.8. Pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už buvimą neblaiviu tarnybos metu, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjo nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes de facto (faktiškai) nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 08.00 val. nebuvo vykdoma.

2.9. Pareiškėjo blaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo. Vadovaujantis Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, karius dėl neblaivumo turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais Aprašo taikymo prasme gali būti tik karo policininkai, krašto apsaugos sistemos (toliau – ir KAS) institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas kpt. J. T. karių blaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių blaivumą tikrinti taip pat atsisakė. Kaip 2021 m. birželio 3 d. paaiškino pats JVIB budėtojas, karo policininkams ir medikams atsisakius, karių blaivumą nusprendė patikrinti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių blaivumą, tačiau pačioje Sausumos pajėgų vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) tokių įgaliojimų suteikimo faktas nėra konstatuotas ar kaip nors kitaip patvirtintas.

2.10. Pareiškėjo turimais duomenimis, JVIB vadas JVIB standartinių veiklos procedūrų IV skyriaus 15 priede yra patvirtinęs JVIB taikomą blaivumo patikrinimo schemą, tačiau joje reglamentuojama tik blaivumo patikrinimo procedūra ir nenurodoma kas, be Apraše nurodytų asmenų, JVIB yra įgaliotas tikrinti karių blaivumą. Tačiau, net jei būtų galima daryti prielaidą, kad pagal patvirtintą schemą JVIB esančių karių blaivumą tikrinti yra įgaliotas JVIB budėtojas, pačių JVIB standartinių veiklos procedūrų nauja redakcija, o kartu ir blaivumo patvirtinimo schema, JVIB vado buvo patvirtintos 2021 m. gegužės 28 d. 13:38:53 val., t. y. gerokai vėliau nei pareiškėjui 2021 m. gegužės 28 d. JVIB buvo patikrintas blaivumas, t. y. pareiškėjo blaivumo tikrinimo metu nurodyta schema dar negaliojo. Pareiškėjo blaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu Aprašo taikymo prasme ir jo atlikto pareiškėjo blaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia.

2.11. Pareiškėjas tarp pirmo ir antro blaivumo tikrinimo alkotesteriu kartu su kitais tikrintais kariais buvo išleistas parūkyti ir tiek prieš pat pirmą kartą, tiek prieš antrą kartą tikrinantis alkotesteriu blaivumą, pareiškėjas valgė alkoholio turinčius saldainius, tuo metu alkotesterio instrukcija reikalauja, kad būtų užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo. Aprašo 11 punktas numato, kad blaivumo tikrinimas atliekamas griežtai vadovaujantis techninės priemonės naudojimo aprašymu, todėl JVIB budėtojas turėjo pasidomėti, ar neegzistuoja naudoto alkotesterio instrukcijoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikia užtikrinti 15 minučių tarpą, priešingu atveju, tikrinimo rezultatai bus netikslūs. Taip pat Aprašo 12 punktas numato, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau JVIB budėtojas, vietoje paaiškinimo apie tokią teisę, po paties atlikto blaivumo patikrinimo pareiškėjui liepė eiti į palapinę ir laukti, kol atvyks Karo policijos ekipažas ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrins jo blaivumą, kuris taip ir neatvyko. Vadinasi, patikrinimas atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms (buvo atimta galimybė pasitikrinti savo blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje pačiam) ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui (nebuvo užtikrintas 15 min. laiko tarpas tarp alkoholio turinčių saldainių vartojimo ir tikrinimo).

2.12. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko pažymėjo, kad kpt. S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo neblaivumo tarnybos metu, pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, kad pareiškėjui blaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo metu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, jog dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į Vilnių ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti.

2.13. Atleidimas iš tarnybos pareiškėjui yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda, tuo labiau, kad de facto klausimas, ar 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo kasdieninė, ar kareivinių režimo tarnyba, buvo sprendžiamas jau po pratybų vykusiu Dalyvių sąrašo keitimu, JVIB nepasilikusiems kariams kareivinių režimo tarnybos laikotarpio pabaigą keičiant iš 2021 m. gegužės 28 d. į 2021 m. gegužės 27 d. Krašto apsaugos sistemoje pareiškėjas tarnauja dar nuo 2002 metų ir per visą šį ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, tuo metu už gerą tarnybą buvo skatintas 7 kartus. Teismas, atsižvelgdamas į šiame skunde nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjui būtų paskirta proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamu sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo į su atleidimu nesusijusią nuobaudą.

2.14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiamas neteisėtas sprendimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir dėl to, jog prieš tarnybos draugus buvo paverstas didžiausiu pažeidėju, su įvykio aplinkybėmis detaliai nesusipažinę tarnybos kolegos pradėjo laikyti pareiškėją nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu, kuris neva piktnaudžiauja alkoholiu. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip kario, reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, KAM) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagal Karo tarnybos statuto 43.3 punktą, kareivinių režimo tarnyba yra viena iš karo tarnybos rūšių. Kareivinių režimo tarnyba laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Iš Pratybų įsakymo ir jo pakeitimų – SP vado įsakymų Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-172 ir Nr. V-180, akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta dalyvauti pratybose ir šio įsakymo 4 punkte jam buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu pagal įsakymo 1 priede „Karių, dalyvaujančių pratybose „Perkūno griausmas“ sąrašas“ nurodytus laikotarpius, t. y. nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esant Įsakymu nustatytam kareivinių režimui tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjui buvo leista 2021 m. gegužės 27 d. išvykti iš pratybų vietos – J. V. inžinerijos bataliono, ar kareivinių režimas minėtą dieną (drausmės pažeidimo padarymo dieną) būtų panaikintas. 2021 m. gegužės mėnesio SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis Nr. TL-77 taip pat patvirtina, kad pareiškėjui ir daugumai šios kuopos karių lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) buvo nurodytos (pažymėtos) nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai). Kariams už tarnybą lauko pratybose kareivinių režimu buvo skirtas KASOKTĮ nuostatomis nustatytas priedas. Pareiškėjui nei rašytiniu, nei žodiniu vadų įsakymu nebuvo leista išvykti iš pratybų vietos.

3.2. Pareiškėjas pateiktame skunde teismui nurodo kitas aplinkybes nei tarnybinio tyrimo metu. Pareiškėjas paaiškinimuose buvo nurodęs, kad alkoholio nevartojo, tačiau skalavo dantis su burnos skalavimo skysčiu, valgė saldainius su alkoholiu. Pareiškėjas teigė, kad alkoholio visų pratybų metu nevartojo, o alkotesterio parodymai (00.05 val. – 0,50 promilės, 00.25 val. – 0,39 promilės) galėjo būti dėl rūkymo ir dantų skalavimo skysčio. Kario teigimu, laiko tarpas tarp dantų skalavimo skysčio vartojimo ir neblaivumo tikrinimo buvo iki 6 min. Vėlesniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad naudojo „Hexoral“ burnos skalavimo skystį, patvirtino, kad rūkykloje vyr. srž. D. G. ir gr. M. B. valgė saldainius, jis tarp pirmo ir antro patikrinimo alkotesteriu taip pat valgė saldainius. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės parodo pareiškėjo parodymų nenuoseklumą, siekimą išvengti drausminės atsakomybės, tačiau kitu aspektu, kaip ir pats patvirtina, jog dar turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir pratybos jam nebuvo pasibaigusios.

3.3. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu, nes su Pratybų įsakymu susipažino tik 2021 m. birželio mėn. Pareiškėjas turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas aprūpinimo funkcijas paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl naivu būtų tikėti, kad pareiškėjas, dalyvaudamas pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.

3.4. Vadovaujantis krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą „< ... karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.“ Pareiškėjui buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jam buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas – 0,45 promilės ir 0,34 promilės viršija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją ir kasdieninės tarnybos metu – 0,2 promiles. Laikant, jog įrodytas pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi laikytini nesudarančiais pagrindo keisti ginčijamo Įsakymo ar abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio (sertifikuoto) parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatytomis aplinkybėmis.

3.5. Nesutinka ir su pareiškėjo motyvais, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę savarankiškai pasitikrinti blaivumą per vieną valandą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas sutiko tikrintis neblaivumą ir sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, ir neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams. Šis Aprašas Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 metų, todėl pareiškėjas, kaip turintis didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.

3.6. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis išvardintus 5.1–5.3 punktuose, į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“ Pagal 2021 m. gegužės 28 d. JVIB vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“. Taigi iš abiejų JVIB įsakymų 4.7.4 sk. 2.2 punktų, galiojusių skirtingu metu, matyti, kad šios nuostatos nepasikeitė ir pagal jas bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą. Kitas argumentas, jog pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir tokiu būdu buvo pažeista budėtojo instrukcija ar neblaivumo patikrinimo schema, nėra reikšmingas, nes tai neturėjo įtakos neblaivumo (alkoholio kiekio) nustatymui ar atsiradimui pareiškėjo organizme.

3.7. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nebuvo pažeistos Drausmės statuto nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas kpt. S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o pareiškėjui neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas brg. Gen. R. V. Pagal Karo tarnybos statuto 107 punktą, profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Pareiškėjui pagrindinio karinio vieneto vado – SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos tiek rašytinio, tiek žodinio nebuvo. Taigi ŠAK vadas kpt. S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo intereso.

3.8. Pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ir pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra. Atsakovas teigiamai vertina pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau teigiama charakteristika ir ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, nebuvo nustatytos kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu. Neblaivumas tarnybos metu, juolab, pratybų kareivinių režimo metu, o, ypač profesinės karo tarnybos kario, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama.

3.9. Atsakovas Įsakymu pagrįstai ir teisėtai pareiškėją atleido iš tarnybos, todėl išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi būti tenkinamas. KASOKTĮ nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Be to, pareiškėjas skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo, t. y. kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė rašytiniuose paaiškinimuose su skundu nesutiko. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad:

4.1. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjas pratybose nuo pat jų pradžių dalyvavo Pratybų įsakyme nustatytoje vietoje ir laiku, aiškiai žinojo, kokias priemones reikia turėti su savimi bei kokias funkcijas jis turi atlikti (t. y. pratybas aptarnaujančio vaidmenį), suprato ir savo veiklos formatą, kad dalyvauja pratybose, todėl visuma šių aplinkybių leidžia neabejotinai teigti, jog pareiškėjas žinojo apie savo dalyvavimą pratybose su visomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis ir draudimais, įskaitant draudimą vartoti alkoholinius gėrimus bei būti tarnybos metu neblaiviam.

4.2. Pareiškėjas, vadovaujantis Pratybų įsakymu, pratybų metu turėjo vykdyti tiek prieš pratybų pradžią iškeltas, tiek pratybų eigoje jam keliamas užduotis, sietinas su ŠAK funkcijomis. Pareiškėjas, kuris vykdė ŠAK Tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigas, kuriam pagal Pratybų įsakymą (2.1 p.) užduotys yra įrengti darbo vietas pratybų personalui, vykdyti ginkluotųjų pajėgų tinklo apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę, turėjo nustatytas pareigas, sietinas su pratybų dalyvių aptarnavimu, kaip ir pareigas pasibaigus aktyviai pratybų fazei (2021 m. gegužės 27 d.) atitinkamai tvarkyti pratybų teritoriją išrenkant pratybų dalyvių darbo vietas, surenkant suteiktas priemones. Pagal aptartą įsakymą pareiškėjui, kaip ŠAK kariui, pratybos nesibaigė ties jų aktyviąja faze (2021 m. gegužės 27 d.), o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d. su tam keliamomis užduotimis. Todėl pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jam jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, atmestina. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Karo tarnybos statuto 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į pratybas, t. y. nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes karys visą laiką laikytinas esantis tarnyboje (tarnybos metas). Pareiškėjas save bando sutapatinti su pratybų aktyviosios fazės dalyviais, nors jo funkcijos yra sietinos su pratybų pačiu aptarnavimu dalyvaujant pratybose, kas reiškia, kad 2021 m. gegužės 27 d. aktyviosios fazės dalyviams išvykus, jam pareiga likti ir sutvarkyti pratybų teritoriją yra neišnykusi pagal tą patį Pratybų įsakymą, kuriuo nustatyta, kad pratybos vyksta iki 2021 m. gegužės 28 d. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip pareiškėjas vertintų kareivinių režimo aplinkybę, pati dalyvavimo pratybose tąsa, įskaitant tarnybos metą, yra neginčijama.

4.3. Nesutinka, kad pareiškėjo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo. JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 punktas ir 2021 gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 punktas išliko identiški, nuostatos nepasikeitusios, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl bataliono budėtojo neteisėto karių neblaivumo patikrinimo nepagrįsti.

4.4. Pareiškėjo neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai – neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, bet ir liudytojo vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. parodymai (išvados medžiaga), kur nurodoma, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl alkoholio vartojimo bei jau anksčiau pareiškėjas įtartas alkoholio vartojimu ir neblaivumu. Taigi įrodymų nuoseklumas nebuvo nuneigtas ir iš esmės jie neprieštarauja vieni kitiems, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus.

4.5. Pareiškėjas yra PKT karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias Drausmės statuto normas, karininko neblaivumas tarnybos metu priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama. Todėl pareiškėjui turėjo būti taikytina griežčiausia drausminė atsakomybė. Tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos, būtų proporcingas padarytam pažeidimui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. P-1409, kuriuo pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, reikalavimo grąžinti pareiškėją į pareigas, neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki atleidimo buvo profesinės karo tarnybos karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – vyresnysis seržantas), ėjęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigas. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.

Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pratybos vyko Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono teritorijoje Kaune. SP vadas 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 keitė Karių, dalyvavusių pratybose, sąrašą (atitinkamai ir tarnybos kareivinių režimu laikotarpius), tačiau pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai.

JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą SP vadovybės ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SP vadovybės ŠAK vadui kpt. S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. skubiame pranešime. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui kpt. J. T. SP vadovybės ŠAK kuopininkas vrš.

V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galbūt neblaivūs kariai. Patikrinus devynis profesinės karo tarnybos SP vadovybės ŠAK karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo nustatymą, pareiškėjui nustatytas 0,39 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. – 0,45 promilės, 00.25 val.

– 0,34 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 25 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,34 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado patvirtintą 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi KASOKTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 21 straipsnio 2, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Drausmės statuto (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.) 4 straipsniu, 42 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsniu, Karo tarnybos statuto 43, 43.1, 43.2, 43.3, 43.4, 43.5, 43.6, 43.7 punktais. Teismas nurodė, kad sisteminė aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas reguliavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus kareivinių režimo tarnybos metu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus (alų), byloje nėra, tai pareiškėjas pripažino teismo posėdyje. Nors tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas savo neblaivumą teisino burnos skalavimo skysčio netyčiniu nurijimu, saldainių su alkoholio įdaru valgymu, tačiau skunde teismui vis dėlto nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.50 val. išvyko iš JVIB teritorijos pavalgyti ir vakarienės metu išgėrė 1–2 butelius alaus. Taigi, pareiškėjas, pripažindamas alkoholio vartojimo faktą, su skundžiamu Įsakymu nesutinka argumentuodamas tuo, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu.

9. Teismas pažymėjo, kad Pratybų įsakymu ir jį keitusiais SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga nebuvo keista, t. y. paskutinė kareivinių režimo diena pareiškėjui buvo nustatyta 2021 m. gegužės 28 d. Iš 2021 m. gegužės mėnesio ŠAK profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščio Nr. TL-77 matyti, kad pareiškėjui lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) pažymėtos nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. SP vadovybės ŠAK, kurioje tarnavo pareiškėjas, buvo pavesta organizuoti pratybų aprūpinimą, įrengti darbo vietas pratybų personalui SP vadovybės štabe ir JVIB, vykdyti SP vadovybės ginkluotųjų pajėgų tinklo ginkluotą apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę pratybų vietoje, vykdyti pratybų vietos ginkluotą apsaugą (Pratybų įsakymo 2.1 p.). Pareiškėjas skunde teismui, viena vertus, nurodo, kad 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo apie pratybų pabaigą. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16–17 val., ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaigą. Tačiau, kita vertus, pažymėjo, kad kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti JVIB ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d., nes dar turėjo susitvarkyti pratybų vietą ir priduoti pratybose naudotas palapines. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai leidžia teigti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, jog jo tarnybinės užduotys nebuvo įvykdytos ir jos turės būti užbaigtos būtent 2021 m. gegužės 28 d. Vadinasi, pareiškėjas žinojo, kad 2021 m. gegužės 28 d. vykdys karo tarnybą, t. y. kareivinių režimo tarnybą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, kad su rašytiniu Pratybų įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, tarp jų ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, nes, kaip minėta, apie kareivinių režimo laikotarpio pabaigą (2021 m. gegužės 28 d.) jam faktiškai buvo žinoma.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo (nagrinėjamu atveju, pareiškėjo, kaip ir kitų karių, blaivumą tikrino JVIB budėtojas kpt. J. T.), vadovavosi Aprašo 5 punktu, J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų JVIB bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-1, 4.7.4 skyriaus 2.2 punktu, J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų 2021 m. gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418, 4.7.4 skyriaus 2.2 punktu. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pakeistos ir 2021 m. gegužės 28 d. galiojo nuostatos, leidžiančios bataliono budėtojui tikrinti dėl neblaivumo karius, esančius teisėtai bataliono teritorijoje, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, jog bataliono budėtojas neteisėtai tikrino karių neblaivumą.

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad tarp pirmo ir antro blaivumo tikrinimo alkotesteriu buvo išleistas parūkyti, ir tiek prieš pat pirmą kartą, tiek prieš antrą kartą tikrinantis alkotesteriu blaivumą, pareiškėjas valgė alkoholio turinčius saldainius, todėl nebuvo užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo, vadovavosi Aprašo 11 punktu ir nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo neblaivumas buvo nustatinėjamas du kartus, padarius 20 min. pertrauką tarp tikrinimų (atsižvelgiant į paklaidą, 00.05 val. pareiškėjui nustatytas 0,50 promilių, 00.25 val. – 0,34 promilių neblaivumas) sertifikuotu alkotesteriu DRÄGER ALCOTEST 3000 Nr. ARHM-0245. Dr. J. B. karo medicinos tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-2376 tarnybinį tyrimą atlikusiam asmeniui pateikė informaciją, kad per vieną minutę kepenų fermentai (kurie skaido daugiau negu 90 procentų alkoholio) vidutiniškai iš organizmo, sveriančio 70 kg, pašalintų 0,00025 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į pateiktą Dr. J. B. karo medicinos tarnybos informaciją nuspręsta, kad matavimo rezultatai nebūtų ženkliai pasikeitę ir matavimus atlikus po 15 min. nuo galimo saldainio su alkoholiu suvalgymo, todėl minėti pareiškėjo argumentai vertinti kaip jo gynybinė pozicija.

12. Teismas nelaikė akivaizdžiu procedūriniu pažeidimu fakto, kad JVIB budėtojas nepaaiškino Aprašo 12 punkte numatytos teisės ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas turi ilgametę patirtį karo tarnyboje, todėl jam buvo žinomos Aprašo nuostatos. Be to, pareiškėjo neblaivumas įrodytas ne tik alkotesterio matavimo rezultatais, bet ir vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. rašytiniais parodymais, liudytojų gr. D. S., vyr. eil. M. K. 2021 m. birželio 4 d. parodymais, kuriais nesiremti teismas neturi pagrindo.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas pateko į interesų konfliktą, nes 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, jog dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės kareivinių režimas baigėsi, teismas pažymėjo, kad pagal Karo tarnybos statuto 107 straipsnį, profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Byloje nėra duomenų, kad SP vadas būtų priėmęs sprendimą (rašytinį ar žodinį leidimą) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos, o ŠAK vadui tokių įgaliojimų teisės aktai nenumato. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

14. Vertindamas pareiškėjo neblaivumo faktą minėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas profesinės karo tarnybos metu buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį. Pagal Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį, šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą. Drausmės statuto 2 dalies 1 skyriuje nurodyti šiurkštūs drausmės pažeidimai, vienas iš kurių yra 67 straipsnyje apibrėžta veika – neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario buvimas tarnyboje arba blaivumo, apsvaigimo ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo patikrinimo vengimas. Taigi pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą. KASOKTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis (KASOKTĮ 26 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad karys tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu savo elgesiu, drausme, kultūra turi stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą ir karius (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ir kt.).

15. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė tarnybos metu tyčia. Pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jo elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems kariams ir visuomenei. Buvimas neblaiviu tarnybos metu yra akivaizdžiai nesiderinantis su kario gero elgesio standartu, yra nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą KAS institucijos vardui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įsakymu pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytą drausmės pažeidimą. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, bei teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti kitų išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo, maitinimosi išlaidų kompensacijos priteisimo. Teismui šiuo sprendimu konstatavus, jog Įsakymu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, KAM veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepagrįstas, todėl skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmesta (CK 6.271 str.).

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas neatitinka proceso teisės normų keliamų reikalavimų, nepagrįstas, teismo sprendime nebuvo atliktas individualus aplinkybių vertinimas. Šiuo konkrečiu atveju teismas, išnagrinėjęs keturias bylas pagal pareiškėjų G. J., M. B., D. G. ir S. Z. pateiktus skundus, priėmė identiškus sprendimus, visiškai neindividualizuojant situacijos, neatsižvelgiant į tai, kad visų pareiškėjų įvykio aplinkybės vyko tuo pačiu metu, tačiau visos konkretaus asmens atsakomybei reikšmingos aplinkybės yra skirtingos (promilių dydis, charakterizuojanti medžiaga, stažas tarnyboje ir kt.). Tokia situacija prieštarauja tiek LVAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.

18.2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos. Teismas pareiškėjo prašymus atmetė, nurodant motyvus, kad vienų liudytojų parodymai bus subjektyvūs (kadangi jie pateikė savarankiškus skundus kitose bylose), o kitų liudytojų parodymai nėra reikšmingi bylai, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų. Tokiu būdu teismas nurodytais motyvais atmesdamas pareiškėjo prašymus pateikė išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo bei apribojo pareiškėjui įrodinėti aplinkybes liudytojų parodymais bei papildoma bylos medžiaga, pažeidė betarpiškumo principo įgyvendinimą (ABTĮ 10, 78 str.)

18.3. Nors teismas konstatavo, kad pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytas vadų (viršininkų) žodinių įsakymų turinys. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus, tarp jų šiai dienai ir tęsiančius tarnybą, dalyvavusius pratybose ir kurie tiesiogiai matė bei girdėjo vadų (viršininkų) žodinių įsakymų turinį, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą apklausti liudytoju J. T., kuris atliko pareiškėjo neblaivumo patikrinimą, tikslu byloje išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, t. y. ar jis buvo įgaliotas tikrinti neblaivumą, ar buvo apmokytas naudotis konkrečiu alkotesteriu, kuriuo buvo vykdomas blaivumo patikrinimas, kada faktiškai vyko patikrinimai, kokie tarp jų buvo intervalai ir pan., kadangi šios aplinkybės turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aplinkybės dėl alkotesterio panaudojimo aplinkybių yra itin prieštaringos ir minėto liudytojo apklausa galėjo šiuos prieštaravimus pašalinti. Tačiau teismas tokį prašymą taip pat atmetė.

18.4. Pareiškėjas taip pat prašė teismo išreikalauti KAM Dokvis sistemos „Avilys“ išrašą apie 2021 m. birželio 3 d. SP vado įsakymo Nr. V-180 rengimo, derinimo ir susipažinimo istoriją, tačiau teismas ir šį pareiškėjo prašymą atmetė. Tokiu būdu teismas pateikė išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo bei apribojo pareiškėjui įrodinėti aplinkybes liudytojų parodymais bei papildoma bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, tačiau ginčas byloje kilo dėl to, jog 2021 m. gegužės 27 d. vado žodinis nurodymas apie paskelbtą pratybų pabaigą prieštarauja po 7 dienų atgaline data priimtam rašytiniam 2021 m. birželio 3 d. įsakymui Nr. V-180, kuriame atlikti pakeitimai apie tai, kad neva ne visiems kariams pratybos baigėsi 2021 m. gegužės 27 d.

18.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę.

18.6. Iš Karo tarnybos statuto 86, 87, 107 punktų nuostatų matyti, kad kareiviniu režimo tarnybos esmė – tarnybos atlikimas nustatytoje teritorijoje neturint teisės išvykti iš teritorijos. Iš Karo tarnybos statuto matyti, kad galiojant kareivinių režimui profesinės karo tarnybos kariai iš teritorijos gali būti išleidžiami tik šiais atvejais: 1) atlikti tarnybos užduočių arba 2) dėl pripažintų svarbių priežasčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ŠAK vadas kpt. S. S. su dalimi kitų ŠAK karių, t. y.: gr. Ž. S., eil. E. S., vyr. srž. V. Z., gr. R. K., vyr. eil. R. N., išvyko 2021 m. gegužės 27 d. iš pratybų vietos į SP nakvoti namuose į Vilnių. Tokias aplinkybes patvirtina į byloje esantys transporto priemonės ir/ ar įrenginio kelionės/ išdirbio lapo priedai. KASOKTĮ 23 straipsnio 1, 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja karį sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų įsakymus. Tokiu būdu SP vado 2021 m. gegužės 27 d. JVIB rikiuotės aikštėje paskelbimas apie pratybų pabaigą 2021 m. gegužės 27 d. – buvo privalomas žodinis įsakymas. Nuo 2021 m. gegužės 27 d. pietų nebuvo teikiamas maitinimas nei pietums, nei vakarienei.

18.7. Net ir darant prielaidą, kad budėtojo alkotesterio parodymai dėl 0,34 promilės buvo teisingi, vadovaujantis Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktu, leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,4 promilės pareiškėjui nebuvo viršyta. Šiuo konkrečiu atveju 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėjui gavus vado žodinį įsakymą apie pratybų pabaigą, pareiškėjas ir kiti kariai buvo įsitikinę, kad vakare alaus pagurkšnojimas negali būti laikomas pažeidimu ir, juo labiau, negali sukurti jokių neigiamų padarinių. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Drausmės statuto ir Karo tarnybos statuto nuostatas, kurių pagrindu buvo padarytos neteisėtos išvados, kad neva 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo neblaivus tarnybos metu.

18.8. Susitvarkymas pratybų vietos ir pridavimas pratybose naudotas palapines – veiksmai, nesusiję su pratybų turiniu ir/arba ginklo naudojimu, juo labiau, kad buvo paskelbta pratybų pabaiga. Kitų karių išvykimas namo pagal tuo pačiu metu ir identiškomis aplinkybėmis gautą įsakymą dėl pratybų pabaigos taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas objektyviai net negalėjo numanyti, jog pasilikusiems nakvynei asmenims, skirtingai nei visiems kitiems, galėtų būti vykdomas pratybų tęsinys. 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėjo civiliais rūbais aprangos pakeitimas ir išvykimas į Kauną, tuo atveju, jei pratybos būtų tęsiamos, suponuotų šiurkštų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas nebuvo nustatytas.

18.9. Pagal Aprašo 17 punktą, nustačius, kad asmuo neblaivus (girtas), jis nušalinamas nuo tarnybos (darbo) likusiai tarnybos (darbo) dienai. Pareiškėjas nebuvo nušalintas. Tokia aplinkybė taip pat patvirtina, kad pratybos tuo metu jau buvo pasibaigusios.

18.10. Tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko kpt. S. S. šališkumas neabejotinas tuo aspektu, kad būtent šis asmuo 2021 m. gegužės 27 d. visiems kariams pranešė apie pratybų pabaigą. Tokia aplinkybė turi esminę reikšmę vertinant karininko kpt. S. S. žodinį įsakymą ir vėliau atsiradusį rašytinį įsakymą, kuris buvo priimtas atgaline data, t. y. 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 – buvo nustatyti reikalavimai laikotarpiui, įvykusiam prieš septynias dienas. Karininkas kpt. S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą, negalėjo būti nešališkas, kadangi šis asmuo tyrime turėjo būti apklaustas liudytoju. Tačiau šiuo konkrečiu atveju S. S., pats būdamas ginčo dalyviu bei turėjęs liudyti, vertino ir pateikė tarnybinio patikrinimo išvadas.

18.11. Aukštesnės galios aktas imperatyviai numato, kad karius dėl neblaivumo turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys ir reikalauja vadovo įgaliojimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų apie budėtojo J. T., tikrinusio neblaivumą, atsakomybę bei nėra jokių duomenų apie įgaliojimą. Aplinkybę, kad tokie įgaliojimai budėtojui nebuvo suteikti, patvirtina ir tai, jog tik tuomet, kai karo policininkai ir medikai atsisakė tikrinti karių blaivumą, budėtojas šiuos veiksmus nusprendė atlikti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą.

18.12. Alkoholio turinčių saldainių valgymas priežastiniame ryšyje visiškai nesusijęs su kepenų fermentų skaidymu, kadangi burnos ertmėje nuo saldainių likęs alkoholio kvapas nepatenka į kepenų fermentus ir alkoholio kvapo, momentiškai likusioje burnos ertmėje, kepenų fermentai neskaido. Alkotesteris Drager Alcotest 3000 šiuo metu yra negaminamas bei neparduodamas, jo naudojimo instrukcijos nėra nei byloje, nei kitur. Tačiau panašių techninių charakteristikų alkotesterio Drager Alcotest 4000 naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad atliekant matavimus alkotesteriu būtina laikytis laukimo periodo mažiausiai 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Šio laukimo laiko negali sutrumpinti išskalaujant burną vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais. Burnoje užsilikę alkoholio likučiai arba aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos purškikliai, kuriose yra alkoholio, ir medikamentai, gali iškraipyti matavimą. Matavimo rezultatą gali iškraipyti raugėjimas ir vėmimas. Prieš imant mėginį, tikrinamas asmuo turi kvėpuoti tolygiai ir ramiai ir kt. Aprašo 11 punkte nurodyta, kad blaivumo tikrinimas atliekamas griežtai vadovaujantis techninės priemonės naudojimo aprašymu. Šiuo konkrečiu atveju negalima pripažinti alkotesterio parodymų leistinu įrodymu, kadangi budėtojas nebuvo supažindintas su alkotesterio naudojimosi instrukcija, taip pat nėra duomenų apie alkotesterio kalibravimo laiką. Tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.

18.13. Blaivumo tikrinimo žurnalo 5 stulpelyje pirminio patikrinimo metu nėra tikrintų karių, įskaitant pareiškėją, parašų, vietoje jų pasirašė budėtojas. Pagal Aprašo 15 punktą, tikrinamajam asmeniui nepasirašius žurnale, už jį pasirašo 2 liudytojai, tačiau nurodytu atveju žurnale yra tik vieno liudininko parašas. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Dėl akivaizdaus pareiškėjo suklaidinimo buvo eliminuota galimybė jam pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Nors formaliai yra pateiktas alkotesterio Alcotest 3000 Nr. 0245 patikros sertifikatas, tačiau medžiagoje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui blaivumas būtų buvęs tikrintas būtent šiuo alkotesteriu, nes blaivumo tikrinimo žurnale nurodyta tik bendro pobūdžio informacija, nenurodant konkretaus alkotesterio. Be to, abejonių kelia ir tai, kad minėto alkotesterio patikros sertifikate alkotesterio savininku įvardintas ne Lietuvos kariuomenė, o UAB „Alkotesteris“.

18.14. Iš byloje esančių vertinimo anketų matyti, kad visą savo ilgametės tarnybos laikotarpį pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, laikomas geru savo srities profesionalu; moka savo žinias ir patirtį pritaikyti praktikoje; karys turi ilgametę patirtį kariuomenėje, išugdytą discipliną ir atsakingą požiūrį į tarnybą. Tačiau likus mažiau nei metams iki užtarnautų pensinių garantijų, pagal atgaline tvarką priimtą įsakymą, prieštaraujantį įvykdytam žodiniam įsakymui, buvo atleistas iš tarnybos.

19. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KAM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, nustatė tinkamai bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Dėl tarnybos meto atsakovas pažymi, kad už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.

įskaitytinai pareiškėjas gavo įstatyme numatytą priedą už dalyvavimą lauko pratybose kareivinių režimu ir šios aplinkybės pareiškėjas nei skunduose, nei teismo posėdžio metu neneigė, sutiko. Pareiškėjas, nepateikęs byloje duomenų dėl jam tariamai pakeistos paskutinės pratybų dienos, siekia tik subjektyviais motyvais pagrįsti, jog paskutinę pratybų dieną, t. y. drausmės pažeidimo padarymo dieną, buvo ne tarnybos metas (ir ne pratybų diena), o laisva nuo tarnybos diena, bando išvengti drausminės atsakomybės. Pareiškėjo argumentai ir nurodytos aplinkybės, jog kitiems kariams 2021 m. gegužės 27 d. buvo leista išvykti iš pratybų teritorijos, nepaneigia, jog pasilikusiems ir logistines funkcijas turėjusiems atlikti kariams, kaip ir pareiškėjui, paskutinę pratybų dieną nebuvo tarnybos metas.

Pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos minėtos aplinkybės, Pratybų įsakymas, kuriuo nebuvo pakeistas pareiškėjui pratybų laikotarpis, karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis, tarnybos patikrinimo nustatytos faktinės aplinkybės ir paties pareiškėjo paaiškinimai tyrimo metu patvirtina, kad pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė 2021 m. gegužės 28 d. tarnybos metu ir esant nustatytam kareivinių režimui. LVAT teisėjų kolegija 2022 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 išaiškino, kad esminis nuobaudai už Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą skirti faktas – alkoholio vartojimas – byloje nustatytas neginčijamai.

Šalių nurodomos Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jomis konkretizuojama minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už drausmės pažeidimus sunkinanti aplinkybė, o ne drausmės pažeidimo požymis (Drausmės statuto 42 str. 4 d.). Atsakovas su atsiliepimu pateikė 9 priede JVIB Materialinių vertybių apyvartos ataskaitą, kurios 130 eil. yra įvardintas Alcotest 3000 Nr. 0245, priklausantis JVIB. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pateiktas šio alkoholio matuoklio sertifikatas ir kiti tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo atliktas tyrimas kitu matuokliu.

Be kita ko, ši pareiškėjo versija pateikta tik teisme, o ne tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjas sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, nereiškė pretenzijų ir/ar nedėjo jokių pastangų dėl kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kpt. S. S. buvo išvykęs su tarnybinių užduočių vykdymu į tarnybos vietą Vilniuje, jis pagal užimamas kuopos vado pareigas negalėjo duoti įsakymų 2021 m. gegužės 27 d. visiems kariams ar savo kuopos kariams apie pratybų pabaigą ir daryti įtaką Pratybų įsakymui atgaline data priėmimo, nes tokius įsakymus priima SP vadas, turintis generolo laipsnį.

Taigi kpt. S. S. nebuvo įvykio dalyvis. Teismas netenkindamas pareiškėjo prašymų dėl liudytojų apklausos ar duomenų išreikalavimo, proceso teisės normų nepažeidė, nes byloje buvo pakankamai įtikinamų ir tiesioginių įrodymų dėl pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo. Teismų praktikoje ne kartą pažymima, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Pareiškėjas (apeliantas), atsisakius tenkinti jo skundo reikalavimus (žr. nutarties 1 p.), skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti (žr. nutarties 18 p.).

22. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė betarpiškumo principą bei pateikė išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo (žr. nutarties 18.2–18.4 p.), inkriminuojama teisei priešinga veika buvo padaryta ne kareivinių režimo metu (žr. nutarties 18.6 p.), teismas netinkamai aiškino ir taikė Drausmės statuto ir Karo tarnybos statuto nuostatas (žr. nutarties 18.7 p.), nustatinėjant neblaivumo aplinkybę buvo padaryti procedūriniai pažeidimai (žr. nutarties 18.9 p., 18.11 p., 18.12 p., 18.13 p.), tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo buvo šališkas (žr. nutarties 18.10 p.), paskirta nuobauda neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jei toks buvo padarytas (žr. nutarties 18.14 p.).

23. Drausmės statuto 67 straipsnyje (redakcija, galiojusi 2021 m. gegužės 28 d. – inkriminuojamos veikos padarymo laikas), kurio pagrindu priimtas Įsakymas, buvo pasisakyta, kad, jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

24. Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas tarnybos metu (KASOKTĮ 2 str. 34 d.), suponuoja griežtą ir be išlygų atsakomybę profesinės karo tarnybos kariui – atleidimą iš tarnybos (KASOKTĮ 2 str. 16 d. ir 28 d.).

25. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta: 1) karių, vairuojančių mopedus, motociklus, triračius, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau negu 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, taip pat karių, vairuojančių oro ar vandens transporto priemones, ir pradedančiųjų vairuotojų biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu tikrinant blaivumą prieš vairavimą ar vairavimo metu yra 0 promilių; 2) karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės; 3) visais kitais šioje dalyje nenustatytais atvejais karių biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.

26. Atsakovas yra užėmęs poziciją, kad, pagal faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo veika atitiko Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalies 2 punkte (žr. nutarties 25 p.) įtvirtintas aplinkybes – karinės pratybos priskirtos aplinkai, veikiamai pavojingų veiksnių, todėl leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu galėjo būti ne daugiau kaip 0,2 promilės. Tačiau apeliantas tvirtina, jei alkotesterio parodymai buvo teisingi, patenkąs į Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą reguliavimą – 0,4 promilės, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybė, ar neblaivumo patikrinimo metu pareiškėjui buvo keliami aukštesni reikalavimai, t. y., ar neblaivumo patikrinimo metu pareiškėjui vis dar buvo taikomas Pratybų įsakymas, kuris galiojo, kaip nurodoma Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai, ar tai buvo laisvas nuo tarnybos metas.

27. Pasisakant dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo pažeidimo, susijusio su teismo pareiga dėl betarpiško bylos išnagrinėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas nuostatas, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nėra besąlygiškai įpareigotas tenkinti administracinės bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo prie administracinės bylos, jų išreikalavimo. Kita vertus, matydamas, kad reikalavimas gauti įrodymus neatsiejamas nuo teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo, jis neturėtų būti atmestas.

29. Pareiškėjas neigia teisiškai reikšmingą aplinkybę – kareivinių režimo tarnybą. Nurodo, jog 2021 m. gegužės 27 d. pratybos pasibaigė apie tai paskelbus SP vadui (žr. nutarties 2.2–2.3 p.) ir blaivumo patikrinimo metu, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. pareiškėjui buvo laisvas nuo tarnybos metas (žr. nutarties 2.5 p.).

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl šios aplinkybės pasisakė (žr. nutarties 9 p.) ir nurodė esą „<...> pareiškėjas aiškiai suvokė, jog jo tarnybinės užduotys nebuvo įvykdytos ir jos turės būti užbaigtos būtent 2021 m. gegužės 28 d. Vadinasi, pareiškėjas žinojo, kad 2021 m. gegužės 28 d. vykdys karo tarnybą, t. y. kareivinių režimo tarnybą“.

31. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kareivinių režimo ir pažymima, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus, tarp jų ir šiai dienai tęsiančius tarnybą, dalyvavusius pratybose ir kurie tiesiogiai matė bei girdėjo vadų (viršininkų) žodinių įsakymų turinį (dėl kareivinių režimo tarnybos pabaigos), tačiau teismas tokį prašymą atmetė (žr. nutarties 18.3 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vis dėlto visapusiškai neišsiaiškino teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. ar apelianto neblaivumo patikrinimo metu, profesinės tarnybos kariui (pareiškėjui) vis dar buvo taikomas kareivinių režimas. Šiai aplinkybei nustatyti nepakako tų duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Pripažįstant, jog 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo apie pratybų pabaigą (žr. nutarties 9 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, buvo pakankamas pagrindas tiek pačiam teismui imtis iniciatyvos (ABTĮ 80 str.), tiek tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytoju asmenį davusį tokio pobūdžio įsakymą, išsiaiškinant šio įsakymo dėl pratybų pabaigos adresatus, įsakymo privalomumo pobūdį. Neigiant buvus ginčo įsakymą, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti asmenis, kaip teigia pareiškėjas, girdėjusius šį įsakymą. Tik surinkus papildomus duomenis būtų galima abejonių nekelianti išvada dėl aptariamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios konstatavimas ar paneigimas užtikrins teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

33. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada dėl kareivinių režimo tarnybos padaryta nevisapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinus visas aplinkybes, t. y. ginčui teisingai išspręsti būtina gauti įrodymus teisiškai reikšmingai aplinkybei nustatyti, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo surinkti ir ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. (G. J.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė