2017-11-02 Nr. AB-19827-3-61-3-02820-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-820-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba), priteisti 200 Eur neturtinės žalos už tai, kad 2015 m. kovo 12 d. jis buvo etapuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. Nurodė, kad 2015 m. kovo 12 d. jis buvo etapuojamas perpildytame automobilyje kartu su savo daiktais, nes bagažinėje buvo sudėtas tik 4 asmenų bagažas, o visų kitų asmenų daiktams nebebuvo vietos. Tai, pareiškėjo manymu, buvo akivaizdi diskriminacija. Be to, etapavimo metu pareiškėjas nebuvo išvestas į tualetą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turėjo sveikatos problemų, dėl venų trombozės etapavimo perpildytame automobilyje metu jam tirpo kojos, jas traukė mėšlungis. Konvojaus pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, vadino jį invalidu. Dėl konvojavimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, buvo pažemintas jo orumas.

3. Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras konvojuojamų asmenų skaičius siekia kritinę ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant. Panevėžio pataisos namuose konvojuojamieji į tualetą nevedami, kadangi tam nėra sąlygų. Panevėžio mieste konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punkte Panevėžio vyriausiajame policijos komisariate.

4. Nurodė, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs dėl Tarnybos veiksmų.

7. Teismas nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Teisingumo ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse.

8. Teismas iš byloje esančio kelionės žiniaraščio nustatė, kad 2015 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius (automobiliai „VW“ valst. Nr. EDL 150 ir „VW“ valst. Nr. EDL 152).

9. Teismas įvertinęs byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, automobilių technine būkle, taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraštyje nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų vietų bei kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų šildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apšvietimui.

10. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog jis serga venų tromboze, todėl konvojavimo sąlygos pakenkė jo sveikatai, teismas pasisakė, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Taip pat akcentavo, kad nebuvo įrodymų, kad pareiškėjo sveikatos būklė neleistų jo konvojuoti ar kad jo konvojavimui turėjo būti taikomi kokie nors apribojimai, susiję su pareiškėjo sveikatos būkle. Todėl sprendė, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė kokius nors negrįžtamus sveikatos sutrikimus.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu, teismas pasisakė, kad pareiškėjas turėjo pats prašyti jį nuvesti į tualetą. Iš atsakovės atstovo pateikto konvojaus kelionės žiniaraščio įrašų nustatė, kad 2015 m. kovo 12 d. konvojaus metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo postuose (Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate), todėl konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu.

12. Pareiškėjo skundo dalį dėl vietos trūkumo daiktams susidėti bagažinėje bei nepagarbaus elgesio su juo, teismas vertino kritiškai. Pasisakė, kad byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų pareiškėjo šias aplinkybes. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų (įskaitant ir konvojuojančių pareigūnų veiksmus) teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau, iš pateikto konvojaus kelionės žiniaraščio, pareiškėjo skundų ar prašymų užfiksuota nebuvo.

13. Teismas nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl daiktų kiekio, kurį asmeniui leidžiama kartu su savimi pasiimti. Nurodė, kad su 100 kg. daiktų jo nebūtų konvojavę. Atkreipė dėmesį, kad kiti kartu su juo konvojuoti asmenys turėjo daugiau daiktų nei jis.

16. Pareiškėjas akcentavo, kad jis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jautė fizinį skausmą.

17. Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl veiksmų jį konvojuojant 2015 m. kovo 12 d.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Teisingumo ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

23. Tarnyba į bylą pateikė duomenis patvirtinančius, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. buvo konvojuojamas (b. l. 12–13).

24. Iš byloje esančių duomenų matyti (b. l. 11, 14–21), jog automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus.

25. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia (be kita ko) reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Jeigu konvojuojamieji nepažeidžia reikalavimo su savimi turėti ne daugiau kaip 30 kg. asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų. Administracinėje byloje nėra duomenų jog ginčijamais etapavimais konvojuojamieji vežėsi didesnius nei 30 kg. kiekius daiktų, ar dėl to turėjo pastabų konvojaus pareigūnams. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad visose transporto priemonėse bagažo skyrius buvo (b.l. 16, 19). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų daiktų pervežimo. Dėl minėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai, jog konvojaus metu, teko daiktus laikyti ant kelių, trūko vietos yra nepagrįsti. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti viešojo saugumo tarnybos neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

26. Byloje pateiktas kelionių žiniaraštis, konvojuojamųjų sąrašas patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant, automobilyje konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, iš kelionės žiniaraščio matyti, jog konvojaus transportas būna nuolat tikrinamas (b. l. 12). Taip pat iš šio žiniaraščio matyti, jog konvojuojamieji buvo vedami į tualetą. Duomenų, jog 2015 m. kovo 12 d. konvojavimo metu kas nors būtų turėjęs nusiskundimų dėl konvojavimo ar būtų blogai jautęsis, nėra. Įvertinus byloje esančius nenuginčytus įrodymus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog šiuo aspektu nėra aplinkybių, kurios patvirtintų Tarnybos neteisėtus veiksmus.

27. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi. Taisyklių 121 punkte nustatyta, kad konvojaus pareigūnų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis (Taisyklių 123 punktas). Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, todėl pagal Konvojavimo taisyklių 3 punkte ir 221 punkte konvojuojamųjų lydėjimas privalo būti ginkluotas. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Įvertinus kelionės žiniaraštyje esančius duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl jo įžeidinėjimo ar nepagarbaus elgesio, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nepagarbiu pareigūnų elgesiu, atmestini.

28. Įvertinusi visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė